- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- e2-475-527/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00170-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Kęstutis Jaruševičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2017-01-25 priimtas ieškovės ieškinys, kuriame ieškovė, vadovaudamasi CK 4.98 str., 6.642 str. 1 d., prašo iškeldinti atsakovą iš ginčo buto, adresu (duomenys neskelbtini)? įpareigoti atsakovą panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis? priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog atsakovas panaudos teise gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 1, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), kurį ieškovė įsigijo 2005-07-21 Jonavos rajono notarų biuro notarės N. M. patvirtinta 20150721 buto pardavimo–pirkimo sutartimi ir buto perdavimo–priėmimo aktu už asmenines lėšas, gautas 20050630 buto pardavimo–pirkimo sutartimi ir perdavimo–priėmimo aktu pardavus ieškovei priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra išsituokusi 2003-07-13, atsakovas yra sudaręs santuoką su V. S.. Ginčo bute atsakovas gyvena nuo 2006 m., savo gyvenamąją vietą deklaravo 2008-03-20. Panaudos ar nuomos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta. Nuomos mokesčio atsakovas niekada nemokėjo. Tarp šalių yra susiklostę faktiniai buto panaudos santykiai neterminuotos žodinės sutarties pagrindu (CK 1.64 str. 1 d.). Neterminuota žodine sutartimi nebuvo susitarta dėl kitokio nei CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą panaudos davėjo iniciatyva termino. Ieškovė norėdama nutraukti santykius su atsakovu jį žodžiu ne kartą informavo pageidaujanti, kad jis išsikeltų iš jos buto ir panaikintų deklaracijos duomenis, tačiau atsakovas tai ignoravo, todėl ieškovė 2016-07-25 per notarę V. P. persiuntė atsakovui pareiškimą apie tai, jog žodinė panaudos sutartis nutraukiama po trijų mėnesių nuo minėto pareiškimo įteikimo, atsakovas privalo išsikelti su savo daiktais iš ginčo buto ir panaikinti deklaracijos duomenis. Persiųstas pareiškimas įteiktas atsakovui 2016-08-08 (20161115 liudijimo apie pareiškimo persiuntimą, patvirtinto notarės V. P., kopija). Sėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių panaudos gavėjo įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui, panaudos sutartis pasibaigia (LAT 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K313/2008). Atsakovas po pareiškime nurodyto termino pabaigos iš ginčo buto neišsikėlė, gyvenamosios vietos deklaracijos duomenų nepanaikino. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidžia ieškovės, kaip patalpų savininkės, civilines teises, t. y. ieškovė negali laisvai naudotis ir disponuoti savo turtu (CK 4.37 str. 1 d.). Atsakovas pažeidžia ir kitas ieškovės teises. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 str. 2 d., 2011-05-26 Nr. XI1425). Atsakovas 2016-02-26 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 191527/2016 yra pripažintas kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ieškovei. Šiuo metu Jonavos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl kito smurto artimoje aplinkoje fakto prieš šalių bendrą dukrą S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovui pritaikyta kardomoji priemonė, numatyta LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
2017-02-20 atsakovas teismui pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, atsakovo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Atsakovas nurodė, jog su ieškove nuo 2003 metų gyvena kaip sugyventiniai, veda bendrą ūkį, kūrė bendrą buitį, gerino butą, kuriame šiuo metu ieškovė gyvena, kartu gyvendami kaip sugyventiniai (faktiškai kaip šeima, nes augina bendrą vaiką – S. S., gim.(duomenys neskelbtini)) ir gyveno iki pat šiol faktiškai 14 metų, per kuriuos jis visą laiką dirbo, iš pagrindų padarė pilną buto remontą nuo sienų gramdymo, grindų keitimo, langų, durų, santechnikos keitimo, pilnai apmokėjo ieškovės mokslus, rūpinosi dukros auklėjimu, ir tik pastaruoju metu jų santykiams pašlijus, jis tapo nereikalingas, kai butas yra pilnai sutvarkytas ir suremontuotas, ieškovė baigusi mokslus, gali pretenduoti į normaliai apmokamą darbą. Jo santuokos faktas yra teisingas, tačiau santuokinio gyvenimo jis negyvena nuo santuokos sudarymo. Ieškovė, nurodžiusi, kad tarp jų yra susiklostę faktiniai buto panaudos santykiai, klaidina teismą, nes jie gyvena kaip sugyventiniai ir faktiškai jų santykiai turi būti traktuojami kaip jungtinės veiklos sutarties pagrindu, nes gyveno kaip šeima (sugyventiniai), visus uždirbtus pinigus jis nešė į namus, investavo į gerbūvį, į ieškovės mokslus, kitas reikmes, kas atsispindi banko pavedimuose mokant už komunalinius, pastoviai pervedant iš jo sąskaitos į ieškovės sąskaitą, nes tarp jų su ieškove buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos gerinant gerbūvį, kuriant savo ateitį. Nuosekli kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Tarp šalių faktiškai buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, todėl buvo sukurta bendra dalinė nuosavybė ir tokiu būdu ieškovė, reikalaudama jį iškeldinti iš buto, privalo elgtis sąžiningai, teisėtai ir teisingai bei etiškai, todėl su ieškove turi būti derinamas kompensacijos išmokėjimo klausimas už sukurtą gerbūvį, už investicijas į ieškovės mokslus, būsto pagerinimus ir pan. Todėl šioje byloje atsakovas teiks priešieškinį dėl kompensacijos iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuri buvo sukurta gyvenant 14 metų kartu su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas panaudos teise gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 1, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ginčo butas), kurį ieškovė už 50 000 Lt įsigijo 2005-07-21 Jonavos rajono notarų biuro notarės N. M. patvirtinta 20150721 buto pardavimo–pirkimo sutartimi, Reg. Nr. 21826 ir 20050721 buto perdavimo–priėmimo aktu, Reg. Nr. 21827. Ieškovės teigimu, šį butą ji įsigijo už asmenines lėšas, gautas 20050630 buto pardavimo–pirkimo sutartimi Reg. Nr.21316 ir 20050630 buto perdavimo–priėmimo aktu, Reg. Nr. 21317, pardavus ieškovei priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi, kaip matyti iš pateiktos 20050630 buto pardavimo–pirkimo sutarties, Reg. Nr. 21316, ieškovei už šį butą buvo sumokėta 63 000 Lt, t. y. net 13 000 Lt didesnė suma, kurios prireikė butui, iš kurio yra keldinamas atsakovas, įsigyti po 20-ties dienų, teismas konstatuoja esant nustatyta, kad ginčo butas yra įgytas iš asmeninių ieškovės lėšų, tuo labiau, kad atsakovas net neteigė ir neįrodinėjo, kad prie šio ginčo buto įsigijimo jis prisidėjo asmeninėmis lėšomis.
Vien tai, kad šalys, 2004-10-19 susilaukusios bendro vaiko S. S., šiame ginčo bute gyveno kartu iki santykių pašlijimo kaip šeima, taip pat tai, kad atsakovas, jo teigimu, savo darbu ir lėšomis prisiėjo prie ginčo buto remonto ir jo išlaikymo, teismo nuomone, neduoda pagrindo laikyti esant nustatyta, jog ginčo butas priklauso ne vien tik ieškovei, bet abiems šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise (o tuo labiau laikyti, kad butas įgytas kaip bendroji dalinė nuosavybė), kadangi toks faktas nėra nustatytas (konstatuotas) teismo sprendimu, o atsakovas ne tik kad nepareiškė iki bylos perdavimo nagrinėti teismo posėdyje tokio priešieškinio reikalavimo dėl ginčo buto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, bet ir teismo posėdyje patvirtino nepageidaująs (nesiekiąs), kad jam natūroje būtų priteista (nustatyta) tam tikra dalis ginčo buto, tačiau teigė norįs atgauti iš ieškovės tam tikrą pinigų sumą (kurios net negebėjo įvardinti), kurią jis išleido ieškovės naudai kartu su ja gyvendamas ir prisidėdamas savo darbu ir lėšomis prie ginčo buto remonto (nuo sienų gramdymo, grindų, langų, durų, santechnikos keitimo) ir išlaikymo, ieškovės mokslų ir dukros auklėjimo. Teismo nuomone, esant tokiai situacijai, konstatuotina, jog ieškovas, pageidaujantis tik kompensacijos (bet ne buto dalies natūra) už jo darbu ir lėšomis kartu gyvenant investuotas į ieškovės butą ir į ieškovės mokslus sumas, turi teisę kitoje byloje reikšti savarankišką reikalavimą dėl priteisimo kompensacijos ,,iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuri buvo sukurta gyvenant 14 metų kartu su ieškove“, neturintį įtakos šioje byloje pareikšto ieškinio dėl iškeldinimo nagrinėjimui (CPK 143 str. 2 d. 2 p.), dėl ko teismas ir netenkino atsakovo prašymo šioje byloje skirti dar vieną parengiamąjį posėdį, kad atsakovas galėtų parengti ir pateikti į bylą priešieškinį. Pažymėtina, jog priešieškinio parengimui, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas turėjo pakankamai laiko nuo 2017-01-28, kai jam buvo įteiktas ieškovės ieškinys, tuo labiau, kad 2017-02-10 nutartimi jam buvo nustatytas 10 d. terminas atsiliepime į ieškinį išvardinti įrodymus, kuriais jis grindė savo argumentus, jog su ieškove nuo 2003 m. iki pat šiol gyveno ne faktinių panaudos santykių pagrindu, o kaip sugyventiniai jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir sukūrė bendrą dalinę nuosavybę.
Be to, pažymėtina ir tai, jog prašymą skirti byloje dar vieną parengiamąjį posėdį 2017-03-21 pateikė advokato padėjėjas Kęstutis Jaruševičius, iki šiol nepateikęs į bylą nepateikęs rašytinio advokato (praktikos vadovo) leidimo atstovauti jam konkrečioje byloje, nors dar 2017-02-10 nutartyje buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu, o 2017-03-01 nutartyje, kuria byla buvo paskirta nagrinėti į parengiamąjį posėdį, buvo nurodyta nelaikyti, kad atsakovas bylą ves per atstovą advokato padėjėją Kęstutį Jaruševičių. Esant tokiai situacijai, ir dėl šios priežasties nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl antrojo parengiamojo posėdžio skyrimo, kas akivaizdžiai būtų tik užvilkinę bylos nagrinėjimą.
Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad ji, norėdama nutraukti santykius su atsakovu, jį žodžiu ne kartą informavo apie tai, kad jis išsikeltų iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto bei panaikintų deklaracijos duomenis, tačiau atsakovas tai ignoravo. Dėl nurodytos priežasties ieškovė 2016-07-25 per Jonavos rajono 4ojo notaro biuro notarę V. P. persiuntė atsakovui pareiškimą Reg. Nr. VP4562 apie tai, jog žodinė panaudos sutartis nutraukiama po trijų mėnesių nuo minėto pareiškimo įteikimo, atsakovas privalo išsikelti su savo daiktais iš ginčo buto ir panaikinti deklaracijos duomenis. Persiųstas pareiškimas įteiktas atsakovui 2016-08-08 (20161115 liudijimo apie pareiškimo persiuntimą Reg. Nr. VP7016, patvirtinto Jonavos rajono 4ojo notaro biuro notarės V. P., kopija.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog panaudos ar nuomos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta ir jog nuomos mokesčio atsakovas niekada nemokėjo. Byloje nesant pateiktų įrodymų, kad tam tikra ginčo buto dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui, byloje pateiktų įrodymų pagrindu laikytina, jog tarp šalių, kurios dėl pablogėjusių santykių nebepalaikė šeimyninių ryšių, susiklostė faktiniai ieškovei priklausančio buto panaudos santykiai neterminuotos žodinės sutarties pagrindu (CK 1.64 str. 1 d.). Neterminuota žodine sutartimi nebuvo susitarta dėl kitokio nei CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą panaudos davėjo iniciatyva termino. Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių panaudos gavėjo įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui, panaudos sutartis pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K313/2008). Atsakovas po 2016-07-25 pareiškime nurodyto termino pabaigos, t. y. nuo 2016-11-08, iš ginčo buto su savo manta neišsikėlė ir neišsideklaravo. Tokiais savo veiksmais atsakovas, teismo nuomone, pažeidžia ieškovės, kaip patalpų savininkės, civilines teises, kadangi ieškovė negali laisvai naudotis ir disponuoti savo turtu (CK 4.37 str. 1 d.).
CK 6.642 straipsnio turinys bei sisteminis teisės normų aiškinimas suponuoja nuomos sutartis reglamentuojančių normų taikymą su atitinkamais pakeitimais, kiek to nereglamentuoja panaudos teisinius santykius nustatančios įstatymų normos (mutatis mutandis) panaudos teisiniams santykiams, todėl, vadovaujantis CK 6.499, 6.610–6.614 straipsniais, asmenys, savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos arba panaudos sutarties, yra iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Ieškovė, reikšdama byloje reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo, gina savo nuosavybės teisę į butą (CK 4.98 str.), kuri gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu (CK 4.39 str.). Atsakovas iš minėto buto gera valia neišsikelia, nesusirenka iš buto savo daiktų, kurie ieškovei priklausančiame bute yra be teisėto pagrindo, todėl jis iškeldintinas priverstinai (CK 4.98 str.), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 str.).
Be to, nustatyta, jog atsakovas pažeidžia ir kitas ieškovės bei nepilnametės dukters teises. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo1 str. 2 d., 2011-05-26 Nr. XI1425). Atsakovas 2016-02-26 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 191527/2016 yra pripažintas kaltu dėl ieškovės nežymaus sveikatos sutrikdymo. Be to, Jonavos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl kito smurto artimoje aplinkoje fakto prieš šalių bendrą dukrą S. S., gim. (duomenys neskelbtini) atsakovui 2017-01-03 buvo pritaikyta kardomoji priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Toje byloje 2017-04-06 surašytas kaltinamasis aktas ir byla Nr. 01-1-00430-17 perduota nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu atsakovas laikinai gyvena jo mamai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau bute yra likę jo daiktai, o pats atsakovas nurodė, jog, pasibaigus kardomajai priemonei, jis ketina į butą sugrįžti. Tokia situacija, teismo nuomone, taip pat pažeidžia ieškovės interesus, todėl, nežiūrint į tai, kad atsakovas bute šiuo metu laikinai negyvena, tai negali būti pagrindu netenkinti ieškinio dėl atsakovo iškeldinimo.
Taip pat nustatyta, jog atsakovas savo gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo 2008-03-20, ką patvirtina Jonavos r. savivaldybės administracijos Jonavos m. seniūnijos pažyma Nr.(2008172PD)2152. Pažymėtina, jog, atsakovą iškeldinus iš ginčo buto, ieškovei kaip patalpų savininkei, vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, atsiras teisė pačiai kreiptis su prašymu pakeisti jai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis, todėl reikalavimas tai įpareigoti atlikti atsakovą vertintinas kaip perteklinis ir netenkintinas. Vadovaujantis minėto Įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga. pažymėtina, jog būtent tokia yra ir teisminė praktika (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-285-154/2014).
Be to, teismas savo iniciatyva išsprendžia sprendimo vykdymo klausimą ir nustato 1 mėnesio terminą šio sprendimo įvykdymui, t. y. atsakovo išsikėlimui su jam priklausančiais daiktais iš ginčo buto.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už patenkintą ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo – 31 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Iškeldinti atsakovą A. S. (a. k(duomenys neskelbtini) iš ieškovei A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Nustatyti 1 mėnesio terminą, jį skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, šio sprendimo įvykdymui, t. y. atsakovo išsikėlimui su jam priklausančiais daiktais iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k(duomenys neskelbtini) 31 Eur žyminį mokestį ieškovei A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Jonavos rajono apylinkės teisme.