- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-20
- Bylos Nr.
- 1-38-1111/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32602-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Kaltinamasis
- V. U.
- Nukentėjusysis
- K. K., O. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.14.1Proceso išlaidų atlyginimas (BPK 103–105 str.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliu – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. U. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. apie (duomenys neskelbtini) val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, sustabdęs automobiliu važiuojančius K. K. ir O. M., užtverdamas jiems kelią savo vairuojamu automobiliu, priėjęs prie K. K., O. M. akivaizdoje, kilusio konflikto metu, dūrė rankoje turėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu vieną kartą į kairės kojos šlaunį ir vieną kartą į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajam žaizdas kairės šlaunies srityje su atitraukiamųjų šlaunies raumenų pažeidimu, kairiajame žaste su žasto raumenų, stipininio ir odos raumens nervų pažeidimais, to pasekoje atsirado motorikos ir jutimų sutrikimai pagal alkūninio nervo eigą, susilpninti jutimai vidurinio nervo inervacijos zonoje delne, motorikos išnykimas stipininio nervo inervacijos zonoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu nesunkiai sužalojo žmogų, sukėlė išgąstį ir pasipiktinimą įvykį stebėjusiai O. M., taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis V. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, neprisipažįsta kaltas, tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Su K. K. yra kolegos, o su O. M. siejo glaudūs santykiai. Tą vakarą jis sustabdė automobilį, kuriuo važiavo nukentėjusieji K. K. ir O. M. K. K. jam smogė išlipęs iš automobilio, jis spėjo pasitraukti, jie susikibo ir nukrito nuo šlaito kartu. Kai buvo apačioje pamatė, kad nukentėjusiojo ranka yra sužeista, bandė jį nuo savęs nustumti, kai išlipo iš griovio pasakė, kad reikia kviesti GMP, O. M. pasakė, kad K. į ligoninę nuveš pati, jį įsodino į automobilį ir jie išvažiavo. Tuo metu ten buvo ir kiti žmonės, pasakė, kad viskas gerai, jie gali nesijaudinti. Automobilis stovėjo kelyje. K. šaukė kur peilis. Automobilį stabdė, nes reikėjo pasikalbėti su O. Bendravo su ja dieną, o vakare nebeatsiliepė ir nepalaikė jokio ryšio. Su K. K. ankščiau konfliktų nebuvo, tik netrukus iki įvykio buvo konfliktas O. bute. O. jį įtikino, kad tarp nukentėjusiųjų nieko nebuvo, o ir pagal nukentėjusiojo veiksmus galėjo spręsti, kad jų niekas nesieja. Atsiprašė už tą įvykį kilusį bute, matėsi su O. kasdien, buvo susitikęs ir su K. Neturi supratimo kaip K. atsirado sužalojimai, galėjo kažkas būti žolėje arba turėjo su savimi kažkokį daiktą. Nukentėjusiųjų automobilį sustabdė važiuodamas ir mirksėdamas tolimosiomis šviesomis, po to aplenkė juos, sustojo kelkraštyje, o jie sustojo kelio vidury. Išlipęs iš automobilio stovėjo vietoje, jokio daikto rankose neturėjo. Nežino kodėl K. šaukė „peilis peilis“ - jis peilio neturėjo. Prieš išvežant nukentėjusįjį K. K. į gydymo įstaigą, matė, kad jo ranka buvo sužeista, ranka buvo prieš jo veidą. Mano, kad koja sužalota nebuvo. Apie autoįvykį vykstant į ligoninę žino, dar naktį susiskambino su O. ir ji pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jis naktį ten nuvyko. K. ranka buvo sužalota dar iki autoįvykio nukentėjusiajam gulint ant jo. Nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, jie viską išsiaiškino dar bute. Vėliau po minėto įvykio buvo su K. susitikęs ir normalioje aplinkoje. Tą vakarą, kai sustabdė nukentėjusiųjų automobilį, jokio fizinio smurto nenaudojo, smūgį į veidą gavo jis pats. Išlipęs iš griovio nukentėjusiojo ranką norėjo tvarstyti savo marškinėliais, ranka buvo tamsi, K. dejavo iš skausmo. Jis rankos netvarstė, sutvarstė O. savo marškinėliais. Ankstesnio konflikto bute metu, jis fizinės jėgos ir prievartos nenaudojo, pasinaudojo netikėtumo efektu - išjungė šviesą ir paėmė virtuvinį peilį. Peilį nukreipė į jų pusę, negrasinau, reikalavo prisipažinti ar tarp jų kas nors vyksta. Su O. buvo ilgalaikiai santykiai dar gyvenant (duomenys neskelbtini), ji čia atvyko kartu su juo ir jo šeima. Bute K. K. reakcija buvo tokia, kad apsisuko ir išėjo, o jie su O. liko dviese. Jis su peiliu įrėžė sekcijos stiklą, bet pats jį atpirko, o K. jį įstatė. Automobilį nusprendė stabdyti, nes dar nebuvo baigti santykiai su O., ji važinėjosi visur kartu su K. - jiedu dažnai vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jo automobilis stovėjo arčiau kelkraščio, o nukentėjusiųjų automobilis stovėjo arčiau kelio vidurio, kiek labiau priekyje nuo jo automobilio. Nesutinka su nukentėjusiųjų nurodyta automobilio dislokacija – „(duomenys neskelbtini)“ trukdė pravažiuoti mikroautobusui. Jie nukrito panašiai nuo 2 metrų aukščio ir riedėjo žemyn susikibę. Prieš nukrentant tarp jų buvo fizinis kontaktas su K.. Jie vienas kitą laikė, bet tai nėra susiję su fiziniu smurtu. Su abiem civiliniais ieškiniais nesutinka. O. kasdien važinėjo pas K. į ligoninę, jis pirko K. maisto produktus ir vitaminus. Jie paslydo ir riedėjo, jo veidas buvo nubrozdintas. Negali būti taip, kad nuslydo, jie riedėjo, O. parodymuose yra aiškiai parodyta kas kaip ir ant ko gulėjo. Kodėl K. negalėjo išlipti iš duobės paaiškinti negali. Buvo pakankamai tamsus paros metas, po (duomenys neskelbtini) val., apšvietimo toje vietoje nebuvo. Neatsimena ar automobiliuose buvo įjungtos šviesos, bet jeigu ir buvo, jos švietė (duomenys neskelbtini) kryptimi. Užgesinus jo automobilio variklį, šviesos užgęsta po 5 sek. Kai įvyko įvykis, ta vieta buvo visiškoje tamsoje. Įžiūrėti ar turimas koks įrankis, mano, galima, jeigu žiūri konkrečiai į tą vietą, kur gali būti tas įrankis. Kai išlipo iš automobilio, O. buvo dešinėje nuo jo, K. priekyje jo, jis priėjo, jam trenkė ir nuėjo. O. buvo iš keleivio pusės. O. įvykį matė nuo to momento, kai stovėjo kelkraštyje. Kai jie nukrito, ji buvo jiems už nugaros. Atstumas nuo jo iki automobilio į kurį nuėjo K. galėjo būti apie 5 metrus, tai galėjo užtrukti apie 5 sek. Iš automobilio jis kažką paėmė, bet ką konkrečiai – nematė. Negali pasakyti kiek tiksliai kartų riedėdami į kanalą apsivertė, bet aukštis buvo apie 2 metrai, šlaitas buvo gana status. Nelygumų, krūmų, medžių, aštrių daiktų būtent toje vietoje kur jie ridenosi nebuvo. Visi kartu išsilaikė, nes laikėsi vienas kito. Kai jie visi, taip pat ir K., išlipo iš griovio, mikroautobusas dar stovėjo. K. pats nuėjo prie automobilio. GMP pasiūlė iškviesti dar tuo metu kai pamatė, jog nukentėjusiojo rankai kažkas negerai. Kai K. ir O. išvažiavo, jis nusileido ieškoti savo marškinėlių, juos rado, jie buvo kruvini. Kruvinas rankas nusivalė į marškinėlius, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jo žmona bandė susisiekti tam, kad suteiktų pagalbą. 1300 Eur buvo skirti K. - 300 Eur už sportinį kostiumą ir 1000 Eur kaip finansinė parama. Mokėti pinigus buvo nuspręsta žmogiškąja prasme, nes žmogus prarado nedarbingumą, o ir advokatas taip patarė, kadangi buvo tik jis ir galimai kaltins jį. Po įvykio santykiai su O. tęsėsi kol K. buvo ligoninėje.
Nukentėjusysis K. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju V. U. ir nukentėjusiąja O. M. yra pažįstami. (duomenys neskelbtini) d. buvo O. bute, kai įsiveržė V. Jis pasiėmęs peilį grasino jį nužudyti, sakė - esu skerdęs daug kiaulių ir man nėra problemų tave papjauti. Tada pradėjo mosuoti peiliu, sudaužė stiklą, pagriebęs stiklo duženą jam grasino. Po to nurimo, jie išsiskirstė. (duomenys neskelbtini) d. su O. važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę, V. U. laukė automobilyje prie posūkio, tuo metu buvo apie (duomenys neskelbtini) val. Jis pamatė, kad jie pravažiavo pro šalį ir važiavo jiems iš paskos. V. U. pradėjo juos vytis mirksėdamas tolimosiomis šviesomis, po to aplenkė ir užkirto kelią, t. y. sustojo automobilio priekyje. Jis vos spėjo išsukti automobilį, kad neįvyktų avarija. Jie su O. išlipo iš automobilio, V. taip pat išlipo iš savo automobilio, jis jam sakė - ką darai, durneli. O. apsisuko ir įsėdo atgal į automobilį, galvojo gal ji nori išvažiuoti, todėl nuėjo ir jis link automobilio, tada V. sušuko - papjausiu. Jis atsisuko ir pamatė, kad jis traukia kažką panašaus į peilį, tada ėmė bėgti link jo šaukdamas papjausiu. Jis pribėgęs smogė jam į koją, pats bandė atsitraukti, o jis toliau rėkė - papjausiu. Tada pribėgo O. ir atsistojo tarp jų. V. ją atstūmė ir vėl bėgo link jo. Pats nežinojo kur dėtis ir pajudėjo link kaltinamojo. Tuo metu V. smogė jam į ranką ir jie visi nuvirto į griovį. Po kurio laiko privažiavo kažkoks automobilis, kas ten vyko nežino. Kai užlipo į viršų, girdėjo, kad V. rėkė - ką tu padarei, aš viską dariau dėl tavęs. O. sakė reikia iškviesti GMP ir atbėgo pas jį, o V. sakė - nereikia, mane dėl tavęs pasodins. O. įsodino jį į automobilį ir jie išvažiavo į ligoninę. Važiuojant įvyko avarija, po to atvažiavo policijos pareigūnai, jis negerai jautėsi, atsimena, kad norėjo nuvežti jį į ligoninę, jis neteko daug kraujo. Atvažiavo GMP, o po to neatsimena kas vyko, nebeturėjo sąmonės, atsipeikėjo ligoninėje. Jam buvo du kartus smogta peiliu – į ranką ir į koją. Abu smūgiai buvo suduoti dar stovint ant kelio. Visų tikslių įvykio aplinkybių nenurodyti motyvų neturėjo. Turtinę ir neturtinę žalą sudaro tai, kad jis nukentėjo - buvo pažeistas nervas, ranka iki šiol neveikia taip kaip ankščiau, buvo atliktos dvi operacijos. Ranka vis dar tinkamai nefunkcionuoja - nesisuka, nesilanksto pirštai taip kaip anksčiau. Gydytojai tolimesnių prognozių neduoda, išgijimas priklausys nuo organizmo. Dėl draudimo išmokų – gavo išmoką, ir dabar moka už neįgalumą po 160 Eur. Nieko neslepia, apytiksliai jam mokėdavo 500 Eur per mėnesį iš draudimo. Iš draudimo iš viso yra išmokėta dėl šio įvykio apie 3000 Eur, tiksliai nežino. Kad kaltinamasis išsitraukė peilį pamatė kai atsisuko į jį - buvo įjungtos jų automobilių tolimosios šviesos, viskas gerai apšviesta. Peilis buvo dėkle, panašus į statybinį peilį. Dėklą numetė ten kur stovėjo prie automobilio ant važiuojamosios dalies. Kai jam smogė pirmą kartą, jis nubėgo prie automobilio, matė, kad jis turi peilį, vėliau pasimetė, ėjo link jo, nežinojo ką toliau daryt. Mėgino sugriebti, bet gavo smūgį peiliu į ranką. Po smūgio stovėjo tokia tvarka – jis laikė V., o O. stovėjo kaltinamajam už galo. Nugriuvo nuo skardžio, nes jis pradėjo stumti V. Kitos išeities nematė, nes galvojo, kad jį papjaus – suprato, kad jį nužudys, nes jau du kartus smogė peiliu. O. gulėjo ant žemės, V. ant jos, o jis ant V. Griuvimo metu peiliu nesusižeidė. Grumtis nustojo, nes nebevaldė kojos ir rankos, pradėjo darytis bloga, ėmė svaigti galva, vos galėjo atsistoti, ką jau kalbėti apie kovojimą. V. veiksmai nebesitęsė. Jis pamatė, kad sustojo automobilis ir nulėkė prie jo. Mano nulėkė dėl to, nes privažiavęs automobilis apšvietė šviesomis ir viskas matėsi. Jo rūbai buvo kruvini, O. marškinėliais buvo perrišta ranka, tačiau kol važiavo viskas buvo permirkę krauju. V. tuo metu nieko nesakė, tik lakstė ir šaukė, kad jį pasodins, nesiūlė iškviesti GMP. (duomenys neskelbtini) d. bute jį užpuolė, nes pavydėjo O. Jis dėl tos pačios priežasties atvyko ir į (duomenys neskelbtini) ir jį badė peiliu. O. pergyveno, matėsi kad stresuoja. Avarijoje nepatyrė kitų sužalojimų, durtinių žaizdų. Patikslintą ieškinio reikalavimą palaiko - patirta žala yra apie 3000 Eur - už rūbus, kurą, medikamentus. Sugadinti daiktai kainavo apie 300 Eur, pirko medikamentus, kuriuos išrašė gydytojas, taip pat ortopedinę įrangą (užveržėjus, treniruoklius, tvarsčius). Vyko į (duomenys neskelbtini) pas specialistus, kurie galėjo duoti patarimų, nes nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) nieko patarti negalėjo. Ne vienos, o dviejų operacijų reikėjo, nes pasakė, kad arba blogai susiuvo nervą arba jis blogai suaugo. Iš VSDFV gavo išmokas, jos buvo mažesnės nei vidutinis darbo užmokestis, prašo priteisti skirtumą susidariusį tarp „sodros“ išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo metu jam yra nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Dirbant yra ribojimai svoriui, negali lipti kopėčiomis, pakeltomis rankomis dirbti, dirba tik su viena ranka. Su traumuota ranka yra sudėtinga net įsukti elektros lemputę. V. U. kaltės nepripažino, neatsiprašė, siūlė piniginę kompensaciją, bet negali pasakyti už ką. Dėl moralinės žalos – būsena yra labai bloga, nesitikėjo, kad gali netekti rankos, savo 15 000 Eur reikalavimą palaiko. Jie su O. gyvena viename bendrabutyje, bet ne viename kambaryje, yra draugai. Įvykio metu buvo apie (duomenys neskelbtini) val. vakaro. Automobiliai buvo išsidėstę taip – V. mašina stovėjo kelkraštyje į (duomenys neskelbtini) pusę, o jų su O. automobilis stovėjo kelio viduryje. Kai sustojo ir išlipo iš automobilio, automobilių žibintai buvo įjungti ir varikliai buvo užvesti. Jie susikibo kelio viduryje, prie O. automobilio galo. Automobiliai buvo paraleliai, vienas ant kelkraščio, kitas kelio viduryje. Buvo pakankamai šviesu, kad būtų galima įmatyti, todėl gerai matėsi, kad traukė peilį. Kad tai yra statybinis peilis nusprendė, nes pamatė kaip švyti ašmenys, matė kaip numetė dėklą. Kai matė peilį ir link jo einantį V., O. buvo prie automobilio. Kaltinamasis buvo iš vairuotojo pusės, o ji iš keleivio pusės. Kai patyrė pirmą smūgį, O. buvo ten pat, viskas vyko sekundę. O. atsistojo į tarpą, nes norėjo išskirti, kai išgirdo jo riksmą. Jis nesakė, kad ėjo link jo, jis ėjo link automobilio, kai jis pradėjo šaukti, kad jį papjaus. Po to, kai smogė peiliu jis pradėjo trauktis, bėgti. Jis iš mašinos nieko neėmė kai pamatė, kad jis ginkluotas, nepasišalino nes nespėjo. Jis kaltinamojo nemušė, nelietė. Įlipo į automobilio galą, gulėjo, atsistoti negalėjo. Eismo įvykio metu buvo rūkas. Nežino kokiu greičiu jie važiavo, galimai galėjo viršyti greitį. Žinojo, kad tuo metu O. dar buvo tik vairuotoja stažuotoja. Tuo metu negalvojo apie pasirinkimą, tik norėjo gyventi. Iš automobilio norėjo išlipti, bet svaigo galva, avarijoje sužalojimų papildomų nepatyrė. Jeigu būtų susižeidęs vamzdžiu, tai nebūtų peilio sužeidimas. Yra pradėjęs dirbti (duomenys neskelbtini), bet dirba daug mažiau nei anksčiau. Jam skyrė pagalbininką, nes vienam dirbti yra sunku. Iki įvykio taip pat dirbo (duomenys neskelbtini). Anksčiau duodavo daugiau užduočių. Dirba pilnu etatu, bet atlieka mažiau darbų. Darbo užmokestis nepakito. Tokį pat darbo užmokestį gauna, nes atlieka protines užduotis, naujokams rodo kaip atlikti darbus. Negali atlikti tų pačių užduočių kaip anksčiau. Darbo užmokestis priklauso nuo direktoriaus. Negali pasakyti kokioje bendrovėje ir kokia sumai yra apdraustas, nes draudimą skyrė darbovietė. Draudimo bendrovė jam išmokėjo tik už atliktas operacijas. Neprašė, kad išmokėtų už sugadintus rūbus, ortopedines priemones ir kt. Nesikreipė ir nežino ar išmokėtų. Iš draudimo gavo vienkartinę 400 Eur išmoką už rankos sužalojimą, tikriausiai, nes rūbų tai nedraudžiau. Apie 3000 Eur išmokėjo VSDFV dėl ligos. Neturtinę žalą apskaičiavo, nes kurį laiką nedirbo, gavo minimalią algą, dabar irgi blogai dirba, jo visas gyvenimas yra sužalotas. Pas psichologus nesilankė, medicinos preparatų nevartojo nors ir buvo reikalinga, bet labiau pergyveno dėl rankos. Nebuvo laiko kada kreiptis į psichologą, nes ieškojo kas padėtų dėl rankos. Dėl išgyvenimų, pergyvenimų, psichologinės sveikatos pablogėjimo – pablogėjo, bet iš pradžių nesikreipė. Kai nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), gydytojai pasakė, kad reikia atlikti pjūvį ir pažiūrėti ar gerai suaugo nervas – atlikę pjūvį pamatė, kad viskas blogai, todėl pakartotinai atliko operaciją. Po antros operacijos gijimas pagerėjo, praėjus porai mėnesių pradėjo jausti pirštus. Kai atvyko policija nepasakė, kad V. U. padarė traumą, nes niekas neklausė, tik klausė apie jo būklę. Kai V. U. išsitraukė peilį, atstumas tarp jų buvo apie 3-5 metrus. O. jam kažkokius vitaminus atnešė, bet jis nežino kas juos pirko. O. 1200 Eur jam neperdavė.
Nukentėjusioji O. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad su K. K. sieja draugiški santykiai, o su V. U. - artimi. Sutinka su tuo ką pasakė K. K. (duomenys neskelbtini) d. savo bute buvo su K. K. Apie (duomenys neskelbtini) val. bute pasirodė V. U. Jis įsiveržė į butą, iš virtuvės pasiėmė peilį ir nubėgo į kambarį. Mosavo peiliu ir grasino K. susidoroti. Jis rėkė, kad nužudys K. Pradėjo daužyti peiliu stiklą, to rezultatas – sulūžo peilis ir sudužo indaujos stiklas. V. U. paėmė vieną stiklo duženą ir metėsi ant K. K. atsitraukinėjo gilyn į kambarį, o ji suprasdama situacijos sudėtingumą nubėgo pasitikti V. U., kad užkirsti jam kelią. Bėgo link jo ir šaukė, jeigu nori gali pjauti mane. Praėjus kuriam laikui po skandalo, V. nurimo, išmetė stiklą, K. išėjo iš buto, ji dar pabendravo su V. ir jie išėjo į lauką. Buvo galima manyti, kad tuo konfliktas ir baigėsi. Antroji konfliktinė situacija iškilo (duomenys neskelbtini) d., kai jie su K. iš (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini) pusę. Kelių išsišakojime jų laukė V. Kai pravažiavo pro V. automobilį, jis pajudėjo paskui juos, mėgino juos sustabdyti, iš paskos važiavo ir mirksėjo žibintais, signalizavo. Jau tuo metu patyrė didelį stresą, nes suvokė, kad toks V. elgesys gali būti agresyvus. V. užtvėrė jiems kelią. Paskutinę akimirką K. sugebėjo išvairuoti ir apvažiavo automobilį. Matė kaip V. staiga iššoko iš savo automobilio ir pajudėjo jų automobilio kryptimi. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo į V. pusę. Kas ten vyko ji nežino, buvo nuošalyje. Tik pamatė, kad jie išsilakstė į skirtingas puses ir grįžo link savo automobilių. Kai sustojo jų automobilis, ji ant rankų laikė daiktus, su tais daiktais išlipo iš automobilio, pamatė, kad K. pareina į automobilio pusę, nusprendė, kad viskas gerai ir jie tuoj išvyks. Bet staiga K. grįžo priešinga kryptimi, tuo metu ji buvo už savo automobilio, o vaikinai buvo kitoje automobilio pusėje. Viso to kas vyko ji galėjo tik girdėti. V. sušuko - aš tave papjausiu, o K. šaukė - kam peilis, mesk peilį. Po tų žodžių ji ketino bėgti pas juos, girdėjo kaip K. garsiai suriko. Bėgo ir bandė atsistoti tarp jų, kaip situacijoje bute. Kai mėgino atsistoti tarp V. ir K., V. patraukė ją į šalį ir vėl metėsi link K. Tada vėl išgirdo riksmą. Pribėgo prie jų bandydama juos perskirti, bet tada jie nukrito nuo skardžio į griovį. Ant žemės gulėjo ji, ant jos iš kairės pusės gulėjo V., o K. buvo virš jų. K. laikėsi už V., o antra jo ranka buvo virš jos veido. Ji toje rankoje pamatė trikampį daiktą ir darė prielaidą, kad tai gali būti peilis, nes nuolat girdėjo, kad peilis yra. Ji pasakė, kad iš žaizdos negalima nieko išimti, kad neprasidėtų kraujavimas. Ištiesė ranką link to daikto - tai buvo trikampis mėsos gabalas atpjautas nuo rankos. Pajuto, kad jos ranka teka kraujas, kraujavimas buvo labai stiprus. K. šaukė - mano ranka, mano ranka. Po to jie bandė išlipti iš griovio – K. negalėjo lipti savarankiškai. Jis padėjo vos keletą žingsnių, laikėsi už jų. Po to jis nukrito ir sakė, kad negali atsistoti. Ji nusiėmė savo marškinėlius ir perrišau K. ranką, kad kraujavimas nebūtų toks stiprus. Jie bandė kilti aukštyn, bet K. sakė, kad jam svaigsta galva ir pykina. Jos žinios ir tai ką matė, davė pagrindą manyti, kad važiuoti savo transportu bus greičiau. Kai atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), pateko į autoįvykį - įvažiavo į griovį. Ten atvyko dvi GMP ir du policijos ekipažai. Neturėjo motyvo nepasakyti visko iki galo. Ką atliko kaltinamasis U. nukentėjusiajam K., nematė, girdėjo riksmus. Ji buvo už automobilio. Civiliniame ieškinyje yra nurodyta, kad V. turi išmokėti kompensaciją - moralinės žalos atlyginimą už chuliganiškų veiksmų atlikimą, įvykusią avariją, nes ji buvo V. U. veiksmų pasekmė ir kuri sukėlė K. K. kūno sužalojimus. Ji mano, kad avarija ir jos turto netektis yra tiesiogiai susijusi su V. U. veiksmais. Ji išgyveno stresą, avariją, dėl kurios per stebuklą neįsirėžė į kitą automobilį, patyrė fizinius sužeidimus. Jai buvo stiprus minkštųjų audinių nubrozdinimas krūtinės srityje, negalėjo kvėpuoti, iškilo medicinos pagalbos poreikis, o dar tas vaizdas, kai pamatė krauju pasruvusią ranką. Ji iki šiol vartoja migdomuosius, raminančius preparatus, nes nuolat sugrįžta išgyvento įvykio vaizdiniai ir prisiminimai. Supranta, kad pasekmės bus iki gyvenimo pabaigos. Ji, kaip specialistė, supranta kokią stiprią psichologinę traumą patyrė ir kaip gali pasireikšti potrauminis sindromas. Tuo remiantis ir buvo surašytas civilinis ieškinys. Iš pradžių vartojo preparatus, kuriuos galima įsigyti be recepto, tai buvo santykinai silpni preparatai, bet vėliau kreipėsi į šeimos gydytoją, kad išrašytų migdomuosius ir raminančiuosius. Sekančiam posėdžiui pateiks gydytojo pažymą, nemanė, kad tai gali turėti svarbą teismui. Apžiūra dėl pasekmių po avarijos ieškinyje yra pateikta. Jeigu V. U. tuo metu nebūtų atsidūręs įvykio vietoje ir sukėlęs traumos K., nebūtų iškilusi būtinybė vykti į ligoninę ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Jos pažeidimas buvo toks, kad esant rūkui nesumažino greičio, nors važiavo įjungusi avarinį, kad būtų suprantama, kad automobilis yra ekstremalioje situacijoje. Ji iš V. U. gavo 1300 Eur, tuos pinigus V. U. perdavė (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai lankė K. ligoninėje. Tie pinigai buvo skirti K. kaip kompensacija už įvykusią situaciją. Kadangi tie pinigai buvo perduoti jai, su K. priėmė sprendimą, kad pinigų neišleis kol nebus išaiškinta situacija. Ji K. tuos pinigus perdavė, jis jų atsisakė iki tol kol bus išsiaiškinta situacija. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, K. buvo skubiai išgabentas operacijai, ji liko priėmime ir paskambino V. pasakyti kur jie yra. Prašė atvažiuoti ją paimti ir parvežti namo, nes reikėjo atvežti K. daiktus, kurių prireiks po operacijos. Visą laiką kol K. buvo ligoninėje, kasdien V. pasiimdavo ją ir vykdavo pas K. Jų su V. paskutinis bendravimas buvo kai atvyko paimti K. iš ligoninės. V. buvo svarbu, kad gydytojai matytų ir suprastų, jog jis dalyvauja pagalbos teikime. Su K. kalbėjosi po avarijos, kad sužalojimus jam sukėlė V. Ji K. paguldė ant galinės sėdynės, nes jis negalėjo sėdėti dėl sužeistos kojos, tokį gulintį jį ir vežė. Kai vežė K., automobilyje buvo grindų plovimo šluota, kibiras, chemija, darbiniai rūbai, produktai. Eismo įvykio metu, kad susižaloti ranką, tai negalėjo būti taip, nes sužeidimai į ranką ir koją buvo dar jų susidūrimo vietoje, konflikto vietoje. Sužeistą ranką, iš kurios liejosi kraujas, matė virš savęs, kai gulėjo griovyje. Tą žaizdą matė ir U. Dėl U. veiksmų grumiantis su K. ir po to patyrė labai stiprų stresą, nes jaudinosi už K. būklę, nes paties įvykio metu jis buvo labai sunkiai sužeistas ir labai kraujavo. Avarijos metu patyrė fizinę traumą, turėjo stiprų sumušimą, po kurio negalėjo net policijos pareigūnams atsakyti į jų klausimus. Nuo smūgio į krūtinės ląstą sunku buvo kvėpuoti. Dėl patirtų emocijų į medikus kreipėsi. Patyrė sveikatos negalavimus ir gydėsi. Po avarijos kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ją ištyrė dėl negalėjimo kvėpuoti dėl krūtinės ląstos minkštųjų audinių pažeidimo. Po kurio laiko kreipėsi į šeimos gydytoją dėl emocinės būsenos ir miego sutrikimų. To anksčiau nepadarė, nes prioritetu buvo K. sveikata ir nebuvo laiko kreiptis. Apie jos būseną žinojo U., jis sužinojo, kad jai nemiga, kad jos emocinė būsena nenormali. Apie tai, kad jis domisi jos sveikata ir būkle, ji turi išsaugojusi SMS susirašinėjimą su U., kurį reikalui esant galėtų pateikti teismui. Apžiūros metu (duomenys neskelbtini), U. buvo su ja ir apie tai žinojo. Po įvykio važinėti kartu su kaltinamuoju buvo būtina situacija, nes reikėjo lankyti K. Kitų variantų važiuoti į (duomenys neskelbtini) ji neturėjo, naudojosi U. kaip pavėžėju. Jis pasiūlė savo paslaugas. U. buvo svarbu, kad jį matytų ligoninėje ir kad visi žinotų, jog jis padeda. Kai vyko apklausa policijoje, ji tikslino tyrėjui, kad patyrė labai didelį emocinį sukrėtimą ir į kai kuriuos klausimus atsakinėjo „man atrodo“ ir „manau, kad buvo taip“, jei aiškinti jos būsena, tai tuo metu buvo afekto būsenoje. (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio policija jai pareiškė pastabą, to įspėjimo neskundė. Kaltinamasis 1300 eurų jai perdavė (duomenys neskelbtini) asmeniškai į rankas, be jokių komentarų kam juos panaudoti. Kai gavo į rankas tuos pinigus, galėjo su jais elgtis savo nuožiūra. Tuos pinigus būtų atidavusi K., jis žinojo, kad pinigai jai buvo perduoti. Kaltinamasis tiesiog perdavė pinigus suprasdamas savo kaltę, kaip kompensaciją už materialinį nuostolį, kad ji liko be mašinos. Konkrečiau apie pinigų panaudojimą nebuvo aptarta, bet kadangi U. norėjo atnaujinti su ja santykius, tai mano, kad pinigų perdavimas buvo mandagumo gestas, konkrečiai apie tai nebuvo kalbama.
Ekspertas R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie pateiktas specialisto išvadas gali pasakyti tiek, kad pagal tyrimui pateiktą medicininę dokumentaciją buvo konstatuotos gilios žaizdos kairios šlaunies ir kairio žasto srityje. Taip pat buvo pažeisti šlaunies raumenys, pažeisti rankos raumenys ir nervai, dėl ko įvyko jutiminiai ir motoriniai sutrikimai galūnėse. Pagal pateiktus medicininius dokumentus, sužalojimai padaryti daiktu pasižyminčiu duriančiomis, pjaunančiomis savybėmis. Dėl sužalojimų sveikata nukentėjusiojo buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. ilgalaikiai sužalojimai, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Papildomo tyrimo metu iš pateiktų medicininių dokumentų duomenų leidžiančių padidinti sveikatos sutrikdymo mastą – nekonstatuota. Taip pat buvo pateikta pastaba, baigus visokeriopą terapinį gydymą įvertinti atokiąsias komplikacijas ir pasekmes dėl galimo sveikatos sutrikdymo masto pakeitimo maždaug šešių mėnesių laikotarpyje nuo traumos. Jeigu pasibaigus visokeriopam terapiniam tyrimui išlieka morfologiniai organizmo pakitimai, reikia vertinti ar tai yra sužalojimo ar kitų sveikatos būklių pasekmė. Reikia atsakyti į klausimą ar po to laikotarpio buvo išlikęs kažkoks fiziologinis nepatogumas, jeigu nusiskundimo nėra, tada ir vertinti nereikia. Tai ką jis mato, motorinių sutrikimų – nestebima. O dėl jutiminių turi pasakyti pats žmogus. Tikimės, kad su laiku jutimai susitvarkys. Svarbu, kad judesiai yra išlikę. Dėl galimybės, kad sužalojimai galėjo įvykti byloje nurodytomis aplinkybėmis – tyrimui pateiktoje dokumentacijoje buvo nurodytas jutiminio nervo sužalojimas peties ir žasto srityje, kas turėjo įtakos dabar išlikusiems pakitimams. Jutiminis nervas buvo nupjautas, todėl yra šiokie tokie sutrikimai. Jeigu pjūvis atliktas pjaunančių duriančių savybių turinčiu daiktu, galimai bus sužaloti ir nervai ir kraujagyslės. Tikimybė dėl tokio tipo sužalojimų atsiradimo nukritus į žole apaugusį griovį nuo kelio sankasos – nulinė. Dėl tikimybės, kad nukentėjusysis galėjo tokius sužalojimus patirti autoįvykio metu – tokiu atveju reikėtų matyti automobilio vidinius ir išorinius pažeidimus, tarkim stiklo ir salono srityje. Jeigu tokie pažeidimai yra ir automobilyje yra aštrios pjaunančios briaunos, negalima atmesti tikimybės, kad rankoje sužalojimai galėtų susidaryti ir autoįvykio metu, bet tokiu atveju turėtų būti kruvinas salonas, stiklas. Kad susižalotų koją, turėtų būti plastiko ar kito daikto pažeidimai, kuris gali padaryti durtinį pjautinį sužalojimą. Jeigu byloje yra tokių duomenų, tuomet negalima atmesti tikimybės, kad sužalojimai galėjo būti patirti autoįvykio metu, tačiau jeigu tokių aplinkybių nėra nustatyta, tuomet paprasto nuvažiavimo į griovį metu, tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti. Kadangi duomenų nebuvo gauta, tuomet tikimybė susižaloti autoįvykio metu yra nulinė. Jeigu salone nebuvo vežama kažkokių aštriabriaunių daiktų. Dėl to, kad dalis sužalojimų galėjo būti patirta įvykio vietoje krentant nuo kelio sankasos, o kiti sužalojimai nuvažiavus automobiliui nuo kelio – įvertinus tai, kad apžiūrint automobilį autotechnikams nebuvo konstatuota pažeidimų ir nesant automobilyje jokių daiktų galinčių įpjauti, neįtikėtina, kad minėti sužalojimai galėjo įvykti eismo įvykio metu. Patyrus tokius sužalojimus, nukentėjusysis kurį laikotarpį, jausdamas adrenalino poveikį galėjo paeiti, kadangi raumenys nebuvo nupjauti, tik pažeisti. Atlikti papildomą ekspertinį tyrimą manant, kad būtų gauti nauji bylai reikšmingi duomenys – jeigu dėl organizmo pakitimų susijusių su trauma – nemato reikalo, nebent tirti patį automobilį dėl pažeidimų. Bet šiaip nemato reikalo. Norint atsakyti į klausimą, ar griūvant nuo kelio sankasos, jeigu žolėje būtų buvę aštrių daiktų, tokius sužalojimus būtų galima patirti, turi jam pateikti galimą žalojantį daiktą ir atsižvelgiant į jo formą, fiksacija ir pan., galėtų atsakyti į klausimą. Jeigu tai būtų žemėje įstrigusi stiklo šukė, didelė tikimybė, kad šukė būtų išlikusi žaizdoje, kuri būtų rasta gydymo įstaigoje. Ta pati situacija ir su kokia aštria šaka, kurios fragmentai būtų išlikę žaizdoje. Virbas, kuris apimtimi mažesnis už centimetrą, mažai tikėtina, kad būtų padaręs tokius sužalojimus, nes jis linksta. Jeigu būtų stambesnis virbas – tokiu atveju irgi greičiausiai būtų durtinė plėštinė žaizda. Šiuo atveju toks sužalojimas nėra užfiksuotas. Darant prielaidą, kad buvo netektas didesnis kraujo kiekis, sužalojimas patirtas pirmo poveikio metu, nes kaip įėjo žalojantis įrankis į ranką ar koją – padarytas sužalojimas, jis ištrauktas – poveikio nėra. Šluotos kotas nėra pasižymintis duriančiomis, pjaunančiomis savybėmis, todėl negalėjo šiuo daiktu būti padaryti sužalojimai. Dėl sveikatos sutrikdymo masto gali būti atliekamas papildomas tyrimas jau esant sutrikimams - tokiu atveju reikia įvertinti pas neurologą ar yra ne judrumas pilnas, t. y. kai net su papildoma jėga negalima nieko padaryti ar tik dėl nervacijos sutrikimo. Jeigu juda pasyviai judinant – jokių problemų nėra, o jeigu nejuda net per jėgą judinant – tada taip, gali būti atliekamas papildomas tyrimas. Kiek kraujo neteko nukentėjusysis duomenų neturi. Mato, kad atvykus į gydymo įstaigą kraujo sotinimas deguonimi yra 98 proc., kas yra arti normos. Eritrocitų kiekis yra normalus, čia duomenys po kelių dienų, bet nėra taip, kad būklė būtų po nukraujavimo. Įtakos turi tik sužalojimas, ne blogai atlikta pirma operacija. Į klausimą dėl atsistatymo gali atsakyti tik laikas. Bet kokio susirgimo metu suteikiamas bendras nedarbingumas. Šiuo atveju kadangi pažeidimai yra sutrikęs nervas, nervacija, galimai ir motorika – sunku atsakyti – gali būti, kad ir liks su nejautra. Tokiu atveju sveikatos sutrikdymo mastas būtų vertinamas taip – pagal pasekmes, nedarbingumo procentas daugiausia būtų 20 proc, nes tai nėra sunkus sužalojimas. Dėl plastikos nejautrumo – sutrikdymo mastas ir liks vis tiek nesunkus sužalojimas. Paties asmens rūpinimasis įtakos turi, neužsiimant gali atsirasti nejautrumas, o užsiimant – yra tikimybė, kad jautrumas ir atsistatymas bus geresnis.
Liudytojas E. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nepažįsta. Jam trukdė pravažiuoti, jis paskambino policijai, kad patrauktų automobilį. Vėliau automobilį matė griovyje su nulaužtu stulpu. Jam pravažiuoti trukdė du automobiliai stovėdami vidury kelio. Į vieną automobilį įsėdo žmonės, jį praleido, po to aplenkė, tą patį automobilį kažkokiame kaime matė griovyje. Buvo du vyrai ir viena moteris. Ant kelio lakstė ir tiek. Buvo priėjusi moteris ir kažką pasakė rusiškai, bet jis nesuprato. Įvykio vietoje buvę vyrai tiesiog lakstė. Jam tai nebuvo aktualu ir to galvoje nelaikė. Dėl peilio buvo taip, kaip užfiksuota ikiteisminio tyrimo parodymuose. Jis pamatė plastikinį peilio dėklą ir viskas. Peilio dėklą su kitu daiktu sumaišyti negalėjo. Lyg ir buvo moters džinsai kruvini. Patikslinti kažką dėl pusiau nuogo vyro ir kruvinos moters nelabai gali, tiksliai nepamena kas pirmas išlindo, kiek pamena moteris. Dėl kito vyro sužalojimų nelabai pamena.
Teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti liudytojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. E. L. (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. važiavau keliu (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) km. nuo miestelio (duomenys neskelbtini), vidury kelio pamačiau stovinčius du automobilius. Vienas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo vidury kelio, o kitas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo labiau į šalikelę. Abu stovėjo kaip ir šalia vienas kito, tik „(duomenys neskelbtini)“ automobilis buvo labiau šalikelėje. Sustojau, aplinkui nieko nebuvo. Taip pat pastebėjau ant asfalto, šalikelėje pamestą juodos spalvos plastikinį peilio dėklą. Tokie peiliai su dėklais yra naudojami statybininkų. Peilio nemačiau, ant asfalto gulėjo tik dėklas. Paskambinau į policiją ir pranešiau apie vidury kelio stovinčius automobilius. Bekalbant su BPC, iš šalikelės griovio pamačiau išnyrantį vieną vyrą, kuris buvo iki pusės nuogas ir kruvinas. Už kelių sekundžių iš griovio išlindo kruvina moteris. Pusnuogis vyras priėjo prie manęs ir pasakė lietuviškai „Kad mes čia biški bach bach“. Aš nieko jam nesakiau. Tada tas vyras nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ir patraukė jį nuo vidurio kelio. Prie mano automobilio keleivio pusės priėjo moteris, kuri rusiškai pasakė man žodžius, kurie lietuviškai reikštų „viskas gerai, nieko baisaus“. Tai pasakiusi nuėjo link griovio. Taip pat pastebėjau, kad iš griovio išlenda trečias vyras, matėsi, kad labai sužeistas, nes visa kairė ranką buvo kruvina. Moteris kartu su tuo pusnuogiu vyru nuvedė sužeistą asmenį į „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Pamačiau, kad jį pasodino ant automobilio galinės sėdynės. Moteris atsisėdo už vairo. O tas pusnuogis vyras apėjo apie automobilį, galvojau, kad sės į „(duomenys neskelbtini)“, nes aš jo nebemačiau. „(duomenys neskelbtini)“ išvažiavo, o „(duomenys neskelbtini)“ liko stovėti. Aš pajudėjau iš paskos „(duomenys neskelbtini) automobilio. Sekiau iš paskos kol pamačiau, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis yra nuvažiavęs į pakelės griovį. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik moteris ir sužeistas vyras. To kito pusnuogio nebuvo, vadinasi jis liko įvykio vietoje. Prie savo apklausos pridedu telefonu darytą vaizdo įrašą. Daugiau neturiu ko pasakyti (2 t., b. l. 120-123).
Po parodymų perskaitymo liudytojas E. L. parodė, kad taip buvo, kaip pagarsintuose parodymuose. Išnyrantį vyrą kruvina ranka pamena. Įvykio vietoje buvę asmenys lyg ir neprašė pagalbos. Dėl emocinės būklės – jam nesukėlė jokių emocijų. Peilio dėklą matė ant žemės, ant asfaltuotos kelio dangos. Peilio dėklas buvo maždaug gero sprindžio dydžio. Sužeisto žmogaus nematė, nes tuo metu užstojo vaizdą kita mašina ir kalbėjosi tuo metu. Po to nuvažiavo ir jį ta pati mašina pralenkė gal po minutės ar dviejų. Antras automobilis neaplenkė. Avarijos vietoje buvo sustojęs. Ten jau buvo susirinkę daug žmonių, buvo iškviestos pagalbos. Žmonės kalbėjo, kad vienas asmuo smarkiai sužeistas, galvojo, kad susižeidė avarijos metu, jis sėdėjo automobilio salono gale. Vaizdo filmavimą atliko tiesiog, nes kai sustojo nieko nesimatė. Buvo keista, kad stovi dvi mašinos viduryje kelio. Viską stebėjo gal 20-30 metrų iki automobilių. Matomumas toje vietoje buvo toks kiek apšvietė automobilių lempos. Sustojo kadangi pamatė tą dėklą, nebūtų pamatęs gal ir būtų tiesiog apvažiavęs. Akinių dėklą nuo peilio dėklo skiria. Pasakymas, kad vyrai lakstė reiškia, kad bėgiojo prie jo, prie mašinų, matėsi kad žmonės panikoje. Avarijos metu žmonės matė kruviną asmenį, tada ir jis pamatė. Pirminėje įvykio vietoje jis nesakė, kad matė, jog kažkas yra sužeistas, tik matė, kad moters džinsai buvo kruvini ir vyras buvo kruvinas. Pirmo įvykio metu nesuprato kas yra sužeistas. Kai jį aplenkė automobilis, važiavo lėtai 20-40 km/h greičiu, nes ten labai blogas kelias. Aplenkęs automobilis galėjo važiuoti dvigubai, trigubai greičiau. Greitis tikrai nebuvo saugus.
Kaltinamasis V. U. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta dalinai. Su pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, su juo sutinka iš dalies. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavo (duomenys neskelbtini) d. kartu su savo žmona ir vaikais, taip pat kartu atvyko ir jo artima draugė O., kuri važiavo savo automobiliu, o jis važiavo savo automobiliu. Atvykę į (duomenys neskelbtini) apsistojo gyventi UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) miestelyje. Jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ir susipažino su K. K. Bedirbdami kartu susipažino artimiau, tačiau artimiau nebendravo. Po kiek laiko jis įsidarbino ir išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Pasikvietė kartu ir O., nes sužinojo, kad yra laisva vieta ukrainiečių restorane. Su O. jį siejo itin artimi santykiai, ji jo pavydėdavo visiems ir visada. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. tikslaus laiko negali pasakyti, atvyko į svečius pas O. pasikalbėti, nes buvo susipykę ir norėjo pagerinti santykius. Pabeldė į duris, niekas nedarė. Parašė tada O. į Viber, kad reikia pasikalbėti, o ji atsakė, kad nenori kalbėtis. Atidarė elektros skydinę ir išjungė jos bute elektrą. O. išėjo į laiptinę, o jis įėjo į butą, pasišviesdamas telefonu. Bute buvo ir K. K.. Jis su juo pasisveikino ir išėjo atgal į laiptinę. O. paklausė, kas čia vyksta ir taip pat paklausė ar ji seniai su juo, t. y. su K. O. nieko neatsakė. Grįžo į butą. Įėjo į virtuvę, o kadangi šviesos nebuvo, tai iš virtuvės stalčiaus paėmė kažkokį daiktą, panašų į peilį. Įėjo į kambarį ir kaip tik tuo momentu O. įjungė šviesą. Pamatė, kad rankose turi virtuvinį peilį. K. paklausė, ar žino, kad O. su juo artimai bendrauja. K. atsakė, kad nežino. Dar kartą pasakė, kad prisipažintų ar bendrauja artimai. Abu tai paneigė. Jis būdamas šoke mostelėjo ranka, kurioje buvo peilis ir kliudė spintos stikliuką, kuris nuo smūgio sudužo. Kai pamatė sudužusį stiklą, pamatė, kad nulūžo ašmenys ir jis rankoje laiko tik peilio kotą. Pasilenkė, kad surinkti stiklus, o K. tuo momentu išbėgo iš kambario į prieškambarį. Paklausė K., kur bėga, pokalbis nebaigtas. Prieškambaryje jis jį sugriebė ir apglėbė jam rankomis iš priekio ir pasakė „raminkis“. Pasakė, kad jį paleistų. Jį paleido ir išbėgo iš buto. Liko dviese su O., ilgai kalbėjosi. O. jam patvirtino, kad ji jokių artimų santykių su K. neturi ir jis patikėjo. Išėjo į lauką pasivaikščioti. Po to sėdo į automobilį, kur vėl ilgai sėdėjo. Pastebėjo šešėlį ir kažkaip suprato, kad tai K. Išlipo lauk ir tuo metu priėjo K., kuris pasakė „aš tau skoloje“. Tada nuėjo į O. automobilį, pasiėmė lazdą ir ėmė artintis link jo. O. atsistojo į tarpą, tai šis nieko ir nedarė. Visi išsiskirstė. Jokių blogų ketinimų K. atžvilgiu neturėjo, tiesiog norėjo, kad prisipažintų apie santykius su O. Po kelių dienų jis buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur pamatė stovintį K. Priėjo prie jo, atsiprašė. K. pasakė, kad viską supranta. Po to laiko su O. dažnai susitikinėjo, teikė įvairias dovanas, norėjo atsiprašyti, susitaikyti. O. dovanas priimdavo ir su juo noriai bendravo beveik kiekvieną dieną. (duomenys neskelbtini) iš ryto bendravo SMS žinutėmis su O., vakarop ji pradėjo jam neatsakyti į žinutes. Jis žinojo, kad ji gana dažnai susitikinėja ir su K. Nesuprato, kodėl ji neatsako. Pradėjo jos ieškoti. Ieškojo, važinėjosi visur, be jokio konkretaus tikslo. Atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, ten jų nebuvo. Jam važiuojant keliu, pamatė, kaip pro šalį pravažiavo O. automobilis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) numeriais. Nuvažiavo paskui juos. Mirkčiojo šviesomis, bet niekas nereagavo, tai jis tą automobilį aplenkė, užvažiuodamas jiems už priekio ir spausdamas prie šalikelės. Po to O. automobilis aplenkė jį ir atsistojo už jo automobilio. Išlipo iš automobilio. Iš kito automobilio keleivio pusės išlipo O., o iš vairuotojo pusės K. Iš karto priėjo prie jo ir vieną kartą trenkė kumščiu jam į veidą. Aptemo sąmonė. Kai atsipeikėjo, K. su O. jau stovėjo prie savo automobilio. Jis nuėjo prie K. K. stovėjo prie O. automobilio vairuotojo pusės, o netoliese buvo šlaitas. Jis priėjo arti ir pamatė, kad K. kažką lygtai paima iš automobilio salono, bandė jam užsimoti ir tuo metu susvyravo sumosikuodamas rankomis. Pamatė, kad jis slysta šlaitu, tai bandė jį sugriebti. Jam nepavyko ir jie nuvirto kūlvirsčiais šlaitu. Nugriuvus pamatė, kad kartu nugriuvo ir O. Nugriuvus pastebėjo, kad O. guli ant žolės, jis ant O., o K. ant jo ir plėšia pirštu jam žandą bei spaudžia kairę akį. Pamatė, kad kažkas ne taip su K. ranka. Pasakė „K., ranka“. Jis nieko neatsakė. Jis jį bandė nustumti nuo savęs. O. sakė „paleisk jį“. Jis sakė, kad nelaiko. Suprato, kad K. yra sužeistas, bet nesuprato, kodėl ir kas atsitiko. Visi atsistojo. Nusimovė marškinėlius, norėjo, kad K. užsidėtų ant rankos, bet K. neėmė. Išlipus į šalikelę jis patraukė O. automobilį į pašalį, kad netrukdytų mikroautobusui. Priėjo prie mikroautobuso vairuotojo ir pasakė, kad viskas gerai. Pasakė, kad reikia kviesti greitąją, bet O. pasakė, kad pati nuveš, o jam liepė važiuoti šalin. Kas vyko toliau nežino. Vėliau sužinojo, kad O. pateko į eismo įvykį. Pats buvo visas kruvinas, akis raudona, dešinės rankos rodomasis pirštas įpjautas ir šiuo metu dar likęs randas. Jis jokio peilio rankose neturėjo, K. nesužeidė, o ar K. turėjo kažką negali pasakyti. Taip pat negali pasakyti ar kažką turėjo ir O. Buvo tamsus paros metas. Gailisi dėl sukelto įvykio, gailisi dėl to, kad pažeidė viešąją tvarką, tačiau tikrai nesužalojo K. ir neturėjo jokio tikslo tai padaryti. Mano, kad arba K. galėjo turėti kažką aštraus, arba kažkas aštraus galėjo būti žolėje (2 t., b. l. 162-166).
Nukentėjusysis K. K. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į (duomenys neskelbtini) atvyko maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metus. Prieš (duomenys neskelbtini) metus į Lietuvą(duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini) atvyko ir V. U. su žmona ir vaikais. Jis dirbo ir gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bendrabutyje (duomenys neskelbtini) miestelyje. Šiame bendrabutyje apsigyveno ir U. šeima. Taip jis su juo ir susipažino, nes kartu gyveno ir dirbo, draugais nebuvo, buvo tik pažįstami. (duomenys neskelbtini) d. įvyko pirmas konfliktas su V. dėl to, kad V. jam pradėjo pavydėti draugystės su O. M. Šiaip jis bendravo tiek su U. šeima, tiek su O. vienodai. Jokių artimų santykių nebuvo. O. taip pat (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) atvyko kartu su U. vienu metu, tik skirtingais automobiliais. (duomenys neskelbtini) buvo su O. jos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Gulėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. O. taisė valgyti virtuvėje. Kažkas pabeldė į duris ir bute dingo elektra. O. atidarė duris ir išėjo į koridorių. Išgirdo koridoriuje kažkokį barnį, ėjo link durų, norėjo apsimauti šlepetes, kai į butą įsiveržė U. Jis įėjo į butą, pašvietė jam į akis telefono žibintuvėliu, pasisveikino ir išėjo atgal į koridorių nieko daugiau nepasakęs. Jis apsirengė ir išgirdo, kaip kažkas įbėgo į virtuvę. Buvo tamsu ir jis nematė kas įėjo virtuvę. Tuoj pat įsijungė elektra ir tada pamatė, kad iš virtuvės išbėga U. su peiliu rankose. Jis galvoja, kad jis tą peilį pasiėmė iš virtuvės, nes tą peilį matė ir anksčiau pas O. virtuvėje. Iš koridoriaus atbėgo ir O. U. jam pasakė, kad jis „tiek kiaulių papjovė, tai papjaus ir tave“. O. atsistojo prie jo ir pasakė, kad mestų peilį ir kad jo neliestų. Peilį buvo atkišęs kaip ir prieš juos abu, tačiau grasino jam. Jis atsitraukinėjo atgal, o V. artėjo atkišęs peilį link jo, spausdamas abu prie sienos. V. dar pagrasino jį papjauti ir peiliu trenkė į spintos stiklinę dalį. Tada peiliu trenkė antrą kartą ir sudužo spintos stiklinė dalis bei nulūžo peilio geležtė. Jo rankose matė tik peilio rankeną. Norėjo pagriebti V., bet jis staigiai sugriebė stiklo šukę ir pasakė jam „nelįsk, papjausiu“. Bandė išbėgti į koridorių. Pamatęs U. pradėjo vytis. Jis tada pagriebė U. už sprando ir šis išmetė iš rankų šukę. Pasakė „nusiramink, ką darai“. Tada jis nuramino. V. pradėjo priekaištauti dėl santykių su O., kad jie miega kartu ir panašiai. Jis pasakė, kad jie tik draugai, jokių artimų santykių neturi. Tuo konfliktas baigėsi. Nuo to karto daugiau su V. konfliktų nebuvo. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. su O. vyko jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), po to važiavo link (duomenys neskelbtini). Važinėjosi be jokio konkretaus tikslo. Automobilį vairavo jis. Vyko link (duomenys neskelbtini) kaimo, nes norėjo aplankyti ten gyvenančius O. pažįstamus. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pakilę į nedidelį kalniuką, netoli posūkio į šalutinį kelią, pamatė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), o šalia jo stovintį U. Pravažiavo pro stovintį U. ir toliau važiavo link (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių pastebėjo, kad iš paskos juos parsiveja U. automobilis, kuris mirksi automobilio žibintais. U. juos pralenkia ir užkerta kelią. Jis vos spėjo sustabdyti automobilį, jį apvažiavo vos išvengdamas susidūrimo ir sustojo priešais jo automobilį. Abu su O. išlipo iš automobilio. V. taip pat išlipo iš automobilio. Jis vienas ėjo prie V. sakydamas „ką dalbajobe darai?“ Apsisuko ir grįžo atgal link savo automobilio. Išgirdo kaip V. sako „papjausiu“ ir atsisukęs pamatė kaip V. kažką traukia iš kelnių kišenės. Paties daikto nematė, tačiau išgirdęs, kad žada papjauti, suprato, kad tai gali būti peilis. Pastebėjo kaip nuo kažkokio daikto nuima dėklą. Tas juodas dėklas nukrenta ant žemės. V. greitai pajuda link jo. Tarp jų buvo 5-10 m. atstumas. Matydamas, kad V. bėga prie jo, jis bando atsitraukti ir pamato, kad jo rankose yra peilis. Koks tai buvo peilis nežino, matė, kad blizga geležtė ir kad tokius peilius naudoja jo darbovietė, t. y. statyboje naudojami peiliai. Tuo metu U. užsimoja jam peiliu ir smogia ore. Jam smūgio pavyksta išvengti atsitraukiant atgal. Po to, matydamas, kad V. yra įsiaudrinęs ir piktas, puolė link jo, bandydamas atimti peilį. Norėjo jį apkabinti, kad jis nejudėtų ir negalėtų suduoti smūgių peiliu. U. dešinė ranka, kurioje jis laikė peilį, buvo laisva, nes nespėjo jos sugriebti. Ir tada jis pajuto aštrų skausmą kairės kojos šlaunyje. Suprato, kad jam buvo smogta peiliu. Jis atstūminėjo jį nuo savęs, šaukdamas, ką darai. Išgirdusi riksmus atbėgo O. ir atsistojo tarp jų. Ištiesė rankas, kad jie nesiliestų. V. nustumia O. šalin, o pats eina link jo. Rankose laiko peilį. Jis traukiasi, bet neturi kur trauktis, nes stovi prie kelio šlaito. O. stovi už V. V. artėja link jo, peilį laiko žemai rankose atkištą ir peiliu jam duria į kairę ranką 1 kartą, o kaire ranka griebia jam už dešinės rankos. Jis nežinodamas kaip nuo jo išsigelbėti, stumia jį nuo savęs ir tada visi trys nugriuvo į pakelės griovį. O. griuvo kartu, nes stovėjo už V. nugaros. Nugriuvus O. buvo ant žolės, V. gulėjo ant jos, o jis ant V. O. palietė jam ranką ir pradėjo šaukti, kad jam bėga kraujas. Jis pats kaip ir nesuprato kas įvyko, nes nejuto skausmo, jį ištiko šokas. Tik norėdamas atsistoti suprato, kad nejaučia nei rankų, nei kojų. Bandydamas atsistoti, šliaužė į viršų ir šaukė „kur peilis?“ Peilio nebebuvo, kur jis dingo negali pasakyti, gal pasimetė žolėje. V. išlipo iš griovio ir nuėjo link kažkokio pro šalį važiavusio ir sustojusio automobilio. Ką jis ten kalbėjo nežino. O. klausia „ką daryti?“ Jis pasakė, kad jam bloga, jį pykina. O. jį ištempia iš griovio, paguldo ant automobilio galinės sėdynės. Išgirdo kaip V. šaukia, kad „jį dabar pasodins“. O. veža jį į ligoninę, tačiau po kokių 5-10 km ji nesuvaldė automobilio, nes labai skubėjo, nulėkė nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. Kiek matė, V. liko įvykio vietoje ir galimai pasiėmė peilį. Praėjus savaitei, jam gulint ligoninėje, skambino U. žmona ir siūlė susitarti gražiuoju, siūlė 7000 eurų, prašė nerašyti pareiškimo. Jis nieko neatsakė, nes nenorėjo kalbėtis. Po to vėl skambino, siūlė apmokėti gydymą ir panašiai, kad tik nesikreiptų į policiją. Jie kaip ir susitarė dėl žalos atlyginimo, bet jam suruošus sutartį, U. persigalvojo ir atsisakė ją pasirašyti. Pasakė, kad tai jam per brangu, jam lengviau išvykti į Rusiją. Matydamas, kad V. siekia išvengti atsakomybės, nutarė viską nuoširdžiai papasakoti. Nori, kad V. jam atlygintų ir turtinę ir neturtinę žalą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiks civilinį ieškinį. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Taip pat prašo imtis priemonių, kad U. neišvyktų iš (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 134-138).
Nukentėjusioji O. M. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Kartu 12 žmonių atvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kartu su ja atvyko pažįstamas V. U. K. K. jau gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Visi bendravo gana glaudžiai, susitikdavo, sveikindavo vienas kitą. Planavo vykti aplankyti savo artimųjų į (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Planavo vykti ne per (duomenys neskelbtini), o per (duomenys neskelbtini). Planavo vykti atostogų metu ir (duomenys neskelbtini) savaitėms. (duomenys neskelbtini) vakare, tikslaus laiko nežino, nes nesekė kiek valandų, važiavo kartu su K. jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo K. Važinėjosi be jokio konkretaus tikslo. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Po to šiaip važinėjosi ir negirdėjo kaip V. skambina ir rašo žinutes jai ir K. Telefonas buvo rankinėje, o rankinė buvo ant grindų. O K. visai nematė jokių žinučių. Matyt V. dėl to ir susinervino ir ėmė jų ieškoti. (duomenys neskelbtini) kaime turi pažįstamų, kartais užvažiuoja pas juos arbatos, todėl V. pagalvojo, kad gali būti ten. Jis sakė, kad važiavo pro (duomenys neskelbtini), pasižiūrėjo ar jų nėra pas draugus. Pamatęs, kad jų nėra, važiavo link (duomenys neskelbtini) ir pamatė jų automobilį. Greitai aplenkė ir staigiai priešais jų automobilį sustojo. K. vos vos sustabdė automobilį, pasukdamas vairą. K. supyko ir paklausė „ką jis čia daro“. V. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Abu išlipo iš automobilio ir ėmė eiti vienas link kito abu emocingai mosikuodami rankomis ir pakeltais balsais. Abu sustojo vienas prieš kitą. Ką konkrečiai jie ten šūkavo ji nelabai girdėjo. K. šaukė V., ką jis daro, o V. šaukė, o ką jam daryti, kad neatsiliepia niekas telefonu. Iš automobilio išlipo visi kartu, bet ji paskui grįžo atgal pasidėti daiktų, ką ji ten turėjo rankose nebežino, nes neprisimena. Kai atgal sugrįžo, V. ir K. stovėjo kelkraštyje ant kelio šlaito. Kadangi jiedu šaukė vienas ant kito bei gestikuliavo, tai ji puolė į jų tarpą, norėdama nuraminti ir kad jie nesusimuštų. Kažkuris iš jų paslydo ir pradėjo šliaužti šlaitu žemyn. O ji, kadangi laikė juos už marškinėlių, tai kartu su jais ėmė šliuožti žemyn. Iš pradžių slydo kojomis, po to parvirto ir abu ėmė ristis kūlversčiais ir ji kartu su jais. Buvo slidu, todėl ir nugriuvo. Nugriuvus, abu užgriuvo ant jos. Kai jie krito, K. garsiai sušuko „Ai“. Nieko nepagalvojo, o kai nukrito pastebėjo, kad iš kairės pusės guli V., o K. buvo iš jos dešinės pusės. Nugriuvęs pakėlė ranką, šaukdamas „Ai, ai“. Ir tada ji alkūnės srityje pamatė kažką panašaus į žaizdą. Iš pradžių nesuprato, kad tai žaizda, bet buvo kažkas ne taip, nes ranka vietomis buvo tai tamsi, tai šviesesnė. Palietė ranką, jį buvo šlapia ir lipni. Pasakė, kad „K., tai kraujas“. V. taip pat pasakė, kad „tau kraujas“, kad reikia kviesti greitąją. Visi išlipo iš griovio. Iš karto ji nusimovė marškinėlius ir užrišo jam ranką. Išlipę iš griovio K. pasodino ant automobilio galinės sėdynės. V. vis reikalavo greitosios, o ji pasakė, kad greitoji ilgai važiuos, tai susiruošė pati jį vežti į ligoninę. V. norėjo pats nuvežti K. į ligoninę, bet ji jam neleido, liepė jam nešdintis ir pasakė, kad dingtų, nes jie susitvarkys patys. Ji sėdo už savo automobilio vairo ir pradėjo vairuoti. Buvo kažkur apie (duomenys neskelbtini) val., buvo tamsu, rūkas. Kadangi buvo kaip ir susijaudinusi dėl įvykusio konflikto, ji nepastebėjo kelio ir įvažiavo į griovį bei atsitrenkė į stulpą. Policiją ir greitąją iškvietė pašaliniai žmonės, kurių ji nežino. Į Klausimą, kaip K. galėjo susižaloti, atsako, kad ji nežino. Žaizdos kojoje nematė. Kažkaip mano, kad K. gal galėjo susižaloti krisdamas, gal nuo kokio aštraus daikto, kuris galėjo būti žolėje. Jokių aštrių daiktų nei pas K., nei pas V. nematė. Visi buvo kruvini, nes K. labai kraujavo. Jokio peilio dėklo nebuvo arba ji nematė. Turi akinius, kurie įdėti į dėklą. Gal tai galėjo ir būti tas dėklas, jo ji neranda. Kas jį paėmė nežino. Ji tikrai negali pasakyti ir neturi net tokios minties, kad V. galėjo turėti peilį. Jis žmogus nekonfliktiškas (2 t., b. l. 8-11).
Nukentėjusioji O. M. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų patikslina, kad apie įvykio aplinkybes ji papasakojo taip, kaip ir buvo, išskyrus tai, kad ji nepaminėjo, jog prieš tą įvykį konfliktas tarp K. K. ir V. U. įvyko (duomenys neskelbtini) d. Apie (duomenys neskelbtini) val. buvo nuomojamajame bute (duomenys neskelbtini) kartu su K. K. Kažkas pabeldė į duris, priėjusi prie durų, pažiūrėjo pro durų akutę, nieko nematė. Kai laiptų aikštelėje užsidegė šviesa, pamatė, kad laiptinėje kažkas yra. Pagalvojo, kad tai galėtų būti pažįstamas V., nes kitų pažįstamų neturi. Netrukus po pabeldimo į duris bute užgeso šviesa. Atidarė duris, pamatė V., išėjo į koridorių, tačiau V. ją truputį pastūmė ir įėjo į butą. Norėjo sustabdyti, bet nesuspėjo. Įėjęs į butą jis pasisveikino su K. ir vėl išėjo į laiptinę. Po to vėl sugrįžo į butą, iš stalčiaus pasiėmė virtuvinį peilį ir nubėgo į kambarį kur buvo K. Kažką šaukė, grasino, mojavo peiliu, paskui pradėjo peiliu daužyti spintos veidrodį. Nulūžus peilio geležtei, jis numetė peilio rankeną, paėmė sudaužyto stiklo šukę ir ja užsimojęs puolė ant K. Ką jam šaukė, ką sakė, nepamena, tik žino, kad buvo grasinimai. Atsistojusi tarp vyrų į tarpą, bandė nuraminti konfliktą. K. taip pat bandė sakyti V., kad nusiramintų. Po truputį V. rimo. Visi išėjo į buto koridorių, V. dar mojavo stiklo šuke, dar buvo įsiaudrinęs, bandė jį laikyti ir nuraminti. V. nusiraminus, K. apsirengė ir išėjo lauk iš buto. Liko ji su V. Jis ją kaltino, kad dažnai būna su K., suprato, kad jis pavydi. Ją su V. siejo artimi santykiai, tačiau (duomenys neskelbtini) mėnesius nebendravo ir (duomenys neskelbtini) d. jis nelauktai pasirodė pas ją. Tą vakarą V. pas ją neliko. Kaip jau minėjo, K. buvo išėjęs į kiemą, tai ir ji su V. išėjo. Dar truputį pakalbėjus, su automobiliu privažiavo K. ir ji su juo išvažiavo. Iki (duomenys neskelbtini) d. ji dar buvo ne kartą susitikusi su V., vis bandė jam paaiškinti, kad nori nutraukti su juo santykius. V. kaip ir suprato, kad artimi santykiai tarp jų nebeįmanomi. Ir tie susitikimai buvo tam, kad išsiskirtų gražiuoju. Toliau ji yra papasakojusi, kas vyko (duomenys neskelbtini) d. vakarą. Kaip jau ir minėjo, konfliktas tarp K. ir V. buvo, tačiau tikrai gali pasakyti, kad jokio peilio ji nematė, kad būtų kažkoks judesys, panašus į smogimą, taip pat negali pasakyti, nes nematė. Nematė dėl to, kad buvo kitoje automobilio pusėje, kol priėjo, ji nematė ir nesuprato, kad K. būtų sužeistas. Ji tik girdėjo jo šūksnius, „dalbajobe, mesk peilį“. Kol įmetė į automobilio saloną savo rankinę, girdėjo, kad jiedu rėkauja, šūkauja, o kai pribėgo, išgirdo K. šūksmą „ką darai?“. Tuo metu, kai pribėgo, abu stovėjo prie šlaito krašto. Bandė tarp jų atsistoti ir tada visi trys nugriuvo, t. y. nusirito nuo šlaito. Tik tada pamatė, kad K. yra sužeistas, nes jis dejavo. Iki to momento ji nesuprato, kad K. sužeistas, nes jokio peilio nematė. Nukritusio šalikelėje peilio dėklo taip pat nematė. Ją ištiko šokas ir ji gal visų įvykio aplinkybių nepamena. Šokas jau ištiko nuo to momento, kai V. užtvėrė automobiliu kelią, jau tada suprato, kad konfliktas neišvengiamas. Labai išsigando, nes visą vakarą V. jai skambinėjo telefonu, tačiau į jo skambučius ji neatsiliepė, tik parašė žinutę, kad nenori su juo bendrauti. Pajutusi kraują, suprato, kad K. sužeidė peiliu V., nors paties peilio nematė. Suprato iš to, kad K. šaukė „mesk peilį“. Po šių įvykių V. visą laiką ją automobiliu vežiojo pas K. į ligoninę ir laukė kol aplankys. V. aplankyti K. nėjo, nes K. nenorėjo jo matyti. Kiek žino, K. bendravo per V. žmoną, kuri skambindavo K. Ji apgailestavo dėl to, kas įvyko, siūlė pagalbą ir panašiai. K. kaip sutiko priimti pagalbą, tačiau po to U. šeimai pasirodė, kad tai per brangu ir per ilgai. K. buvo parašęs susitarimą, t. y. parašė sumą, kuria buvo aptarę, tačiau kai atėjo momentas pasirašyti, U. atsisakė tai padaryti (2 t., b. l. 16-23).
(duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK RS vyresniojo tyrėjo T. A. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad dirbant kartu su Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK RS vyr. patrule R. B., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) km stovi dvi mašinos, kelias kaip užblokuotas. Peilio dėklas ant žemės, automobiliai (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valst. Nr., trys žmonės kruvini, vienas labai kruvinas guli ant žemės, šalia moteris. Pranešėjas mato iš tolo. Situacija neaiški. Inf GMP, AVPK. Vėliau gauti papildomi pranešimai, kad asmenys su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino galimai neblaivūs. Pranešėjas važiuoja paskui, sujungta su AVPK. Dar kiek vėliau (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, automobilis numušė stulpą nuvažiavo į griovį. Sužeisti 3 asmenys, kraujuoja ranka vienam, atviras lūžis. Reikia GMP. Pranešė liudininkas. Visi laukia vietoje. Info AVPK, GMP, pastarojo įvykio PRĮR Roik: (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykio vietą važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepastebėta, pagal pirminį informacinį pranešimą, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kelkraštyje jokie automobiliai nestovėjo ir jokių konfliktuojančių asmenų nebuvo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, į pakelės griovį buvo nuvažiavęs automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), šis buvo kliudęs ir nuvertęs elektros apšvietimo stulpą. Šalia įvykio vietos buvo daug pašalinių asmenų, tačiau naudingos informacijos niekas nepateikė. Nustatyta, kad automobilį vairavo automobilio savininkė O. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ((duomenys neskelbtini) pilietė), šiai alkotesteriu nustatytas 0,00 prom.. Automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo, kaip vėliau nustatyta, K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ((duomenys neskelbtini) pilietis), šiam buvo stipriai sužalota kairė ranka ir kairė koja šlaunies srityje, buvo matyti gilios kraujuojančios žaizdos, virš žaizdos ant rankos buvo uždėtas turniketas (turniketą uždėjo kažkas iš įvykio vietoje buvusių asmenų). Šis bendravo nenoriai, teigė kad tuoj neteks sąmonės ir į klausimus neatsakinėjo. Pabendravus su vairuotoja O. M. ši nurodė, kad važiuojant kartu su K. K., kažkur važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) buvo sustoje pabendrauti su bendru jos ir K. K. pažįstamu V. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), tikslesnių duomenų nežinojo. Į minėtą vietą V. U. buvo atvykęs savo automobiliu. Bendraujant V. U. ir K. K. tarp jų kilo konfliktas, konflikto aplinkybių ir ar buvo naudojami kokie ginklai ar peiliai teigė nemačiusi, tik vėliau pastebėjusi, kad K. K. yra sužalotas, jam kraujavo ranka, šis įsėdo į jos automobilį ir šie važiavo link (duomenys neskelbtini) pusės bei sankryžoje teigė dėl rūko nuvažiavo nuo kelio į minėtą pakelės griovį bei atsitrenkė į elektros stulpą, dėl eismo įvykio teigė sužalojimų nepatyrusi. Moteris konflikto aplinkybes dėstė neaiškiai, dėl kalbos barjero su ja sunkiai sekėsi susikalbėti. Susisiekus su pranešėju, šis pristatė kaip E. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovinčius automobilius, kurie kaip ir trukdė pravažiuoti. Prie automobilių pastebėjo tris asmenis - du vyrus ir vieną moterį. Vyriškiai pasirodė jam esantys kruvini, ant važiojamosios kelio dalies mėtėsi galimai peilio dėklas. Ar asmenys grūmėsi, teigė nematęs, nes buvęs toliau, tačiau dėl to, kad šie buvo kruvini supratęs, kad įvyko konfliktas. Konfliktavusių asmenų nepažinojo. Konflikto detalių nežinojo, taip pat paaiškino, kad šuo metu yra išvykęs iš įvykio vietos ir važiuoja namo, dėl to pastarojo nepavyko apklausti kaip liudytojo arba įteikti šaukimo. Pokalbio metu dėl įvykio, tai yra konflikto viešoje vietoje išreiškė nepasitenkinimą. Į vietą atvykus GMP K. K. išsivežė, kartu su juo palydėti išvyko ir O. M. Apžiūrint automobilį (duomenys neskelbtini), buvo matyti ant galinės automobilio sėdynės, kur sėdėjo K. K., taip pat ant abiejų galinių durų vidinės apdailos detalių bei grindų kilimėlių yra rudos spalvos dėmės, galimai kraujo. Ginklų ar peilių automobilyje nerasta. Eismo įvykis įformintas eismo įvykių sistemoje Roik: (duomenys neskelbtini). Automobilis įvykio vietos apžiūros metu paimtas, priverstinai nuvežtas. Į įvykį kartu reagavo ir ekipažas šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ kuriame dirbo Klaipėdos AVPK Plungės r. PK RS tyrėjai A. R. ir S. R. Pastarieji nuvykę į konflikto vietą nustatė, kad ši yra (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km. Minėtoje vietoje buvo matyti automobilių vėžės ir rudos spalvos galimai kraujo dėmės. Įvykio vietoje jokių ginklų ar peilių nebuvo. Siekiant karštais pėdsakais nustatyti ir sulaikyti galimą įtariamąjį V. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., reg. (duomenys neskelbtini) r. sav., kuris pasišalino savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio atvykstant į įvykio vietą ir vėliau dirbant įvykio vietoje bei važinėjant aplinkinėse teritorijose nebuvo. Informuotas Klaipėdos AVPK budėtojas, šis nurodė kad informavo Šiaulių AVPK budėtoją dėl galimo įtariamojo paieškos. Filmuota „Body“ (1 t., b. l. 12-18).
(duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK RS tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime dėl papildomų aplinkybių patikslinimo užfiksuota, kad dirbant kartu su Klaipėdos apskr. VPK Plungės r. PK tyrėju S. R. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo susisiekta su pranešėju, šis pristatė kaip E. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastarasis paaiškino, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) esančio žvyro karjero, pastebėjo stovinčius automobilius, kurie kaip ir trukdė pravažiuoti ir prie automobilių esančius tris asmenis - du vyrus ir vieną moterį. Vyriškiai pasirodė jam esantys kruvini, ant važiojamosios kelio dalies mėtėsi galimai peilio dėklas. Ar asmenys grūmėsi nematęs, nes buvęs toliau, tačiau dėl to, kad šie buvo kruvini teigė supratęs, kad įvyko konfliktas. Konfliktavusių asmenų nepažinojo. Konflikto detalių nežinojo. Tačiau asmuo nurodė, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini). Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) pastebėta ant žolės rudos spalvos galimai kraujo dėmės. Apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) km., nusikaltimo įrankių nerasta (1 t., b. l. 21-22).
(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole (priedas fotolentelė Nr. 1) užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelias (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) km. Įvykio vieta apžiūrima kryptimi link (duomenys neskelbtini) pusės. Kelkraštyje dešinėje pusėje matomos automobilio stabdymo žymės, kurios viena žymė šalia kelio, kita žymė nutolusi nuo asfalto dangos 1,2 m atstumu. Kairėje pusėje matomas ženklas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurio atstumus iki įvykio vietos yra 17,50 m, kairėje pusėje ant žolės matosi rudos spalvos nežymi dėmė, galimai kraujas, toliau matosi šlaitas, kurio apačioje matosi didelė rudos spalvos dėmė, galimai kraujas, kur ir yra įvykio vieta. Nuo asfalto dangos nutolusi 9,80 m. Paimtas DNR ėminys ir supakuotas į popierinį voką Nr. 1. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta (1 t., b. l. 23-25, 29-36).
(duomenys neskelbtini) papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (priedas fotolentelė Nr. 1) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Sankryžos kairėje pusėje griovyje esantis automobilis (duomenys neskelbtini) valst., Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekių kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, nutolęs nuo (duomenys neskelbtini) g. dešinės važiuojamosios kelio dalies krašto priekine dešinės pusės ašimi nutolęs 15,20 m. galinė dešinės pusės ašis nutolusi nuo minėto kelkraščio 14,80 m. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės dešinio kelkraščio priekine ašimi nutolęs 5,40 m. Automobilyje priekyje vairuotojo pusėje ir priekyje keleivio pusėje matosi baltos spalvos išsiskleidusios oro pagalvės. Ant vairuotojo durelių matosi rudos spalvos galimai kraujo dėmės. Ant automobilio galinių sėdynių matosi išmėtyti daiktai, rūbai. Ant sėdynių, galinių durų vidinių apdailos detalių ir ant galinių kilimėlių, matosi rudos spalvos galimai kraujo dėmės. Automobilyje stipriai sugadinta priekinė dešinė pusė, abu priekiniai ratai išlūžę, kėbulas sulankstytas, išdužęs galinis stiklas. Ant automobilio priekinio stiklo apatinėje dalyje kairėje pusėje matyti VIN: (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta. Automobilis įvykio vietos apžiūros metu paimtas ir priverstinai nuvežtas (1 t., b. l. 38-40, 41-45).
(duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas liudytojo E. L. telefonu darytas ir prie liudytojo apklausos pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti tamsus paros metas ir automobilio žibintais apšviesta dalies kelio bei žolėmis apaugusios šalikelės atkarpa. Toliau vaizdas nukreipiamas į dešinėje kelio pusėje stovinčius automobilius. Automobilio valstybinių numerių negalima įžiūrėti. Matyti kaip nuo stovinčio automobilio link kitos pusės šalikelės eina du asmenys, iš kurių vienas moteris. Toliau telefonas greitai nusukamas į kairės pusės šalikelę, iš kur išlenda žolėje, šalikelėje sėdintis dar vienas asmuo. Šis sėdi ant žolės ir sukinėjasi. Prie sėdinčio asmens prieina anksčiau paminėti du asmenys. Vienas asmuo iki pusės nuogas, o kita moteris. Abu priėję prie sėdinčio asmens bando padėti jam atsistoti ir veda prie automobilio. Visi trys nueina iki šalikelėje stovinčio automobilio. Iš šalikelės griovio išlipęs asmuo ir moteris lieka prie automobilio, o asmuo, kuris iki pusės nuogas, išsitraukia iš kelnių kišenės telefoną ir pasišviesdamas grįžta į šalikelę iš kurios parvedė žmogų. Matosi, kad asmuo, šviesdamas telefonu, kažko ieško. Tuo vaizdo įrašas baigiamas (1 t., b. l. 73-75).
(duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokole (priedas fotolentelė Nr. 1) užfiksuota, kad apžiūrimas automobilis yra adresu (duomenys neskelbtini), policijos saugomoje aikštelėje. Apžiūrimas automobilis yra (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrimo automobilio kėbulas apgadintas, taip pat matomi ir važiuoklės apgadinimai. Apžiūrint automobilio vidų bei ertmes matomi sudėti įvairūs daiktus, tačiau nei duriančių, nei pjaunančių daiktų nerasta. Automobilio apžiūros metu jokie daiktai ar pėdsakai nepaimti (1 t., b. l. 51-53, 54-57).
(duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad K. K. konstatuota: žaizdos kairės šlaunies srityje su atitraukiamųjų šlaunies nervų pažeidimu, kairiajame žaste su žasto raumenų, stipininio ir odos raumens nervų pažeidimais, to pasekoje atsiradę motorikos ir jutimų sutrikimai pagal alkūninio nervo eigą, susilpninti vidurinio nervo inervacijos zonoje delne, motorikos išnykimas stipininio nervo inervacijos zonoje. Sužalojimai padaryti nemažiau dviejų trauminių smūginių, dinaminių poveikių pasekoje duriančiomis - pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu arba įrankiu. Padaryti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 85-86).
(duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad K. K. tyrimui papildomai pateiktos medicininės dokumentacijos duomenys nekeičia sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 92-95).
Nukentėjusiojo K. K. ir kaltinamojo V. U. (duomenys neskelbtini) akistatos protokole užfiksuota: Klausimas K. K. Trumpai papasakoti apie įvykusį įvykį? K. K. atsakymas. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. kartu su O. M. važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini), automobiliu (duomenys neskelbtini), numerių nepamena. Automobilis priklauso O., tačiau jį vairavo jis. Bevažiuojant keliu, juos, mirksėdamas automobilio žibintais, pasivijo V. U. su savo automobiliu (duomenys neskelbtini), numerių taip pat nežino, kuris užkirto jiems kelią. Sustojus ir išlipus iš automobilio, tarp jų su V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jam V. dūrė peiliu, t. y. 1 kartą į kairę šlaunį, 1 kartą į kairę ranką. Tikrai jo rankose matė statybinį peilį, nes tokius naudoja darbovietėje. Klausimas V. U. Ar suprato, ką K. trumpai papasakojo ir ką gali į tai atsakyti? V. U. atsakymas. Suprato ką jis papasakojo, tačiau tai yra netiesa. Buvo naktis ir niekas nematė kas ir ką turėjo rankose. Jokio peilio neturėjo, o į klausimą, iš kur atsirado pjautiniai sužalojimai, atsako, kad tai gali atsakyti pats K. Klausimas K. K. Ką galite pasakyti apie savo patirtus sužalojimus? K. K. atsakymas. Dar kartą pakartoja, kad sužalojimai atsirado po to, kai V. du kartus smogė peiliu. Advokato V. A. klausimas nukentėjusiajam. Ar nukentėjęs grumtynių metu turėjo aštrių daiktų rankose ar kišenėse? K. K. atsakymas. Jokių aštrių daiktų neturėjo. Advokato V. A. klausimas nukentėjusiajam. Ar buvo tamsu kai vyko grumtynės? K. K. atsakymas. Buvo matyti dėl automobilio galinių lempų, nors lauke buvo tamsu. Advokato M. G. klausimas K. K. Koks buvo matomumas neapšviestoje teritorijoje? K. K. atsakymas. Gali pasakyti, kad peilį matė tik apšviestoje vietoje, tamsoje jo neįžiūrėtų. Suprato, kad jis turi peilį iš jo riksmų ir grasinimo papjauti. Advokato V. A. klausimas nukentėjusiajam. Ar nukentėjusysis sudavė smūgius įtariamajam ir kas pirmas sudavė? K. K. atsakymas. Jam jokių smūgių nesudavė, jis pirmas puolė. Advokato V. A. klausimas įtariamajam. Ar sudavė nukentėjęs smūgių? V. U. atsakymas. Taip, jam sudavė vieną smūgį kumščiu į smilkinį. Advokato V. A. klausimas įtariamajam. Ar matė, ar turėjo nukentėjęs ką nors rankose? V. U. atsakymas. Ne, nieko nematė jo rankose smūgių jam sudavimo metu. Advokato V. A. klausimas įtariamajam. Kas atsitiko, kodėl nugriuvo nuo šlaito? V. U. Kai tik susikabino iš karto netekę pusiausvyros nugriuvo nuo šlaito. Advokato V. A. klausimas nukentėjusiajam. Kas atsitiko, kodėl visi nugriuvo nuo šlaito? K. K. atsakymas. Stovėjo prie šlaito su V. Kai V. smogė į koją, bandė jį nustumti nuo savęs. Nepavyko jo atstumti, tai V. dar kartą smogė peiliu į ranką ir tada visi trys nugriuvo nuo šlaito. Kartu nugriuvo ir O., kuri stovėjo prie pat. Advokato V. A. klausimas nukentėjusiajam. Ar grasino įtariamajam dėl įvykio, įvykusio bute, (duomenys neskelbtini), kad „kažką padarys“? K. K. atsakymas. Ne, negrasino. Advokato V. A. klausimas įtariamajam. Ar grasino nukentėjusiajam dėl įvykio, įvykusio bute, (duomenys neskelbtini), kad „kažką padarys“? V. U. atsakymas. Taip, jis grasino tą patį vakarą kieme, sakydamas „aš tau skoloje“. Jo rankose matė medinę lazdą, konkretizuoti negali ir tai suprato kaip jo grasinimą. Advokato V. A. klausimas nukentėjusiajam. Tai kur dingo peilis, jeigu sako, kad jis buvo? K. K. atsakymas. Nežino, tai reikia klausti U. Jeigu jį būtų paėmęs, būtų pateikęs. Advokato V. A. klausimas nukentėjusiajam. Ar įvykio vietoje buvo kažkokių aštrių daiktų, briaunų, nuo kurių būtų galima susižeisti? K. K. atsakymas. Jokių aštrių daiktų nematė, gal buvo krūmai, šakos, bet tokių aštrių, kad būtų taip sužalotas nematė. Advokato M. G. klausimas nukentėjusiajam? Ar buvo suduoti smūgiai po to kai buvo sužalotas peiliu? K. K. atsakymas. Ne, nebuvo. Advokato M. G. klausimas įtariamajam. Ar šaukė nukentėjusiajam ir grasino, kad papjaus, jei taip, tai kodėl? V. U. atsakymas. Ne, negrasino ir nešaukė. Advokato M. G. klausimas įtariamajam. Ar sudavė smūgius nukentėjusiam, kai dar stovėjo prie automobilio? V. U.. Ne, nieko nebuvo. Advokato M. G. klausimas įtariamajam. Tai prašom pasakyti, iš kur galėjo pas nukentėjusįjį galėjo atsirasti ne durtinės, o pjautinės žaizdos? V. U. atsakymas. Negali į šį klausimą atsakyti. Spėja, kad K. kažką pasiėmė iš automobilio, tačiau nematė ką ir tai galėjo būti tas aštrus daiktas, kuris ir sužeidė K. Advokato M. G. klausimas įtariamajam. Ar tvirtina, kad daugiau jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo, kurie galėjo K. sužaloti? V. U. atsakymas. Jokių pašalinių asmenų nebuvo, o susižeisti galėjo žolėje (2 t., b. l. 188-192).
(duomenys neskelbtini) valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje užfiksuota, kad K. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 68).
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos duomenyse užfiksuota, kad prietaisu Alkotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) O. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 0,00 prom. blaivumas (1 t., b. l. 69-72).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 138 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis V. U. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Parodė, kad jis nukentėjusiojo K. K. nesužalojo. Tačiau kaltinamojo neprisipažinimą paneigia byloje esantys duomenys.
Nukentėjusysis K. K. parodė, kad jį peiliu sužalojo kaltinamasis V. U. Jam buvo du kartus smogta peiliu – į ranką ir į koją. Abu smūgiai buvo suduoti dar stovint ant kelio. Nukentėjusioji O. M. parodė, kad V. sušuko - aš tave papjausiu, o K. šaukė - kam peilis, mesk peilį. Girdėjo kaip K. du kartus garsiai suriko. Liudytojas E. L. parodė, kad įvykio vietoje matė ant kelio numestą plastikinį peilio dėklą. Ekspertas R. P. parodė, kad nukentėjusysis K. K. negalėjo patirti sužalojimų nukritęs į griovį ar užkritęs ant kokio nors daikto ar eismo įvykio metu. Daiktų apžiūros protokole (priedas fotolentelė Nr. 1) užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nei duriančių, nei pjaunančių daiktų nerasta. Specialisto išvadose užfiksuoti K. K. padaryti nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimai, kurie padaryti nemažiau dviejų trauminių smūginių, dinaminių poveikių pasekoje, duriančiomis - pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu arba įrankiu.
Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis V. U. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį K. K., bei taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009).
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).
Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018).
Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-367-511/2018).
Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis V. U. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir davė apie tai parodymus. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų K. K., O. M. parodymai, liudytojo E. L. parodymai ir jo įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, kiti rašytiniai bylos duomenys.
Kaltinamasis V. U. nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį įvykdė viešoje vietoje – kelyje, nukentėjusiųjų automobilio priverstinis sustabdymas užtveriant kelią savo vairuojamu automobiliu, konflikto sukėlimas, smurto panaudojimas yra įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes nukentėjusieji dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo pasipiktinę, patyrė baimę, stresą, buvo sutrikdytas jų laisvalaikio leidimas. Dėl kelyje sustojusių automobilių liudytojas E. L. negalėjo pravažiuoti, buvo tuo pasipiktinęs, skambino policijai.
Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis V. U. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Kaltinamasis V. U. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, sudarančius idealią nusikalstamų veikų sutaptį, neteistas (2 t., b. l. 193-194), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 195-197), vedęs, turi (duomenys neskelbtini) m. gim. dukrą ir (duomenys neskelbtini) m. gim. sūnų (3 t., b. l. 167), buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 168).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (dėl veikos pagal BK 284 straipsnį) yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Nors V. U. teisiamas pirmą kartą už du tyčinius nesunkius nusikaltimus, sudarančius idealią nusikalstamų veikų sutaptį, tačiau skiriant bausmes atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį K. K. duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu arba įrankiu, sąmoningai pasirinkęs tokį elgesio variantą ir būdamas abejingas galinčioms kilti pasekmėms. Nors įvykis nutiko (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam K. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusiajam iki (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 45 proc. netekto dalyvumo lygis (4 t., b. l. 10-14). Kaltinamasis V. U. nepripažino savo kaltės dėl nukentėjusiojo K. K. sužalojimo ir tai parodo, kad jis nėra kritiškas savo nusikalstamam elgesiui bei siekia išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Dėl to kaltinamajam V. U. skiriamos laisvės atėmimo bausmės, nes paskyrus švelnesnes bausmes nebūtų įgyvendintas teisingumo principas (BK 55 straipsnis).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių terminai trumpesni už BK 138 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio sankcijų vidurkius (BK 50 straipsnis).
Nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, todėl už atskiras veikas paskirtos bausmės subendrintinos jas apimant (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to V. U. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 1 metams 6 mėnesiams, V. U. įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 2, 5 dalys, 6 dalies 8 punktas, 7, 8 dalys).
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.290 straipsnyje numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
Nukentėjusysis K. K. kaltinamajam V. U. pareiškė civilinį ieškinį (kuris proceso eigoje buvo tikslinamas) dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 3686,94 Eur turtinės žalos atlyginimą, 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad turtinę žalą sudaro: 144,90 Eur už sugadintus jo rūbus, 178,76 Eur už medikamentus, 290,94 Eur už ortopedinę įrangą, 115,98 Eur už medicinines konsultacijas, 147 Eur už apgyvendinimo išlaidas, 605,06 Eur už kuro išlaidas. Bendra suma 1482,64 Eur.
Iki nusikaltimo įvykdymo jis gavo 874,55 Eur vidutinį darbo užmokestį (pažyma pridedama). Nuo šios sumos atliekami paskaičiavimai skaičiuojant negautas pajamas. (duomenys neskelbtini) mėnesį jis gavo 728,71 Eur darbo užmokesčio. Negautų pajamų dalis - 145,84 Eur. Per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jis turėjo gauti 6121,85 Eur pajamų, tačiau gavo tik 4063,39 Eur (banko išrašas pateikiamas), nes gavo tik išmokas už nedarbingumą ir nepilnai išdirbtą (duomenys neskelbtini) mėnesį. Už šį laikotarpį susidarė skirtumas - 2058,46 Eur. Bendra negautų pajamų suma - 2204,30 Eur. Bendra turtinė žala - 3686,94 Eur.
Dėl buvusio įvykio jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Situacija yra neeilinė pasekmių dydžiu. Jo sveikatos būklė šiuo metu nėra gera, dar tebesigydo, tebejaučia skausmus rankoje, kuri nėra sugijusi, vyksta sulėtintas gijimas, atliekamos dar operacijos, nevaldo rankos, kankina nemiga, ko anksčiau nebuvo ir tai sukelia didelių nepatogumų, apriboja galimybes dirbti, yra nepilnavertis žmogus visuomenėje, yra neįgalus, neteko 45 procentų darbingumo. Šiuo metu jo sveikata nėra tokia pati kaip iki nusikaltimo dienos. Šie veiksniai suponuoja į neturtinės žalos dydį, kurį jis įvertina 15 000 eurų (1 t., b. l. 158-181 ; 4 t., b. l. 1-48; 4 t., b. l. 52-55).
Nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Nukentėjusysis K. K. buvo sužalotas dėl kaltinamojo V. U. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo atlyginti padarytą žalą. Kartu su ieškiniu nukentėjusysis K. K. pateikė PVM sąskaitas-faktūras ir jų apmokėjimo duomenis apie išlaidas apgyvendinimo paslaugoms, gydytojų konsultacijoms, medicininių priemonių įsigijimui, kasos kvitų kopijas vaistų ir degalų įsigijimui, banko sąskaitos išrašus, pažymą apie darbo užmokestį, patvirtinančius turtinės žalos atsiradimą. Kaltinamasis V. U. su civiliniu ieškiniu nesutinka, tačiau nurodytų duomenų pagrįstumo, paskaičiavimo dydžių neginčija. Pažymėtina, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) dėl šio įvykio išmokėjo nukentėjusiajam K. K. 400 Eur draudimo išmoką dėl laikino neįgalumo (3 t., b. l. 27; 4 t., b. l. 74). Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas draudimo išmokos dydžiu mažinti turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms nukentėjusiajam K. K. iš kaltinamojo V. U. priteistinas 3286,94 Eur turtinės žalos atlyginimas. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetama.
Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.
Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai įvairus, priklausomai nuo kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. priteisiamos sumos svyruoja apytiksliai nuo 1 000 Eur iki 7 000 Eur: kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-594/2024 – 5 000 Eur (A. L. tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė dešiniu delnu ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajai E. G. į veido sritį, <...> tyčia dešine koja įspyrė ne mažiau kaip du kartus E. G. į dešinės čiurnos sritį, <...> spyrė koja ne mažiau kaip vieną kartą jai į galvos sritį ir taip nukentėjusiajai padarė poodinių kraujosruvų kaktos dešinėje, abiejų pečių, abiejų žastų, kairės šlaunies, kairio kelio, abiejų blauzdų srityse, poodinių kraujosruvų bei odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje ir dešinės išorinės kulkšnies lūžį), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018 – 7 000 Eur (G. M. tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam K. R. į dešinę akį, taip padarė jam dešinės akies sumušimą, kuris pasireiškė muštine žaizda viršutiniame voke, kraujosruva vokuose, kraujavimu į akies obuolį, tinklainės plyšimu ir atšoka, lęšiuko drumstėjimu), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-222/2017 – 5 000 Eur (vieną kartą smogė kumščiu B. V. į veidą, nuo suduoto smūgio šis pargriuvo ant grindų, tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantys sužalojimai (sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimas po akies jungine, nosies kaulų lūžimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas viršugalvio dešinėje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje)), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014 – 4 344,30 Eur (15 000 Lt) (priėjo prie D. P. ir dėl chuliganiškų paskatų pradėjo žodžiais su juo konfliktuoti, sudavė smūgį koja į kelio sąnarį, ranka į veidą ir rankomis iš už nugaros pagriebęs už kaklo smaugė nukentėjusįjį bei kilstelėjęs nuo žemės pargriovė jį ant šaligatvio, padarydamas kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžius), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013 – 2 316,96 Eur (8 000 Lt) (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus A. P. ne mažiau kaip du smūgius rankomis į galvą ir spyrus nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas, K. K. sudavus A. P. ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis į galvos sritį ir spyrus ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, T. B. spyrė A. P. ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas kairiame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, dešinės pėdos pirmo padikaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse momeninėse–pakaušinėse skiltyse, taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2013 – 3 475,44 Eur (12 000 Lt) (įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. UAB „T“ apsaugos darbuotojui V. M. siekiant T. L. išvesti iš baro dėl trukdymo prižiūrėti tvarką, vartojo necenzūrinius žodžius ir pirmame aukšte, prie išėjimo į lauką, trenkė kumščiu V. M. į krūtinę <...>, O. L. dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu V. M. į veidą ir spyrė ne mažiau kaip tris kartus kojomis į galvą bei kitas įvairias kūno vietas, T. L. dėl chuliganiškų paskatų spyrė ne mažiau kaip penkis kartus kojomis V. M. į galvą ir kitas kūno vietas, po to O. L. spyrė dar ne mažiau kaip du kartus į galvą. Tokiais bendrais veiksmais V. M. buvo sukeltas dešinės rankos bei nugaros fizinis skausmas, padaryti odos nubrozdinimai, paviršinės žaizdos veido dešinėje pusėje, taip pat apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžiai, t. y. nesunkiai sutrikdyta jo sveikata) ir kt.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo V. U. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis K. K. patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. K. K. buvo atliktos dvi sužalotos rankos operacijos, jis ilgai buvo nedarbingas. K. K. parodė, kad jo ranka ir dabar nėra tokia, kokia buvo iki sužalojimo. Ekspertas R. P. teisme parodė, kad yra sutrikęs nervas, nervacija, galimai ir motorika, gali būti, kad ir liks su nejautra Kaip pirmiau minėta, nors įvykis nutiko (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam K. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusiajam iki (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas 45 proc. netekto dalyvumo lygis, aktualesnių duomenų į bylą nebuvo pateikta (4 t., b. l. 10-14). Taigi, sužalojimo pasekmes K. K. jaučia iki šiol ir nėra galimybės tiksliai prognozuoti, kaip sveikatos būklė keisis ateityje. Kaltinamasis V. U. tyčia sužalojo K. K., tam panaudojo duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižymintį daiktą arba įrankį, viso proceso metu savo kaltę neigė.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis V. U. turi turto, jis šiuo metu nedirba, jo sutuoktinei iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 55 proc. dalyvumo lygis (4 t., b. l. 157-164). Tačiau pažymėtina ir tai, kad jis yra jauno darbingo amžiaus, todėl turi galimybes dirbti ir atlyginti nusikalstama veika padarytas žalas.
Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, nukentėjusiajam K. K. iš kaltinamojo V. U. priteistinas 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetama.
Nukentėjusioji O. M. kaltinamajam V. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 990 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ji yra nukentėjusioji pagal BK 284 straipsnį įtariamajam atlikus chuliganiškus veiksmus. Dėl šių neteisėtų veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, nes patyrė didelį emocinį šoką, kai įtariamasis tamsiu paros metu netinkamais veiksmais, sukeldamas pavojų jai ir K. K. sveikatai, blokavo automobilį kelyje, užsipuolė K. K. su peiliu, jį sužeidė. Šie vaizdai ir išgyvenimai sukėlė jai didelį emocinį šoką, nes buvo paveikta dėl netikėtumo ir labai didelės rizikos, kad dėl patirtų sužalojimu K. K. gali mirti. Dėl šių V. U. veiksmų patyrė 1000 eurų neturtinę žalą.
Po K. K. sužalojimo buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau įvykio vietoje ji matė K. K. didelį kraujavimą, turėdama ikimedicininės ir skubios pagalbos instruktoriaus sertifikatą (sertifikatas pridedamas), įvertino K. K. situaciją kaip kritinę, nes sužeistasis dėl ilgo greitosios pagalbos vykimo galėjo nukraujuoti mirtinai esant arteriniam kraujavimui, nutarė skubiai vežti K. K. į ligoninę pati ar bent jau iki vietos, kur pakeliui sutiktų greitąją pagalbą.
K. K. vežė jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir viršydama saugų greitį bei esant blogam matomumui dėl rūko, nuvažiavo nuo kelio. Įvykio metu susitrenkė krūtinę ir apgadino automobilį. Dėl šio eismo įvykio kaltas netiesiogine kalte yra V. U., nes dėl jo neteisėtų veiksmų prieš K. K., susidariusios pavojingos K. K. gyvybei situacijos bei dėl to, kad pats V. U. nesiėmė šių būtinųjų veiksmų, buvo priversta rizikuoti, važiuoti didesniu nei saugus greitis, gindama K. K. interesus, siekdama išvengti mirtino pavojaus jo sveikatai.
Iš turto vertinimo ataskaitos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė prieš apgadinimą (su PVM) - 2 610 Eur; atkuriamoji vertė (su PVM) - 15680 Eur; likutinė vertė (su PVM) - 320 Eur. Atėmus likutinę vertę gaunasi 2290 Eur turtinė žala.
Atsakovas yra sumokėjęs jai 1300 Eur, todėl minusuoja šią sumą iš turtinės žalos. Likutis neturtinės žalos yra 990 Eur. Dėl šio eismo įvykio patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, kurių bendra neturtinė žala yra 1000 Eur. Bendra neturtinė žala - 2000 Eur (2 t., b. l. 37-113).
O. M. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Kaltinamasis V. U. šioje byloje nėra kaltinamas tuo, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas O. M. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). O. M. nurodė, kad veždama į ligoninę K. K. viršijo saugų greitį bei esant blogam matomumui dėl rūko, nuvažiavo nuo kelio. Klaipėdos AVPK Plungės r. PK informaciniame pranešime dėl žodinės pastabos pareiškimo nurodyta, kad dėl šio eismo įvykio O. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsniu, pareikšta žodinė pastaba (2 t., b. l. 84). Dėl to O. M. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos, kuri yra kildinama iš eismo įvykio, yra atmetama.
O. M. parodė, kad iš kaltinamojo V. U. yra gavusi 1300 Eur, todėl šia suma mažina turtinę žalą. V. U. parodė, kad 1300 Eur buvo skirti ne O. M., o nukentėjusiajam K. K. Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra sprendžiami klausimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, todėl teismas neturi pagrindo pasisakyti kam turi priklausyti minėta 1300 Eur suma ar spręsti dėl jos įskaitymo ir kita.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo V. U. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji O. M. patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo O. M. ir toliau bendravo su kaltinamuoju V. U., vykdavo su juo į ligoninę lankyti nukentėjusiojo K. K. Į bylą yra pateikti nukentėjusiosios O. M. medicininiai dokumentai (4 t., b. l. 109-137), tačiau jie nepatvirtina nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje nurodytų aplinkybių, kad dėl nusikalstamos veikos pasekmių ji kreipėsi į gydytojus dėl emocinės būsenos ir miego sutrikimų, kad būtent dėl to jai buvo paskirti raminamieji vaistai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nukentėjusiajai O. M. iš kaltinamojo V. U. priteistinas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Likusi O. M. civilinio ieškinio dalis atmetama.
Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa kaltinamajam V. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytos 6223,99 Eur žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo K. K. gydymo. Nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Su ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas 6223,99 Eur sumai (1 t., b. l. 99-116).
Nukentėjusiajam K. K. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos dėl kaltinamojo V. U. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo atlyginti minėtas išlaidas. Dėl to civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civilinei ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. U. priteisiamas PSDF biudžetui padarytos 6223,99 Eur žalos atlyginimas (BPK 109, 113 straipsniai, 115 straipsnio 1 dalis).
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kaltinamajam V. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 3518,42 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekoje patirtų sužalojimų nukentėjusysis K. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikinai nedarbingas. Už nurodytą laikotarpį nukentėjusiajam buvo išmokėta 3518,42 Eur ligos išmoka. Su ieškiniu pateikti duomenys apie nukentėjusiajam K. K. išduotus nedarbingumo pažymėjimus ir pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas 3518,42 Eur sumai (3 t., b. l. 83-116).
Nukentėjusysis K. K. buvo laikinai nedarbingas ir gavo ligos išmoką dėl kaltinamojo V. U. nusikalstamų veiksmų, todėl kaltinamasis privalo atlyginti minėtas išlaidas. Dėl to civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš kaltinamojo V. U. priteisiamas 3518,42 Eur žalos atlyginimas (BPK 109, 113 straipsniai, 115 straipsnio 1 dalis).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusysis K. K. patyrė 1700 Eur išlaidas savo atstovo advokato M. G. paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 167; 4 t., b. l. 138). Nukentėjusioji O. M. patyrė 1000 Eur išlaidas savo atstovo advokato M. G. paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 41; 4 t., b. l. 138). Esant nurodytoms aplinkybėms minėtos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo V. U. nukentėjusiesiems K. K. ir O. M.
Klaipėdos apskrities VPK pareiškė prašymą pripažinti proceso išlaidomis 326,70 Eur už automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą (3 t., b. l. 31-32).
Kaltinamasis V. U. šioje byloje nėra kaltinamas tuo, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų buvo reikalinga nuvežti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Klaipėdos apskrities VPK prašymas dėl minėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis netenkinamas (BPK 103 straipsnio 5, 6 punktai, 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 6 mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti V. U. galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. U. paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. U. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Byloje esantį V. U. pasą, po kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo panaikinimo grąžinti V. U., jam atvykus į teismą ir pateikus rašytinį prašymą dėl asmens dokumento grąžinimo.
Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam K. K. iš kaltinamojo V. U. 3286,94 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 94 centų) turtinės žalos atlyginimą ir 7000,00 Eur (septynių tūkstančių eurų 00 centų) neturtinės žalos atlyginimą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nukentėjusiosios O. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai O. M. iš kaltinamojo V. U. 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 centų) neturtinės žalos atlyginimą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. U. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 6223,99 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 99 ct) žalos atlyginimą.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš kaltinamojo V. U. 3518,42 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų aštuoniolikos eurų 42 ct) žalos atlyginimą.
Išieškoti K. K. iš V. U. 1700 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Išieškoti O. M. iš V. U. 1000 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Netenkinti Klaipėdos apskrities VPK prašymą pripažinti proceso išlaidomis 326,70 Eur už automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą.
Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.