Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-114-527/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-25
Bylos Nr.
1-114-527/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00430-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
S. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-114-527/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00430-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.10.1; 1.2.4.6.2; 2.3.6.4.5
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 25 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam A. S., nukentėjusiajai S. S. ir jos įstatyminei atstovei A. M., Jonavos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Eligijui Laimikiui,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 01-1-00430-17, kurioje A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, legaliai nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskyrus kardomąją priemonę gyvena (duomenys neskelbtini), teistas 2016-02-26 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (bausmę atliko 2016-11-28),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. sausio 3 d., apie 00 val.05 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini),, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos narės – mažametės dukters S. S., gim. (duomenys neskelbtini), – atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą rankos delnu sudavė jai į veido kairę pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą, t. y. kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatė, kad A. S. 2017 m. sausio 3 d., apie 00 val.05 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo šeimos narės – mažametės dukters S. S., gim. (duomenys neskelbtini), – atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą rankos delnu sudavė jai į veido kairę pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad sausio 1 d. buvo vienas pas draugus, kur atšventė Naujus metus su alkoholiu, jo sugyventinė A. M. buvo su dukra (duomenys neskelbtini), Sausio 2 d. keturias valandas vienas buvo pas draugą T. (duomenys neskelbtini), gatvėje name Nr. 1, kur buvo dar jų draugai atėję, nevartojo alkoholio, bendravo, sėdėjo, kalbėjosi, namo pėstute grįžo po 24 val. Parėjęs namo su A. M. susiginčijo, kad namuose yra svetima mergaitė, kuri buvo pasilikusi nakvoti, kas jam nepatiko, pyko, kad nepasitarus su juo leidžia nakvoti. Prieš tai yra buvę keli kartai su nakvyne. Iki to išvengdavo konfliktų. Kai per daug būna tų nakvynių, pabosta tokie dalykai. Vaikai neina normaliu laiku miegoti, ,,sėdi ant telefonų``. Gal jis per garsiai kalbėjo, vaikas išėjo iš kambario ir grubiai jam liepė užsičiaupti, po ko jis davė su ranka dešine antausį į veidą, į kairę pusę. Gal ir sakė ,,nerėk, pas mane yra atėjusi draugė“. Grubiai sakė, ne šiaip sakė. Jis nebuvo išgėręs. Grubus vaiko elgesys išprovokavo tokį jo elgesį. Sudavimui per veidą negalėjo turėti įtakos, tai, kad jis buvo išgėręs, kadangi jis nebuvo išgėręs. Su M. nebuvo artimo bendravimo, nes jis jau buvau teistas baudžiamuoju įsakymu už tai, kad sudavė antausį savo sugyventinei, užmatęs, kad ji karštai bučiavosi su draugės broliu atvykusiu iš Vokietijos Jo nuomone, buvo pagrindas A. M. ir dukrai sakyti netiesą, duodant parodymus tyrėjai, kad jis buvo neblaivus tą vakar, kadangi ėjo link skyrybų, policija buvo kviečiama ne kartą, vyksta ginčai dėl turto, nes nori jį iškeldinti iš buto.

A. S. įtariamojo apklausos metu 2017-01-03 16.36–16.51 val. duotais parodymais (b. l. 95) nustatyta, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d., prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad įvykio metu jis buvo blaivus. Su sugyventine A. M. gyvena apie 15 metų, turi bendrą vaiką – dukrą S. S., gim. (duomenys neskelbtini),. Gyveno trise (duomenys neskelbtini), Butas nuosavybes teise priklauso sugyventinei. 2017-01-03 naktį, apie 00 val. 00 min., jis grįžo namo (duomenys neskelbtini),. Įėjęs į namus pamatė, kad dukra nemiega, kad pas ją yra draugė, kambaryje buvo leidžiama muzika. Sugyventinei pradėjo sakyti priekaištus dėl to, kad vaikas tokiu laiku nemiega, jis su A susiginčijo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Maždaug apie 00 val. 05 min. iš savo kambario išėjusi dukra S. S. jam grubiai pasakė, kad jis užsičiauptų. Jis supyko dėl jos tokio pasakymo ir dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė dukrai S į veido kairę pusę. Dėl to, kad sudavė dukrai į veidą, savo kaltę pripažįsta pilnai ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Anksčiau niekada nėra naudojęs fizinio smurto prieš savo dukrą S. Išgirdo, kad A skambina policijai, tada jis išėjo iš namų. Jo dukra S pastaruoju metu labai negražiai, nemandagiai su juo bendraudavo. Įvykio metu buvo blaivus, dėl šios priežasties savo kaltę pripažįsta iš dalies.

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 3–6) nustatyta, kad 2017-02-03 apie 00:12 val. A. M. kvietė policijos pareigūnus į butą (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad jos sugyventinis A. S. sudavė smūgį delnu dukrai S. S. į veidą. Užfiksuoti smurtą galintys nurodyti požymiai – paraudę kairysis skruostas, kairė ausis. Smurtu įtariamas asmuo pasišalino iki atvykstant policijos pareigūnams.

Nukentėjusioji S. S. ikiteisminio tyrimo (b. l. 27) paaiškino, kad 2017-01-03 apie vidurnaktį, t. y. apie 00 val. 00 min., į namus grįžo tėtis A. S.. Ji tuo metu buvo su savo drauge R. V. savo kambaryje, mama A. M. buvo savo kambaryje. Tėtis nuėjo į virtuvę, išgirdo, kad jis pradėjo rėkauti. Apie 00 val. 05 min. ji atidarė kambario duris ir išėjo iš savo kambario, kambario duris paliko atidarytas. Stovėdama koridoriuje šalia savo kambario durų pasakė tėčiui: „nerėk, nes pas mane yra atėjusi draugė“. Tėtis atsikėlė nuo kėdės, atėjo prie jos ir jai vieną kartą be jokių žodžių dešine ranka sudavė smūgį į veido kairę pusę (žandą), jai po suduoto smūgio skaudėjo veido kairę pusę. Mama išgirdo, kad tėtis jai sudavė smūgį, pasakė, kad iškvies policiją. Tėtis nuėjo pas mamą į kambarį, girdėjo, kad jis šaukė ant mamos, bandė iš jos atimti jos mobilaus ryšio telefoną. Jos draugė R buvo kambaryje, ji matė, kaip jai buvo suduotas smūgis. Ji nuėjo į savo kambarį pasiimt telefono, o mama tuo metu, girdėjo, kad telefonu kalbėjo su policijos pareigūnu. Tėtis tai išgirdęs pasišalino iš namų. Tėtis įvykio metu buvo neblaivus, matėsi iš jo kalbos, jis kalbėjo nerišliai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, apklausė apie įvykį jos mamą. Ji nesitikėjo, kad tėtis suduos smūgį, jis taip pasielgė dėl to, kad ji paprašė jo nerėkauti namuose. Dėl suduoto smūgio į veido kairę pusę jai buvo paraudusi veido kairė pusė ir kairė ausis, jautė fizinį skausmą. Kitą dieną paraudimų nesimatė, todėl į medikus nesikreipė. Šiuo metu su tėčiu nebendrauja, bijo jo. Tėtis pastaruoju metu dažnai būna neblaivus. Dėl to, kad tėtis jai sudavė smūgį delnu į veido kairę pusę, jai padaryta fizinė žala, ji jautė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji S. S., apklausta teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad 2017-01-03 buvo žiemos atostogos, ji buvo su drauge namuose kambaryje, mama miegojo salone, grįžęs tėtis kažką pradėjo garsiai rėkti. Iš karto parėjęs jis nematė, kad yra draugė, jis nebuvo įkišęs nosies pažiūrėt, bet iš drabužių galėjo nustatyti, kad yra svetimas žmogus. Apie ką kalbėjo negirdėjo, kambario durys buvo uždarytos. Išgirdusi triukšmą iš virtuvės ji atidarė kambario duris ir pasakė, kad kalbėtų tyliau, nes pas ją atėjusi draugė ir kad nerėktų. Pasakė ,,Ar gali nerėkti, nes pas mane yra atėjusi draugė“. Žodžio užsičiaupk nesakė, taip niekados nesako. Tėtis sako netiesą, kad ji pasakė ,,užsičiaupk“. Tėtis, nuo jos buvęs apie 4–5 metru atstumu, jai kažką pasakė, atėjo ir sudavė per veidą, dėl smūgio ji pajuto skausmą. Draugė, tuo metu buvusi kambaryje, kurio durys nebuvo uždarytos, matė kaip sudavė jai smūgį. Tėvas atrodė išgėręs, neaiškiai kabėjo. Pastaruoju metu būdavo, kad išgerdavo. Sausio 2 d. taip pat buvo kviesta policija. Jis panašiai buvo girtas tas abi dienas.

Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32, 35) paaiškino, kad A. S. – jos buvęs sugyventinis, ji su juo turi vieną bendrą vaiką – dukrą S. S., gimusią (duomenys neskelbtini),. Su A kartu gyveno apie 14 metų jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini),. 2017-01-03 apie 00 val. 05 min. A. S. į namus grįžo neblaivus. Ji tuo metu buvo savo kambaryje, sujungtame su virtuve, o dukra S su drauge R. V. buvo savo kambaryje. Į namus grįžęs A pradėjo reikalauti išvirti košės, ji pasiūlė jam eiti miegoti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu iš kambario išėjo dukra S, girdėjo, kad ji tėčiui pasakė nerėkauti, nes pas ją yra draugė. A. S. pasakė dukrai, kad ji taip nekalbėtų su juo, iškart po šių žodžių išgirdo pliaukštelėjimą delnu. Ji suprato, kad A sudavė smūgį dukrai, tai girdėjo, tuo metu koridoriuje buvo tik jie abu. Dukra jai pasakė, kad tėtis jai delnu sudavė vieną smūgį į veidą. Ji pasakė, kad kvies policiją, tada A atėjo arčiau jos, jis norėjo atimti iš jos mobilaus ryšio telefoną. Dukra atėjo prie jos. A. išgirdęs, kad ji telefonu kalba su pareigūnais, iš buto pasišalino. Dukra sakė, kad jai tėvas rankos delnu sudavė vieną smūgį į veido kairę pusę, ji sakė, kad dėl suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. Matė, kad S. veido kairė pusė buvo paraudusi. A. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo sklido alkoholio kvapas, vizualiai matėsi, kad jis neblaivus, jis garsiai kalbėjo, triukšmavo bute. Atvyko policijos pareigūnai, jos papasakojo įvykio aplinkybes. Įvykis įvyko naktį, greitoji med. pagalba dukrai nebuvo reikalinga. Kitą dieną pas teismo med. ekspertą nesikreipė, kadangi dukros veide jokių sužalojimų, žymių, paraudimų nesimatė. Anksčiau ji niekada nematė, kad A. smurtautų, t. y. naudotų fizinį smurtą prieš dukrą S., ji pati jai apie tai taip pat niekada nieko nesakė. Kada dukra buvo apklausinėjama tyrėjos, kada ji dalyvavo apklausoje, ji pirmą kartą išgirdo tokią informaciją iš dukros, kad neva tėtis jai prieš du mėnesius kelis kartus rankos delnu yra sudavęs į veidą, asmeniškai ji apie tai nieko nežinojo, vaikas jai nieko nepasakojo, nieko panašaus nematė, jokių sužalojimų, paraudimų ant vaiko kūno niekada nematė.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sausio 2 d. pas dukrą atėjo R. V., kadangi buvo atostogos, leido jai nakvoti. A. S. grįžo po 24 val., ji miegojo salone. Jis atėjo į virtuvę, kuri kartu su svetaine, ir pradėjo kabinėtis, priėjo prie jo. Ji iš jo kalbos ir veiksmų jautė, kad jis grįžo neblaivus, nes nerišliai šnekėjo, kalbėjo nesąmones, prisikabino, kad ji virtų košę, gąsdino, rėkė, bandė telefoną iš jos atiminėti, kai pasakė kviesianti policiją. Dukra išėjo iš kambario, sako ,,nerėkauk, pas mane yra draugė“. Nebuvo, kad jis pradėjo priekaištauti, kad leidau dukros draugei nakvoti. Tai nebuvo konflikto priežastis. Jis prie jos pradėjo kabinėtis. Dukros kambario durys už kampo, ji nematė, tik, girdėjo, kaip jai pliaukštelėjo. Kai ji iškvietė policiją, jis pasišalino iš buto. S. draugė buvo kambaryje. S. išėjo iš kambario ir paliko duris atviras ir pati stovėjo prie durų. Draugė viską matė. A. S. yra ūmaus būdo, taip galėtų padaryti ir būdamas blaivas, tačiau blaivus prie svetimų žmonių taip nesmurtautų. Jei būtų blaivus, būtų nesudavęs smūgio. Po smūgio dukra jautėsi sutrikusi, jautė skausmą, matėsi, kad skruostas yra paraudęs, patinimo nebuvo. Kitą dieną nesimatė žymių. Jis matė, kad kviečiu policiją, todėl ir pasišalino.

Liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 44) nustatyta, kad 2017-01-02 d. apie 19 val. ji atėjo į svečius pas savo draugę S. S., (duomenys neskelbtini),. S. namuose buvo kartu su savo mama A. Ji liko nakvoti pas draugę namuose. Naktį, t. y. 2017-01-03 apie 00 val. 10 min., į namus grįžo S tėtis A. S., girdėjo, kad jis kažką rėkavo namuose ant A, tuo metu S išėjo iš kambario, paliko praviras kambario duris, ji girdėjo, kad S sakė tėčiui: „gali tu nerėkt, nes pas mane yra draugė“, pamatė, kad S tėtis rankos delnu sudavė vieną kartą S į veido kairę pusę. Išgirdo, kad ant S tėčio pradėjo šaukti mama A. Ji iš kambario nėjo. Girdėjo, kad S. mama sakė, kad ji kvies policiją. Girdėjo, kad S. mama kalbėjo telefonu, kaip suprato, ji apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Nežino, negali pasakyti, ar S. tėtis buvo blaivus ar ne. S. atėjo į kambarį, matė, kad jos veido kairė pusė buvo paraudusi, ji jai sakė, kad jai skauda veido kairę pusę. S. jai niekada anksčiau nepasakojo, kad tėtis smurtautų prieš ją. Išgirdo, kad užsitrenkė namų duris, kaip paskui pamatė, iš namų pasišalino S. tėtis. Netrukus atvyko policijos pareigūnai.

Kaltinamojo prisipažinimas dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajai (išskyrus tai, kad veikė būdamas neblaivus) ir kitų teismo ištirtų įrodymų visuma (nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai) pagrindžia, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vieną kartą rankos delnu sudavė į veido kairę pusę ir tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – mažametei dukrai S. S., gim. (duomenys neskelbtini),., t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, už ką kaltinamajam turi būti paskirta bausmė.

Pagrindinis klausimas šioje byloje – ar pakanka byloje surinktų duomenų konstatuoti, jog A. S. įvykio metu buvo neblaivus. Jis pats neigia, kad buvo neblaivus. Atvykus policijai, kurią iškvietė A. M., A. S. jau buvo pasišalinęs, todėl neblaivumas objektyviais duomenimis jam nebuvo nustatytas. Nors liudytoja A. M. ir nukentėjusioji S. S. patvirtino, kad jų nuomone, A. S. įvykio metu atrodė neblaivus (apie ką jos sprendė iš jo kalbos ir elgesio prie svetimo žmogaus – S. S. draugės), tačiau, byloje nesant jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, liudytojai R. V. ikiteisminio metu to nepatvirtinus, teismas šios aplinkybės nelaiko nustatyta, tuo labiau, kad nukentėjusioji S. S., nei jos įstatyminė atstovė A. M. nematė jį vartojant alkoholį, o neblaivus jis galėjo atrodyti ir dėl to, kad buvo vėlus paros metas, o jis išvakarėse su draugais buvo šventęs ir vartojęs alkoholį, be to, dėl vykstančių konfliktų ir skyrybų su sugyventine, dėl ko išvakarėse buvo kviesta policija, jis galėjo būti susijaudinęs, įsiaudrinęs ir dėl to kalbėti nerišliai bei atrodyti kaip neblaivus. Dėl tų pačių priežasčių teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįsta tai, kad kaltinamasis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kadangi pats kaltinamasis pripažino galimai per garsiai kalbėjęs su sugyventine ir jai priekaištavęs, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaiko tai, kad jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), tuo labiau, kad jokiais objektyviais duomenimis nėra patvirtintas kaltinamojo aiškinimas, kad dukra pakeltu tonu jam liepusi užsičiaupti, o tai, kad ji, nakties matu išgirdusi tėvą garsiai aiškinantis santykius su sugyventine, atėjusi iš kambario pasakė ,,Ar gali nerėkti, nes pas mane yra atėjusi draugė“, ką patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. V., nelaikytina provokuojančiu nukentėjusiosios elgesiu.

Be to, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kadangi jis teisme pradžioje aiškino, kad jį tą patį vakarą prie namų sutikti policijos pareigūnai paleido, ir tik papildomai iškvietus į teismą ir apklausus įvykio naktį pagal iškvietimą atvykusius policijos pareigūnus, pripažino, jog iš karto po įvykio su policijos pareigūnais nebuvo susitikęs ir su jais nebendravo.

A. S. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis veikė būdamas recidyvistu, nes jis prieš tai 2016-02-26 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš nukentėjusiąją A. M. pagal BK 140 str. 2 d. 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri nors ir buvo atlikta, tačiau teistumas šios nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo išnykęs.

Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir 61 straipsniu, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (t. y. kad padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai – BK 11 str. 3 d.), stadiją (nusikalstama veika yra baigta) bei kaltės formą (veika padaryta tyčia); taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo baudžiamąją sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę (baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2016-02-25 baustas pagal ATPK 163 (2) str. 1 d. 35 eurų bauda ir 2016-04-03 už KET pažeidimus 14 eurų bauda (baudos sumokėtos), 2016-11-17 pagal ATPK 126 str. 4 d. 124 (1) str. 8 dalį 600 eurų bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 24 mėnesiams (b. l. 73–77), teistas 2016-02-26 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (bausmę atliko 2016-11-28), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė), nukentėjusiajai jokia turtinė žala nepadaryta ir joks ieškinys jam nepareikštas.

Kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, veikas padarė būdamas teistas bei ne kartą baustas administracine tvarka. Be to, po nagrinėjamoje byloje inkriminuojamos veikos padarymo įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-05-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-559/2017 jis buvo pripažintas kaltu dėl naujo nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo. Teismo nuomone, tai rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis įstatymų, pakartotinai daro nusikalstamas veikas bei administracinės teisės pažeidimus, o jam paskirtos švelnesnės bausmės rūšys iki šiol nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo. Nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis (kol kas nelegaliai), įvertinus jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas kaltinamąjį bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, aptartas nuosprendyje, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei inkriminuojamo nusikalstamo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismo nuomone, tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bus užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, už šį nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina sudedant iš dalies, tai yra prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, su 2017-05-31 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu, be kita ko, turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius, skatinti asmenį dirbti ir siekti savo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo nuteistajam galima išvengti. Nors kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, tačiau padaryta veika priskirtina prie nesunkių, nuteistasis yra darbingo amžiaus, kaip pats nurodė teisiamajame posėdyje, pradėjo dirbti. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nors jis baustas administracine tvarka, tačiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o ne už pažeidimus, susijusius su vaikais ir šeima.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atimtų galimybę tęsti darbą, legaliai įsidarbinti (ką kaltinamasis pasižadėjo artimiausiu metu padaryti) ir prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad darbinė veikla ir kitos BK 75 straipsnyje numatytos pareigos sulaikys kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant jam 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas, t. y. įpareigojant pradėti dirbti oficialiai (legaliai) arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val. (išskyrus, jei išėjimas iš namų susijęs su darbu) ir neišvykti už gyvenamosios vietos Jonavos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo nuomone, šios pareigos teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Kardomoji priemonė – 2017-01-03 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyresniosios tyrėjos E. T. nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98–99) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o vėliau – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 301–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu bausmę subendrinti su 2017-05-31 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėn. laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant, tai yra prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, paskirtos 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkeriems) mėnesiams, paskiriant A. S. pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti oficialiai (legaliai) arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val. (išskyrus, jei išėjimas iš namų susijęs su darbu) ir neišvykti už gyvenamosios vietos Jonavos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – 2017-01-03 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyresniosios tyrėjos E. T. nutarimu paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o vėliau – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolita Cirulienė