Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad sausio 1 d. buvo vienas pas draugus, kur atšventė Naujus metus su alkoholiu, jo sugyventinė A. M. buvo su dukra (duomenys neskelbtini), Sausio 2 d. keturias valandas vienas buvo pas draugą T. (duomenys neskelbtini), gatvėje name Nr. 1, kur buvo dar jų draugai atėję, nevartojo alkoholio, bendravo, sėdėjo, kalbėjosi, namo pėstute grįžo po 24 val. Parėjęs namo su A. M. susiginčijo, kad namuose yra svetima mergaitė, kuri buvo pasilikusi nakvoti, kas jam nepatiko, pyko, kad nepasitarus su juo leidžia nakvoti. Prieš tai yra buvę keli kartai su nakvyne. Iki to išvengdavo konfliktų. Kai per daug būna tų nakvynių, pabosta tokie dalykai. Vaikai neina normaliu laiku miegoti, ,,sėdi ant telefonų``. Gal jis per garsiai kalbėjo, vaikas išėjo iš kambario ir grubiai jam liepė užsičiaupti, po ko jis davė su ranka dešine antausį į veidą, į kairę pusę. Gal ir sakė ,,nerėk, pas mane yra atėjusi draugė“. Grubiai sakė, ne šiaip sakė. Jis nebuvo išgėręs. Grubus vaiko elgesys išprovokavo tokį jo elgesį. Sudavimui per veidą negalėjo turėti įtakos, tai, kad jis buvo išgėręs, kadangi jis nebuvo išgėręs. Su M. nebuvo artimo bendravimo, nes jis jau buvau teistas baudžiamuoju įsakymu už tai, kad sudavė antausį savo sugyventinei, užmatęs, kad ji karštai bučiavosi su draugės broliu atvykusiu iš Vokietijos Jo nuomone, buvo pagrindas A. M. ir dukrai sakyti netiesą, duodant parodymus tyrėjai, kad jis buvo neblaivus tą vakar, kadangi ėjo link skyrybų, policija buvo kviečiama ne kartą, vyksta ginčai dėl turto, nes nori jį iškeldinti iš buto.

A. S. įtariamojo apklausos metu 2017-01-03 16.36–16.51 val. duotais parodymais (b. l. 95) nustatyta, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d., prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad įvykio metu jis buvo blaivus. Su sugyventine A. M. gyvena apie 15 metų, turi bendrą vaiką – dukrą S. S., gim. (duomenys neskelbtini),. Gyveno trise (duomenys neskelbtini), Butas nuosavybes teise priklauso sugyventinei. 2017-01-03 naktį, apie 00 val. 00 min., jis grįžo namo (duomenys neskelbtini),. Įėjęs į namus pamatė, kad dukra nemiega, kad pas ją yra draugė, kambaryje buvo leidžiama muzika. Sugyventinei pradėjo sakyti priekaištus dėl to, kad vaikas tokiu laiku nemiega, jis su A susiginčijo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Maždaug apie 00 val. 05 min. iš savo kambario išėjusi dukra S. S. jam grubiai pasakė, kad jis užsičiauptų. Jis supyko dėl jos tokio pasakymo ir dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė dukrai S į veido kairę pusę. Dėl to, kad sudavė dukrai į veidą, savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Anksčiau niekada nėra naudojęs fizinio smurto prieš savo dukrą S. Išgirdo, kad A skambina policijai, tada jis išėjo iš namų. Jo dukra S pastaruoju metu labai negražiai, nemandagiai su juo bendraudavo. Įvykio metu buvo blaivus, dėl šios priežasties savo kaltę pripažįsta iš dalies.

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 3–6) nustatyta, kad 2017-02-03 apie 00:12 val. A. M. kvietė policijos pareigūnus į butą (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad jos sugyventinis A. S. sudavė smūgį delnu dukrai S. S. į veidą. Užfiksuoti smurtą galintys nurodyti požymiai – paraudę kairysis skruostas, kairė ausis. Smurtu įtariamas asmuo pasišalino iki atvykstant policijos pareigūnams.

Nukentėjusioji S. S. ikiteisminio tyrimo (b. l. 27) paaiškino, kad 2017-01-03 apie vidurnaktį, t. y. apie 00 val. 00 min., į namus grįžo tėtis A. S.. Ji tuo metu buvo su savo drauge R. V. savo kambaryje, mama A. M. buvo savo kambaryje. Tėtis nuėjo į virtuvę, išgirdo, kad jis pradėjo rėkauti. Apie 00 val. 05 min. ji atidarė kambario duris ir išėjo iš savo kambario, kambario duris paliko atidarytas. Stovėdama koridoriuje šalia savo kambario durų pasakė tėčiui: „nerėk, nes pas mane yra atėjusi draugė“. Tėtis atsikėlė nuo kėdės, atėjo prie jos ir jai vieną kartą be jokių žodžių dešine ranka sudavė smūgį į veido kairę pusę (žandą), jai po suduoto smūgio skaudėjo veido kairę pusę. Mama išgirdo, kad tėtis jai sudavė smūgį, pasakė, kad iškvies policiją. Tėtis nuėjo pas mamą į kambarį, girdėjo, kad jis šaukė ant mamos, bandė iš jos atimti jos mobilaus ryšio telefoną. Jos draugė R buvo kambaryje, ji matė, kaip jai buvo suduotas smūgis. Ji nuėjo į savo kambarį pasiimt telefono, o mama tuo metu, girdėjo, kad telefonu kalbėjo su policijos pareigūnu. Tėtis tai išgirdęs pasišalino iš namų. Tėtis įvykio metu buvo neblaivus, matėsi iš jo kalbos, jis kalbėjo nerišliai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, apklausė apie įvykį jos mamą. Ji nesitikėjo, kad tėtis suduos smūgį, jis taip pasielgė dėl to, kad ji paprašė jo nerėkauti namuose. Dėl suduoto smūgio į veido kairę pusę jai buvo paraudusi veido kairė pusė ir kairė ausis, jautė fizinį skausmą. Kitą dieną paraudimų nesimatė, todėl į medikus nesikreipė. Šiuo metu su tėčiu nebendrauja, bijo jo. Tėtis pastaruoju metu dažnai būna neblaivus. Dėl to, kad tėtis jai sudavė smūgį delnu į veido kairę pusę, jai padaryta fizinė žala, ji jautė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji S. S., apklausta teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad 2017-01-03 buvo žiemos atostogos, ji buvo su drauge namuose kambaryje, mama miegojo salone, grįžęs tėtis kažką pradėjo garsiai rėkti. Iš karto parėjęs jis nematė, kad yra draugė, jis nebuvo įkišęs nosies pažiūrėt, bet iš drabužių galėjo nustatyti, kad yra svetimas žmogus. Apie ką kalbėjo negirdėjo, kambario durys buvo uždarytos. Išgirdusi triukšmą iš virtuvės ji atidarė kambario duris ir pasakė, kad kalbėtų tyliau, nes pas ją atėjusi draugė ir kad nerėktų. Pasakė ,,Ar gali nerėkti, nes pas mane yra atėjusi draugė“. Žodžio užsičiaupk nesakė, taip niekados nesako. Tėtis sako netiesą, kad ji pasakė ,,užsičiaupk“. Tėtis, nuo jos buvęs apie 4–5 metru atstumu, jai kažką pasakė, atėjo ir sudavė per veidą, dėl smūgio ji pajuto skausmą. Draugė, tuo metu buvusi kambaryje, kurio durys nebuvo uždarytos, matė kaip sudavė jai smūgį. Tėvas atrodė išgėręs, neaiškiai kabėjo. Pastaruoju metu būdavo, kad išgerdavo. Sausio 2 d. taip pat buvo kviesta policija. Jis panašiai buvo girtas tas abi dienas.

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32, 35) paaiškino, kad A. S. – jos buvęs sugyventinis, ji su juo turi vieną bendrą vaiką – dukrą S. S., gimusią (duomenys neskelbtini),. Su A kartu gyveno apie 14 metų jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini),. 2017-01-03 apie 00 val. 05 min. A. S. į namus grįžo neblaivus. Ji tuo metu buvo savo kambaryje, sujungtame su virtuve, o dukra S su drauge R. V. buvo savo kambaryje. Į namus grįžęs A pradėjo reikalauti išvirti košės, ji pasiūlė jam eiti miegoti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu iš kambario išėjo dukra S, girdėjo, kad ji tėčiui pasakė nerėkauti, nes pas ją yra draugė. A. S. pasakė dukrai, kad ji taip nekalbėtų su juo, iškart po šių žodžių išgirdo pliaukštelėjimą delnu. Ji suprato, kad A sudavė smūgį dukrai, tai girdėjo, tuo metu koridoriuje buvo tik jie abu. Dukra jai pasakė, kad tėtis jai delnu sudavė vieną smūgį į veidą. Ji pasakė, kad kvies policiją, tada A atėjo arčiau jos, jis norėjo atimti iš jos mobilaus ryšio telefoną. Dukra atėjo prie jos. A. išgirdęs, kad ji telefonu kalba su pareigūnais, iš buto pasišalino. Dukra sakė, kad jai tėvas rankos delnu sudavė vieną smūgį į veido kairę pusę, ji sakė, kad dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. Matė, kad S. veido kairė pusė buvo paraudusi. A. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo sklido alkoholio kvapas, vizualiai matėsi, kad jis neblaivus, jis garsiai kalbėjo, triukšmavo bute. Atvyko policijos pareigūnai, jos papasakojo įvykio aplinkybes. Įvykis įvyko naktį, greitoji med. pagalba dukrai nebuvo reikalinga. Kitą dieną pas teismo med. ekspertą nesikreipė, kadangi dukros veide jokių sužalojimų, žymių, paraudimų nesimatė. Anksčiau ji niekada nematė, kad A. smurtautų, t. y. naudotų fizinį smurtą prieš dukrą S., ji pati jai apie tai taip pat niekada nieko nesakė. Kada dukra buvo apklausinėjama tyrėjos, kada ji dalyvavo apklausoje, ji pirmą kartą išgirdo tokią informaciją iš dukros, kad neva tėtis jai prieš du mėnesius kelis kartus rankos delnu yra sudavęs į veidą, asmeniškai ji apie tai nieko nežinojo, vaikas jai nieko nepasakojo, nieko panašaus nematė, jokių sužalojimų, paraudimų ant vaiko kūno niekada nematė.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sausio 2 d. pas dukrą atėjo R. V., kadangi buvo atostogos, leido jai nakvoti. A. S. grįžo po 24 val., ji miegojo salone. Jis atėjo į virtuvę, kuri kartu su svetaine, ir pradėjo kabinėtis, priėjo prie jo. Ji iš jo kalbos ir veiksmų jautė, kad jis grįžo neblaivus, nes nerišliai šnekėjo, kalbėjo nesąmones, prisikabino, kad ji virtų košę, gąsdino, rėkė, bandė telefoną iš jos atiminėti, kai pasakė kviesianti policiją. Dukra išėjo iš kambario, sako ,,nerėkauk, pas mane yra draugė“. Nebuvo, kad jis pradėjo priekaištauti, kad leidau dukros draugei nakvoti. Tai nebuvo konflikto priežastis. Jis prie jos pradėjo kabinėtis. Dukros kambario durys už kampo, ji nematė, tik, girdėjo, kaip jai pliaukštelėjo. Kai ji iškvietė policiją, jis pasišalino iš buto. S. draugė buvo kambaryje. S. išėjo iš kambario ir paliko duris atviras ir pati stovėjo prie durų. Draugė viską matė. A. S. yra ūmaus būdo, taip galėtų padaryti ir būdamas blaivas, tačiau blaivus prie svetimų žmonių taip nesmurtautų. Jei būtų blaivus, būtų nesudavęs smūgio. Po smūgio dukra jautėsi sutrikusi, jautė skausmą, matėsi, kad skruostas yra paraudęs, patinimo nebuvo. Kitą dieną nesimatė žymių. Jis matė, kad kviečiu policiją, todėl ir pasišalino.

Liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 44) nustatyta, kad 2017-01-02 d. apie 19 val. ji atėjo į svečius pas savo draugę S. S., (duomenys neskelbtini),. S. namuose buvo kartu su savo mama A. Ji liko nakvoti pas draugę namuose. Naktį, t. y. 2017-01-03 apie 00 val. 10 min., į namus grįžo S tėtis A. S., girdėjo, kad jis kažką rėkavo namuose ant A, tuo metu S išėjo iš kambario, paliko praviras kambario duris, ji girdėjo, kad S sakė tėčiui: „gali tu nerėkt, nes pas mane yra draugė“, pamatė, kad S tėtis rankos delnu sudavė vieną kartą S į veido kairę pusę. Išgirdo, kad ant S tėčio pradėjo šaukti mama A. Ji iš kambario nėjo. Girdėjo, kad S. mama sakė, kad ji kvies policiją. Girdėjo, kad S. mama kalbėjo telefonu, kaip suprato, ji apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Nežino, negali pasakyti, ar S. tėtis buvo blaivus ar ne. S. atėjo į kambarį, matė, kad jos veido kairė pusė buvo paraudusi, ji jai sakė, kad jai skauda veido kairę pusę. S. jai niekada anksčiau nepasakojo, kad tėtis smurtautų prieš ją. Išgirdo, kad užsitrenkė namų duris, kaip paskui pamatė, iš namų pasišalino S. tėtis. Netrukus atvyko policijos pareigūnai.

Kaltinamojo prisipažinimas dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajai (išskyrus tai, kad veikė būdamas neblaivus) ir kitų teismo ištirtų įrodymų visuma (nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai) pagrindžia, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vieną kartą rankos delnu sudavė į veido kairę pusę ir tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – mažametei dukrai S. S., gim. (duomenys neskelbtini),., t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, už ką kaltinamajam turi būti paskirta bausmė.

Kadangi pats kaltinamasis pripažino galimai per garsiai kalbėjęs su sugyventine ir jai priekaištavęs, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaiko tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), tuo labiau, kad jokiais objektyviais duomenimis nėra patvirtintas kaltinamojo aiškinimas, kad dukra pakeltu tonu jam liepusi užsičiaupti, o tai, kad ji, nakties matu išgirdusi tėvą garsiai aiškinantis santykius su sugyventine, atėjusi iš kambario pasakė ,,Ar gali nerėkti, nes pas mane yra atėjusi draugė“, ką patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. V., nelaikytina provokuojančiu nukentėjusiosios elgesiu.