Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovėms Savivaldybės įmonei „Plungės būstas“, uždarajai akcinei bendrovei „Žilinskis ir CO“, uždarajai akcinei bendrovei „Plėtros partneriai“ dėl įpareigojimo atlikti neatliktus rangos darbus, numatytus investiciniame plane bei pagrindinės sutarties CPO29843 techninėje specifikacijoje, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo metu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2021 m. rugsėjo 22 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame ieškovas nurodė, kad teismui teikiamas ieškinys apsiriboja investiciniame plane, rangos sutarties techninėje specifikacijoje numatytų darbų ir renovacijos metu atliktų darbų kiekio neatlikimu. Į teismo klausimą, kokius konkrečius darbus turi atlikti kiekvienas atsakovas, atsako taip: projekto administratorė, t. y. SĮ „Plungės būstas“ turi tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, darbų rangovas nenukrypdamas vykdyti namo butų savininkų patvirtinto investicinio plano ir pagrindinėje rangos sutartyje numatytų darbų bei apimčių, projektuotojas ruošdamas techninį darbo projektą privalo vadovautis investicinio plano ir pagrindinėje rangos sutartyje numatytų darbų apimčių bei kitų teisės aktų reikalavimų atliekant projektavimo darbus. Visi atsakovai galbūt susitarę veikdami korupcinėje schemoje ne iki galo įvykdė investicinio plano ir pagrindinėje rangos sutartyje numatytų darbų bei apimčių. Teismas nustatys, kas ir kokiu būdu pašalins statybos darbų trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Dėl nutarties teisėtumo

9. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantas (ieškovas), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, nusprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

14. Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1934/2011).

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovus iki galo atlikti išorinių pastato sienų, besiribojančių su ieškovo nuosavybe, šiltinimo darbus, numatytus investicinio plano 4,2 lentelėje 6.1.1 priemonėje bei pagrindinės sutarties CPO29843 Techninėje specifikacijoje ir Įkainotų veiklų sąraše (DSPB2.3) Sienų šiltinimas; 2) įpareigoti atsakovus iki galo atlikti darbus su ieškovo nuosavybe besiribojančiuose balkone ir lodžijoje, kaip tai numatyta investicinio plano 4,2 lentelėje 6.1.8 priemonėje bei pagrindinės sutarties CPO29843 Techninėje specifikacijoje ir Įkainotų veiklų sąraše, pozicija (DSPB6.12) Balkono stiklinimas; 3) nustatyti terminą atlikti darbus, numatytus ieškinio reikalavimų 1 ir 2 punktuose; 4) sustabdyti garantijos termino statybos darbams skaičiavimą, kol bus pašalinti trūkumai vykdant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus; 5) pripažinti nepagristais SĮ „Plungės būstas“ mokestinius reikalavimus už daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus, iki kol bus pašalinti trūkumai vykdant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus. Tačiau tiek iš ieškinyje, tiek iš patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų matyti, kad šie reikalavimai nėra konkretūs, t. y. iš pareikštų reikalavimų nėra aišku, kokius ir kokios apimties darbus turi kiekvienas iš atsakovų atlikti.

16. Pažymėtina, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nei pateiktame pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nesuformulavo tikslaus ieškinio reikalavimo (dalyko). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pernelyg abstraktus ieškinio reikalavimų dalyko suformulavimas nesudaro teismui galimybės tinkamai apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribų, įrodinėjamų aplinkybių, tai apsunkina atsakovų galimybę tinkamai gintis nuo pareikštų reikalavimų.

17. Teismas gali apginti asmens pažeistas teises tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į teismą asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, nes teismas negali suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą už ieškovą. Be to, civilinis procesas, be kitų principų, taip pat grindžiamas ir šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad byloje turi būti sudarytos galimybės pasisakyti abiem proceso šalims. Ieškinio dalykas neabejotinai yra esminis ieškinio elementas, jis negali būti numanomas, o šiuo atveju neaiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas laikytinas esminiu trūkumu, sudarančiu kliūtis ieškinio priėmimui.

18. Kaip matyti iš ieškovo pateikto patikslinto ieškinio, ieškovas per teismo nustatytą terminą neištaisė Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nurodytų trūkumų – patikslinto ieškinio reikalavimai yra neaiškūs, nekonkretūs, iš pareikštų reikalavimų nėra aišku, kokios apimties darbus turi kiekvienas iš atsakovų atlikti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepašalino Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nurodytų trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Pažymėtina, kad ieškinio laikymas nepaduotu neužkerta kelio apeliantui pakartotinai kreiptis į teismą su tinkamai parengtu ieškiniu, atitinkančiu jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.