- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- 1-28-795/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08323-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Nukentėjusysis
- S. L., L. G., G. M.
- Kaltinamasis
- V. G.
- Advokatai
- Alius Galminas
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
kaltinamajam V. G., jo gynėjams advokatams Aliui Galminui, Remigijui Volikui ir Sauliui Juzukoniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „L.“ plėtros vadovu ir sporto klubo „A.“ direktoriumi, teistas:
1. 2015-06-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 str. 1 d., 284 str. 1 d., 140 str. 2 d., laisvės apribojimu 12 mėnesiams. Bausmę atlikęs;
2. 2016-11-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 9 mėn. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. sistemingai baugino žmogų, panaudodamas psichinę prievartą:
laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. vasario mėn. prasidėjus skyrybų procesui, nuolat skambino sutuoktinei L. G. ir siuntė jai grasinančio pobūdžio žinutes, persekiojo, tokiu būdų sudarydamas bauginančią aplinką: 2014 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 16.31 val. iki 21.57 val., iš abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė L. G. grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutę, kurioje nurodė, kad mirus jos atstovės advokatės G. M. vyrui, advokatė lytiškai santykiaus su kitais asmenimis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. balandžio mėn., tikslus laikas nenustatytas, brovėsi į namus, (duomenys neskelbtini), tačiau, L. G. dukrai spėjus užrakinti buto duris, į namą nepateko. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario mėn., tikslus laikas nenustatytas, sėdėdamas automobilyje, stebėjo namą, (duomenys neskelbtini), po to pravažiavo pro namą, naudodamas garsinį signalą, tokiais veiksmais baugino name esančią L. G.. 2016 m. vasario-kovo mėn., tikslus laikas nenustatytas, V. G. į pašto dėžutę, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įdėjo voką, kuriame buvo sukarpytos šeimos nuotraukos, angelo statulėlė ir metaliniai pinigai. 2015 m. rugpjūčio 13 d., laikotarpiu nuo 9.22.52 val. iki 10.08.41 val., bei 2015 m. rugsėjo 26 d., 11.20.15 val., 2015 m. spalio 1 d., 20.10.19 val., 2016 m. sausio 10 d., 00.22.58 val., 2016 m. sausio 18 d., 00.16.38 val., siuntė L. G. įvairias necenzūrinio ir nepadoraus turinio, įžeidžiančio, grasinančio ir bauginančio pobūdžio žinutes, tokias, kaip: „nepadės nei draugai nei mentai“. 2016 m. vasario 9 d. atsiuntė L. G. nepadoraus turinio SMS žinutę, kurioje nurodė, kad jo draugai ir pats V. G. lytiškai santykiaus su G. M. sūnumi ir kitaip tenkins lytinę aistrą.
Be to, V. G. sistemingai baugino žmogų, panaudodamas psichinę prievartą:
2014 m. vasarą, tiksli data nenustatyta, paskambino savo žmonai L. G., ir pokalbio metu liepė jai perduoti S. L. žinią, jog nužudys ją kartu su jos vaikais ir padegs jos tėvų namus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. balandžio mėn. pabaigoje, tiksli data nenustatyta, paskambino telefonu S. L. ir pokalbio metu grasino susprogdinti jos automobilį bei sulaužyti kaulus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. vasarą, tiksli data nenustatyta, (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pastojo S. L. kelią ir priešais ją demonstratyviai sugniaužė kumščius. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario 18 d., 18.20 val., paskambino S. L. telefonu ir pokalbio metu grasino susidorojimu žodžiais: „kai pagausiu daužysiu kiekvieną dieną, apmyšiu ir apšiksiu galvą, rasiu užmušiu ir peršausiu su snaiperiu galvą su visais vaikais“.
V. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis terorizavo žmogų, grasindamas padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, bei trukdė advokato veiklai:
Žemesnės instancijos teismas
nuo 2014 metų atstovaujant skyrybų byloje L. G., 2014 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 16.31 val. iki 21.57 val., iš abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė į L. G. telefoną grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutę, adresuotą G. M., atstovaujančiai L. G. skyrybų byloje. Žinutėje nurodė, jog numirus G. M. vyrui, ji lytiškai santykiaus su kitais asmenimis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016 m. sausio 26 d. priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, išlaikymo priteisimo, iš dalies patenkinus ieškovės L. G. ieškinio reikalavimus, V. G. 2016 m. vasario 9 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išsiuntė į L. G. telefoną grasinančio pobūdžio SMS žinutę, adresuotą G. M., kurioje necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais nurodydamas, jog lytiškai prievartaus jos sūnų, tokiu būdu terorizavo G. M. bei trukdė jos, kaip advokatės, veiklai civilinėje byloje, grasindamas padaryti jos šeimos nariams pavojingą sveikatai ar gyvybei veiką.
Kaltinamasis V. G. kaltu nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiąją S. L. pažįsta, iki skyrybų draugavo su jos šeima. S. L. draugauja su jo buvusia sutuoktine L. G.. S. L. jis negrasino ir jos nebaugino. 2016 m. vasario 18 d., į V. G. darbovietę, Š., atvyko buvęs nukentėjusiosios sutuoktinis N. L. ir pakvietė važiuoti į mišką pašnekėti. V. G. nesutiko važiuoti su N. L., todėl jis pagrasino užmušti, jeigu V. G. dar kartą „prilys“ prie jo žmonos S.. V. G. žino, kad N. L. bendrauja su jo sutuoktine L. G., jai yra pažadėjęs sutvarkyti visus reikalus, susijusius su V. G.. S. L. ir jos buvęs sutuoktinis N. L. nuolat kišosi į V. G. asmeninį gyvenimą, gadina jo santykius su vaikais ir sutuoktine L. G.. V. G. mano, kad jo skyrybos su L. G. įvyko tik dėl S. L. kaltės: ji pati išsiskyrė su savo vyru ir įkalbėjo išsiskirti L. G.. Skyrybų proceso metu V. G. kantrybė išseko, todėl jis paskambino S. L. ir jai pasakė viską, ką apie ją galvoja. Pokalbio metu jis liepė atsikabinti nuo jo šeimos, nesikišti į jo ir L. G. santykius. Nepaisant to, S. L. toliau kursto šeimą prieš jį, kelia jam nepagrįstas bylas, naudojasi savo tarnybine padėtimi. S. L. kaltinamasis skambino ne vieną kartą, prašydamas nustoti kištis į jo gyvenimą ir jį terorizuoti, prasimanyti apie jį nebūtų istorijų. V. G. vaikai skundžiasi, kad S. L. kiekvieną dieną be V. G. leidimo atvažiuoja į jo namus ir su L. G. kuria planus, kaip jį sužlugdyti. 2014 m. dėl tokio nukentėjusiosios S. L. elgesio V. G. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ją sudrausminti. V. G. manymu, S. L. vaikai daro neigiamą įtaką jo vaikams, todėl jis nenori, kad vaikai bendrautų. 2016 m. vasario 18 d. jis paskambino S. L. ir jai prišnekėjo visokių negražių dalykų, tačiau jos įbauginti nesiekė. Pokalbio metu buvo supykęs. S. L. automobilio padangų nepradūrė ir į automobilio baką cheminių medžiagų nepylė. Mano, kad tai galėjo padaryti asmuo, susijęs su nukentėjusiosios darbu prokuratūroje.
2014 m. prasidėjo V. G. ir L. G. skyrybų procesas. Šio proceso metu jie dažnai konfliktuoja. Konfliktai kyla dėl bendravimo su vaikais, turto dalybų. L. G. jis rašo SMS žinutes, skambina jai. Pokalbių telefonu ir susitikimų metu jis kartais pavadina ją necenzūriniais žodžiais, tačiau tai padaro išvestas iš kantrybės. Jis savo žodžiais nesiekė įbauginti nukentėjusiosios L. G. ar sukelti jai nerimą. L. G. jį taip pat neretai pavadina įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais. Toks yra jų bendravimo būdas. Be to, L. G. skyrybų proceso metu bando su juo susidoroti, rašydama skundus prokuratūrai, FNTT, mokesčių inspekcijai. 2015 m. balandžio 30 d., vakare, V. G. atvyko į namus, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, susitikti su mažamečiais vaikais. Su L. G. buvo susitarę, kad jis vaikus galės paimti. Atvykus į namus, į kiemą išėjo G. G. su draugu ir pranešė, kad mama liepė vaikų jam neduoti. V. G. skambino L. G. ir rašė SMS žinutes, tikslu išsiaiškinti susitarimo nevykdymo priežastis. L. G. jam neatsiliepė ir į SMS žinutes neatsakė. Dukters G. G. draugas iškėlė rankos vidurinį pirštą ir parodė V. G. nepadorų gestą. V. G., norėdamas jį pagąsdinti, pakėlė nuo žemės akmenį ir pagrasino mesti į dukters draugą, tačiau iš tiesų mesti neketino. 2016 m. vasario mėn., vakare, V. G. su asmeniniu vairuotoju vyko pas kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pravažiavo savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno L. G. su vaikais. Neradęs draugo namuose, V. G. apsisuko ir dar kartą pravažiavo pro savo namą. Pamatęs kieme lakstančius vaikus, sustabdė automobilį. L. G. įlipo į draugės automobilį ir išvažiavo iš kiemo. V. G. paprašė vairuotojo važiuoti ir staiga užsukti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės. Sėdėdamas automobilyje, matė, kad automobilis, kuriuo važiavo L. G., įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), kiemą, apsisuko ir grįžo. V. G. liepė vairuotojui specialiai prasilenkti su automobiliu, kuriuo važiavo L. G.. 2016 m. vasario 4 ar 5 d. į voką įdėjo į voką dukters Gabrielės jam dovanotą angeliuką bei dvi iškarpytas nuotraukas. Taip padarė pablogėjus santykiams su dukra. Jis su vyriausiąja dukra bendravo nuoširdžiai, o ji perduodavo mamai visą informaciją, kurią sužinodavo iš V. G.. 2016 m. kovo pradžioje, jo namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, matant mažamečiams vaikams, ginklo prie savo smilkinio prikišęs nebuvo ir nusižudyti neketino. L. G. jis neterorizuoja ir jos nebaugina. Priešingai, tai L. G. jį terorizuoja, nepagrįstai inicijuodama ikiteisminius tyrimus. Jis savo vaikams nuperka maisto, drabužių, kai jie atvažiuoja pas jį apsiavę suplyšusiais batais ir alkani.
Nukentėjusiąją G. M. pažįsta, 2004 m. ji atstovavo V. G. ir jį konsultavo. Sutuoktinė L. G. susidraugavo su G. M., kartu dalyvaudavo vakarėliuose. Prasidėjus skyrybų procesui, G. M. ėmėsi atstovauti L. G.. V. G. manymu, G. M. dėka jiems su sutuoktine L. G. nepavyko susitarti draugiškai. G. M., žinodama apie V. G. finansinę padėtį, didino turtinius reikalavimus skyrybų byloje. Supykęs V. G. parašė savo sutuoktinei įžeidžiančio turinio žinutes apie jos advokatę G. M., tačiau tomis žinutėmis negrasino nei advokatei, nei jos šeimai ir nenorėjo jų įbauginti. G. M. skyrybų byloje per V. G. atstovą advokatą R. K. reikalavo sumokėti 500 000 Lt už tai, kad jo dukra G. G. neliudytų prieš jį dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis tuo metu neturėjo pinigų ir nesumokėjo G. M., todėl jis buvo nuteistas dėl smurto prieš dukterį G. G..
Nukentėjusioji S. L. parodė, kad kaltinamąjį V. G. ji pažįsta, jis draugės L. G. buvęs sutuoktinis. 2014 m. prasidėjus skyrybų procesui, kaltinamasis ėmė skambinti S. L., rašyti jai SMS žinutes, kuriomis gąsdino susidoroti, panaudoti fizinį smurtą prieš ją ir vaikus. S. L. gavo žinutes, kuriose V. G. rašė: „sutraiškysiu tau galvą“, „susprogdinsiu namus, automobilį“, „nužudysiu tave “. 2015 m. pavasarį, švenčiant L. G. gimtadienį jos namuose, (duomenys neskelbtini) g., paskambino V. G. ir pasakė, kad S. L. nedrįstų bendrauti su L. G.. Po to pasipylė lavina keiksmažodžių, grasinimų sulaužyti S. L. kaulus, ją nužudyti, padegti mašiną. V. G. atrodė, kad S. L. kalta dėl jo skyrybų. Jis draudė nukentėjusiajai bendrauti su L. G.. Tokių žinučių per du metus S. L. sulaukė apie 15-20. Kiekvienoje žinutėje V. G. grasino ją nužudyti. Po to, kai kaltinamasis pagrasino sugadinti S. L. automobilį, buvo supjaustytos nukentėjusiosios automobilio padangos. Vėliau į kuro baką pripilta rūgšties, kuri nepataisomai sugadino automobilį. S. L. nėra sulaukusi grasinimų iš kitų žmonių, todėl įtaria, kad prie automobilio sugadinimo galėjo prisidėti V. G.. Apie automobilio sugadinimą ji pranešė ikiteisminio tyrimo įstaigai, tačiau kaltininkas taip ir nebuvo nustatytas. 2016 m. vasario mėn. S. L. paskambino V. G.. Jis pasakė, kad ruošiasi nužudyti nukentėjusiąją ir jos vaikus. Pokalbio metu jis sakė žodžius: „užmušiu, sutraiškysiu, pakasiu,“. Nuolatiniai ir vis intensyvesni V. G. grasinimai įbaugino S. L., ji jautė nerimą dėl savo ir vaikų saugumo ir gyvybės, todėl kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. S. L. žino, kad V. G. smurtavo savo šeimoje prieš sutuoktinę L. G. ir dukterį G. G., namuose sukapojo duris, grasino peiliu G. G., viešoje vietoje kirviu vaikėsi žmogų. Kartą S. L. einant pietauti, kaltinamasis pradėjo eiti priešais ją, sugniaužęs kumščius, lyg ruošdamasis pulti. Skyrybų proceso metu L. G. taip pat buvo kaltinamojo bauginama ir terorizuojama. Kaltinamasis negyveno bendruose namuose su L. G.. Jis reikalavo, kad S. L. nesiartintų prie jo namo. V. G. neteikė išlaikymo vaikams, todėl šeimai skyrybų metu trūko pinigų. S. L. kartais nuveždavo jiems maisto. Kaltinamasis savo sutuoktinei L. G. grasino agresyviau, skambino jai naktimis, rašė nešvankias, įžeidžiančias žinutes. Apie tai S. L. pasakojo L. G.. S. L. matė kaltinamojo SMS žinutę, rašytą L. G., kurioje gailisi, kad nenužudė dukters G., kol ši buvo maža, vadina ją invalide. Vasarą, būnant L. G. namo terasoje, kaltinamasis važinėjo aplink namą, spausdamas automobilio garso signalą. L. G. rodė voką, kuriame buvo jos šeimos nuotrauka, kurioje L. G. ir G. G. galvos nukirptos. L. G. paaiškino, kad voką su nuotrauka kaltinamasis įmetė į pašto dėžutę. SMS žinučių ji neišsaugojo, nes jos telefonu kartais naudojasi mažamečiai vaikai. Nukentėjusioji bijojo, kad vaikai nepamatytų kaltinamojo žinučių. S. L. nufotografavo vieną žinutę, kurioje V. G. rašo, kad ji skolinga 800 000 Lt, reikalauja pinigus gražinti. Nukentėjusioji V. G. nieko nėra skolinga, todėl ši žinutė yra tiesiog bauginanti. Be to, į S. L. ir R. P. automobilio kuro baką buvo įpilta neaiškios kilmės cheminių medžiagų, dėl to automobilis sugedo. Po šio įvykio V. G. parašė L. G. SMS žinutę, kad dabar eilė tos draugės, kuri „su auksiniu džipu važinėja“. Nukentėjusioji mano, kad taip kaltinamasis pagrasino sugadinti jos automobilį, nes ji važinėja su tokios spalvos džipu. 2016 m. lapkričio 18 d. V. G. parašė L. G. SMS žinutę, kurioje ją vadina teroriste, su kuria reikia kovoti.
Nukentėjusioji L. G. parodė, kad prasidėjus skyrybų procesui, kaltinamasis ėmė terorizuoti ją ir jos drauges, atstovę advokatę. Laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. V. G. jai parašė labai daug grasinančio ir įžeidžiančio, nešvankaus pobūdžio SMS žinučių. Kaltinamasis rašė SMS žinutes ir jų dukrai G. G., pavyzdžiui: „ar tu nežinai kokia tavo motina, ji miega su tavo vaikinu“ ir panašias. Tokiomis žinutėmis jis žalojo dukters psichiką. Žinučių parašydavo apie 50 kasdien. Padarydavo keleto dienų pertrauką ir vėl pasipildavo žinutės. Jie bendravo su B. šeima, gyvenusia Š.. Prieš keletą metų B. nušovė savo žmoną ir dukterį, nusišovė pats. V. G. nuolat sakydavo L. G.: „gulsim visi į vieną kapą“, „bus tau taip pat, kaip B.“, „mūsų šeimos gyvenimas baigsis kaip B.“ ir pan. Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos kieme jis su kirviu puolė dukters G. G. draugą. Dėl tokio kaltinamojo elgesio L. G. nuolat gyveno baimėje, niekada nežinodama, kas jam šaus į galvą. Kaltinamasis rašydavo jai žinutes ir naktimis, neleisdamas ilsėtis. Žinutėse jis nurodo, kad jai nebepadės nei draugai, nei mentai, kad apšlapins jai galvą, vadina necenzūriniais žodžiais, tokiais, kaip „kurva“, „prostitutė“. 2015 m., tikslaus laiko neatsimena, kaltinamasis sulaužė kiemo vartus. Po to jis pats pasamdė darbininkus ir vartus sutvarkė. 2015 m. balandžio mėn. V. G. jėga brovėsi į namus, kuriuose tuo metu buvo vieni vaikai. Vyriausioji dukra G. G. spėjo užrakinti duris, kad V. G. nepatektų į namo vidų. Po to dukra paaiškino, kad V. G. paėmė nuo žemės akmenį ir užsimojo mesti į stiklines namo duris, tačiau akmens nemetė. 2016 m., vakare, būdama savo namo kieme su drauge V. D., pamatė automobilį, lėtai pravažiuojantį pro jos namus. Automobilis sustojo, apsisuko ir vėl lėtai pravažiavo. Norėdama įsitikinti, ar automobiliu važiuoja V. G., nukentėjusioji su drauge išvažiavo iš kiemo ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Automobilis sustojo parduotuvės „Iki“ aikštelėje. L. G. atpažino, kad automobilis priklauso kaltinamojo įmonei. Įsitikinusi, kad automobilyje sėdi V. G., nukentėjusioji grįžo į namus. Važiuodama matė, kad V. G. važiuoja paskui jų automobilį. L. G. įvažiavo į kiemą ir užrakino kiemo vartus. V. G. automobilis sustojo ir pradėjo signalizuoti. Nukentėjusioji parašė kaltinamajam SMS žinutę, teiraudamasi, ko jam reikia. V. G. pradėjo rašyti žinutes, kuriomis įžeidinėjo L. G., jos draugę V. D.. Nepraėjus savaitei laiko, vaikai pašto dėžutėje rado įmestą voką. Voke buvo metalinių pinigų, angelo statulėlė ir dvi sukarpytos šeimos nuotraukos: iš bendrų nuotraukų iškirpti L. G. ir G. G. atvaizdai. 2016 m. kovo 4 d., dienos metu, V. G. du vaikus A. ir N. nusivežė į savo namus. Grįžusi iš tėvo, N. papasakojo, jog tėvo name, virtuvės spintelėje matė ginklą. Duktė papasakojo, kad išgėręs tėvas prisidėjo ginklą sau prie galvos ir pareiškė, kad „jeigu jis toks debilas gadina visiems gyvenimą, tai gali nusišauti“.
2014 m. vasarą, į jos namus, (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, atvyko S. L.. Tuo metu į atvažiavo ir V. G. pasiimti vaikų. Jis, pamatęs S. L., supyko, liepė, kad tos „šavalkos jo namuose nebūtų“, pagrasino, kad S. L. „liūdnai baigsis“. V. G. išvykus, pasipylė jo grasinančios žinutės ir skambučiai, adresuoti S. L.. Vieną pokalbį ji išklausė įjungusi garsiakalbį, todėl jį girdėjo abi su S. L.. Pokalbio metu V. G. pagrasino, kad susprogdins S. L. automobilį ir sudegins tėvų namus. 2015 m. balandžio pabaigoje, švenčiant L. G. gimtadienį, kuriame dalyvavo ir S. L., jai paskambino V. G.. L. G. įjungė garsiakalbį, kad S. L. pokalbį girdėtų. Pokalbio metu kaltinamasis vadino S. L. necenzūriniais žodžiais, grasino, kad jai bus blogai, nes ji vėl lankosi jo kieme. 2015 m. lapkričio 18 d., 04.57 val., V. G. parašė SMS žinutę, kurioje šmeižia S. L.. Be to, V. G. pripylė į draugės R. P. automobilio kuro baką cheminių medžiagų, dėl to automobilis sugedo. Po šio įvykio, 2015 m. spalio 1 d. V. G. parašė SMS žinutę, kurioje nurodė, kad kitas automobilis bus S. L..
Skyrybų proceso metu L. G. atstovavo advokatė G. M.. V. G. parašė L. G. nešvankaus turinio žinutę apie advokatę. Pasibaigus skyryboms, jis parašė dar vieną žinutę apie advokatės sūnų. Šias žinutes L. G. parodė advokatei G. M..
Nukentėjusioji G. M. parodė, kad kaltinamasis V. G. prieš 10-11 metų kreipėsi į ją prašydamas atstovauti byloje. Vėliau jį dar porą kartų konsultavo teisiniais klausimais. Nukentėjusioji L. G. kreipėsi į ją prieš 5-6 metus, norėdama nutraukti santuoką. L. G. paaiškino, kad sutuoktinis V. G. yra neištikimas, smurtauja. G. M. pasakė, kokių reikia dokumentų inicijuojant skyrybų procesą. L. G. apsigalvojo ir skyrybų proceso nepradėjo. Po 2-3 metų ji vėl kreipėsi į G. M. norėdama nutraukti santuoką. Nurodė tas pačias skyrybų priežastis. Tą kartą taip pat skyrybų procesas nebuvo pradėtas, nes L. G. apsigalvojo. 2014 m. L. G. galutinai apsisprendė skirtis su V. G.. Ji surinko dokumentus, reikalingus santuokos nutraukimo bylai. G. M. sudarė su L. G. atstovavimo sutartį ir pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo ir turto padalinimo. Skyrybų procesas vyko sunkiai. L. G. gaudavo iš V. G. grasinančio pobūdžio žinučių. G. M. įspėjo savo klientę, kad ji saugotųsi V. G.. 2014 m. gruodžio 4 d., 21.57 val., L. G. gavo kaltinamojo žinutę, iš kurios turinio galima suprasti, kad numirus G. M. vyrui A., ji turės lytiškai santykiauti su kitais vyrais. Šią žinutę L. G. parodė G. M.. Perskaičiusi žinutę, G. M. suprato, kad kaltinamasis siekia jos sutuoktinio A. mirties, o paskui ketina susidoroti ir su ja. Netrukus kaltinamasis jai paskambino ir pareiškė norą ateiti į kontorą sudaryti taikos sutartį su L. G.. G. M. pageidavo, kad susitikimo metu dalyvautų kaltinamojo atstovas civilinėje byloje advokatas A. Galminas. V. G. atėjo į jos kontorą kartu su advokatu A. Galminu. Susitikimo metu buvo pasirašyta taikos sutartis. Kaltinamasis atsiprašė G. M. ir paaiškino, kad žinutę L. G. parašė būdamas girtas. Teismo proceso metu kaltinamasis taikos sutarties atsisakė. Byla buvo išnagrinėta, turtas padalintas. Kaltinamojo V. G. netenkino teismo sprendimas dėl turto padalinimo. 2016 m. vasario 9 d. L. G. gavo V. G. SMS žinutę, kurioje buvo grasinama, jog V. G. draugai ir pats V. G. tenkins lytinę aistrą su G. M. sūnumi. L. G. gautą žinutę parodė G. M.. Perskaičiusi šią žinutę, G. M. suprato, kad kaltinamasis grasina susidoroti su jos sūnumi ir kreipėsi į prokuratūrą, prašydama V. G. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. 2016 m. liepos mėn. jos sūnų sumušė du nepažįstami vaikinai. Kaltininkai buvo sulaikyti, tačiau sūnus pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo neparašė. G. M. žino kaltinamojo aplinką, mano, kad jo aplinkos žmonės yra žemos moralės, todėl gali įgyvendinti kaltinamojo grasinimus. G. M. mano, kad kaltinamasis, rašydamas L. G. žinutes, kuriose grasina susidoroti su jos vyru ir sūnumi, siekė, kad ji atsisakytų L. G. atstovavimo. Jos manymu V. G. grasinimai buvo realūs.
Liudytoja R. P. parodė, kad kaltinamąjį V. G. pažįsta, jis buvo jos draugės L. G. sutuoktinis. R. P. žino, kad kaltinamasis, nuo skyrybų proceso pradžios, grasina S. L. susidoroti su ja ir su jos vaikais, sunaikinti jos turtą. 2015 m. per L. G. gimtadienį, S. L. paskambino V. G. ir ją visaip užgauliojo. Ji įjungė telefono garsiakalbį. R. P. girdėjo, kaip V. G. plūdo S. L. necenzūriniais žodžiais, liepė jai dingti iš jo namo kiemo. Grasino padegti jos automobilį. S. L. pasakojo, kad V. G. jai siuntinėja grasinančias žinutes. 2014 m., vasarą, gatvėje, šalia advokato A. Galmino kontoros, susitiko V. G.. Jis užsipuolė R. P., liepė nesikišti į jo šeimos reikalus, pagrasino, kad turės problemų. Kaltinamasis liepė perduoti S. L., kad ji nesikištų į jo šeimos reikalus. Išvadino ją įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais. R. P. skubiai įsėdo į savo automobilį ir užrakino duris. V. G. bandė atidaryti automobilio dureles. Šį pokalbį girdėjo advokatas A. Galminas. Kaltinamasis V. G. nuolat grasina S. L. ir L. G. susidorojimu. Per jas kaltinamasis perduoda žinutes ir R. P., sakydamas, kad nuskus jai galvą ir ją apšlapins.
Nukentėjusioji S. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė SMS žinutes, rašytas kaltinamojo V. G.:
19.55 val. žinutė, adresuota S. L.: „ar gali jūsų N. L. perduoti L. G. nors 80 0000 tūkst. Lt pinigėlių, nes vaikai neturi ką valgyti. O jūs prokurore labai gerai gyvenat už mūsų pinigus“ (1 t., b. l. 40).
lapkričio 18 d., 4.57 val. žinutė, adresuota L. G.: „Kokie tavo draugai kol neapsiženijom. S. L. gyvens bute o tu gatvėje. Kaip tu nesupranti, ko ji siekia, ji paranojikė, ligonė. Brolis žuvo nuo narkotikų, mama serga šizofrenija, vyras narkomanas. Aš jam kaip draugui padėjau 4 kartus vežiau į Švėkšną, turiu vaizdo medžiagą. B. sūnus vagis jau , nei 10 metų neturi. D. narkomanas. Čia tavo draugė. Kovosiu, kad tokie žmonės būtų toliau nuo mano šeimos. S. L. baisesnė už teroristę“ (1 t., b. l. 41).
spalio 1 d., 9.18 val., susirašinėjimas su L. G.. V. G.: „Eisiu iki galo“. L. G.: „jau išsprendei, sutvarkydamas draugo mašiną“. V. G.: „Ta pydara, tik pradžia. Dar vienas yra su džipu auksiniu. Vis mąstau, ką tiems narkomanams padaryti“ (1 t., b. l. 42, 50).
Garso įrašo, pateikto S. L. kartu su pareiškimu, apžiūros protokole užfiksuotas kaltinamojo V. G. ir nukentėjusiosios S. L. pokalbis telefonu. Šis pokalbis išklausytas ir teismo posėdyje. Pokalbio metu V. G. vadina S. L. įžeidžiančiais žodžiais ir keiksmažodžiais: „žiurkė, končina, kurva, žertva, sterva“.
Įrašo 07.27 min. V. G. sako: „o aš tave suka pagausiu, kurva užmušiu, peršausiu galvą, supratai. Ir dar savo zalbajobui pasakyk, kad prisivežiojo. Sakė, kad tu bybį čiulpsi kurva jam, o jo visos kurvos matys. Jisai taip tiesiogiai pasakė ir turiu įrašą visą pasidaręs“.
Įrašo 08.13 min. V. G. sako: „Tu pas L. gali važiuoti. Pas mamą, dar kažkur. Bet prie mano namo, ne, tu negali važiuoti. Kai tu prokurorė, ar tu nori, aš tavo karjerą sugadinsiu“.
Įrašo 08.27 min. V. G. sako: „Dar sykį pamatysiu prie namo, nupisiu, kurva, su snaiperiu, kurva. Su visais vaikais, žiurke tu, žertva tu, kurva esi. Supratai“.
Įrašo 08.46 min. V. G. sako: „Ir nerašyk, va tam nunešk komisarui savo, viršininkui. Kad tu esi sterva, kurva. Nupisiu kurva, kurva, tą visą prokuratūrą, sterva tu“.
Įrašo 09.19 min. V. G. sako: „Valink tu. Apmyšiu galvą, apšiksiu, kurva, o vaikai dar laukia prie ateities“.
Įrašo 12.31 min. V. G. sako: „dar sykį atvažiuosi į mano kiemą, aš tave nupisiu nuo vaizdo. Supratai“.
Įrašo 13.23 min. V. G. sako: „Sterva tu sterva. Dar sykį pasakysiu, dar prie mano namų atvažiuosi, nupisiu su visais vaikais. Supratai. Aiškiai pasakiau“.
Įrašo 13.40 min. V. G. sako: „aš kaip pisiu kurva, atsėdėsiu 20 ar 15 metų, bet jeigu tu sterva dar sykį atvažiuosi prie mano namų, kažkur į mano teritoriją, aš jus nupisiu, kurva, jau buvau padaręs“ (1 t., b. l. 57-61).
Antstolės V. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2014 m. gruodžio 12 d. Nr. 0004/14F-749 užfiksuotos laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki gruodžio 5 d., 11.16 val., 105 SMS žinutės išsiųstos iš mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir gautos į L. G. telefoną Nr.(duomenys neskelbtini):
Vitalijus: „Normaliai, ar nenorėjau G. pačiulpt, bet neduočiau, nesu toks iškrypėlis, kaip tavo. S. sakė, kad kai tave darė, gulėjai kaip višta. Nejaugi aš tavęs nemokiau. Tegu pasuka ožys, gal bij? Kaip tavo sūnus?“
Lina: „Draugiškas patarimas tau, važiuok gydytis, V.“.
Vitalijus: „O kažkaip atsimeni, pavydėjai G.. Ji labai pikta ant manęs, kad nedaviau pačiulpt. Tegu pyksta. Aš bybį ne šiukšlių dėžėj radau“.
Lina: „Tu nesveikas. Tau skubiai reikalinga psichiatrų pagalba“.
Vitalijus: „piskis, nors judėk, man tokia gėda, kad nei čiulpt, nei pistis moki. Kažkaip visko to tavęs mokiau.
Vitalijus: „Jei tavo sūnus nepasuks per“;
Vitalijus: „aš jam daviau 56 min“.
Vitalijus: „mes vėliau durne išsiaiškinsim“;
Vitalijus: „o mamos su benzu nematau, gal už kampo. Bybį draskei, o motina pisos“.
Vitalijus: „o tas ožys man anksčiau ar vėliau čiulps. Aš numirsiu bet man lavonui čiulps“.
Vitalijus: „Bybis niešti, gal gali su G. man pačiulpt“.
Vitalijus: „Ta suka, kai A. numirs čiulps bybį, kai kažkam čiulpė. Vienam žmogui. Remkis faktais, o ne paistalais“ (1 t., b. l. 82-87).
Nukentėjusioji G. M. kartu su pareiškimu ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė L. G. rašytą SMS žinutę: “Kaip tokios išgamos gimsta, o savo advokatei perduok, kad draugai papis tą jos ryžą sūnų į burną pašersiu“ (1 t., b. l. 88).
Nukentėjusioji L. G. kartu su pareiškimu kaltinamojo V. G. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jai rašytas 200 SMS žinučių:
17.53 val. V. G.: „Tu negausi nei cento. Aš vienas pisu kas juda, draugai tavo advokatė ir prokurorė, bet man jos per senos, smirda“. „Tu mano valkata, tu kai pisies neapsipersk, nes bachurai sako, šūdu smirdi“. „Eik tu Klaipėdos kurva“; „Gerai gyvenai, dabar gausi ko nusipelnei, o kurvos“; „Bet tu kaip nuo bybio koksą traukei, ar atsimeni“; „Tu pradėjai kurva karą, dabar laikyk“; „Įleisk į garažą, nėra kur miegoti“.
21.01 val. V. G.: „Pačiulpt, V. gerai daro“; „“Žiūrėk ant snukio vien sifilio ligos“; „Dar duočiau už viruso nešiotoją“; „Nieko atkentėsiu. Tegul atvaro pas tave, laukia ir jos laikas“; „Užneš ligą A. ar N.... Neatleisiu tau“; „Tu žiurke bedarbe, vaikams tik rūbus gali išlyginti, daugiau nieko“; „Tu sterva, sutiksiu, apmyšiu galvą“; „Tu kurva, mastyk ką rašai, nepadės nei draugai, nei mentai“; „Aš tave valkata, nuo konteinerio paėmiau, bendrauji tik su mano draugais. Kur tavo? Už viską reikės sumokėti“; „Lavonas jis“, „Jam batai“;
Rugpjūčio 13, 11.12 val., „Tas lochas gerai laižė? Aš nesinervuoju, tu tik vienai nakčiai. Jau ir taip mieste sako, kad gerai čiulpi, o pizda, ekskavatoriaus nėra. Šlykštu. Smirdi tu man. Visas miestas šneka“; V. G.: „aš S. visada pakeliu, jis tik klausę, ar gali jo draugai tave papist už skolas. Sakiau taip „; „Nuo rytojaus dujas atjungiu, elektrą r t.t. P. duos kokso, padės“.
2014 m. gruodžio 27 d., 14.03 val. V. G. žinutės dukrai: „Jums neilgai liko“; „Iš mano lovos, kaip tavo mamytė nufotkino, sperma bėga. O tu dar mokykloj? Atsiųsk kaip uostau, ar bijai...“; „Aš uostau ir uostysiu, jokia čia paslaptis. Tik kaip šlykščiai vieną bybį čiulpt su mamuku. Iškrypėle, kaip tu gimei, būčiau žinojęs...“; „Jeigu tu dar kada prie jų prisiliesi. Niekada nenorėjau tokios dukros“;
2015 m. sausio 23 d., 01.50 val., V. G. žinutės dukrai: “Aš geriau jus užmušiu, negu tvariu gyventi. S. nedaug liko. Džiaukitės“. „Simui liko nedaug“; „Palauksiu, kas A. ir N. atveš, apmyšiu galvas“;
V. G. žinutės dukrai G. G.: „“Nevykėle, klišakoje gyvenime“; „Pažiūrėsim mažas tvariau“; „Turėčiau progą, nužudyčiau. Laimingas likčiau, negu tokia sesuo iškrypėlė. Kai gimė N. ir A., tu jų nekentei. Tu tikras tvarius“; „Tvariau, mirk suka“; „Nekenčiu tu urode“; „Geriau būčiau užmušęs, nes kiti vaikai būtų laimingesni. O dabar, kas per tave neužmušiau, kiti kenčia“; „Kaip tu suka taip dar rašai, užmuščiau, nors brolis ir sesė laimingi būtų. Bet gimė iškrypėlė, kuri jiems gadina gyvenimą“ (1 t., b. l. 118-156).
Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė gautą voką su sukarpyta jos šeimos nuotrauka, angelo statulėlę ir metalines monetas. Daiktai po apžiūros gražinti G. G. (1 t., b. l. 176, 178-188).
Klaipėdos AVPK specialiųjų užduočių valdyba, nuskaičiusi nukentėjusiosios L. G. pateikto mobilaus telefono IMEI (duomenys neskelbtini), abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, pateikė SMS žinučių ir e. laiškų išklotinę:
2015-09-26, 11.42 val., (duomenys neskelbtini): “aš tave valkata nuo konteinerio paėmiau, bendrauji tik su mano draugais. Kur tavo? Už viską reikės susimokėti“
2015-09-26, 11.46 val., (duomenys neskelbtini): “Tu gąsdini mane vaikais, eina jie visi nx.„.
2015-10-01, 08.03 val., (duomenys neskelbtini): „Eik nx kurva“;
2015-10-01, 18.19 val., (duomenys neskelbtini): „kiek tu gali kišti mano draugus į mano gyvenimą. Kur ta tavo K.“;
2015-10-01, 18.22 val., (duomenys neskelbtini): „Tu viską pridavei, kaip tokią nešioja žemė“;
2015-10-01, 18.32 val., (duomenys neskelbtini): „Tas narkomanas tavo draugas, tu gyvenime man jo neminėk“;
2015-10-01, 18.33val., (duomenys neskelbtini): „dar R. S. narkomanas tavo draugas“;
2015-10-01, 18.33 val., (duomenys neskelbtini): „N. L. tavo draugas“;
2015-10-01, 18.34 val., (duomenys neskelbtini): „Aš nuopisa“;
2015-10-01, 18.35 val., (duomenys neskelbtini): „Ar tau ne gėda, kas tavo draugai?“;
2015-10-01, 18.40 val., (duomenys neskelbtini): „Tavo draugasL aš net nesišaipau, kokso trūksta ant galo. Visam Panevėžiui girias kaip tave daro. S. paklausk“;
2015-10-01, 18.56 val., (duomenys neskelbtini): „Eisiu iki galo“;
2015-10-01, 18.58 val., (duomenys neskelbtini): „Ta pydara, tik pradžia. Dar vienas yra su auksiniu džipu, vis mąstau ką tiems narkomanams padaryti“;
2015-10-01, 18.59 val., (duomenys neskelbtini): „Aš pas juos nevažiuoju, o tie nuopisos naglai varo į mano namus be leidimo“;
2015-10-01, 19.01 val., (duomenys neskelbtini): „Tegu tie bailiai dar sykį atvažiuoja į mano namus, narkomanai....“;
2015-10-01, 19.04 val., (duomenys neskelbtini): „Tu su juo niuchini, gali jam pasiūlyti kad kartu nuo mano varpos patrauksit? Supratai, ar ne?“;
2015-10-01, 19.21 val., (duomenys neskelbtini): „Gal tu turi savo draugų? Visi mano“;
2015-10-01, 19.39 val., (duomenys neskelbtini): „Tu žiurke, bedarbe. Vaikams tik rūbus gali išlyginti, daugiau nieko. Dabar viską galėsi duoti“;
2015-10-01, 20.08 val., (duomenys neskelbtini): „Tu sterva, sutiksiu, apmyšiu galvą. Supratai“;
2015-10-01, 20.08 val., (duomenys neskelbtini): „Tu kurva, mąstyk ką rašai. Nepadės nei draugai, nei mentai“;
2015-10-01, 20.29 val., (duomenys neskelbtini): „O kai mano šūdą ėdei, tai buvo skanu ir 20 metų nevėmei“;
(2 t., b. l. 1-131).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. G. laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. vasario mėn. sistemingai baugino L. G. naudodamas psichinę prievartą.
BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už dviejų rūšių veikas: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti, ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą. Sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-553-942/2015).
V. G. terorizavo nukentėjusiąją L. G. sistemingai ją baugindamas ir naudodamas psichinę prievartą. Jo naudota psichinė prievarta reiškėsi: 1) grasinimais atimti gyvybę (sakant, kad jos ir vaikų gyvenimas baigsis taip, kaip baigėsi B. šeimos (B. 2009 m. nušovė savo sutuoktinę, dukterį ir nusišovė pats) gyvenimas, kad, nepadės nei draugai, nei „mentai“, SMS žinutėmis nepilnametei dukrai G. G., kad ją užmuš, kad nedaug jai liko gyventi, kad geriau būtų tik gimusią užmušęs ir žinutėmis: “mirk“, „nekenčiu“, „apmyšiu galvą“, “tu lavonas“, sukarpytų šeimos nuotraukų siuntimu; 2) nepagrįstais kaltinimais L. G., kad ji elgiasi amoraliai, vartoja narkotikus, turi lytinių santykių su dukters draugu, su kaltinamojo draugais; 3) bauginančios atmosferos kūrimu, (sekiojimu, įžeidinėjimais, patyčiomis, rašant L. G. nešvankaus, amoralaus pobūdžio SMS žinutes, kuriose nukentėjusioji vadinama „kurva“, „sterva“, „durne“, „narkomane“, „bedarbe“, o dukra G. G. vadinama „iškrypėle“, „klišakoje“, joms nuolat siūloma lytiškai santykiauti su įvairiais žmonėmis ir su V. G.; piktdžiugiavimu, kad nukentėjusioji yra bedarbė ir negali pragyventi be V. G. pagalbos; grasinimu neduoti pinigų, atjungti elektrą ir dujas); 4) nukentėjusiosios L. G. aplinkos niekinimu (pareiškimu, kad ją paėmė nuo konteinerio, kad ji neturi draugų, kad jos visos draugės prostitutės ir narkomanės; 5) L. G. teisinę pagalbą civilinėje byloje teikiančios advokatės menkinimu ir niekinimu, amoralaus pobūdžio žinučių apie advokatę G. M. ir jos šeimą siuntimu.
Nukentėjusioji L. G. parodė, kad prasidėjus skyrybų procesui kaltinamasis V. G. jai nuolat rašė ir skambino, kartais žinučių ir skambučių ji sulaukdavo daugiau nei 50 per vieną dieną. Dauguma jo žinučių buvo amoralaus turinio, grasinančios jai ir vaikams. Kaltinamasis jai ne kartą išsakė grasinimą jų šeimos gyvenimą užbaigti taip, kaip jį užbaigė jų šeimos draugas B., išžudęs savo artimuosius. Jis neleidžia draugams lankytis nukentėjusiosios L. G. namuose, bendrauti su ja, niekina ir žemina L. G. drauges rašydamas apie jas nešvankias žinutes, kuriose siūlo atlikti lytinį aktą su kaltinamuoju. Draugei S. L. grasino susidoroti su ja jos vaikais ir sugadinti jos automobilį. Liudytoja R. P. ir nukentėjusioji S. L. patvirtino, kad kaltinamasis V. G. skyrybų proceso metu terorizavo savo sutuoktinę L. G., naudodamas psichologinį, ekonominį ir net fizinį smurtą (neteikė išlaikymo vaikams, atėmė automobilį, rankinę). Nukentėjusiosios L. G. ir liudytojų duotus neprieštaringus, nuoseklius parodymus patvirtina ir L. G. kaltinamojo siųstų SMS žinučių išklotinės. Iš išklotinėse užfiksuotų žinučių turinio matyti, jog nukentėjusiosios terorizavimas pasireiškė aktyviais ir ilgesnį laiką išreikštais kaltinamojo veiksmais: jis amoralias ir grasinančias žinutes siuntinėjo intensyviai, po keliolika ar net keliasdešimt žinučių per parą. Žinutėse vadino nukentėjusiąją įžeidžiančiais žodžiais, žemino ją ir vyriausiąją dukrą, jų draugus, artimuosius, niekino nukentėjusiosios pasirinktą atstovę civilinėje byloje, advokatę G. M., siuntė nukentėjusiajai nuogų vyrų ir moterų nuotraukas. Iš tų pačių žinučių turinio matyti, kad nukentėjusioji L. G. tuo pačiu kaltinamajam V. G. neatsakė, į jo žinutes arba nereaguodavo, arba atsakydavo neprovokuodama kaltinamojo ir nenaudodama nešvankių ir įžeidžiančių išsireiškimų. Iš visų šių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais V. G. siekė sąmoningai sudaryti su juo besiskiriančiai sutuoktinei L. G. baimės ir nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas, sukelti psichologinį diskomfortą. Nors kaltinamasis V. G. viso proceso metu neigė bauginęs buvusią sutuoktinę L. G., tvirtino, kad žinutes rašė būdamas supykęs ant L. G. dėl inicijuotų skyrybų, tačiau toks kaltinamojo elgesys netraktuotinas vien tik kaip besiskiriančių asmenų nesutarimai ir konfliktai. Bendrąja prasme V. G. elgesys atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis), be to, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Jis piktybiškai ignoravo pagarbą kitam asmeniui, elgėsi priešingai visuomenės pripažintoms žmogaus teisėms ir laisvėms, egocentrišku ir amoraliu elgesiu nepagrįstai sureikšmindamas savo norą atgaivinti nutrūkusius santykius, agresyviais veiksmais akivaizdžiai peržengė taikaus sambūvio bei mandagaus bendravimo ribas. Teismas pažymi, kad V. G. veikos pavojingumą rodo ir tai, kad minėti veiksmai buvo atliekami sąmoningai bauginant ne tik sutuoktinę L. G., bet ir nepilnametę dukterį G. G., taip trikdant jos harmoningo vystymosi poreikius. Tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajai L. G. buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo V. G. ketinimų, ir kad kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos patvirtina ir tai, kad V. G. 2015 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už grasinimą nužudyti nepilnametę dukterį G. G. ir sutuoktinės motiną B. P., fizinio skausmo sukėlimą L. G. ir viešosios tvarkos pažeidimą, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (veikos padarytos 2014 m. balandžio 2 d., 2014 m. rugsėjo 30 d.), o 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už L. G. rankinės su pinigais ir asmeniniais daiktais atvirą pagrobimą, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2015 m. birželio 11 d.). Kaltinamojo V. G. kaltė įrodyta, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis V. G. buvo kaltinamas ne tik sistemingai bauginęs nukentėjusiąją L. G. panaudojant psichinę prievartą, bet ir grasinimu padaryti pavojingą jos gyvybei ir sveikatai bei turtui veiką. Kaip jau minėta, BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ir 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos yra alternatyvios ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta, terorizuojant kitą žmogų paprastai pasireiškia kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, tarp jų ir grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kitais baimę keliančiais veiksmais. Konstatavus, kad kaltinamojo veika pasireiškė sisteminga psichine prievarta, nuoroda į kitą alternatyvią BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytą veiką – grasinimą nužudyti, sutrikdyti sveikatą ar sugadinti turtą, iš kaltinimo pašalinama, kaip perteklinė.
Aprašant V. G. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad jis 2015 m., tikslus laikas nenustatytas, sulaužė namų, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, automatinius kiemo vartus. Nukentėjusioji L. G. parodė, kad automatiniai kiemo vartai buvo sulaužyti, tačiau kas juos sulaužė ji nematė. Mano, kad tai padarė kaltinamasis V. G.. Kaltinamasis V. G. nedavė parodymų, patvirtinančių, kad jis sulaužė kiemo vartus. Ši aplinkybė nebuvo patikimai nustatyta teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, todėl ji iš kaltinimo pašalinama.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis V. G. laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. vasario 18 d. terorizavo nukentėjusiąją S. L. sistemingai ją baugindamas ir panaudodamas psichinę prievartą. Jo naudota psichinė prievarta reiškėsi: 1) grasinimais atimti gyvybę (sakant: peršausiu snaiperiu, „nupisiu“ nuo vaizdo ir „nupisiu“ su visais vaikais, sulaužysiu kaulus, kai pagausiu, daužysiu kiekvieną dieną; 2) nepagrįstais kaltinimais S. L., sakant kad ji elgiasi amoraliai, nužudė savo brolį, ji ir jos vaikai vartoja narkotikus; 3) bauginančios atmosferos kūrimu, (įžeidinėjimai, tyčiojimasis, rašant S. L. nešvankaus, amoralaus pobūdžio SMS žinutes, kuriose nukentėjusioji vadinama „kurva“, „sterva“, „narkomane“, grasinant „apšikti, apmyšti“ nukentėjusiosios galvą, sudeginti tėvų namus). Kaltinamasis nukentėjusiajai S. L. grasino tiesiogiai jai skambindamas ir rašydamas SMS žinutes, taip pat skambindamas savo sutuoktinei L. G. ir reikalaudamas perduoti bauginančio pobūdžio grasinimus S. L..
Nukentėjusioji S. L. parodė, kad prasidėjus kaltinamojo V. G. skyrybų procesui, jis ėmė rašyti ir skambinti S. L.. Per du metus jis parašė apie 15-20 grasinamo ir amoralaus turinio žinučių. Jis grasina susidoroti ne tik su S. L., bet ir su jos vaikais, sudeginti jos tėvų namą. Vienoje žinutėje, rašytoje L. G., jis nurodė, kad atėjo eilė tos, kuri važinėja su auksiniu džipu. Kadangi S. L. ir važinėja su aukso spalvos džipu, tai mano, kad šia žinute jis grasino būtent jai. Kaltinamasis reikalauja nesilankyti draugės L. G. namuose ir draudžia su ja bendrauti. Kadangi kaltinamasis žino S. L. gyvenamosios vietos adresą ir ne kartą yra panaudojęs smurtą savo šeimos narių atžvilgiu, nukentėjusioji turi realų pagrindą bijoti, kad jis gali savo grasinimus įvykdyti. Liudytoja R. P. ir nukentėjusioji L. G. patvirtino, kad kaltinamasis V. G. skyrybų proceso metu terorizavo ne tik savo sutuoktinę L. G., naudodamas psichologinį, ekonominį ir net fizinį smurtą bet ir jos draugę S. L.. Nukentėjusiosios S. L. ir liudytojų duotus neprieštaringus, nuoseklius parodymus patvirtina ir L. G. bei S. L. kaltinamojo siųstų SMS žinučių išklotinės bei telefoninio pokalbio garso įrašas. Iš išklotinėse užfiksuotų žinučių turinio ir telefoninio pokalbio garso įrašo matyti, jog nukentėjusiosios S. L. terorizavimas pasireiškė aktyviais ir ilgesnį laiką išreikštais kaltinamojo veiksmais: jis amoralias ir grasinančias žinutes siuntinėjo intensyviai. Žinutėse ir telefono skambučių metu vadino nukentėjusiąją įžeidžiančiais žodžiais, tokiais, kaip „kurva“, „narkomane“, „sterva“, žemino ją, grasino nužudyti ir sutrikdyti sveikatą ne tik jai, bet ir jos vaikams, sužlugdyti karjerą. Pastarieji grasinimai pasireiškė žodžiais: „nupisiu su visais vaikais“, „nupisiu nuo vaizdo“, „sulaužysiu kaulus, daužysiu kiekvieną dieną, nušausiu su snaiperiu“ ir pan . Iš pokalbio turinio matyti, kad nukentėjusioji S. L. tuo pačiu kaltinamajam V. G. neatsakė, kaltinamojo neprovokavo ir nenaudojo nešvankių ir įžeidžiančių išsireiškimų. Iš visų šių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais V. G. siekė sąmoningai sudaryti su juo besiskiriančios sutuoktinės L. G. draugei S. L. baimės ir nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas, vertė ją patirti psichologinį diskomfortą. Nors kaltinamasis V. G. viso proceso metu neigė bauginęs buvusios sutuoktinės draugę ir tvirtino, kad žinutes rašė būdamas supykęs ant S. L. dėl jos nuolatinio kišimosi į skyrybų reikalus, tačiau toks kaltinamojo elgesys netraktuotinas vien tik kaip asmeniniai nesutarimai ir konfliktai. V. G. elgesys pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Jis piktybiškai ignoravo pagarbą kitam asmeniui, elgėsi priešingai visuomenės pripažintoms žmogaus teisėms ir laisvėms, egocentrišku ir amoraliu elgesiu nepagrįstai sureikšmindamas savo norą atskirti buvusią sutuoktinę nuo jos aplinkos, agresyviais veiksmais akivaizdžiai peržengė taikaus sambūvio bei mandagaus bendravimo ribas. V. G. veikos pavojingumą rodo ir tai, kad nukentėjusiosios S. L. ir L. G. buvo labai artimos draugės, jos bendravo nuo vaikystės ir S. L. padėjo L. G. išgyventi skyrybų procesą, o kaltinamojo V. G. veiksmai buvo atliekami sąmoningai bauginant ne tik sutuoktinę L. G., bet ir S. L., bauginančio pobūdžio žinutes perduodant ne tik asmeniškai S. L., bet ir L. G., taip sukuriant nuolatinės baimės ir atskyrimo atmosferą. Tai, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajai S. L. buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo V. G. ketinimų, ir kad kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos patvirtina ir tai, kad V. G. 2015 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už grasinimą nužudyti nepilnametę dukterį G. G. ir uošvę B. P., fizinio skausmo sukėlimą L. G. ir viešosios tvarkos pažeidimą, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (veikos padarytos 2014 m. balandžio 2 d., 2014 m. rugsėjo 30 d.), o 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už L. G. rankinės su pinigais ir asmeniniais daiktais atvirą pagrobimą, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2015 m. birželio 11 d.) Kaltinamojo V. G. kaltė įrodyta, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis V. G. buvo kaltinamas ne tik sistemingai bauginęs nukentėjusiąją S. L. panaudojant psichinę prievartą, bet ir grasinimu padaryti pavojingą jos gyvybei ir sveikatai bei turtui veiką. Kaip jau minėta, BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ir 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos yra alternatyvios ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Bauginimas – tai grasinimai (psichinė prievarta). Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą, kitais baimę keliančiais veiksmais (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-327-326/2016). Konstatavus, kad kaltinamojo veika pasireiškė sisteminga psichine prievarta, nuoroda į kitą alternatyvią BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytą veiką – grasinimą nužudyti, sutrikdyti sveikatą ar sugadinti turtą, iš kaltinimo pašalinama, kaip perteklinė.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. G. nepadarė nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios G. M. terorizavimas) ir 231 straipsnio 1 dalyje (trukdymas advokatui atlikti su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas).
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.
V. G. šioje byloje kaltinamas sistemingu G. M. bauginimu, t. y. tuo, kad jis psichinę prievartą naudojo parašydamas su juo besiskiriančiai sutuoktinei L. G. dvi SMS žinutes apie jos atstovę advokatę G. M.. Vieną žinutę L. G. jis išsiuntė 2014 m. gruodžio 4 d., žinutėje nurodė, kad G. M., numirus jos sutuoktiniui, tenkins lytinę aistrą oraliniu būdu kitiems asmenims, nes jau taip kartą darė (1 t., b. l. 82-87). Kitą žinutę savo sutuoktinei L. G. jis išsiuntė 2016 m. vasario 9 d., reikalaudamas perduoti advokatei G. M., jog jo draugai ir pats V. G. lytiškai santykiaus su jos sūnumi ir kitaip tenkins lytinę aistrą (1 t., b. l. 88).
Kasacinio teismo praktikoje BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas grasinimus kvalifikuojantis požymis – jų sistemingumas apibūdinamas kaip pavojingas nevienkartinis psichinis poveikis, pasireiškiantis grasinimais, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Tokie veiksmai visuomet turi būti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015, 2K-542/2011, 2K-423-303/2016). Inkriminuojant BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką būtina nustatyti veiksmų sistemingumą (tęstinumą), tokie veiksmai turi būti nenutolę laiko atžvilgiu, vėlesni veiksmai turi būti ne atsitiktiniai, o susiję su ankstesniaisiais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-341/2010, Nr. 2K-299/2013; 2K-300/2013, 2K-347/2014).
Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje (sprendžiant dėl nukentėjusiosios G. M. terorizavimo panaudojant psichinę prievartą) kaltinamojo V. G. rašytos SMS žinutės pagal savo išraiškos formą nors ir galėjo sukelti neigiamas emocijas, tačiau jo veiksmuose nėra sistemingumo požymio. Tarp jo parašytų ir L. G. išsiųstų SMS žinučių yra gana ilgas laiko tarpas, daugiau nei vienerių metų, o BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemingumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai. V. G. kaltinimas pareikštas dėl dviejų grasinimų veiksmų, o sistemingu žmogaus bauginimu teismų praktikoje pripažįstamas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015). Abi žinutės buvo išsiųstos ne pačiai nukentėjusiajai G. M., o jos atstovaujamai kaltinamojo sutuoktinei L. G., todėl, teismo manymu, šios žinutės buvo siejamos vieningo kaltinamojo V. G. sumanymo įbauginti ne G. M., o su juo besiskiriančią sutuoktinę L. G., priversti ją bijoti, jaustis nesaugiai skyrybų procese, nepasitikėti atstove advokate. V. G. žodžiai pagal savo išraiškos formą nors ir galėjo sukelti neigiamas emocijas nukentėjusiajai G. M., tačiau jo veiksmai neatitinka sistemingo šios nukentėjusiosios bauginimo, kaip nusikalstamos veikos, požymių.
Kaltinamasis V. G. išteisinamas, nesant jo veikoje nusikaltimo, sistemingai bauginant nukentėjusiąją G. M., požymių. Kaltinamojo veiksmai, rašant L. G. amoralaus ir grasinančio pobūdžio SMS žinutes apie G. M. ir jos šeimą, yra sudėtinė kaltinamojo nusikalstamos veikos terorizuojant nukentėjusiąją L. G. dalis, todėl jos nurodomos kaltinime dėl L. G. sistemingo bauginimo.
Pagal BK 231 straipsnio 1 dalį atsako tas asmuo, kuris bet kokiu būdu trukdė advokatui, ar kitam šio straipsnio dispozicijoje nurodytam asmeniui, atlikti su baudžiamosios, civilinės ar administracinės bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas. Tai yra tyčinė nusikalstama veika su formalia sudėtimi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek pasyvūs veiksmai (kasacinė nutartis Nr. 2K-188/2007), trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (kasacinė nutartis Nr. 2K-630/2007). Tačiau trukdymas, kaip teisinis požymis, nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatinėjamas ir pripažįstamas automatiškai. Teismas, vertindamas vieną ar kitą elgesį, kuriuo trukdoma advokatui vykdyti savo pareigas, ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė advokatas, bet ir įvykio kontekstą. Pagal subjektyviuosius požymius numatoma kaltininko tyčia, apimanti suvokimą, kad jis trukdo advokatui atlikti apibrėžtas jų pareigas, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus, taip pat ir tokius, kuriuos įgyvendinant norima sukliudyti teisingai išnagrinėti bylą teisme.
V. G. kaltinimai pagal BK 231 straipsnio 1 dalį pareikšti už tai, kad jis trukdė advokatei G. M. atlikti su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas: 2014 m. gruodžio 4 d. išsiuntė į L. G. telefoną grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutę, adresuotą G. M., kurioje nurodė, kad numirus jos vyrui A., ji lytiškai santykiaus su kitais asmenimis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario 9 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismui jau priėmus 2016 m. sausio 26 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir vaikų išlaikymo, išsiuntė į L. G. telefoną grasinančio pobūdžio SMS žinutę, kurioje necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais nurodė, jog V. G. ir jo draugai tenkins lytinę aistrą su advokatės sūnumi. Teismas pripažino, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis V. G. siekė įbauginti su juo besiskiriančią sutuoktinę L. G., priversti ją jausti nerimą ir baimę.
Nustatyta, kad 2014 m. gegužės 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas L. G. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bei išlaikymo priteisimo iš V. G.. 2016 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu L. G. ieškinys tenkintas iš dalies. Civilinėje byloje ieškovę L. G. atstovavo jos įgaliota atstovė advokatė G. M.. Kaltinamasis V. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad skyrybų proceso metu ieškinio reikalavimas vis didėjo, iš jo L. G. prisiteisti didesnę turto dalį, nei jai priklauso. V. G. manymu, sutuoktinei L. G. kelti nepagrįstus reikalavimus padėjo jos atstovė advokatė G. M., todėl jis, būdamas supykęs, parašė apie advokatę porą negražių žinučių.
2014 m. gruodžio 4 d., žinutėje V. G. nurodė, kad G. M., numirus jos sutuoktiniui, tenkins lytinę aistrą oraliniu būdu kitiems asmenims, nes jau taip kartą darė (1 t., b. l. 82-87). Kitą žinutę savo sutuoktinei L. G. jis išsiuntė 2016 m. vasario 9 d., reikalaudamas perduoti advokatei G. M., jog jo draugai ir pats V. G. lytiškai santykiaus su jos sūnumi ir kitaip tenkins lytinę aistrą (1 t., b. l. 88). Teismas pripažino, kad šiais savo veiksmais kaltinamasis V. G. siekė įbauginti su juo besiskiriančią sutuoktinę L. G., priversti ją jausti nerimą ir atsisakyti dalies reikalavimų civilinėje byloje, dėl to jį pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje (L. G. terorizavimas). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamojo V. G. ir nukentėjusiosios L. G. skyrybų procesas užtruko apie dvejus metus, kaltinamasis proceso metu terorizavo nukentėjusiąją L. G., naudodamas psichinę prievartą, pasireiškusią ir amoralaus pobūdžio SMS žinučių siuntimu, teismas daro išvadą, jog tokiais veiksmais jis siekė sukurti L. G. baimės ir nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas, tačiau neturėjo tyčios sutrukdyti advokatei atlikti su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas. Kaltinamojo veikoje tyčios nebuvimą patvirtina ir tai, kad antroji SMS žinutė buvo išsiųsta L. G. išnagrinėjus civilinę bylą ir praėjus mėnesiui nuo teismo sprendimo priėmimo, todėl nebegalėjo sutrukdyti advokatei atlikti savo pareigą.
V. G. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaltinamasis V. G. padarė du apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje. Nusikaltimai truko daugiau nei pusantrų metų ir pasibaigė 2016 m. vasario mėn. Jis 2015 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už grasinimą nužudyti nepilnametę dukterį, fizinio skausmo sukėlimą sutuoktinei ir viešosios tvarkos pažeidimą, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (veikos padarytos 2014 m. balandžio 2 d., 2014 m. rugsėjo 30 d.), o 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už atvirą svetimo turto pagrobimą, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2015 m. birželio 11 d). Šios aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o yra sąlygotos kaltinamojo atsainaus požiūrio į visuomenės pripažintas elgesio normas, žmogaus teises ir laisves. 2015 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę jis yra atlikęs. Nusikaltimų padarymo metu V. G. dirbo UAB „L.“ direktoriumi, nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „L.“ plėtros vadovu ir sporto klubo „A.“ direktoriumi. Jis turi du nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. G., teismo sprendimu yra įpareigotas teikti vaikams išlaikymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, už kiekvieną nusikalstamą veiką kaltinamajam V. G. skiriamos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos, jas iš dalies sudedant.
V. G. šioje byloje tiriamas nusikalstamas veikas padarė prieš priimant 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimi, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant. Į paskirtos bausmės laiką įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad išimtiniais atvejais galimas ir pakartotinis šio instituto taikymas. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
V. G. nuteistas už du apysunkius tyčinius tęstinio pobūdžio nusikaltimus, kurie padaryti (nutrūko) po 2015 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, prieš priimant 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį. 2015 m. birželio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę kaltinamasis yra atlikęs. Byloje nustatyta teigiamų kaltinamojo savybių: V. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, teismo sprendimu privalo teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos parengtoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kaltinamojo V. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas (31 balas). Jis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. vykdė laisvės apribojimo bausmę ir bausmės vykdymo pažeidimų nebuvo užfiksuota. Kaltinamasis V. G. nėra socialiai atsiskyręs, turi daug draugų ir pažįstamų. Yra tikimybė, kad pavartojęs alkoholį gali išreikšti savo pyktį. Supranta, kad turi problemų ir nori jas spręsti, tačiau ignoruoja savo elgesio pasekmes, įvertindamas pasekmes tik sau. Kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas alkoholiu ir mąstymas bei elgesys. Probacijos tarnybos specialistas, suteikęs socialinio tyrimo išvadą, rekomenduoja V. G. taikyti probacijos sąlygas: dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, specialisto nuomone, padėtų atpažinti elgesio problemas ir suvokti pasekmes, taip pat išspręsti savitvardos ir agresyvaus elgesio problemas (3 t., b. l. 59-61).
Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, V. G. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už apysunkių, panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 ir 10 punktais, jam skiriami įpareigojimai: 12 mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programose ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei 2016 m. lapkričio10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytas įpareigojimas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
Tiriamoji medžiaga – skaitmeninės laikmenos (3 CD) su telefono ryšių išklotinėmis, garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinos baudžiamojoje byloje.
Ikiteisminio tyrimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinama ją pateikusiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (L. G. terorizavimas) ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.
- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje (S. L. terorizavimas), ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti V. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 ir 10 punktais, paskirti įpareigojimus: 12 mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programose ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį (G. M. terorizavimas) ir 231 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Tiriamąją medžiagą – skaitmenines laikmenas (3 CD) su telefono ryšių išklotinėmis, garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.
Ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ją pateikusiai institucijai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.