- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-03
- Bylos Nr.
- e2-617-881/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. personalinės įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei A. M. personalinei įmonei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. M. personalinės įmonės 32 859,63 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 100 Eur nesumokėto žemės mokesčio, 12 585,47 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 981 Eur žyminį mokestį. Reikalavimus ieškovė, be kita ko, grindžia tarp šalių 2001 m. vasario 6 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (toliau – ir Nuomos sutartis).
2. Atsakovė A. M. personalinė įmonė 2022 m. gegužės 2 d. pateikė teismui priešieškinį, prašydama atleisti atsakovę nuo prievolės mokėti žyminį mokestį už priešieškinį, pripažinti negaliojančia 2001 m. vasario 6 d. Nuomos sutarties 7 punkto dalį ta apimtimi, kuria yra nustatytas 0,2 proc. dydžio delspinigių tarifas, pripažinti šią Nuomos sutarties dalį negaliojančia nuo Nuomos sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 2001 m. vasario 6 d., taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Pasak atsakovės, ieškovė nepagrįstai reikalauja didelės sumos delspinigių už vėlavimą sumokėti patalpų nuomos įmokas. Nuomos sutarties 7 punkte nustatytas 0,2 proc. dydžio delspinigių tarifas už kiekvieną pavėluotą dieną sumokėti mokesčius yra didelis ir neprotingo dydžio, todėl pažeidžia atsakovės teisėtus lūkesčius ir nepagrįstai sudaro ieškovei galimybę praturtėti atsakovės sąskaita. Nuomos sutarties 7 punktas privalo būti pripažintas negaliojančiu nuo Nuomos sutarties sudarymo momento, nes sudaro sąlygas ieškovei dominuoti verslo srityje atsakovės atžvilgiu, o atsakovei toks didelis delspinigių tarifas apsunkina galimybes sumažinti įsiskolinimą ieškovei už patalpų nuomą. Atsakovė neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį už pateiktą priešieškinį, kadangi ieškovės prašymu atsakovės atžvilgiu yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu yra areštuotos atsakovės banko sąskaitos. Dėl šios priežasties yra apsunkinta atsakovės veikla ir visiškai suvaržytos atsakovės galimybės atlikti bet kokius mokėjimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi netenkino atsakovės A. M. personalinės įmonės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį ir nustatė atsakovei dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti priešieškinio dalyką ir pagrindą, sumokėti žyminį mokestį, atsižvelgiant į priešieškinio sumą. Taip pat pasiūlyta atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius priešieškinyje nurodomas aplinkybes.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2001 m. vasario 6 d. Nuomos sutarties 7 punkto dalį ta apimtimi, kuria nustatytas 0,2 proc. dydžio delspinigių tarifas. Prašo pripažinti šią Nuomos sutarties dalį negaliojančia nuo Nuomos sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 2001 m. vasario 6 d. (ieškinio dalykas). Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog pagal Nuomos sutartį ginčas tarp šalių, be kita ko, kilo dėl delspinigių, apskaičiuotų pagal atsakovės ginčijamą Nuomos sutarties 7 punktą, priteisimo. Tokio pobūdžio ginčas jau buvo kilęs anksčiau, kuomet, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-336-826/2020, ieškovei iš atsakovės priteisė 29 932,80 Eur delspinigių sumą. Minėtoje byloje yra išduotas vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš atsakovės. Taigi, tuo atveju, jeigu atsakovės priešieškinio reikalavimas būtų tenkinamas, akivaizdu, jog turėtų būti taikomi ir sandorio negaliojimo padariniai – restitucija, todėl teismas privalėtų įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei visą nepagrįstai pagal negaliojantį sandorį gautą delspinigių sumą. Tačiau atsakovė, priešieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia Nuomos sutarties 7 punkto dalį dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių tarifo nuo Nuomos sutarties sudarymo momento, nenurodė, kokio dydžio restitucija – grąžintina atsakovei suma – turėtų būti taikoma. Teismas tai laikė esminiu priešieškinio trūkumu, trukdančiu apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir kitai ginčo šaliai pareikšti atsikirtimus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas išaiškino, kad bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80–1.93 straipsniuose, pavyzdžiui, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris; viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris; dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu ir panašiai. Todėl teismas pasiūlė atsakovei tikslinant priešieškinio dalyką, tuo pačiu patikslinti ir priešieškinio pagrindą, nurodant sandorio negaliojimo pagrindą(us), numatytą(us) CK 1.80–1.93 straipsniuose.
6. Teismas nurodė, kad atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra pagrindo, kadangi atsakovė nėra sumokėjusi nei dalies žyminio mokesčio, o atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalį gali būti tik dalinis, o ne visiškas. Taip pat kartu su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų prašymo pagrįstumą, sunkią atsakovės – juridinio asmens – padėtį. Teismas nusprendė, kad atsakovės prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.
7. Teismas, netenkinęs atsakovės prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį, įpareigojo sumokėti žyminį mokestį, kurį atsakovė nagrinėjamu atveju turi apskaičiuoti pagal priešieškinio sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir kt.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė A. M. personalinė įmonė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui atsakovės priešieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai taikė CPK 111, 135 straipsnius, nes priešieškinyje atsakovė tinkamai nurodė priešieškinio pagrindą ir dalyką.
8.2. Teismas nepagrįstai nutartyje taikė CPK 12, 17 ir 21 straipsnius, nes atsakovė šių teisės normų nepažeidė. Atsakovė aiškiai suformulavo priešieškinio reikalavimą. Aplinkybė, jog atsakovė priešieškinyje nenurodė restitucijos taikymo apimties, nėra kliūtis priimti atsakovės priešieškinį. Restitucijos taikymas yra galimas pagal įstatymą, nebūtinai esant šalies konkrečiam ieškinio reikalavimui. Be to, ginčas dėl delspinigių tarifo dydžio nėra turtinis reikalavimas, todėl restitucijos taikymas byloje yra galimas ir be piniginio reikalavimo.
8.3. Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatas, nepagrįstai siūlė atsakovei pateikti įrodymus. Rašytinius įrodymus byloje pateikė ieškovė, todėl jų pakanka priešieškinio išnagrinėjimui.
8.4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą atleisti nuo prievolės mokėti žyminį mokestį. Atsakovės turtinė padėtis teismui yra žinoma be jokių papildomų įrodymų, kadangi teismas skundžiamoje nutartyje analizavo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-336-826/2020, kuriame yra nustatyta atsakovės turtinė padėtis. Priešieškinyje nurodytas atsakovės reikalavimas nepriskirtinas turtiniams ginčams, todėl teismas neturėjo atsakovei nustatyti priešieškinio trūkumą dėl nesumokėto žyminio mokesčio.
8.5. Teismo nustatytas dešimties dienų terminas pašalinti priešieškinio trūkumas yra aiškiai per trumpas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti priešieškinio dalyką ir pagrindą, sumokėti žyminį mokestį, atsižvelgiant į priešieškinio sumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laikosi nuostatos, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl nustatytų priešieškinio trūkumų
10. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento, teikiamo teismui, įforminimu.
11. Priešieškinis pareiškiamas pagal CPK taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113–114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi atsakovei buvo nustatytas dešimties kalendorinių dienų terminas priešieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, priešieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia Nuomos sutarties 7 punkto dalį dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių tarifo nuo Nuomos sutarties sudarymo momento, nenurodė kokio dydžio restitucija – grąžinta atsakovei suma – turėtų būti taikoma. Be to, teismas pasiūlė atsakovei patikslinti priešieškinio pagrindą, nurodant sandorio negaliojimo pagrindą, numatytą CK 1.80–1.93 straipsniuose.
14. Iš atsakovės atskirojo skundo turinio matyti, kad skundo argumentais yra apeliuojama į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepagrįstai taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
15. Ieškinio (priešieškinio) dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tuo tarpu ieškinio (priešieškinio) pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Visais atvejais ieškinyje (priešieškinyje) tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas turėtų būti aiškiai suformuluotas.
16. Pažymėtina, kad tinkamas ieškinio (priešieškinio) dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir šalies pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad aiškus ieškinio (priešieškinio) dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į pateiktus reikalavimus turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-710/2013 ir kt.).
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė (nuomotojas) ir atsakovė (nuomininkas) Nuomos sutartį sudarė 2001 m. vasario 6 d. Ieškovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2019 m. vasario 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos už nesumokėtą negyvenamųjų patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir delspinigių priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-336-826/2020 ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 29 932,80 Eur delspinigių sumą.
18. Ieškovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas šioje civilinėje byloje vienu iš ieškinio reikalavimų prašo priteisti iš atsakovės 12 585,47 Eur delspinigius, kurie susidarė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. už sutartinių įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį nevykdymą nustatytu terminu.
19. Atsakovė priešieškiniu siekia, kad Nuomos sutarties 7 punktas, kuriuo nustatytas 0,2 proc. dydžio delspinigių tarifas, būtų panaikintas nuo Nuomos sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 2001 m. vasario 6 d.
20. Viena vertus, atsakovas nagrinėjamoje byloje, net ir nereikšdamas priešieškinio, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus, turi teisę prašyti netesyboms taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą, o taip pat prašyti sumažinti per dideles, neprotingas ar neproporcingas netesybas.
21. Kita vertus, civilinis procesas yra grindžiamas dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), todėl būtent atsakovas turi teisę pasirinkti jam labiausiai priimtiną savo pažeistų teisių gynybos būdą. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas savo pažeistas teises nusprendė ginti pareikšdamas priešieškinį ir prašydamas pripažinti negaliojančiu Nuomos sutarties 7 punktą, kuriuo nustatytas 0,2 proc. dydžio delspinigių tarifas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę įpareigojo pašalinti priešieškinio trūkumus, tačiau dalis teismo nustatytų įpareigojimų yra pertekliniai.
22. Kaip jau minėta, priešieškiniu prašoma atleisti atsakovę nuo prievolės mokėti žyminį mokestį už priešieškinį, pripažinti negaliojančia 2001 m. vasario 6 d. Nuomos sutarties 7 punkto dalį ta apimtimi, kuria yra nustatytas 0,2 proc. dydžio delspinigių tarifas, pripažinti šią Nuomos sutarties dalį negaliojančia nuo Nuomos sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 2001 m. vasario 6 d., taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.
23. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė priešieškinyje nėra suformulavusi reikalavimo taikyti restituciją, todėl teismo nustatytas įpareigojimas nurodyti, kokio dydžio restitucija – grąžintina atsakovei suma – turėtų būti taikoma, yra nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas restitucijos klausimą, iškilus tokiam poreikiui, išsprendžia ex officio (liet. pagal pareigas). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-239-236/2020, atkreipė dėmesį, kad teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu ab initio, restituciją taiko ex officio net ir nesant šalies reikalavimo. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina. Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti.
24. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai esminiu priešieškinio trūkumu, trukdančiu apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, laikė reikalavimo dėl restitucijos dydžio ir būdo taikymo nebuvimą. Kadangi toks ieškinio trūkumas yra perteklinis, pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje pakeičiama.
25. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas pasiūlė atsakovei patikslinus priešieškinio dalyką, patikslinti ir priešieškinio pagrindą, t. y. nurodyti sandorio negaliojimo pagrindą, numatytą CK 1.80–1.93 straipsniuose. Apeliantė atskirajame skunde su šiuo nustatytu trūkumu taip pat nesutinka. Pažymėtina, kad iš priešieškinio pagrindo turėtų būti tiksliai ir aiškiai identifikuojama, kodėl Nuomos sutarties 7 punktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovė priešieškinyje, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nurodė reikalavimo faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. pažymėjo, kad 0,2 proc. dydžio delspinigių tarifas už kiekvieną pavėluotą dieną sumokėti mokesčius yra didelis ir neprotingo dydžio, todėl pažeidžia atsakovės teisėtus lūkesčius ir nepagrįstai sudaro ieškovei galimybę praturtėti atsakovės sąskaita.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.).
27. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pasiūlyti atsakovei patikslinus priešieškinio dalyką, patikslinti ir priešieškinio pagrindą, t. y. nurodyti sandorio negaliojimo pagrindą, numatytą CK 1.80–1.93 straipsniuose, tačiau atsakovė neprivalo to daryti, nes teismas, vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, parenka savo nuožiūra.
Dėl žyminio mokesčio
28. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčas dėl sandorio galiojimo yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.
29. Kita vertus, atsakovė priešieškiniu ne ginčija visą nuomos sandorį, tačiau prašo pripažinti negaliojančia 2001 m. vasario 6 d. Nuomos sutarties 7 punkto dalį ta apimtimi, kuria yra nustatytas 0,2 proc. dydžio delspinigių tarifas. Taigi, atsakovė siekia modifikuoti Nuomos sutartį, todėl nagrinėjamu atveju pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, už priešinį ieškinį atsakovė privalo sumokėti 200 Eur dydžio žyminį mokestį.
30. CPK 83 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pažymėtina, jog CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė asmenį dėl turtinės padėties atleisti ne nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik nuo jo dalies.
31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties, prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).
32. Darytina išvada, kad, atsakovei nepateikus jokių objektyvių duomenų apie savo turtinę padėtį, pagrindžiančių tai, jog atsakovė iš tikrųjų neturi galimybių sumokėti 200 Eur dydžio žyminį mokestį už priešieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio už pateiktą priešieškinį mokėjimo.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė tik iš dalies teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas ją pakeisti, įpareigojant atsakovę pašalinti tik vieną priešieškinio trūkumą, t. y. sumokėti už priešieškinį 200 Eur dydžio žyminį mokestį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį pakeisti.
Nustatyti atsakovei A. M. personalinei įmonei naują 14 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti priešieškinio trūkumą – sumokėti 200 Eur dydžio žyminį mokestį už priešieškinį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.