Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Indrei Šležienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Flagas“ atstovei advokato padėjėjai A. G., atsakovams E. K., jo atstovei advokatei E. T., G. B. – Č., jo atstovui advokatui L. K., K. M., jos atstovui advokatui N. S., S. M., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Flagas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus „Katalonija“, uždarosios akcinės bendrovės (buvęs pavadinimas „ADMINISTRAVIMAS“, uždaroji akcinė bendrovė), patikslintą ieškinį atsakovams E. K., G. B. – Č., K. M. ir S. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-09-18 patikslintu ieškiniu ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Flagas“, atstovaujama bankroto administratoriaus „Katalonija“, UAB atsisakė atsakovei R. S. pareikštų solidarių reikalavimų, kadangi įvertinus byloje pateiktus duomenis nustatė, jog tuometinė UAB „Flagas“ vadovė R. S. apie sunkią bendrovės finansinę padėtį tinkamai informavo bendrovės akcininkus ir jokių kitų duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog R. S. netinkamai atliko savo pareigas, bankroto administratorius neturi. Pažymėjo, kad ieškovei žinomos ieškinio atsakovei R. S. atsisakymo pasekmės (2 t. 3-4 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Civilinė byla dalyje dėl R. S. pareikštų reikalavimų nutrauktina.

Vertindamas ieškovės argumentus dėl įmonės nemokumo nuo 2008-12-31, teismas pažymi, kad iš 2008 metų balanso duomenų matyti, kad 2008 metais įmonės turtas sudarė 39482,00 Lt (1 t. 42 b.l.), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 0,00 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 106027,00 Lt (1 t. 43 b.l.). Ieškovės teigimu 2008-12-31 pradelsti UAB „Flagas“ įsiskolinimai buvo 20495,11 Lt, kuriuos sudarė įsiskolinimas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui - 86,58 Lt, UAB „Flegas“ - 17684,38 Lt, UAB „15min“ - 2404,69 Lt ir UAB „Lagunta“ - 319,46 Lt (4 t. 4 b.l.). Iš byloje pateiktos 2008-07-02 UAB „Flegas“ PVM sąskaitos – faktūros Serija FLG Nr. 608 matyti, kad ieškovė iš UAB „Flegas“ įsigijo prekių už 21415,15 Lt, pateiktą sąskaitą turėjo apmokėti iki 2008-07-10 (4 t. 41 b.l.). Iš 2008-07-31 UAB „15min“ PVM sąskaitos – faktūros Nr. SAS-00014650 matyti, kad už suteiktas reklamos paslaugas UAB „Flagas“ turėjo apmokėti 3529,58 Lt sumą per 15 dienų (4 t. 49 b.l.). Iš VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro pažymos matyti, kad UAB „Flagas“ įsiskolinimas minėtai įmonei susidarė už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2011-03-31 (4 t. 39 b.l.). Iš 2007-04-03 UAB „Lagunta“ pretenzijos, 2007-02-09 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 0003611 ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2007-08-08 teismo įsakymo matyti, kad UAB „Flagas“ pradelsti mokėjimai susidarė nuo 2007-02-16 (4 t.57-59 b.l.). Konkrečiu atveju esminis ginčas tarp ieškovės ir atsakovo E. K. kyla dėl UAB „Flegas“ skaičiuojamo pradelsto įsipareigojimo dydžio. Atsakovas E. K. teigia, kad nors formaliai įsipareigojimai UAB „Flegas“ buvo vykdytini 2008-12-31 dienai, tačiau tarp įmonių buvo faktinis susitarimas dėl mokėjimų atidėjimo, todėl minėtas įsipareigojimas negali būti laikytinas pradelstu. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus turi pagrindo sutikti, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog faktiškai įmonės buvo susitarusios dėl mokėjimų atidėjimo. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Nagrinėjamu atveju visų pirma, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Flegas“ iki 2008-12-31 ir vėliau 2009 metais būtų reiškęs pretenzijas UAB „Flagas“ dėl skolos negrąžinimo. Antra, kaip matyti iš atsakovo E. K., kuris buvo ir UAB „Flegas“ vyriausiuoju buhalteriu, ir atsakovo S. M., kuris minėtu laikotarpiu buvo ne tik UAB „Flagas“ akcininkas, bet ir UAB „Flegas“ vadovas, pateiktų paaiškinimų (2015-03-19 ir 2015-08-19 teismo posėdžių garso įrašai), minėtos įmonės tarpusavyje bendradarbiavo ir teismas, atsižvelgęs į abiejų įmonių darbuotojų ir valdymo organų sąsajas, remdamasis ūkinės veiklos bei protingumo principais neturi pagrindo priešingai išvadai. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad įmonės pardavimo pajamos 2008 metais sudarė 223809,00 Lt, pardavimo savikaina – 253163,00 Lt, veiklos sąnaudos – 30356,00 Lt, ir nors įmonė patyrė 60869,00 Lt nuostolių, tačiau teismas sutinka su atsakovo E. K. argumentais, kad nuo 2008-05-12 atnaujinus įmonės veiklą ir tik pradėjus ją vystyti, ekonominiu požiūriu objektyviai pagrįsta, kad iš pradžių įmonės veiklos kaštai viršijo pardavimo pajamas ir buvo nepelninga (1 t. 57 b.l.). Be to paminėtina, kad iš byloje pateiktų ieškovės procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė 2008 metų balanse nurodyto įmonės turto sudėties nekvestionavo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių įmonės turto sudėties realumą bei balanse nurodytą jo vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai) (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-739-196/2015). Konkrečiu atveju teismas įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išdėstytus argumentus, sprendžia, kad 2008-12-31 dienai faktiniai pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas atmeta ieškovės argumentus, kad 2008-12-31 UAB „Flagas“ buvo nemoki ir įmonės vadovui E. K. nuo šio momento buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismo vertinimu ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes.

Nustačius atsakovo E. K. neteisėtus veiksmus, kaip sąlygą civilinei deliktinei atsakomybei kilti, bei konstatavus, jog atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų paneigiančių kaltės prezumpciją, teismas sprendžia, kad yra būtina nustatyta ar yra kitos įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į išdėstytą teismų praktiką konkrečiu atveju teismas vertina, kad svarstant atsakovo E. K. neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos dydį, turi būti nustatinėjama įmonės bendra nuo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo išaugusių skolų suma, nes atsakovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams yra reikšmingi vertinant įmonės (ne)mokumą ir nustatant pareigos dėl bankroto bylos inicijavimo atsiradimo momentą, o ne nustatant padarytos žalos dydį. Kaip minėta, žalos dydžiui nustatyti vertintinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, t. y. kiek kreditorinių reikalavimų (skolų) turėjo įmonė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu ir kiek šie kreditoriniai reikalavimai (skolos) padidėjo iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, nepaisant to, kokia įsipareigojimų dalis buvo (ne)pradelsta pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momentu.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė reikalavimą priteisti 65921,92 Eur (227615,22 Lt) dydžio žalą grindžia bankroto administratoriaus pateiktoje lentelėje nurodytomis naujomis skolomis, susidariusiomis atsakovo E. K. vadovavimo įmonei periodu, t. y. nuo 2009-01-01 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo bei jas pagrindžiančiais įrodymais (4 t. 8 b.l.). Teismas konkrečiu atveju konstatavęs, kad pareiga atsakovui E. K. kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Flagas“ iškėlimo atsirado nuo 2009-12-31, sprendžia, kad vertinant atsakovo E. K. neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos dydį yra svarbu nustatyti kiek padidėjo bendri įmonės įsipareigojimai kreditoriams nuo 2009-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo - 2013-10-21.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2009 m. balanso duomenimis UAB „Flagas“ turtas sudarė 1612,00 Lt, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 186083,00 Lt (1 t. 46-47 b.l.). 2013-10-21 dieną sudaryto balanso duomenimis UAB „Flagas“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 184474,00 Lt, turtas – 0,00 Lt (1 t. 19-20 b.l.). Šiaulių apygardos teismas 2013-12-19, 2014-01-08, 2014-04-25, 2014-05-07 ir 2014-08-11 nutartimis BUAB „Flagas“ bankroto byloje patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 249296,97 Lt (72201,39 Eur) sumai (2 t. 43-44 b.l.; 4 t. 12-20 b.l.; Šiaulių apygardos teismo bankroto byla Nr. B2-266-210/2015). Iš minėtų nutarčių turinio matyti, kad UAB „Flagas“ bankroto byloje yra patvirtinti pirmos eilės kreditorių reikalavimai: E. K. – 2481,86 Lt, E. T. – 257,19 Lt, O. S. – 0,01 Lt, N. N. – 436,46 Lt, G. O. – 350,59 Lt; antros eilės kreditorių: VĮ Turto banko (periimtas kreditorinis reikalavimas iš VMI prie LR FM ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos) – 34698,88 Lt, VSDFV Šiaulių skyriaus – 20685,29 Lt, VĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro – 207,00 Lt; trečios eilės kreditorių: BUBA „Flegas“ – 186359,43 Lt, UAB „15min“ – 2404,69 Lt, UAB „Neto Baltic“ – 1096,13 Lt, UAB „Lagunta“ – 319,46 Lt. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad esminis kreditorinių reikalavimų padidėjimas nuo 2013 metų balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų susidarė dėl didžiausio įmonės kreditoriaus BUAB „Flegas“ pateikto ir Šiaulių apygardos teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo 186359,43 Lt sumai, paskaičiuoto kartu su palūkanomis ir delspinigiais (4 t. 40, 46 b.l.). Iš UAB „Flegas“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ pateiktų palūkanų ir delspinigių paskaičiavimų aktų matyti, kad minėtą kreditorinį reikalavimą sudaro 110407,14 Lt skolos pagal PVM sąskaitas – faktūras už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-12-31 (4 t. 41-45 b.l.), 65850,04 Lt palūkanų, paskaičiuotų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (palūkanų norma – 14,18 proc.) ir 10102,25 Lt delspinigių (0,2 proc.). Atsakovas E. K. teigia, kad delspinigius ir palūkanas BUAB „Flegas“ bankroto administratorius paskaičiavo nepagrįstai, kadangi tarp UAB „Flagas“ ir UAB „Flegas“ jokio susitarimo dėl konkretaus netesybų dydžio (0,2 proc.) nebuvo, taip pat pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 4 punktą, įstatymas negali būti taikomas mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kai skolininkui vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka. Objektyviai vertinant atsakovo nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad iš tiesų byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad tarp UAB „Flagas“ ir UAB „Flegas“ buvo susitarimas dėl konkretaus netesybų dydžio (0,2 proc.), ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė. Paminėtina, kad LR CK 6.72 straipsnyje numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos. Taip pat vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos netaikomas mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1051/2013). Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir atsakovo E. K. argumentus pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi UAB „Flagas“ bankroto byloje patvirtinto BUBA „Flegas“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas neturi teisinio pagrindo revizuoti įsiteisėjusios teismo nutarties, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas dėl įmonės vadovo nesikreipimo į teismą padidėjusiais kreditoriniais reikalavimais, į tai, kad žalos dydis turi būti apskaičiuojamas objektyviai įvertinant įmonės įsipareigojimų padidėjimą, teismas konkrečiu atveju atsižvelgdamas į faktines aplinkybes ir nustatydamas faktinį žalos dydį vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei tuo, kad bankroto bylose teismas yra aktyvus, BUAB „Flegas“ mokėtinų palūkanų dydis nustato pagal LR CK 6.210 straipsnio normas, pagal kurias, kai abi prievolės šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už praleidimą termino įvykdyti piniginę prievolę mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis), kas teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju sudarytų 27849,00 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pradelsti BUAB „Flagas“ įsipareigojimai kreditoriams 2013-08-23 dieną sudarė ne daugiau kaip 201193,68 Lt (E. K. – 10396,86 Lt, Vidos P. N. – 3641,99 Lt, R. S. – 1186,66 Lt, E. T. – 257,19 Lt, O. S. – 277,96 Lt, A. G. – 442,22 Lt, N. N. – 436,46 Lt, G. O. – 350,59 Lt, E. I. – 323, 67 Lt, VMI prie LR FM – 20911,37 Lt, VSDFV Šiaulių skyriaus – 20685,29 Lt, VĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro – 207,00 Lt, BUBA „Flegas“ – 138256,14 Lt (110407,14 Lt skolos + 27849,00 Lt palūkanos), UAB „15min“ – 2404,69 Lt, UAB „Neto Baltic“ – 1096,13 Lt, UAB „Lagunta“ – 319,46 Lt). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nepateikė konkrečių duomenų kokio dydžio pradelsti UAB „Flagas“ įsipareigojimai buvo 2009-12-31, todėl teismas vadovaujasi 2009 metų balanso duomenimis, kurių atsakovas E. K. neginčijo (4 t. 148 b.l.) ir vertina, kad UAB „Flagas“ 2009-12-31 pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 186083,00 Lt (1 t. 46-47 b.l.). Remiantis išdėstytu teismas vertina, kad UAB „Flegas“ kreditoriniai reikalavimai nuo 2009-12-31 iki kreipimosi į teismą dėl bankroto UAB „Flagas“ iškėlimo padidėjo 15110,68 Lt. Šių duomenų teisingumo atsakovas nepaneigė (LR CPK 178 straipsnis). Tai pagrindžia priežastinio ryšio tarp atsakovo E. K. neteisėtų veiksmų ir žalos buvimą. Taigi, įvertinant šiuos pagrindinius finansinius rodiklius, kurie reikšmingi sprendžiant įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimą, teismas vertina, kad atsakovo E. K. neteisėtais veiksmais įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kuri sudaro 15110,68 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos 4376,36 Eur (15110,68 Lt) žala priteistina iš atsakovo E. K..

Dėl solidarios akcininkų atsakomybės

Ieškovė solidarų reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovams G. B. – Č. ir S. M. reiškia tuo, pagrindu, kad jie, kaip įmonės akcininkai, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Flagas“ iškėlimo, tačiau LR ĮBĮ imperatyviai nurodytos pareigos neįvykdė. Taip pat teigia, kad minėti asmenys bei atsakovė K. M. yra atsakingi už bendrovei bei jos kreditoriams padarytą turtinę žalą ir kaip valdybos nariai, kadangi 2008 metais nerengė ir neįgyvendino bendrovės veiklos optimizavimo, sąnaudų mažinimo planų. Atsakovai su šiais ieškovės argumentais nesutinka ir teigia, kad tarp jų veiksmų ir UAB „Flagas“ negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais nėra jokio priežastinio ryšio. Atsakovai G. B. – Č. ir K. M. nurodo, kad apie tai, jog įmonės veikla 2008 metais buvo atnaujinta ir toliau vykdoma duomenų neturėjo, jokių sprendimų nepriiminėjo. Tiek G. B. – Č., tiek S. M. teigia, kad 2009-05-12 UAB „Flagas“ akcijas pardavė atsakovui E. K..

Vertindamas atsakovams G. B. – Č., S. M. ir K. M. pareikštų reikalavimų pagrįstumą, teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad įmonės vadovo ir dalyvio (akcininko) atsakomybės pagrindai nors ir susiję, tačiau nėra visiškai tapatūs. Skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais. Įmonės dalyvio (savininko) atsakomybę reglamentuoja LR CK 2.50 straipsnio 3 dalis, vadovo – LR CK 2.87 straipsnio 7 dalis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (LR CK 2.81 straipsnio 1 dalis), o ne savininkus; pirminė pareiga veikti bendrovės vardu, taigi, ir atstovauti bendrovei teisme bei vesti bylas jos vardu, tenka įmonės administracijos vadovui (LR ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Vadovo veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (LR CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas, neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų, sprendžia svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Šie kasacinio teismo išaiškinimai lemia, jog dėl skirtingų bendrovės vadovo bei dalyvių funkcijų jų atsakomybė dėl bankroto bylos neinicijavimo paprastai negali būti solidari. Nors LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato tiek įmonės vadovo, tiek savininko (savininkų) pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ši pareiga pagal jau paminėtą įmonės vadovo bei savininkų funkcijų esminį skirtingumą, nėra vienoda: kiekvienam iš jų tokia pareiga atsiranda nuo tada, kai jie sužino apie aplinkybes, sąlygojančias šią jų pareigą, t. y. nuo tada, kai jiems tampa žinoma, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte. Be to, tokią pareigą įstatymas nustato atskirai įmonės vadovui ar savininkui (savininkams), taigi bet kuris iš jų gali inicijuoti bankroto bylą. Todėl žala, jeigu ji padaryta dėl savalaikio bankroto neinicijavimo, nėra padaroma bendrais šių asmenų veiksmais: įmonės vadovo atsakomybė turi būti atribota nuo savininko (savininkų) atsakomybės, o dėl pastarųjų atsakomybės vėlgi turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, jų veiksmų teisėtumą, t. y. momentą, kada įmonės dalyvis įgijo pareigą atitinkamam veikimui (bankroto bylos inicijavimui), sąžiningumą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-163-464/2015). Taip pat sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009).

Iš bylos duomenų matyti, kad pagal akcininkų registrą nuo bendrovės įregistravimo Juridinių asmenų registre įmonės akcininkais buvo E. K. (4000 vnt. akcijų), K. M. (500 vnt. akcijų), G. B. – Č. (3500 vnt. akcijų) ir S. M. (2000 vnt. akcijų) (2 t. 67-69 b.l.). 2007-02-14 akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą sustabdyti UAB „Flagas“ veiklą nuo 2007-02-19 (3 t. 84 b.l.). Iš byloje pateiktų įrodymų visumos matyti, kad UAB „Flagas“ veikla atnaujinta atsakovo E. K. iniciatyva nuo 2008-05-12. Byloje jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes nėra pateikta. Taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl įmonės veiklos atnaujinimo buvo šaukiamas akcininkų susirinkimas, kad įmonės akcininkai priėmė sprendimą atnaujinti įmonės veiklą, bei, kad 2008 -2009 metais akcininkai buvo supažindinami su įmonės finansine padėtimi, veiklos rezultatais. Iš 2008-05-12 valdybos sprendimo matyti, kad UAB „Flagas“ valdybos nariai E. K., K. M., G. B. – Č. ir S. M. nusprendė bendrovės vadovu išrinkti E. K., jokie kiti klausimai nebuvo sprendžiami (2 t. 72 b.l.). Be to iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2009-05-12 S. M. pardavė turimas UAB „Flagas“ akcijas E. K. (1 t. 127-129 b.l.). Nors apie akcininkų pasikeitimą nebuvo pranešta Juridinių asmenų registrui, tačiau ši aplinkybė teismo vertinimu konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant faktinius atsakovo veiksmus bei sprendžiant jo, kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybės klausimą. Atsakovas G. B. – Č. taipogi nurodė, kad savo akcijas 2009-05-12 pardavė atsakovui E. K., tačiau akcijų pirkimo – pardavimo sutartį teismui pateikė pasirašytą tik jo paties bei paaiškino, kad abiejų atsakovų pasirašytas sutarties egzempliorius liko pas E. K.. Teismas įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovų paaiškinimus, bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas E. K. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog akcijų įsigijimo aplinkybių neprisimena, kas teismo manymu labiau patvirtina, nei paneigia atsakovo G. B. – Č. nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas laikyti, jog savo akcijas G. B. – Č. perleido atsakovui E. K.. Taip pat teismas vertina, kad ieškovė leistinais įrodymais nepaneigė atsakovų K. M. ir G. B. – Č. nurodytų aplinkybių, kad minėti asmenys apie įmonės veiklos atnaujinimą jokių duomenų neturėjo, taip pat nuo 2007 metų nebuvo informuojami apie įmonės veiklą, jos finansinę padėtį. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovai priiminėjo su įmonės finansine veikla susijusius sprendimus, iki 2009-12-31 žinojo apie susidariusius UAB „Flagas“ įsiskolinimus, priėmė sprendimus dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatytais duomenimis UAB „Flagas“ tapo nemoki nuo 2009-12-31, į tai, kad 2009-05-12 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis su S. M. nėra nuginčyta, kad byloje pateikti duomenis bei šalių paaiškinimai leidžia vertinti, kad atsakovas G. B. – Č. taip pat 2009-05-12 savo akcijas perleido atsakovui E. K., bei į tai, kad atsakovams, kaip valdybos nariams, jokie įmonės finansiniai duomenys nebuvo perduoti, jie jokių sprendimų dėl įmonės veiklos nepriiminėjo, teismas pripažįsta, jog minėtų asmenų vaidmuo UAB „Flagas“ buvo formalus, o ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jie būtų priėmę kokius nors su įmonės valdymu susijusius sprendimus, lėmusius skolų atsiradimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, kad ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius neįrodė atsakovų K. M., G. B. – Č. ir S. M. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos, kuri atsirado laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB „Flagas“ iškėlimo bei nepriimant sprendimų dėl įmonės veiklos optimizavimo ir sąnaudų mažinimo (LR CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimai atsakovų K. M., G. B. – Č. ir S. M. atžvilgiu yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl netenkinti.

Atsakovo S. M. argumentai, kad konkrečiu atveju ieškovės pareikštiems reikalavimams taikytina ieškinio senatis teismo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 1.127 straipsnio 1 dalimi teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Konkrečiu atveju ieškinio senaties termino pradžia teismas laiko dieną, kurią UAB „Flagas“ bankroto administratoriui buvo perduoti įmonės finansiniai dokumentai, t.y. 2013-12-27 (1 t. 2, 22 b.l.), ir atsižvelgiant į šią aplinkybę vertintina, kad 3 metų ieškinio senaties termino 2014-07-21 kreipdamasi į teismą ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, nepraleido.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). LR CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas E. K. nors ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos ieškovei ir atsakovui E. K. nepriteistinos. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista ( LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ieškinį tenkinus tik iš dalies procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (tenkinti 7 procentai pareikštų reikalavimų sumos) valstybei iš atsakovo E. K. priteistinas 131,00 Eur žyminis mokestis (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis), taip pat priteistinos 6,34 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (1 t. 74 b.l.) (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis ).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas S. M. pateikė teismui sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas 1250,00 Lt sumai (1 t. 130 b.l.; 2 t. 96 b.l.), tačiau įrodymų, kad šios sąskaitos apmokėtos teismui nepateikė, todėl šios išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Atsakovė K. M. pateikė teismui duomenis, kad už teisines paslaugas patyrė 435,00 Eur advokato išlaidų (3 t. 57 b.l.), G. B. – Č. – 579,24 Eur (3 t. 86-88 b.l.). Teismas atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 punktus, kurie numato, jog už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), už tripliką – 1,5, už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,1), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimų į ieškinį, triplikų apimtis, teismo posėdžių trukmę (atsakovų atstovai dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose), daro išvadą, kad išlaidos pagrįstos. Taip pat teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl bankroto proceso metu priteistų kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, vykdymo klausimą detaliai yra išnagrinėjęs ir pateikęs išaiškinimus Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintini LR ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis. Tokią išvadą Lietuvos apeliacinis teismas motyvavo tuo, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi tokios pačios pozicijos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į faktines bylos aplinkybes, atsakovei K. M. iš ieškovės BUAB „Flagas“ priteistina 435,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui G. B. – Č. priteistina 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis), atlyginant šias išlaidas iš bankrutavusios UAB „Flagas“ bankroto administravimo išlaidų.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-07-22 Šiaulių apygardos teismo nutartimi teismas tenkino ieškovės BUAB „Flagas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovams R. S., E. K., K. M., G. B. – Č. ir S. M. priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 249296,97 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu) ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis (1 t. 70-71 b.l.). Patikslintu ieškiniu ieškovei atsisakius solidarių reikalavimų R. S. atžvilgiu, 2014-09-23 Šiaulių apygardos teismo nutartimi panaikintos Šiaulių apygardos teismo 2014-07-22 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis areštuoti atsakovei R. S. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai, kilnojamieji daiktai, turtinės teisės, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose (2 t. 73-75 b.l.). 2015-04-15 nutartimi teismas pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2014-07-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams E. K., K. M., G. B. – Č. ir S. M., priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 65921,92 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas (leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu) ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis (4 t. 114-117 b.l.). Atmetus ieškinį, atsakovų K. M., G. B. – Č. ir S. M. atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 straipsnio 2 dalis). Atsakovo E. K. atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsniu, 6.210 straipsniu, 6.245 - 6.249 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 92 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu, 293 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Flagas“ R. S. pareikštų reikalavimų nutraukti.

Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Flagas“, įmonės kodas 300531541, 4376,36 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 36 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4376,36 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 36 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Flagas“, įmonės kodas 300531541, atsakovei K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 435,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) advokato atstovavimo išlaidų, atsakovui G. B. – Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, atlyginant šias išlaidas iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Flagas“ bankroto administravimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 131,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 6,34 Eur (šešis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 137,34 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 34 ct), į valstybės pajamas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovų K. M., G. B. – Č. ir S. M. atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d., 2015 m. balandžio 15 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovo E. K. atžvilgiu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d., 2015 m. balandžio 15 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.