Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-07-19 · Civilinė byla Nr. e2VP-19951-808/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-19
Bylos Nr.
e2VP-19951-808/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15221-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-19951-808/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15221-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; (S) 3.5.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl leidimo patekti į gyvenamąsias patalpas išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis Robertas Vasiliauskas prašo teismo išduoti leidimą antstoliui bei turto vertintojui atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę priverstinai įeiti į skolininkui J. K. priklausančias gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis nurodo, kad vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko J. K. Išieškojimo metu buvo areštuotas skolininkui priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Skolininko surasti nepavyksta, Gyventojų registro duomenimis jo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra minimame bute. Dėl šios priežasties antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininko parieškos paskelbimo per policiją, buvo nustatyta, jog skolininkas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tikslus skolininko gyvenamosios vietos adresas antstoliui nežinomas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo išieškojimą pagal Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro 2008 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko J. K., išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“. Vykdymo procese antstolis 2019 m. liepos 31 d. turto arešto aktu Nr. S-19-179-19686 areštavo skolininkui priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-22-179-16782 antstolis skyrė minimo turto ekspertizę, siekdamas nustatyti turto rinkos vertę.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. CPK 634 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota CPK 615 straipsnyje Pagal minėtos normos 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus gyvenamojoje patalpoje antstolis joje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį (CPK 615 straipsnio 2 dalis).

Byloje nagrinėjamu atveju antstolio nurodytas pagrindas patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas – turto apžiūra, kad būtų galima objektyviai ir teisingai įvertinti visus turto duomenis, reikalingus turto vertei nustatyti. Kol nėra apžiūrėtas skolininkui priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas, negali būti tinkamai atlikta ekspertizė ir nustatyta turto rinkos kaina. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis dėjo pastangas informuotis skolinininką apie vykdymo procese atliekamus veiksmus – siuntė patvarkymus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kreipėsi į policiją dėl paieškos skelbimo, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, jog išieškojimas vykdomas nuo 2008 m., laikytina, kad skolininkui antstolio įpareigojimai buvo žinomi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skolininkas vengia sudaryti sąlygas antstoliui patekti į gyvenamąsias patalpas ir tai yra sąmoningas kliudymas antstoliui tinkamai ir efektyviai atlikti vykdymo veiksmus. Iš byloje esančių duomenų bei aplinkybių visumos darytina išvada, kad skolininkas, nors ir antstolio atitinkamais procesiniais dokumentais paragintas, nesudarė sąlygų patekti į jam priklausančias gyvenamąsias patalpas. Dėl tokių skolininko veiksmų vilkinamas vykdomojo rašto vykdymas ir pažeidžiami išieškotojos interesai, juolab, kad skolininkas vykdymo procese privalo veikti atsakingai ir rūpintis savo įsipareigojimų įvykdymu, neignoruoti antstolio teisėtų reikalavimų.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei siekiant objektyviai ir teisingai nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto vertę, bei esant tokiai situacijai, kai išnaudotos visos galimybės skolininką informuoti apie ketinamus atlikti antstolio procesinius veiksmus, teismas daro išvadą, jog antstolio prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Skolininkui ar jo atstovui nesudarant antstoliui galimybės apžiūrėti gyvenamąsias patalpas tikslu apžiūrėti ir įvertinti įkeistą turtą, yra pagrindas tenkinti antstolio prašymą ir leisti jam apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini), be skolininko J. K. sutikimo (CPK 615 straipsnio 2 dalis).

Atskirai pasisakytina dėl teismo nutarties apskundimo. Naujausia teismų praktika nustatyta, kad šios kategorijos civilinės bylos nėra skundžiamos atskiraisiais skundais. Konkrečiai, CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo ir kitais civiliniame proceso kodekse nustatytais atvejais. CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, būtų skundžiama atskiruoju skundu. Taigi teismo nutartis, kuria leista įeiti į suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį butą, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 dalies 1, 2 punktai). Ši teismų išvada patvirtinta daugelyje civilinių bylų, kuriose apeliacinis procesas nutrauktas (pavyzdžiui, 2017 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-971-345/2017; 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1687-436/2015, Kauno apygardos teismo 2015-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-970-657/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-991-159/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 334, 593 straipsniais, 585 straipsnio 2 dalimi, 615 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Leisti antstoliui Robertui Vasiliauskui ir turto vertintojui (ekspertui) priverstinai patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant atlikti turto ekspertizę.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Gražina Žukauskienė