Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui A. Ž., kuriuo prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki vaiko pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tikslinga nustatyti tėvų bendravimo su vaiku tvarką, nes, gyvendamos skyrium, šalys negeba bendru sutarimu spręsti su vaiku susijusių klausimų. Be to, juos varžo abiejų atžvilgiu pritaikytos kardomosios priemonės bei įpareigojimai. Tarnybos vertinimu, ieškovės siūloma nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, nepagrįstai ir drastiškai apriboja vaiko ir tėvo teisę į šeimos ryšius bei jų išsaugojimą, neatitinka faktinių šeimos gyvenimo aplinkybių. Nepilnametės šalių dukters interesus geriausia atitiktų tokia bendravimo tvarka, kuomet kiekvienas iš tėvų pakaitomis su vaiku praleistų po lygiai laiko (pvz., po savaitę). Tokia vaiko priežiūros tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos arba sumažins vaiko kaskart išgyvenama lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam, sudarys lygiavertes galimybes kiekvienam maksimaliai bendrauti su vaiku, užtikrins lygias teises bendrauti su vaiku, vaikui palaikyti ryšį su abiem tėvais. Nepilnametė šalių dukra yra beveik dviejų metų amžiaus, taigi valgo įvairų maistą ir nėra priklausoma nuo žindymo. Be to, nuo pat kūdikystės vaikas kasdien buvo prižiūrimas tėvo, todėl yra įpratęs saugiai ir gerai jaustis žindančiai motinai nuolat nesant šalia. Vien šį aplinkybė nėra pakankamas pagrindas riboti vaiko drauge su tėvu praleidžiamą laiką. Be to, tėvas taip pat turi ypatingą, individualų, ne mažiau reikšmingą vaidmenį vaiko gyvenime. Duomenų, jog ieškovė ar atsakovas vengtų įstatymu nustatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nenustatyta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

5.1. ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies;

5.2. nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią ieškovė su vaiku bendrauja:

- metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdama vaiką metų nelyginių savaičių sekmadieniais 19 val. ir grąžindama metų lyginių savaičių sekmadieniais 19 val. Vaikas paimamas ieškovei atvykus prie atsakovo gyvenamosios vietos, atsakovui nesiartinant prie ieškovės arčiau nei 10 m atstumu.

- dėl objektyvių ir neišvengiamų priežasčių ieškovei negalint bendrauti su vaiku ar vaikui negalint bendrauti su ieškove pagal nustatytą bendravimo tvarką, šalys praneša apie tai viena kitai prieš tris dienas, trumpąja SMS žinute.

5.3. Uždrausti ieškovei išvežti nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

6. Ieškovė prašymą nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ja grindžia atsakovo elgesiu, priešingu vaiko interesams, atsakovui smurtaujant jos atžvilgiu vaiko akivaizdoje, elgiantis neadekvačiai ir neleidžiant netrukdomai bendrauti su vaiku. Atsakovas prieštaravimą ieškovės prašymui dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove argumentavo tuo, kad ieškovės kaltinimai melagingi, kad ji pati smurtauja jo atžvilgiu ir elgiasi neadekvačiai, neturi kur gyventi, nėra pajėgi išlaikyti vaiką ir ketina jį išsivežti gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su juo, vaikui įprastoje ir saugioje aplinkoje.

7. Remiantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas gali nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.

8. Iš į bylą pateiktų duomenų, Tarnybos išvados teismas nustatė, kad šiuo metu šalių dvejų metų dukra gyvena su atsakovu, vaikui įprastoje aplinkoje, kurioje jam sudarytos tinkamos sąlygos, atsakovas tinkamai rūpinasi vaiku, tai daro nuo vaiko gimimo, būdamas vaiko priežiūros atostogose, nei vienas iš tėvų savo elgesiu nekelia grėsmės vaiko interesams, tokią grėsmę kėlė tik šalių tarpusavio konfliktai. Abiejų šalių atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, fizinio skausmo sukėlimo. Teismas pastebėjo, kad ikiteisminiam tyrimui dėl smurto artimoje aplinkoje pradėti pakanka pateikti pareiškimą, todėl ikiteisminis tyrimas savaime nepatvirtina nei vienos šalies smurtavimo, o nurodytos aplinkybės tik suponuoja išvadą apie tai, kad šalių santykiai yra labai konfliktiški. Šalys skirtingai nurodo tarp jų kilusių konfliktų priežastis ir aplinkybes, todėl, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nesant surinktų ir ištirtų visų objektyvių duomenų, nėra galimybės daryti išvadas apie išimtinai vienos šalies elgesį, neatitinkantį vaiko interesų. Pateikti duomenys ir nurodomos aplinkybės apie šalių elgesį galės būti įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

9. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negeba pasirūpinti vaiko priežiūra, sveikata ir vystymusi, saugios aplinkos užtikrinimu, kad jo gyvenimo būdas kelia grėsmę vaiko interesams arba jis negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Tarnybos duomenimis, pati ieškovė atsakovo ir dukros santykius apibūdino kaip labai gerus, sakė, kad atsakovas ja tinkamai rūpinasi, prižiūri. Į bylą pateikta VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažyma, kurioje nurodoma, kad atsakovas ligoninės stacionare gydytas du kartus, 2014 metais, dėl pasikartojančių depresijos sutrikimų, sunkių epizodų be psichozės simptomų. Tačiau duomenų, kad nuo to laiko atsakovui pasireiškė kokie nors sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų auginti savo vaiko, byloje nėra.

10. Teismas atmetė ieškovės argumentą dėl vaiko žindymo. Šalių dukrai yra 2 metai. Visuotinai žinoma, kad vaikai nuo metų valgo įprastą maistą ir motinos pienu paprastai žindomi tik papildomai ar nuraminimo, užmigdymo tikslais. Todėl vien ši aplinkybė negalėtų būti pagrindu nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.

11. Teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamų objektyvių duomenų laikinosios apsaugos priemonės taikymui - laikinos vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymui. Be to, prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove yra iš esmės tapatus ieškinio reikalavimui, tuo tarpu teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių, negali laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti vieno iš ieškinio reikalavimų.

12. Teismas, atsižvelgdamas į Tarnybos argumentus, kuriais tvirtinama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nenustačius laikinosios vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, kad abu tėvai geba rūpintis savo mažamete dukra ir užtikrinti jos priežiūrą bei poreikių tenkinimą, teismas pripažino esant pagrindą atmesti šalių prašymus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš jų.

13. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu yra siekiama išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

14. Teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarką atsižvelginat į tai, kad šalys gyvena skyrium, šalių nepilnametis vaikas gyvena su atsakovu, šalių santykiai itin konfliktiški, tačiau šalys yra rūpestingos ir sugeba rūpintis vaiku, į Tarnybos rekomendaciją nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuomet kiekvienas iš tėvų pakaitomis su vaiku praleistų po lygiai laiko. Todėl, teismo vertinimu, vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu iš jų, užtikrins vaikui galimybę jausti kiekvieno iš tėvų meilę, dėmesį bei rūpestį. Tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, maksimaliai sumažins jų bendravimo ir susitikimų vaiko perdavimo tikslais poreikį.

15. Atsakovas prašė nustatyti, kad ieškovė be išankstinio rašytinio atsakovo sutikimo neturi teisės išvežti dukros į užsienio valstybę. Teismas nustatė, kad ieškovė yra ukrainietė, šalių nepilnametis vaikas taip pat turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, kad vaikas yra mažo amžiaus (2 metai), prisirišęs prie jį auginančio tėvo, vaiko išvežimas, užkertant kelią bendrauti su vienu iš tėvų, neabejotinai padarytų didelę žalą vaiko psichologinei būklei. Todėl teismas sprendė, kad yra objektyvus pagrindas taikyti draudimą ieškovei išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant užkirsti kelią žalos atsiradimui ir užtikrinti esamą padėtį iki teismo sprendimo priėmimo, kas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų šeimos bylose, tikslus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

16. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilnai. Atskirojo skundo argumentai:

16.1. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas savaime nepatvirtina nei vienos šalies smurtavimo, tačiau panaudotą smurtą ieškovės atžvilgiu (mažametės dukters akivaizdoje), įrodo ne tik pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau ir objektyvi ikiteisminio tyrimo medžiaga. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo elgesys sukelia grėsmę vaiko sveikatai, atsakovas šalia mažamečio vaiko nevengia naudoti smurto ar rodytis neblaivus. Atsakovo abejingumą dukters interesams patvirtina ir tai, kad po 2021-10-29 įvykio atsakovas neleido mažametės dukters pasiimti artimiems giminaičiams, taip sukurdamas situaciją, kai vaikas buvo išvežtas į vaikų globos namus. Taip pat atsakovas ribojo ieškovės galimybes pasiimti iš globos namų juose esančią dukrą. Todėl šiai dienai geriausiai mažamečio vaiko interesus užtikrintų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kuri geriausiai žino vaiko poreikius.

16.2. Teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka yra ydinga, nes vaikas yra mažas, dėl ko vaiko interesus atitiktų nuolatinė gyvenamoji vieta.

16.3. Teismas be teisėto pagrindo ieškovei taikė draudimą išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos, užkirsdamas vaikui galimybę bendrauti su artimais giminaičiais (duomenys neskelbtini).

17. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

17.1. Teismas nustatė laikino pobūdžio priemones, užtikrinančias ginčo šalių lygias teises rūpintis mažamete dukterimi, lygiomis dalimis užtikrinti vaiko teisėtus interesus ir poreikius, vienodomis sąlygomis bendrauti su vaiku iki kol bus išnagrinėta ši byla. Tarnyba tokiai bendravimo tvarkai pritarė. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų sąlygas taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nustatančias visiškai minimalią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Tai akivaizdžiai rodo ieškovės siekį manipuliuoti vaiku, apriboti atsakovo galimybę laisvai bendrauti su vaiku, o galimai net išsivežti vaiką į Ukrainą, kuo ne kartą ieškovė yra gąsdinusi atsakovą.

17.2. Ieškovė teigia, kad Atsakovo abejingumą vaiko interesams neva rodo po 2021-10-29 įvykusio konflikto jo nesutikimas leisti vaiką pasiimti artimiesiems bei tariamas atsakovo ieškovės galimybių ribojimas pasiimti vaiką iš globos namų. Tokie Ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovė nenurodo, kokiems tariamiems artimiesiems atsakovas nesutiko, kad būtų perduotas vaikas, nes įvykio vietoje realiai jokių šeimos narių, artimųjų, kuriais atsakovas, kaip vaiko tėvas, galėtų pasitikėti, nebuvo. Atsakovo tėvai (vaiko seneliai) įvykio dieną buvo išvykę, o ieškovės artimieji negyvena Lietuvoje. Be to, būtent atsakovo prašymu vaikas tą vakarą buvo nuvežtas į gydymo įstaigą apžiūrai, kas rodo, kad net ir tokioje krizinėje situacijoje atsakovas galvojo apie vaiko gerovę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

19. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

20. Apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – vaizdo įrašus, šalių susirašinėjimo duomenis, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, PGR tyrimų rezultatus, Vilniaus miesto socialinės paramos centro raštą, įtariamojo sulaikymo protokolą. Nurodė, kad papildomi įrodymai pagrindžia, kad atsakovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos, patvirtina atsakovo smurtavimą vaiko akivaizdoje bei paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovė neturi saugios gyvenamosios vietos.

21. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, pateiktų įrodymų momentą (prašymas pateiktas likus dienai iki teismo posėdžio), tokiu būdu nesant galimybės užtikrinti priešingos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų, kad pateikti įrodymai akivaizdžiai nepagrindžia grėsmės vaiko saugumui ir jo interesams, todėl naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo

23. Byloje spręstina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl šalių dukros gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo ir minimalios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos taikymo, o pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatant ieškovės laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuomet abu tėvai bendrauja su vaiku pakaitomis po savaitę laiko.

24. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

25. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

26. Remiantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas gali nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ši laikinoji apsaugos priemonė

27. Prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove grindžiamas tuo, kad atsakovo aplinka vaikui nėra saugi dėl atsakovo smurtavimo ieškovės atžvilgiu net ir vaiko akivaizdoje, be to, kad vaikas yra mažas, dėl ko jam reikalinga pastovi ir saugi aplinka.

28. Bylos duomenys patvirtina, kad bylos šalys turi dvejų metų dukrą, kuri bylos iškėlimo metu gyveno su atsakovu. Nėra ginčo ir dėl to, kad, gimus dukrai, atsakovas buvo vaiko priežiūros atostogose, rūpinosi dukra. Tarnyba išvadose nurodžiusi, kad pati ieškovė atsakovą abibūdino kaip rūpestingą tėvą.

29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instacijos teismas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išsamus įrodymų vertinimas nėra atliekamas, jie bus įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Nagrinėjamu atveju preliminariais verinimais duomenys, kuriais remiasi ieškovė, patvirtina itin konfliktiškus skyrium gyvenančių tėvų santykius, dėl ko abiejų šalių atžvilgiu inicijuoti ikiteisminiai procesai, šalys nesugeba taikiai spręsti ir klausimų, susijusių išimtinai su vaiko interesais, perimant vaiką įtraukiami tretieji asmenys. Tačiau preliminariu vertinimu pateikti duomenys nėra akivaizdžiai patvirtinantys, kad kurios nors iš šalių elgesys keltų grėsmę vaikui, jų negebėjimą rūpintis vaiku.

30. Ieškovė atsakovo abejingumą vaiko interesams grindžia tuo, kad po 2021-10-29 įvykusio konflikto atsakovas nesutiko leisti mažametės dukters pasiimti artimiems giminaičiams, taip sukurdamas situaciją, kai vaikas buvo išvežtas į vaikų globos namus, taip pat jis ribojo ieškovės galimybes pasiimti iš globos namų juose esančią dukrą. Tačiau nenurodė, kokie artimi asmenys galėjo ir norėjo paimti vaiką, kas būtų leidę išvengti situacijos, kuomet vaikas papuolė į vaikų globos namus. Bylos duomenys taip pat neleidžia konstatuoti, kad atsakovas veikė prieš vaiko interesus ir vaikui būnant vaikų globos namuose.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra grėsmės vaikui abiejų šalių aplinkoje, todėl nėra pagrindo laikinosios apsaugos priemonės - laikinos vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų - nustatymui.

Dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

32. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių - tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

34. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su geriausiais vaiko interesais taikant bendravimo tvarkos „50:50 procentų laiko“ modelį.

35. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys gyvena skyrium, šalių nepilnametis vaikas gyvena su atsakovu, šalių santykiai yra itin konfliktiški, tačiau abi šalys sugeba rūpintis vaiku, į Tarnybos rekomendaciją nustatyti būtent tokią bendravimo tvarką, kuomet kiekvienas iš tėvų pakaitomis su vaiku praleistų po lygiai laiko. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia bendravimo tvarka, kuomet kiekvienas iš tėvų su vaiku praleis po savaitę laiko, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, ne tik maksimaliai užtikrins kiekvieno iš tėvų maksimalų bendravimą su vaiku, kas atitinka ir vaiko interesus, bet ir maksimaliai sumažins tėvams galimybę konfliktuoti dėl nuolatinio vaiko perdavimo. Aplinkybė, kad šalių vaikas yra mažas, dvejų metų, nesudaro pagrindo spręsti dėl teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ydingumo. Sprendžiant iš Tarnybos surinktų duomenų bei išvadų, vaikas gerai jaučiasi su kiekvienu iš tėvų, jie abu sugeba pasirūpinti vaiku.

Dėl draudimo išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos

36. CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo.

37. Apeliantė netinka su teismo jai taikytu draudimu išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos. Jos tvirtinimu, toks draudimas yra be pagrindo. Atskirajame skunde tvirtinama, kad ieškovės artimi giminaičiai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl tokiu draudimu užkertamas kelias vaikui matytis su seneliais, su giminaičiais. Be to, jos tvirtinimu, ieškovė ne kartą su vaiku buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), tačiau visuomet grįždavo. Todėl nėra jokio pagrindo prielaidai, kad, netaikius šio draudimo, byloje kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

38. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, šalių nepilnametis vaikas taip pat turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. Vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Atsakovas, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą be jo sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos – rėmėsi tuo, kad ieškovė nuolat grasina išvešianti vaiką iš Lietuvos, tokiu būdu užkertant jam galimybę matytis su vaiku.

39. Esant itin konfliktiškiems šalių santykiams, tačiau atsakovui turint artimą ryšį su vaiku, siekiant užtikrinti esamos padėties stabilumą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismas turėjo teisėtą pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą be jo sutikimo išvežti vaiką iš Lietuvos. Nors ieškovė remiasi tuo, kad šiuo draudimu užkertamas kelias ieškovei su vaiku vykti į (duomenys neskelbtini) pabendrauti su vaiko seneliais, giminėmis, tačiau visuotinai žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta karas, todėl vaiko išvežimas į šią šalį akivaizdžiai neatitiktų vaiko inrteresų. Todėl atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios laikinosios apsaugos priemonės poreikio.

40. Kita vertus, teismas taikė visišką draudimą išvežti vaiką iš Lietuvos, neatsižvelgiant į atsakovo prašytą išlygą - be atsakovo sutikimo. Todėl tikslintina teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, nustatant draudimą išvežti šalių vaiką iš Lietuvos Respublikos be atsakovo sutikimo.

41. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

42. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.

43. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.