Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A- 114-606/2021

Teisėja Diana Vercinskė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00122-2020-6

2021 m. balandžio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį 81 paros arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 54 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 21 d. 7.25 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 14.05 val., dvi paros, vieną kardomojo kalinimo (sulaikymo) dieną prilyginant vienai arešto parai, ir paskirta galutinė 52 parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. S. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog automobilis „Lexus CT200H”, identifikavimo Nr. VIN (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurio vertė 29 040,55 Eur (130 000,00 zlotų), yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. pagrobtas (duomenys neskelbtini) valstybėje, šiuo turtu naudojosi nuo 2019 m. liepos 20 d. 00.20 val., t. y. (duomenys neskelbtini) valstybėje, tiksliau nenustatytoje vietovėje, perėmęs jį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, jį vairavo iš (duomenys neskelbtini) valstybės per (duomenys neskelbtini) Respubliką į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kol 2019 m. liepos 21 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini) Respublikos krašto kelio Nr. 2 pirmajame kilometre buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį neginčija, prašo už šią padarytą nusikalstamą veiką paskirti mažesnio dydžio baudą nei buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu, ją išdėstant ilgesniam sumokėjimo terminui nei 12 mėnesių, nurodydamas, kad jis sutiko, jog procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, bet nei prokuroras, kuris teikė pareiškimą teismui, nei teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, tokio prašymo netenkino, todėl jis buvo priverstas teikti teismui prašymą BPK 422 straipsnio tvarka, arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus arba laisvės apribojimo bausmę, teismo nustatytam terminui ir sąlygomis.

7. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 straipsnio 1 dalis). Kartu akcentuotina, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

8. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

9. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

10. BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Nagrinėjamu atveju nuteistojo E. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu, BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje nebuvo numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimo bausmė, taip pat nenumatyta ir viešųjų darbų bausmė.

11. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, t. y. šios nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu teismas padarytų išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalimi teismui suteikiama galimybė pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamajame įstatyme šio principo apibrėžtis nepateikta. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatyme nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina įvertinti skirtiną bausmę atsižvelgiant ne tik į kaltininką ir nusikalstamą veiką, bet ir į visuomenės interesą, kuris ne visada gali atsispindėti baudžiamuosiuose įstatymuose. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

13. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam E. S. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu, taip pat atsižvelgė į nusikalstama veika padarytos žalos dydį bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

14. Pažymėtina, kad už nusikalstamų veikų padarymą negali būti skiriama tik kaltininkui paranki bausmės rūšis. Skiriant bausmę, būtina įvertinti kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo polinkį pasitaisyti ir panašiai. Nuteistasis E. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau keturis kartus, teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už tyčinės savanaudiškos nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijai, nukreiptų prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę, padarymą, taip pat daug kartų baustas ir administracine tvarka.

15. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad E. S. yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, nuolatinių pajamų negaudavo. Apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjas pateikė darbo sutartį, iš jos nustatyta, kad E. S. nuo 2021 m. kovo 19 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė duomenis, kad E. S. aktyviai prisideda prie (duomenys neskelbtini) veiklos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys visiškai nesudaro jokio pagrindo švelninti paskirtą bausmę, t. y. skirti BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą ar, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu E. S. buvo nuteistas keturių mėnesių viešųjų darbų bausme. Tačiau, praėjus vos mėnesiui, jis padarė ir dar vieną nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu bauda, o dar nepriėmus minėto baudžiamojo įsakymo, jis 2017 m. liepos 23 d. padarė ir dar vieną nusikalstamą veiką, už kurios padarymą Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas taip pat bauda. Be to, dar prieš priimant Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, 2017 m. rugsėjo 23 d. E. S. ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi E. S. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė buvo pakeista į baudą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis E. S. įsidarbino ir dirba.

17. Kaip matyti, nuteistajam E. S. jau buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, jis taip pat, kaip ir šiuo atveju, įsidarbino, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi jam Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė buvo pakeista į baudą. Pažymėtina, kad nuteistasis E. S. puikiai žinodamas, jog privalo dirbti ir sumokėti jam paskirtą baudą, savo elgesio pasekmių neįvertino ir jo nekeitė, baudos nesumokėjo, bet ir toliau darė nusikalstamas veikas, už jų padarymą buvo skiriamos bausmės – baudos, kurių nuteistasis sumokėti nesistengė visiškai. Nuteistasis E. S. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir po to, kai Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Praėjus vos daugiau kaip metams laiko, jis ir vėl nusikalto – padarė tyčinį savanaudišką nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Ir tai aiškiai parodo, kad E. S. dirbti ir gyventi sąžiningai nenori, apie baudų sumokėjimą visiškai negalvojo, paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, niekur nedirbo ir, kaip jau aptarta, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė būtent dėl savanaudiškų paskatų, norėdamas užsidirbti.

18. Nuteistojo E. S. ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti nusikalstamas veikas bei nelinkusį pasitaisyti. Atsižvelgiant į aptartų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, aplinkybė, kad nuteistasis E. S. įsidarbino, vertintina tik kaip siekis išvengti griežtesnės bausmės, nes kaip jau aptarta, jis turėjo visas galimybes dirbti, gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą ir nenusikalsti. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti E. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė arešto bausmę. Pažymėtina, kad esant nustatytai ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančiai, bet ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir aptartas aplinkybes, nustatytas arešto bausmės dydis didesnis, nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), pagrįstai ir teisėtai (BK 61 straipsnis). Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. nurodo ir tai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie paskirtą teisiamojo posėdžio datą, teismo šaukimo negavo, nes nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jis negyvena, tuo adresu yra tik registruotas, apie posėdį jam buvo pranešta telefonu tik tą pačią dieną, todėl jis neturėjo galimybės pasikviesti gynėją, kuris jam buvo reikalingas. Apelianto įsitikinimu, taip buvo pažeistos jo procesinės teisės.

21. Pažymėtina, kad nuteistasis E. S. prašyme dėl bylos nagrinėjimo teisme aiškiai nurodė savo adresą, kuriuo jam siųsti korespondenciją, t. y. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11). Teismo šaukimas į 2021 m. sausio 18 d. 14.30 val. vykusį teisiamąjį posėdį jam buvo išsiųstas būtent jo nurodytu adresu. Pažymėtina, kad kartu su teismo šaukimu nuteistajam E. S. buvo pridėtas ir pranešimas dėl gynėjo pasirinkimo, jame aiškiai nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti savo nuožiūra gynėją arba dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo kreiptis tiesiogiai į savo gyvenamosios vietos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyrių (t. 2, b. l. 13). Pažymėtina, kad teismo šaukimas buvo įteiktas pasirašytinai šeimos nariui – mamai (t. 2, b. l. 15). Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad kaltinamasis, žinodamas, kad teisme bus nagrinėjama jo baudžiamoji byla, privalėjo ir pats domėtis, kada numatytas jos nagrinėjimas, juolab, domėtis šeimos narių, ar teismo šaukimo, atnešto jo nurodytu adresu, nepaėmė jie. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje E. S. buvo išaiškintos jo, kaip kaltinamojo, procesinės teisės. Kaltinamasis E. S. pats prašė bylą nagrinėti be advokato (t. 2, b. l. 16). Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistos nuteistojo E. S. procesinės teisės.

22. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinio teismo vertinimu, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.