Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aido turtas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-240-278/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Iglus“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir apmokėjimo už papildomus darbus priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, restruktūrizuojama statybos – remonto uždaroji akcinė bendrovė „Senovė“, uždaroji akcinė bendrovė „YIT technika“, uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“ ir A. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartimi buvo iškelta ieškovo AB „Iglus“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Seturas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.), o tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė teisingas išvadas dėl Susitarimo ginčo nuostatos negaliojimu CK 6.66 straipsnio pagrindu bei dėl ieškovo atliktų papildomų darbų Statybos objekte, už kuriuos nebuvo atsiskaityta. Tačiau, nustatydamas priteistinos iš atsakovo ieškovui skolos dydį bei pripažindamas ginčo nuostatą negaliojančia pagal CK 1.82 ir 1.91 straipsnius, apygardos teismas netinkamai taikė CPK taisykles, tinkamai neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų ir reikšmingų aplinkybių, padarė dėl to išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, šioje sprendimo dalyje netinkamai taikydamas ir materialinį įstatymą (CPK 176, 183, 185 str.).

Dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Jeigu statybos rangos sutartyje nurodyta konkreti kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti (CK 6.644 str. 2 d., 6.653 str. 5 d.), išskyrus išimtis, nustatytas bendrosiose rangos normose (CK 6.653 str. 6 d.), bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 str. 4 d., 6.685 str.).

CK 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatomis, rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą; šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. CK 6.685 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog užsakovas turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio; šalys gali sutartyje numatyti ir kitokias sutarties dokumentų pakeitimo sąlygas, o rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų (CK 6.204 str., 6.685 str. 2 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, CK 6.653 straipsnyje nurodyta konkreti kaina taikoma tik pagal rangos sutartį numatytiems darbams atlikti, bet netaikoma papildomiems darbams, t. y. darbams, kurie nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.684 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Be to, galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti, tariantis dėl fiksuotos darbų kainos, o, atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-161/2012, 3K-3-163/2012, 3K-3-164/2012).

Bylos duomenimis, pagal 2007 m. lapkričio 28 d. Statybos genrangos sutartį ieškovas (genrangovas) įsipareigojo atlikti prekybos ir pramogų centro, esančio Šiauliuose, Aido g. 8 (žemės sklypo unikalus Nr. 4400-1140-2096), statybos darbus pagal Projektą (Statybos genrangos sutarties priedas Nr. 3), pateikiamą užsakovo (UAB „Akropolis“; š. m. - atsakovas), kad nurodytas statinys būtų pripažintas tinkamu naudoti, o užsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui galutinę 212 247 190 Lt (su PVM) kainą už atliktus darbus (Statybos genrangos sutarties 2.1., 3.1. p.); Sutarties šalys susitarė, kad paminėtos sutarties kaina negali būti didinama, išskyrus Statybos genrangos sutarties 3.6 punkte numatytą atvejį, t. y. kai keičiamas Projektas, pridėtas prie šios sutarties, ir dėl to iškyla būtinybė atlikti didesnės apimties statybos darbus (Statybos genrangos sutarties 3.5 p.); be to, Statybos genrangos sutarties 3.8. punkte šalys nustatė, jog tokiu atveju, kai užsakovas keičia sprendimus, numatytus Projekte, ir tie sprendimai didina statybos darbų kainą, genrangovas per 2 darbo dienas privalo apskaičiuoti papildomų darbų kainą ir suderinti ją su užsakovu papildomu raštišku šalių susitarimu, kuris yra neatskiriamas Statybos genrangos sutarties priedas (šį dokumentą ruošia ieškovas savo lėšomis), o pagal Sutarties 3.9 punkto nuostatas, ieškovas įsipareigojo atlikti papildomus darbus tik tada, kai užsakovas pasirašo priedą prie Statybos genrangos sutarties dėl Statinio statybos darbų kainos pasikeitimo; jeigu genrangovas atlieka darbus, kurie nenumatyti Projekte, ir šių darbų atlikimas nėra suderintas su atsakovu, pasirašant priedą prie Statybos genrangos sutarties, užsakovas nemoka už nesuderintų darbų atlikimą genrangovui, kuris neturi teisės reikšti dėl to pretenzijų ir tokiu atveju užsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas pašalintų tokius darbus savo sąskaita (1 b. t., 32-45 l.).

Taip pat nustatyta, jog pagal Projektą, pridėtą prie 2007 m. lapkričio 28 d. Statybos genrangos sutarties (Priedas Nr. 3), turėjo būti pastatytas 69 737 m² ploto, 371 159 m³ tūrio, 4 aukštų su rūsiu pastatas žemės sklype, esančiame Šiauliuose, Aido g. 8 (2 b. t., 4 l.; 14 b. t., 47-59 l.), o pagal Pirminį projektą (kurio pagrindu 2007 m. spalio 31 d. buvo išduotas statybos leidimas) turėjo būti pastatytas 62 356,36 m² ploto, 249 306 m³ tūrio, 3 aukštų su rūsiu pastatas žemės sklype, esančiame Šiauliuose, Aido g. 8 (2 b. t., 13 l.; 10 b. t., 36-46 l.); pagal Pakeistą projektą (kurio pagrindu 2008 m. lapkričio 5 d. buvo išduotas statybos leidimas) turėjo būti pastatytas 69 602,15 m² ploto, 395 175 m³ tūrio, 4 aukštų su rūsiu pastatas žemės sklype, esančiame Šiauliuose, Aido g. 8 (2 b. t., 51 l.; 7 b. t., 148 l.; 10 b. t., 46-61 l.); be to, pagal 2009 m. vasario 20 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 61-09-02-20-09, tinkamais naudoti buvo pripažinti 69 060,26 m² ploto, 3 aukštų su „antresoliniu aukštu“ bei rūsiu prekybos ir pramogų centras, esantis Šiauliuose, Aido g. 8, bei 207,19 m² ploto, 2 aukštų skirstymo punktas, esantis Šiauliuose, Aido g. 8a (2 b. t., 38-45 l.).

Be to, pagal 2011 m. rugsėjo 1 d. teismo ekspertizės akto Nr. 11-09/01, 2012 m. vasario 21 d. papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 12-02/21 bei 2012 m. kovo 22 d. papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 12-02/21 „patikslinimo“ duomenis matyti, jog, palyginus Projektą, pridėtą prie Statybos genrangos sutarties, Pirminį ir Pakeistą projektus, nustatyta, kad dėl Statinio projekto pakeitimų ieškovas atliko papildomus darbus, neįrašytus į Statybos genrangos sutartį (10 b. t., 2-207 l.; 14 b. t., 36-107, 133-153 l.).

Dėl aukščiau nurodyto, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad po Statybos genrangos sutarties pasirašymo, atsakovo iniciatyva, buvo pakeistas Statinio projektas, dėl ko iškilo būtinybė atlikti didesnės apimties nei numatyta Statybos genrangos sutartyje statybos darbus, kad pagal Statybos genrangos sutarties 3.6 punktą šiuo atveju galėjo būti padidinta Sutartyje nustatyta kaina. Pažymėtina ir tai, jog Statinio projekto pakeitimai buvo atlikti atsakovo iniciatyva ir šio kainos padidėjimo ieškovas negalėjo numatyti, sudarydamas Statybos genrangos sutartį, todėl, net ir ieškovui raštu nepranešus (neįspėjus) apie tai atsakovui, šis suprato (turėjo suprasti), kad dėl tokių pakeitimų padidės statybos darbų apimtis (CK 6.653 str. 4, 6 d.; 6.684 str. 4 d.). Taigi teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 6.653 straipsnio 5 dalyje numatytas draudimas dėl rangos sutartyje nustatytos konkrečios darbų kainos padidinimo. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009). Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas teismo išvadas (CPK 178, 185, 314 str.).

Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, be pagrindo nesivadovavęs papildomos teismo ekspertizės akto duomenimis, suklydo, konstatavęs, jog ieškovas atliko 15 521 084,61 Lt (be PVM) vertės papildomų darbų, neįrašytų į Statybos genrangos sutartį.

Minėta, jog pagal Statybos genrangos sutarties 2.1 punktą, Sutarties objektas – Statinio statyba pagal Projektą, pridėtą prie šios sutarties (Statybos genrangos sutarties priedas Nr. 3 „Projektas“), pateikiamą užsakovo, ir Statinio pripažinimas tinkamu naudoti; be to, Sutarties priede Nr. 1 „Statybos darbų sąmata“, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju neginčijamas, nurodyta atskirų statybos darbų kaina (sudaranti Statybos genrangos sutartyje nustatytą galutinę darbų kainą, t. y. 212 247 190 Lt su PVM), o Sutarties 1.1 punkte šalys susitarė, kad, vykdydamos Statybos genrangos sutartį, jos vadovaujasi įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, normatyviniais aktais ir šios Sutarties bei jos priedų nuostatomis (1 b. t., 32-45 l.; 2 b. t., 1-2 l.). Taigi Sutarties šalys susitarė, jog Statybos genrangos sutarties priede Nr. 3 (t. y. Projekte, pridėtame prie šios sutarties) nurodytus darbus ieškovas atliks už 212 247 190 Lt (su PVM) atlygį, o 2012 m. vasario 21 d. papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 12-02/21 bei 2012 m. kovo 22 d. papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 12-02/21 patikslinimo duomenimis, ieškovo atliktų ir neįrašytų į Statybos genrangos sutartį su papildomais susitarimais darbų kaina, įvertinus Projekto, pridėto prie šios sutarties, ir Pakeisto projekto duomenis, sudaro 160 432,61 Lt be PVM (160 432,61 + 18% = 189 310,47 Lt su PVM; 14 b. t., 36-107, 133-153 l.).

Byloje nėra įrodymų, kad Statybos genrangos sutartyje nustatyta kaina buvo apskaičiuota, remiantis Pirminiu projektu, tokių įrodymų nepateikta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Todėl apygardos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Statybos genrangos sutartyje nustatyta kaina buvo paskaičiuota pagal Pirminį projektą, o ieškovo atliktų ir neįrašytų į šią sutartį su papildomais susitarimais darbų kaina sudaro 15 521 084,61 Lt be PVM (t. y. 18 314 879 Lt su PVM; CPK 178, 185, 314 str.). Pagal 2012 m. vasario 21 d. papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 12-02/21 duomenis matyti, jog prie UAB „Betonika“ komercinio pasiūlymo pridėti pastato brėžiniai atitinka projekto, pridėto prie Statybos genrangos sutarties, brėžinius (14 b. t., 36-107 l.); be to, ieškovo nurodyti projektiniai dokumentai buvo pateikti atsakovo ir 2007 m. spalio 31 d. Statybos leidimas buvo gautas iki Statybos genrangos sutarties, tarp jos ir Priedo Nr. 3, sudarymo, kurios 3.4 punkte nustatyta, jog genrangovas (ieškovas) įvertino visas aplinkybes, darbų apimtis, yra susipažinęs su Projektu ir kita informacija, reikalinga nustatyti Sutarties kainai (1 b. t., 32-45 l.). Taigi nėra pagrindo teigti, jog statybos darbų kaina buvo apskaičiuota ne pagal darbus, numatytus Projekte, pridėtame prie Statybos genrangos sutarties, o pagal Pirminį projektą.

Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas atliko 189 310,47 Lt (su PVM) vertės papildomų darbų, neįrašytų į Statybos genrangos sutartį su papildomais susitarimais, tačiau, įvertinus aukščiau nurodytą ieškovo prisiimtą riziką, atsakovas privalo apmokėti 55 procentus šių darbų vertės, t. y. 104 121 Lt (189 310,47 Lt*55%; Statybos genrangos sutarties 3.6 p., 4.2.5. p.; CK 1.5 str., 6.681 str. 1 d., 6.687 str.).

Dėl Susitarimo ginčo nuostatos pripažinimo negaliojančia

CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, o tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, įrodžius, kad ginčo sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius tokį sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Bylos duomenimis, Susitarimo ginčo nuostata ieškovas su atsakovu susitarė, kad, Susitarime Nr. 30 nustatyta tvarka atsakovui sumokėjus šiame susitarime nurodytą galutinę mokėtiną sumą ieškovui, atsakovas bus visiškai, galutinai ir tinkamai atsiskaitęs su ieškovu už darbus, atliktus pagal Statybos genrangos sutartį, bei visus papildomus darbus, atliktus papildomų susitarimų pagrindu, o ieškovas patvirtino, jog tokiu atveju jis neturės pagrindo reikalauti ir nereikalaus iš atsakovo kitų mokėjimų ar atsiskaitymų pagal paminėtą sutartį (1 b. t., 231-237 l.), tačiau į paminėtą galutinę atsakovo mokėtiną sumą ieškovui nebuvo įskaičiuotas ieškovui priklausantis atlygis už aukščiau nurodytus jo papildomai atliktus ir atsakovo neapmokėtus darbus, todėl ieškovas ginčo nuostata atsisakė jam priklausiusio atlygio už atliktus darbus. Be to, Susitarimu Nr. 30 buvo nustatyta, jog atsakovas (užsakovas) už dalį atliktų darbų tiesiogiai atsiskaitys ne su ieškovu (genrangovu), bet su trečiaisiais asmenimis UAB „YIT Technika“, SR UAB „Senovė“ ir UAB „Lemora“ (rangovais); taip pat nustatyta, kad Susitarimo Nr. 30 sudarymo metu (2009 m. gegužės 21 d.) ieškovas turėjo iš viso 26 563 570,52 Lt įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų – 17 893 017 Lt pradelstų įsipareigojimų (5 b. t., 112-117 l.), 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės turtas sudarė 56 617 480 Lt (tarp jo 28 023 780 Lt – per 1 metus gautinos sumos), per vienerius metus mokėtinos sumos – 41 980 465 Lt, o 2009 m. gruodžio 31 d. įmonės turtas sudarė 18 603 749 Lt, tarp jo 12 989 946 Lt – po vienerių metų gautinos sumos (6 b. t., 43-45 l.; CPK 179 str. 3 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, dėl aukščiau nurodyto apeliantas be pagrindo teigia, jog Susitarimo Nr. 30 sudarymo metu ieškovo finansinė padėtis buvo gera; juolab kad apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovo sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad šiuo susitarimu atsakovas perėmė iš ieškovo pareigą atsiskaityti su paminėtais trečiaisiais asmenimis (rangovais). Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Susitarime Nr. 30 nustačius ginčo nuostatą, ieškovas apsunkino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko turėjo pagrindo spręsti, jog ginčo nuostata buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės ir teisėti interesai (CK 6.66 str. 1 d.).

Be to, pagrįsta ir teismo išvada, kad atsakovas, Susitarime Nr. 30 nustatydamas ginčo nuostatą, buvo nesąžiningas. Ginčo susitarimą sudarė verslininkai, kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai. Pagal teismų praktiką, sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2010).

Atsakovui buvo (turėjo būti) žinoma apie sunkią ieškovo finansinę padėtį, kurią patvirtina vieši Juridinių asmenų registro duomenys, bei aplinkybės, jog atsakovas perėmė ieškovo prievolę atsiskaityti su trimis rangovais, jog ieškovas neturėjo galimybės pateikti Statybos genrangos sutarties 4.1.42.14 punkte numatytų draudimo kompanijos arba banko garantinio laikotarpio laidavimo ar garantinio rašto, kuriais laiduojama suma už ieškovo įsipareigojimų nevykdymą turėjo būti ne mažesnė kaip 5 proc. nuo šios sutarties kainos (6 b. t., 17-32 l.; 7 b. t., 100-109 l.; 15 b. t., 85-107 l.). Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, prieš sudarydamas Susitarimą Nr. 30, kuriame įtvirtinta ginčo nuostata, ėmėsi jam prieinamų priemonių pasidomėti ieškovo finansine padėtimi, kreditoriais, ar įtvirtinant ginčo nuostatą nebus pažeisti šių kreditorių interesai; paminėtų duomenų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Taigi dėl nurodyto, tarp jo nepasidomėjęs, ar ginčo nuostata nepažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai, atsakovas laikytinas nesąžininga Susitarimo Nr. 30 šalimi (CK 6.66 str. 2 d.).

Byloje nesant ginčo dėl kitų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, konstatuodama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad yra visos Pauliano ieškinio sąlygos, todėl turėjo pagrindo pripažinti negaliojančia Susitarimo ginčo nuostatą pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį.

Tačiau teismas suklydo, nurodęs, jog ginčo nuostata pripažintina negaliojančia ir pagal CK 1.82 bei 1.91 straipsnius.

CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją, ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose; bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų (ABĮ 4 str. 1 d.; CK 2.34 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011, 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Nurodytoje teismų praktikoje Kasacinis Teismas išaiškino, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas ar taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai nenaudingi. Taigi CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių ekonomine nauda.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Susitarimo Nr. 30 ginčo nuostata ieškovas atsisakė teisės reikalauti iš atsakovo atlygio už papildomai ieškovo atliktus ir atsakovo neapmokėtus statybos darbus, tačiau šio Susitarimo (kuris, ieškovo teigimu, buvo sudarytas dėl to, kad atsakovas, remdamasis Statybos genrangos sutarties 8.2 punktu, buvo sulaikęs 10 612 359,50 Lt sumą) 1 punkto pagrindu atsakovas atsisakė reikalavimo ieškovui dėl Statybos genrangos sutarties 4.1.42.14 punkte numatytos draudimo kompanijos arba banko garantinio laikotarpio laidavimo ar garantinio rašto pateikimo. Taigi yra pagrindo teigti, jog ieškovas, sudarydamas Susitarimą Nr. 30, siekė ekonominės naudos ir šio susitarimo nuostatos (tarp jų ginčo nuostata) jam nebuvo akivaizdžiai nenaudingos ar žalingos, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog šiuo atveju ginčo nuostata pripažintina negaliojančia, remiantis CK 1.82 straipsniu (1 b. t., 32-45, 231-237 l.; CK 1.82 str. 1 d.).

Teismas be pagrindo Susitarimo Nr. 30 ginčo nuostatą pripažino negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo.

Pagal įstatymą, dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo, tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2011).

Nagrinėjamu atveju, be ieškovo paaiškinimų, byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovas reikalavo sudaryti Susitarimo Nr. 30 ginčo nuostatą, kad atsakovas grasino ieškovui ekonominiais padariniais, elgdamasis neteisėtai, ar kad, nesant aktyvių atsakovo veiksmų (neveikimo), nebūtų nustatyta Susitarimo ginčo nuostata. Todėl apygardos teismas be pagrindo taikė CK 1.91 straipsnį; juolab kad atsakovo teisė sulaikyti 10 612 359,50 Lt sumą buvo numatyta Statybos genrangos sutarties 8.2 punkte.

Dėl aukščiau nurodyto paminėti teismo motyvai (dėl CK 1.82 ir 1.91 straipsnių taikymo) pašalintini iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl palūkanų priteisimo

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis (galiojusiomis iki 2013 m. kovo 1 d.), paminėtas įstatymas netaikomas mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo skolininkui – atsakovui UAB „Aido turtas“ nėra iškelta nei restruktūrizavimo, nei bankroto byla, todėl teismas teisėtai bei pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 8,05 proc. metines palūkanas, paskaičiuotas pagal šį įstatymą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013 m. kovo 1 d.) 2 str. 3 d., 3 str. 4 d.; CK 6.37 str. 2 d.).

Dėl pasakyto pakeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, sumažinant iš atsakovo ieškovo naudai priteistos skolos dydį nuo 10 000 000 Lt iki 104 121 Lt (CK 1.5 str., 6.681 str. 1 d., 6.687 str.; CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, kurie neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismo sprendimą pakeitus aukščiau nurodytu būdu pakeistinas ir paskirstymas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai; prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.). Be to, CPK 270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo sprendime turi būti nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 4 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 68 620 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 30 000 Lt žyminio mokesčio ir 180 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, be to, iš ieškovo priteisė atsakovo naudai 35 904 Lt atstovavimo išlaidų, 4 210 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 101 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso turėjo 111 800 Lt bylinėjimosi išlaidų (106 800 Lt išlaidų už ekspertizės ir papildomos ekspertizės atlikimą bei 5 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą; 9 b. t., 76-76, 112, 115-117 l.; 10 b. t., 208 l.; 11 b. t., 97-101 l.; 14 b. t., 30, 32-33, 108, 111 l.); atsakovas patyrė iš viso 112 209,35 Lt bylinėjimosi išlaidų (10 968 Lt išlaidų už papildomą ekspertizę ir eksperto apklausą, 100 430 Lt išlaidų už advokato pagalbą bei 811,35 Lt kopijavimo išlaidų; 9 b. t., 125-126 l.; 11 b. t., 32, 97-101 l.; 14 b. t., 108 l.; 15 b. t., 6-43 l.), o apygardos teismas nustatė 280,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 b. t., 2 l.; 15 b. t., 49-50 l.).

Be to, pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, vadovaujantis CPK 98 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtinto 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis (CPK 98 str.).

Taigi, pakeitus teismo sprendimą aukščiau nurodytu būdu, be to, turint omenyje, kad bylinėjimosi išlaidų teisingas nustatymas yra teismo pareiga, bei atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į bylos sudėtingumą, didelę apimtį, patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų dalį, turint omenyje, kad iš esmės patenkinti ieškovo reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei dėl jo atliktų papildomų darbų, kurie nebuvo atsakovo apmokėti, tačiau esmingai sumažinant už juos teismo priteistą ieškovo naudai skolos sumą, iš atsakovo priteistina ieškovui dalis ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3000 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir 65 000 Lt ekspertizės išlaidų (iš viso 68 000 litų), be to, valstybei dokumentų įteikimo išlaidų dalis – 150 Lt bei 3083 Lt žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl skolos) bei 130 Lt žyminio mokesčio išlaidų (už reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CPK 80 str. 1 d., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str., 93 str., 98 str., Rekomendacijų 8 p.).

Be to, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma nustatytina, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, turint omenyje bylos apimtį, sudėtingumą bei atsakovo atstovų darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis Rekomendacijose patvirtintaiss užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bylos duomenimis, atsakovo atstovai padėjo paruošti atsakovo procesinius dokumentus (atsiliepimus į: ieškinį, ieškovo prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, ieškovo paaiškinimus dėl atsakovo prašymo skirti papildomą ekspertizę; tripliką; prašymus dėl: nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teismo posėdžio ir dokumentų pateikimo, eksperto šaukimo, papildomos ekspertizės paskyrimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo; rašytinius paaiškinimus dėl: 2011 m. rugsėjo 1 d. teismo ekspertizės akto Nr. 11-09/01, papildomos teismo ekspertizės akto Nr. 12-02/21) bei dalyvavo 5 teismo posėdžiuose (6 b. t., 17-22 l.; 7 b. t., 2-14, 100-109 l.; 8 b. t., 37-41, 98-99, 106-107, 123-125, 135, 160-161 l.; 9 b. t., 33-42, 119-120 l.; 11 b. t ., 9-13, 21-25, 28-30, 95-96 l.; 14 b. t., 114-116, 124-125, 159-160, 167-168 l.; 15 b. t., 5-8, 52-71 l.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir įrodymus sprendžia, kad teisingas ir protingas atsakovo išlaidų už advokato pagalbą dydis būtų 9 000 Lt (CK 1.5 str., CPK 88 str., 93 str., Rekomendacijų 8 p.), tačiau, turint omenyje ieškovo patenkintų bei atmestų reikalavimų dalį ir kitus aukščiau nurodytus argumentus, iš ieškovo priteistina atsakovui jo atstovavimo išlaidų suma sumažintina iki 6000 Lt; be to, kitos priteistinos iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos nustatytinos taip: atsakovo naudai 400 Lt kopijavimo išlaidų bei 4000 Lt ekspertizės išlaidų (iš viso 10 400 litų), o valstybei 131 Lt dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 93 str., 96 str., 98 str.).

Dėl nurodyto panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (iš atsakovo ieškovo naudai 4 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 68 620 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 30 000 Lt žyminio mokesčio ir 180 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, bei iš ieškovo atsakovo naudai 35 904 Lt atstovavimo išlaidų ir 4 210 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 101 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų), šią teismo sprendimo dalį išdėstant aukščiau nurodytu būdu (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą.

Sumažinti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aido turtas“, į. k. 301744834, teismo sprendimu priteistą skolą ieškovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Iglus“, į. k. 247573350, iki 104 121 Lt (vienas šimtas keturi tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt vienas litas).

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aido turtas“ ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Iglus“ naudai 4 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 68 620 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 30 000 Lt žyminio mokesčio ir 180 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, bei kuria priteista iš ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Iglus“ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aido turtas“ naudai 35 904 Lt atstovavimo išlaidų ir 4 210 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – 101 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aido turtas“ ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Iglus“ naudai 3000 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 65 000 Lt ekspertizės išlaidų o valstybei 150 Lt dokumentų įteikimo išlaidų bei 3213 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Iglus“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aido turtas“ 6000 Lt atstovavimo išlaidų, 400 Lt kopijavimo išlaidų bei 4000 Lt ekspertizės išlaidų, o valstybei 131 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.“

Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.