Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Arvydo Žibo,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) iškeldinti atsakovą A. S. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)? 2) įpareigoti atsakovą panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Nurodė, kad atsakovas A. S., buvęs sugyventinis, nuo 2006 metų gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad tarp šalių yra susiklostę faktiniai buto panaudos santykiai neterminuotos žodinės sutarties pagrindu. Ieškovės teigimu, norėdama nutraukti santykius su atsakovu jį žodžiu ne kartą informavo, kad jis išsikeltų iš buto ir panaikintų deklaracijos duomenis, tačiau atsakovas tai ignoravo. Pažymėjo, kad ieškovė A. M. 2016 m. liepos 25 d. per notarę V. P. persiuntė atsakovui pareiškimą apie tai, jog žodinė panaudos sutartis nutraukiama po trijų mėnesių nuo minėto pareiškimo įteikimo, atsakovas privalo išsikelti su savo daiktais iš ginčo buto ir panaikinti deklaracijos duomenis, tačiau atsakovas neišsikėlė. Pasak ieškovės, atsakovas pažeidžia jos, kaip patalpų savininkės, teises, t. y. ieškovė negali laisvai naudotis ir disponuoti savo turtu.Atsakovas A. S. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškove A. M. nuo 2003 metų gyvena kaip sugyventiniai, augina vaiką, veda bendrą ūkį. Pažymėjo, kad atsakovas A. S. gyvendamas su ieškove A. M. iš esmės pagerino ginčo butą, jį suremontavo. Pasak atsakovo, tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, todėl buvo sukurta bendra dalinė nuosavybė ir tokiu būdu ieškovė, reikalaudama atsakovą iškeldinti iš buto, privalo elgtis sąžiningai, su ieškove turi būti derinamas kompensacijos išmokėjimo klausimas už sukurtą gerbūvį, investicijas į ieškovės mokslus, būsto pagerinimus ir pan.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas iškeldino atsakovą A. S. iš ieškovei A. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir nustatė 1 mėnesio terminą, jį skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, šio sprendimo įvykdymui, t. y. atsakovo išsikėlimui iš buto su jam priklausančiais daiktais. Teismas nustatė, kad atsakovas A. S. panaudos teise gyvena ieškovei A. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė iš asmeninių lėšų įsigijo 2005 m. liepos 21 d. Teismas sprendė, kad aplinkybės, jog šalys 2004 m. spalio 19 d. susilaukusios bendro vaiko ginčo bute gyveno kaip šeima ir atsakovas, jo teigimu, prisidėjo prie buto remonto, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo butas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo nuomone, atsakovui A. S. pageidaujant kompensacijos (bet ne buto dalies natūra) už jo darbu ir lėšomis kartu gyvenant investuotas į ieškovės butą ir į ieškovės mokslus sumas, jis turi teisę kitoje byloje reikšti savarankišką reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, dėl to netenkino atsakovo prašymo byloje skirti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, kad jis galėtų pateikti priešieškinį. Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2017 m. sausio 18 d., kuomet jam buvo įteiktas ieškinys, turėjo teisę pateikti byloje priešieškinį, be to, 2017 m. vasario 10 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas terminas pateikti jo teiginius patvirtinančius įrodymus.Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė faktiniai ieškovei priklausančio buto panaudos santykiai neterminuotos žodinės sutarties pagrindu. Teismas nustatė, kad atsakovas A. S. iki 2016 m. liepos 25 d. pareiškime dėl sutarties nutraukimo nurodyto termino pabaigos iš ieškovei priklausančio buto neišsikėlė ir neišsideklaravo. Teismas sprendė, kad atsakovas A. S. tokiais veiksmais pažeidė ieškovės A. M., kaip patalpų savininkės, civilines teises, nes ieškovė negali laisvai naudotis ir disponuoti savo turtu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. S. iš minėto buto gera valia neišsikelia, nesusirenka iš buto savo daiktų, kurie ieškovei priklausančiame bute yra be teisėto pagrindo, todėl jis iškeldintinas priverstinai, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.98 straipsnis, 6.612 straipsnis).Teismas nustatė, kad atsakovas A. S. pažeidžia ir kitas ieškovės bei nepilnametės dukters teises. Pažymėjo, kad atsakovas A. S. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu dėl ieškovės A. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Be to, Jonavos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl kito smurto artimoje aplinkoje fakto prieš šalių bendrą dukrą S. S., atsakovui 2017 m. sausio 3 d. buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. S.. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad šiuo metu atsakovas A. S. laikinai gyvena jo mamai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau ginčo bute yra likę jo daiktai, o pats atsakovas nurodė, jog, pasibaigus kardomajai priemonei, jis ketina į butą sugrįžti. Tokia situacija, teismo nuomone, taip pat pažeidžia ieškovės A. M. interesus, todėl nežiūrint į tai, kad atsakovas A. S. bute šiuo metu laikinai negyvena, tai negali būti pagrindu netenkinti ieškinio dėl atsakovo iškeldinimo. Teismas pažymėjo, kad, atsakovą iškeldinus iš ginčo buto, ieškovei kaip patalpų savininkei, atsiras teisė pačiai kreiptis su prašymu pakeisti jai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė atsakovo A. S. teisę į gynybą. Pažymėjo, kad byloje jis buvo netinkamai atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl nesugebėjo suformuluoti savo reikalavimo. Atsakovo A. S. teigimu, jis nėra teisininkas, todėl jam nebuvo žinoma ir suprantama, kad jis turi pareikšti reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo bendra daline nuosavybe. Pažymėjo, kad atsakovas A. S. nesutiko su ieškiniu, o jeigu teismas tenkintų ieškinį, tuomet prašė priteisti sąžiningą piniginę kompensaciją. Teismas nustatęs atsakovo A. S. procesinę poziciją ir matydamas, kad jis nėra tinkamai atstovaujamas nepasiūlė pasirūpinti atstovu ir neišaiškino teisės kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, todėl pažeidė CPK 161 straipsnio reikalavimus. Aplinkybę, kad atsakovas A. S. nebuvo tinkamai atstovaujamas patvirtina Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis, kuria teismas nutarė nelaikyti, jog atsakovas bylą ves per atstovą. Teismas neįvertino to, kad atsakovo A. S. nesutikimas su ieškiniu reiškia, kad jis reikalauja ne piniginės kompensacijos, bet nuosavybės teisių į ginčo butą pripažinimo. Teismas matydamas, kad atsakovas A. S. netinkamai suformulavo savo poziciją privalėjo išsiaiškinti tikruosius atsakovo reikalavimus, todėl to nepadaręs pažeidė atsakovo interesus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas A. S. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo butas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad atsakovas A. S. teismui parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog visus turimus įrodymus perdavė advokato padėjėjui, kuris savo pareigų nevykdė ir dingo. Nurodė, kad atsakovas A. S. prašė atidėti teismo posėdį, jog galėtų surinkti reikiamas įrodymus, tačiau teismas nepagrįstai prašymo netenkino, todėl pažeidė rungimosi principą, neatsižvelgė į advokato padėjėjo neteisėtus veiksmus. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo butas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti, t. y. suteikė papildomo laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Nurodė, kad atsakovo prie apeliacinio skundo pateikti priedai nepagrindžia apeliacinio skundo pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje kilo ginčas dėl atsakovo procesinės teisės bylą vesti per atstovą tinkamo įgyvendinimo (CPK 51 straipsnio 1 dalis) ir jo iškeldinimo iš ieškovei priklausančio buto.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė A. M. kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovą A. S. iš jai nuosavybės teise priklausančio buto ir įpareigoti atsakovą panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Teismas skundžiamu 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutarė iškeldinti atsakovą iš ieškovei priklausančio buto. Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nepasiūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, todėl jis negalėjo byloje pareikšti priešieškinio dėl nuosavybės teisių į ginčo butą pripažinimo ir pateikti įrodymų patvirtinančių, kad ginčo butas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Dėl atsakovo A. S. procesinių teisių pažeidimo

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas A. S. 2017 m. vasario 9 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su advokato padėjėju K. J.. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius atsiliepimo į ieškinį argumentus ir advokato leidimą advokato padėjėjui atstovauti šioje byloje. Nustatyta, kad atsakovo atstovas advokato padėjėjas K. J. advokato rašytinio leidimo atstovauti šioje byloje nepateikė, todėl teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė nelaikyti, kad atsakovas bylą ves per atstovą advokato padėjėją K. J.. Jonavos rajono apylinkės teisme 2017 m. kovo 21 d. gautas advokato padėjėjo K. J. prašymas, kuriame nurodyta, kad advokato padėjėjas iki 2017 m. balandžio 5 d. atostogauja, todėl klientas (atsakovas) sutinka, jog parengiamasis posėdis būtų pravestas be atstovo ir prašo paskirti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, nes iki 2017 m. balandžio 1 d. atsakovas planuoja pateikti priešieškinį. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. iš parengiamojo teismo posėdžio perėjo į teismo posėdį ir bylą išnagrinėjo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 12 pastraipoje nustatytas aplinkybes ir išklausiusi 2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašą, sprendžia, kad teismas neužtikrino atsakovo A. S. procesinės teisės turėti byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas A. S. 2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu išreiškė valią byloje turėti atstovą, kelis kartus prašė bylos nagrinėjimą atidėti, jog galėtų pateikti priešieškinį ir papildomus įrodymus (2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 18 min., 53 min.). Nustatyta, kad teismas 2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu išaiškinęs atsakovui jo procesines teises paklausė, kuriomis iš išvardintų teisių jis pageidauja naudotis, tačiau atsakovui išreiškus pageidavimą turėti atstovą byloje, jis iš karto buvo teismo nutrauktas neleidus pasisakyti (2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 44 min.). Atsižvelgiant į atsakovo A. S. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl jo teisinio neišprusimo, dėl negalėjimo tinkamai pasirinkti teisių gynybos būdų ir esant atsakovo pageidavimui, teismas turėjo pareigą pasiūlyti atsakovui pasirūpinti, kad jis būtų atstovaujamas procese ir šiuo pagrindu vieną kartą atidėti teismo posėdį (CPK 161 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turėjo išaiškinti ir šios teisės įgyvendinimo galimybes, tarp jų, teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Pažymėtina, kad byla teisme buvo gauta 2017 m. sausio 24 d., byloje vyko pirmas teismo posėdis, todėl pasiūlymas atsakovui turėti atstovą nebūtų pažeidęs ieškovės interesų ir šalių procesinio lygiateisiškumo principo bei būtų suderinamas su proceso operatyvumo principu (CPK 6 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti konkretaus teisės normų pažeidimo įtaką pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės teisingumui ir proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Siekdamas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą procesinių teisės normų pažeidimą, Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pasiūlė atsakovui A. S. pasirūpinti byloje atstovavimu ir bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 1 dalis, 161 straipsnis). Atsakovas A. S. bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme apeliacinio proceso tvarka 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje buvo atstovaujamas advokato E. M.. Taigi, apeliacinės instancijos teisme buvo pašalinti pirmosios instancijos teismo padaryti procesinių teisės normų pažeidimai ir užtikrinta atsakovo A. S. procesinė teisė byloje turėti atstovą (advokatą). Toliau teisėjų kolegija sprendžia, ar dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinių teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo iškeldinimo

Teisėjų kolegija iš VĮ Registrų centras išrašo nustatė, kad ieškovei A. M. nuo 2005 m. liepos 21 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, šį butą ji nusipirko 2005 m. birželio 30 d. pardavusi butą esantį, (duomenys neskelbtini). Šią ieškovės nurodytą aplinkybę patvirtina prie ieškinio pridėta minėto buto 2005 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis (e. b. l. 11–14). Pažymėtina, kad ieškovė A. M. 2017 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo buto remontą atliko pardavusi jai priklausiusį žemės sklypą ir iš lėšų, kurios liko pardavus kitą butą (2017 m. kovo 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 4 min.). Atsakovo A. S. teigimu, šalys gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, jis prisidėjo prie ginčo buto pagerinimo, atliko buto remontą, todėl buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas A. S. nepaneigė fakto, jog ginčo butas yra ieškovės A. M. asmeninė nuosavybė (CK 4.262 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas A. S. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme, kai buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato E. M.), nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog prisidėjo prie ieškovei priklausančio buto pagerinimo, kiek prisidėjo ir, kad buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas A. S. 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad ginčo buto remontas buvo atliktas už lėšas, kurios liko brangiau pardavus kitą ieškovei priklausiusį butą, jis prie buto pagerinimo prisidėjo atlikdamas remonto darbus (keitė langus, duris, elektros instaliaciją), taip pat pinigų paskolino jo tėvai (2017 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 19 min. – 23 min.). Atsakovo A. S. nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis). Atsakovo A. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikti banko sąskaitos išrašai yra už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., todėl jie negali patvirtinti atsakovo indėlio į ginčo buto pagerinimą, kuris buvo atliktas įsigijus butą 2005 metais. Įvertintina ir tai, kad atsakovas nei šioje, nei savarankiškoje byloje iki šiol nepareiškė reikalavimo dėl ginčo buto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ar kompensacijos iš ieškovės priteisimo. Atsakovo ir jo atstovo advokato E. M. teiginiai, kad bylą grąžinus nagrinėti iš naujo būtų pateiktas priešieškinys dėl buto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, nesuderinami su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir nėra pagrindas ieškinį atmesti (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl kompensacijos už ginčo buto pagerinimą priteisimo, įstatymų nustatyta tvarka pateikiant savarankišką ieškinį ir nurodant faktines aplinkybes bei pateikiant jas patvirtinančius įrodymus (CPK 5 straipsnis, 135 straipsnis, CK 1.138 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat įvertina aplinkybę, kad ginčo bute gyvena šalių nepilnametė dukra. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-114-527/2017 pripažino atsakovą A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas A. S. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. sausio 3 d., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo šeimos narės – mažametės dukters S. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmetus ieškovės ieškinį dėl iškeldinimo ir atsakovui toliau gyvenant ginčo bute, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai ir teisė į saugią aplinką, todėl atsakovas privalo nedelsiant išsikraustyti iš ginčo gyvenamosios patalpos (buto) (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovui A. S. neįrodžius, kad jis turi teisę į dalį ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, jog tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Ieškovei 2016 m. liepos 25 d. raštu atsakovo per notarę pareikalavus per tris mėnesius išsikelti iš ginčo buto, faktiniai panaudos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė (CK 6.641 straipsnis, 6.642 straipsnio 1 dalis). Atsakovui ir toliau gyvenant ginčo bute yra pažeidžiama ieškovės nuosavybės teisė, todėl teismas pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino iš dalies (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnio 1 dalis, 6.642 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti procesinės teisė normų pažeidimai buvo pašalinti apeliacinės instancijos teisme, jie neturėjo įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Valstybė šioje byloje patyrė 3,09 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo A. S. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,09 Eur (tris eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.