Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Danai Sederevičienei ir Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams T. N. ir M. N. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo R. S., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį ir jo patikslinimus ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai ieškovas paaiškino, kad nori įrodyti savo tėvystę, prisiteisti iš T. N. vaiko alimentus. Dabar išvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Nuo vaiko gimimo žinojo, kad jis yra vaiko tėvas. Nežinojo, kad T. buvo santuokoje, todėl vaiko tėvu įrašė N. Pakeisti vaiko pavardę, o vardą palikti. Iš pradžių vaikas gyveno su juo ir su T., apie metus. Buvo abu užbaliavoję, vaiką atėmė, nustatė globą, globėja paskyrė R. S.. T. išvažiavo ir iki šiol neatsirado. Darbas ir užsienyje, ir Lietuvoje. Keturi metai taip yra, kad kiekvieną mėnesį siunčia motinai apie 500 Eur vaikui išlaikyti. Atvažiuoja kas tris-du mėnesius. Pabūna du mėnesius Lietuvoje, tada vėl išvažiuoja. Nelanko papildomų mokamų būrelių, kitais metais planuoja šokius lankyti. Kai būna užsienyje, į savaitę 3-4 kartus su vaiku po darbų susiskambina per mesendžerį. Jo atlyginimas 1200 Eur. Kaupia vaikui po 50 Eur kas mėnesį. (duomenys neskelbtini) metais buvo T. paskambinus, bet apie vaiką neklausė.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo R. S. sutiko su pareikšto ieškinio ir jo papildymo sąlygomis. Neprieštaravo duoti vaiką ieškovui ir suteikti vaikui ieškovo pavardę, kad ieškovas pats rūpintųsi vaiku. Mano, kad ieškovas gebės rūpintis vaiku, problemų gali kilti tik tuo atveju, kai dirbs užsienyje, bet tokiu atveju vaiku ir toliau pasirūpintų ji. Didžiąja dalimi ieškovas su vaiku bendrauja Skype, mesendžeriu. Ieškovas perveda į jos sąskaitą vaiko išlaikymui kas mėnesį po 500 Eur. Motina su vaiku visiškai nebendrauja. Motina dingo (duomenys neskelbtini) metais. Ieškovas į Lietuvą šiam momentui grįžta kas tris mėnesius, bet turi planų visam laikui grįžti į Lietuvą.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad, vadovaudamiesi vaiko teise žinoti savo kilmę, turėti giminystės pagrindu atsirandančias teises ir pareigas, bei vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, ieškiniui dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo iš esmės neturi pagrindo prieštarauti. Vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti A. S. prašymui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, vaiko pavardės pakeitimo, taip pat dėl laikinosios globos panaikinimo iš esmės neturi pagrindo.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė neprieštaravo visiems ieškinio ir jo patikslinimų reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

Nustatyta, kad nepilnametis D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus, kurio gimimas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) d. gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvu gimimo įraše įrašytas M. N.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje (duomenys neskelbtini) d. paimti mėginiai DNR analizei iš piliečių A. S. ir D. N., siekiant nustatyti giminystės ryšį. Vadovaujantis gautu laboratoriniu tyrimu (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. yra biologinis piliečio D. N. tėvas su tikimybe 99,9999 proc.

Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 389 str.). Atsižvelgiant į byloje esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijoje ištirtų mėginių rezultatus, darytina išvada, kad byloje nėra ginčo, jog M. N. negali būti D. N. tėvas (CK 3.150 str. 1 d.), todėl jo tėvystė nuginčytina, panaikinant apie tai įrašą vaiko gimimo įraše.

Remiantis rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ginčo tarp šalių nėra ir dėl to, kad D. N. yra A. S. vaikas. Nesant ginčo tarp šalių, teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str. 1 d.), nustato, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.148 str. 1 d.), o nepilnametis D. N. – yra jo sūnus. Ieškovui A. S. išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės.

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 str. 1 d., 2 d.). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 str. 2 d.).

Teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų civilinės metrikacijos taisyklių 53 punktas nustato, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba bendru vaiko tėvų sutarimu jam suteikiama tėvo (motinos) pavardė ir (ar) tautybė. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesą turėti vieno iš tėvų pavardę, nesant vaiko motinos prieštaravimui dėl vaiko pavardės pakeitimo, nepilnamečiam vaikui D. N. suteikiama jo biologinio tėvo pavardė – „S.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė savo pozicijos dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Tretysis asmuo, vaiko laikinoji globėja R. S. mano, kad ieškovas gali pasirūpinti savo sūnumi, todėl neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, o jam dirbant užsienyje, ji ir toliau neatsisako padėti prižiūrėti vaiką. Išvadą byloje teikianti institucija neprieštaravo ieškovo reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.

Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus, ieškovo ir trečiojo asmens bei jų atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovas gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, jo gyvenamojoje vietoje yra pakankamos sąlygos nepilnamečiui sūnui vystytis ir augti. Nuo (duomenys neskelbtini) metų nepilnametis D. N. su savo motina negyvena, jokio ryšio su motina nepalaiko, visą šį laikotarpį nepilnamečiu vaiku rūpinasi jo biologinis tėvas A. S. ir nepilnamečio D. N. močiutė R. S.. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas su motina daug metų negyvena, ji prie vaiko išlaikymo neprisideda, su vaiku nebendrauja, noro, kad vaikas gyventų su ja, neišreiškė, todėl D. N. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo biologiniu tėvu A. S., jo gyvenamojoje vietoje, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.174 straipsnis). Nustačius nepilnamečio D. N. gyvenamąją vietą su jo biologiniu tėvu A. S., panaikintina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa D. N., laikinąja globėja paskiriant R. S. ir vaiko globos vietą nustačius globėjos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš atsakovės T. N. priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kas metus indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovą paskiriant šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis. Reikalavimas grindžiamas minimalios algos dydžiu, taip pat faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, ir nors nėra duomenų, jog ji šiuo metu turi ar neturi su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau kaip vaiko motina ji privalo materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovas nurodo, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti (maitinimas, apranga, avalynė, ugdymas ir pan.) reikalinga bent jau minimali mėnesinės algos dydžio suma, t.y. 607 Eur, todėl atsižvelgiant į minimalius vaiko poreikius bei atsakovės darbingą amžių ir galimybes teikti vaikui išlaikymą, prašomas priteisti 300 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovės yra proporcingas vaiko poreikiams ir būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus, teises, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovė prieštaravimų šiam ieškinio reikalavimui nepateikė.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (ieškovas ir atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui), tai, jog šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma sietina su minimalių vaiko poreikių tenkinimu, atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) metų neprisideda prie savo vaiko išlaikymo ir nebendrauja su sūnumi, dėl ko nepatiria vaiko priežiūros išlaidų, teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovės T. N. nepilnamečio vaiko D. N. išlaikymui po 300 Eur mokamų periodinių išmokų nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio, ieškinys patenkintas pilna apimtimi, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos po lygiai iš atsakovų M. N. ir T. N., t.y. po 75 Eur iš kiekvieno. Ieškovas CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėjimo. Patenkinus ieškinį šioje dalyje pilnai, iš atsakovės T. N. į valstybės biudžetą priteistina 81 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas paduodamas ieškinį buvo atleistas (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 80,71 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), šios išlaidos susidarė dėl atsakovams siųstų procesinių ir teismo dokumentų, todėl teismas šią išlaidų sumą priteisia lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai, t.y. po 40,36 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. S. patikslintą ieškinį tenkinti.

Nuginčyti gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini), nurodytus duomenis, kad D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) o D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), yra M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje išduoto gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašą, kad M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti, kad A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), yra A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Įpareigoti (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo įrašą, kuriame pakeisti šiuos įrašus: vietoje „D. N.“ įrašyti „D. S.“, grafoje „tėvas“ vietoje „M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašyti “A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Kitus vaiko individualybę išsaugančius duomenis palikti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu, ieškovu A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta laikinoji globa D. N., laikinąja globėja paskiriant R. S. ir vaiko globos vietą nustatant globėjos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. N., a.k. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvieno jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 40,36 Eur (keturiasdešimt eurų ir 36 ct.) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystės nuginčijimą/nustatymą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.