Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Merijaus Meilučio, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties, kuria R. U. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. U.. Šioje byloje R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, 7 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas, perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo dėl uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. U., 2015 m. gruodžio 20 d. apie 13.50 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės, (duomenys neskelbtini) , pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y., UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį planšetinį kompiuterį „Rony 7“ 119 eurų vertės. Be to jis, 2016 m. sausio 14 d. apie 06.45 val. prie namo (duomenys neskelbtini) , grasindamas peiliu, nepilnamečiui S. Š. pagrobė iš šio mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, 180 eurų vertės. Be to jis, 2016 m. sausio 17 d. apie 22.00 val. prie PC „(duomenys neskelbtini) “, esančios (duomenys neskelbtini) , pagrasinęs atsuktuvu, pasikėsino pagrobti iš D. Š. mobilaus ryšio telefoną, tačiau savo veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jos valios, kadangi buvo sulaikytas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka R. U. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi paskyrė jam kardomąją priemonę, suėmimą, kurios terminas to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas. Perdavus bylą nagrinėti į teismą, kardomosios priemonės suėmimo terminas R. U. taip pat buvo tęsiamas, paskutinį kartą skundžiama nutartimi vienam mėnesiui nuo 2016 m. liepos 17 d. R. U. prašo pakeisti jam taikomą kardomąją priemonę suėmimą į švelnesnę arba visai panaikinti. Skunde nurodo, kad jis nepilnametis, dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, nori ieškoti darbo, nedaryti nusikaltimų. Teismo posėdyje prokurorė prašė R. U. skundą atmesti.R. U. skundas tenkinamas.Susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos Nr. M1-1476-954/2016 medžiaga, išklausius prokurorės nuomonę, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo R. U. motyvavo tuo, kad egzistuoja suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7, 8 dalyse, t. y., ir kad nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Svarstydamas švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybę R. U., teismas atsižvelgė į inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, jų skaičių, į jo asmenybę, į tai, jog jis neturi tvirtų socialinių ryšių, yra sunkios turtinės padėties, nuolat bėga iš Vaikų globos namų, o ten būdamas kelia rimtą pavojų globos namuose gyvenantiems ir dirbantiems asmenims, todėl padarė išvadą, kad rašytinio pasižadėjimo, užstato, namų arešto ar kitų švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių skyrimas šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje būtų netikslingas ir jomis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Toje pačioje skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad R. U. į teismo posėdį nekviečiamas, kadangi teismo psichiatrijos ekspertizės aktu konstatuota, kad dėl jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio dėmesio ar gydymo, jis negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose, negali duoti parodymų. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 103MS-67/2016 ( T.1, b. l. 154-161) išvadų matyti, kad dėl R. U. konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, jis nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir šiuo metu nesupranta su juo atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmės, ir dėl šio psichinio sutrikimo negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose, negali duoti parodymų bei atlikti laisvės atėmimo bausmės. R. U. reikalingos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės, t. y. priverstinis ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Tuo pagrindu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Teismas bylos perdavimo teisiamajam posėdžiui 2016 m. birželio 4 d. priimtoje nutartyje taip pat nurodė, kad dėl R. U. konstatuotų vidutinio protinio atsilikimo ir reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio dėmesio ar gydymo, jis negali dalyvauti teismo posėdžiuose, duoti parodymų, todėl nutarė į posėdį jo nekviesti, o jo procesines teises užtikrinti BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka pavedant jo teises atstovauti parinktą gynėją. BPK XI skyriaus nuostatos reglamentuoja įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems kardomųjų priemonių skyrimo, jų termino pratęsimo pagrindus, sąlygas, tvarką. Sprendžiant dėl asmeniui bet kurios minimame skyriuje nurodytos kardomosios priemonės skyrimo, visų pirma jos turi atitikti savo paskirtį, numatytą BPK 119 straipsnyje, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, nuosprendžio įvykdymą, užkirtimą kelio kitoms nusikalstamoms veikoms. Visi 9.1 šios nutarties punkte aptarti duomenys patvirtina, kad R. U. nesuvokia savo veiksmų esmės, todėl jis negali duoti parodymų dėl padarytų veiksmų, negali už juos atsakyti, taigi, jis apkaltinamuoju nuosprendžiu negali būti pripažintas kaltu, todėl, po teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo ir išvadų davimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo toliau tęsti jam taikytos kardomosios priemonės – suėmimo termino, ir apskritai, negalėjo būti taikoma jokia kita BPK XI skyriuje numatyta kardomoji priemonė. R. U. reikalingos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės, todėl jis turi būti priverstinai stebimas ir gydomas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Pažymima, kad teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvada dėl R. U. sutrikimų nekonstatavus jo pavojingumo visuomenei, buvo nurodyta, jog dėl nustatytų sutrikimų R. U. reikalingos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės – ne atidavimas į specialiąją įstaigą, o tik priverstinis ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre, todėl taikyti R. U. BPK 141 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą, nėra pagrindo, nes tuomet asmuo turi būti laikomas specialioje įstaigoje iki teismo sprendimo dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo priėmimo. Kolegija konstatuoja, kad paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį naikinti ir neskirti R. U. jokios kardomosios ar kitos procesinės prievartos priemonės. Kolegija atkreipia pirmos instancijos teismo ir prokuroro dėmesį, kad R. U. atžvilgiu gailimai operatyviau turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatos, nes šio vaiko elgesys kelia realų pavojų kitų žmonių gyvybei ir sveikatai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. U. skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas jam pratęstas 1 mėnesiui nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d., panaikinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.