Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-360/2017

Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08323-2016-8

2017 m. liepos 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 2 dalį (L. G. terorizavimas) laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (S. L. terorizavimas) laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 ir 10 punktais, paskirti įpareigojimai: 12 mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programose ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiu V. G. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (G. M. terorizavimas) ir 231 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad sistemingai baugino žmogų, panaudodamas psichinę prievartą: laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. vasario mėn. prasidėjus skyrybų procesui, nuolat skambino sutuoktinei L. G. ir siuntė jai grasinančio pobūdžio žinutes, persekiojo, tokiu būdų sudarydamas bauginančią aplinką: 2014 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 16.31 val. iki 21.57 val., iš abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė L. G. grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutę, kurioje nurodė, kad mirus jos atstovės advokatės G. M. vyrui, advokatė lytiškai santykiaus su kitais asmenimis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. balandžio mėn., tikslus laikas nenustatytas, brovėsi į namus, (duomenys neskelbtini) , tačiau, L. G. dukrai spėjus užrakinti buto duris, į namą nepateko. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario mėn., tikslus laikas nenustatytas, sėdėdamas automobilyje, stebėjo namą, (duomenys neskelbtini), po to pravažiavo pro namą, naudodamas garsinį signalą, tokiais veiksmais baugino name esančią L. G.. 2016 m. vasario-kovo mėn., tikslus laikas nenustatytas, V. G. į pašto dėžutę, (duomenys neskelbtini), įdėjo voką, kuriame buvo sukarpytos šeimos nuotraukos, angelo statulėlė ir metaliniai pinigai. 2015 m. rugpjūčio 13 d., laikotarpiu nuo 9.22.52 val. iki 10.08.41 val., bei 2015 m. rugsėjo 26 d., 11.20.15 val., 2015 m. spalio 1 d., 20.10.19 val., 2016 m. sausio 10 d., 00.22.58 val., 2016 m. sausio 18 d., 00.16.38 val., siuntė L. G. įvairias necenzūrinio ir nepadoraus turinio, įžeidžiančio, grasinančio ir bauginančio pobūdžio žinutes, tokias, kaip: „nepadės nei draugai nei mentai“. 2016 m. vasario 9 d. atsiuntė L. G. nepadoraus turinio SMS žinutę, kurioje nurodė, kad jo draugai ir pats V. G. lytiškai santykiaus su G. M. sūnumi ir kitaip tenkins lytinę aistrą.

Be to, V. G. nuteistas ir už tai, kad sistemingai baugino žmogų, panaudodamas psichinę prievartą: 2014 m. vasarą, tiksli data nenustatyta, paskambino savo žmonai L. G., ir pokalbio metu liepė jai perduoti S. L. žinią, jog nužudys ją kartu su jos vaikais ir padegs jos tėvų namus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. balandžio mėn. pabaigoje, tiksli data nenustatyta, paskambino telefonu S. L. ir pokalbio metu grasino susprogdinti jos automobilį bei sulaužyti kaulus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. vasarą, tiksli data nenustatyta, (duomenys neskelbtini), pastojo S. L. kelią ir priešais ją demonstratyviai sugniaužė kumščius. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario 18 d., 18.20 val., paskambino S. L. telefonu ir pokalbio metu grasino susidorojimu žodžiais: „kai pagausiu daužysiu kiekvieną dieną, apmyšiu ir apšiksiu galvą, rasiu užmušiu ir peršausiu su snaiperiu galvą su visais vaikais“.

V. G. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad jis sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, grasindamas padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką, bei trukdė advokato veiklai: nuo 2014 metų atstovaujant skyrybų byloje L. G., 2014 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 16.31 val. iki 21.57 val., iš abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė į L. G. telefoną grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutę, adresuotą G. M., atstovaujančiai L. G. skyrybų byloje. Žinutėje nurodė, jog numirus G. M. vyrui, ji lytiškai santykiaus su kitais asmenimis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016 m. sausio 26 d. priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, išlaikymo priteisimo, iš dalies patenkinus ieškovės L. G. ieškinio reikalavimus, V. G. 2016 m. vasario 9 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išsiuntė į L. G. telefoną grasinančio pobūdžio SMS žinutę, adresuotą G. M., kurioje necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais nurodydamas, jog lytiškai prievartaus jos sūnų, tokiu būdu terorizavo G. M. bei trukdė jos, kaip advokatės, veiklai civilinėje byloje, grasindamas padaryti jos šeimos nariams pavojingą sveikatai ar gyvybei veiką.

Apeliantė taip pat nurodo, kad V. G. siekė, kad ji neatstovautų L. G. santuokos nutraukimo byloje, tai buvo akivaizdu nuo pat pradžių. Jis ir pats pripažįsta, kad dar neprasidėjus skyrybų procesui, siekė ją nušalinti nuo L. G. atstovavimo, iš pradžių teigdamas, kad ji, G. M., buvo jo advokatė ( prieš 10 metų), po to, kad neva yra L. G. draugė ir dalyvauju su ja kažkokiuose vakarėliuose, tačiau pamatęs, kad jo nepagrįsti išsigalvojimai neduos jokių rezultatų, pradėjo grasinti ir bauginti. Paskutinė jo atsiųsta SMS žinutė buvo susijusi su tuo, kad nukentėjusioji nerengtų apeliacinio skundo ir kaip paskutinį argumentą jis nurodė tai, kad susidoros su jos sūnumi. Sutapimas tai ar ne, tačiau po kelių mėnesių jos sūnūs buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamų asmenų. Objektyviai BK 231 straipsnyje numatyta veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu profesinei veiklai. Papildomas objektas gali būti konstitucinės asmens teisės ir laisvės (asmens sveikata, neliečiamybė, garbė, orumas, saugios gyvenimo sąlygos ir pan.). Tokiu būdu, nelogiška teismo išvada, kad SMS žinutėmis V. G. siekė įbauginti L. G., o ne trukdyti advokatės profesinei veiklai. V. G. pakankamai atsiuntė L. G. grasinančio pobūdžio žinučių, todėl siųsdamas šias, susijusias su G. M., jis turėjo tyčią ją priversti atsisakyti atstovauti L. G. interesus, o ne gąsdinti L. G.. Akivaizdu, kad L. G., jeigu būtų išsigandusi SMS žinučių, nukreiptų į ją, dar 2014 metais galėjo atsisakyti jos paslaugų, tačiau priešingai - ji suprato kad ir apeliantei iš V. G. pusės gresia pavojus, todėl ir pranešė apie gautas žinutes. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį, galima daryti išvadą, kad bet kuris bylos, kurioje advokatas atstovauja, dalyvis gali nebaudžiamas terorizuoti advokatą, jam grasinti ir bauginti ir tai nesudaro jokio baudžiamojo nusikaltimo sudėties. Teismas turėjo įvertinti, kad būtent dėl jos profesinės pareigos atlikimo ir prasidėjo V. G. terorizavimas ir gąsdinimas, kas sukėlė jai stresą, nesaugumo jausmą ir palietė ne tik ją, bet ir jos šeimos narius.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, skirdamas V. G. bausmę, neįvertino nei jo padarytų nusikaltimų sunkumo, o tuo labiau jo asmenybės. Bausmė jam turėjo būti paskirta didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. V. G. savo kaltės visiškai nepripažino ir net nurodė absurdiškas savo veiksmų priežastis (neva tai ji reikalavo iš jo per advokatą R. K. 500 000 Lt), nusikalstamas veikas įvykdė trijų asmenų atžvilgiu, teisiamas jau trečią kartą ir visos jo nusikalstamos veikos susijusios su smurtu arba grasinimu pavartoti smurtą. Jis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir nėra jokių duomenų, kad jo elgesys gali pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, bausmė V. G. turėjo būti paskirta ne mažesnė kaip 3 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant taip pat ne trumpesniam kaip trejų metų terminui.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjai advokatai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliantė nukentėjusioji, skųsdama nuosprendį, ginčija tik tą pirmosios instancijos nuosprendžio dalį, kurioje V. G. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 231 straipsnio 1 dalį išteisintas, prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 231 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam didesnes nei vidurkis laisvės atėmimo bausmes.

Toks nukentėjusiosios prašymas iš dalies pagrįstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas V. G. L. G. rašytas SMS žinutes dėl G. M. vien kaip siekį įbauginti pačią L. G., vienpusiškai vertino bylos aplinkybes ir dėl to padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir teisingai aptarta BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, teismų praktika. BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios alternatyvios veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; ir 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. G. veiksmus (SMS žinutes) dėl G. M., sprendė, jog jie neatitinka sistemingumo požymio, kadangi tarp rašytų žinučių yra ilgas laiko tarpas, kaltinimas pareikštas dėl dviejų grasinimų, kai sistemingu žmogaus bauginimu teismų praktikoje pripažįstamas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, abi žinutės buvo išsiųstos ne pačiai nukentėjusiajai G. M., o jos atstovaujamai L. G., kurią ir buvo siekiama priversti bijoti, jaustis nesaugiai, nepasitikėti jai atstovaujančia advokate G. M.. Kolegijos manymu, minimoje V. G. veikoje neįžvelgdamas nusikaltimo požymių, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju objektyviai nustatyta, kad V. G. L. G. dėl G. M. siuntė 2 žinutes, tarp kurių nors ir yra ilgas laiko tarpas, tačiau šiuo konkrečiu atveju vertinamos ir susiklosčiusios konkrečios aplinkybės. Nuo 2014 m. nukentėjusioji G. M. atstovavo L. G. santuokos nutraukimo byloje. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog L. G. prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, taigi advokatei buvo žinomas V. G. konfliktiškas elgesys, ūmus būdas, smurtas prieš šeimos narius, grasinimai L. G.. G. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad skyrybų procesas vyko sunkiai, ji buvo šmeižiama, pergyvendavo dėl posėdžių, jautė įtampą, pasirodė žinutės. Nukentėjusioji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose teigė, kad teismo posėdžių metu V. G. jai replikuodavo necenzūrinius žodžius, vadindavo „žiurkėmis“, vaipydavosi (b. l. 94-95, t. 1).

Iš paties V. G. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad jis buvo priešiškai nusiteikęs ir prieš G. M., kadangi manė, jog ji, žinodama jo finansinius reikalus (dėl ankstesnio jo paties atstovavimo), negali atstovauti sutuoktinei, todėl ir prasidėjo konfliktai, teigė, kad „už jo pinigus advokatė eina prieš jį“. Nors V. G. grasinančias žinutes rašė ne pačiai G. M., o L. G., tačiau nekyla abejonių, jog jis tikrai suprato, kad su juo besiskirianti sutuoktinė, advokatei žinutes parodys, juolab, jog skyrybų procesas buvo konfliktiškas, vienoje iš žinučių netgi raginama perduoti turinį G. M.. Skundžiamame nuosprendyje pripažinta, jog žinutės pagal savo išraiškos formą galėjo sukelti neigiamas emocijas G. M.. Akivaizdu, jog jose vartojama įžeidžianti, amorali, necenzūrinė leksika, yra užuominų apie smurtą, kuris gali ateityje būti pavartotas prieš žinutėse paminėtus asmenis. Be to, žinutėse minima ne tik pati nukentėjusioji G. M., tačiau ir jos šeimos nariai (vyras, sūnus), nurodoma, kokiu būdu bus pavartotas smurtas (prieš sūnų), kritikuojamas ne G. M. kaip L. G. atstovės byloje elgesys, atlikti proceso veiksmai, tačiau pasisakymai adresuojami jai kaip asmeniui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kolegija mano, jog V. G., rašydamas žinutes dėl G. M., norėjo sukelti baimę, nervinę įtampą būtent pastarajai, ragino L. G. advokatei perduoti atitinkamą informaciją, turinyje minėdamas ne tik patį asmenį, kuriam jaučia priešiškumą (G. M.), tačiau įtraukdamas ir artimiausius jo šeimos narius (vyrą ir sūnų), taip siekdamas stipresnio poveikio, parodydamas, jog žino nukentėjusiosios artimą aplinką, brangius žmones bei leisdamas suprasti, kad jiems gali būti pakenkta. Nors tarp V. G. rašytų žinučių yra nemažas laiko tarpas, tačiau jos nėra visiškai atsitiktinės, turi nuoseklumo, pirmoje užsimenama apie vieną nukentėjusiosios šeimos narį, antroje nebesikartojama ir jau minimas kitas artimasis. Nukentėjusioji G. M. apklausiama teisiamajame posėdyje pažymėjo, jog jos vyras neserga jokia mirtina liga, todėl visiškai realu, jog pamačiusi žinutę, kurioje užsimenama, kad kai jos vyras mirs, ji lytiškai santykiaus su kitais asmenimis, žinodama kad tai parašė V. G., kuris yra konfliktiškas, ūmaus būdo, smurtaujantis asmuo, galėjo pradėti nerimauti. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje taip pat pažymėjo, jog žino V. G. aplinką (užsiėmė verslu, buvo sprogdinti jo automobiliai, turi sąsajų su „agurkinių“ grupuote), todėl dėl žinutėse išsakytų su ja susijusių V. G. grasinimų nesijautė saugi, netgi ėmėsi tam tikrų atsargumo priemonių dėl savęs ir vyro, o po grasinimų, susijusių su sūnumi jau kreipėsi į teisėsaugą. Visa tai rodo, kad G. M. rimtai vertino V. G. žinutes kaip grasinimus, nors išsakytus ir ne jai tiesiogiai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. G. sistemingai baugino žmogų, panaudodamas psichinę prievartą: nuo 2014 metų atstovaujant skyrybų byloje L. G., 2014 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 16.31 val. iki 21.57 val., iš abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė į L. G. telefoną grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutę, adresuotą G. M., atstovaujančiai L. G. skyrybų byloje. Žinutėje nurodė, jog numirus G. M. vyrui, ji lytiškai santykiaus su kitais asmenimis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016 m. sausio 26 d. priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, išlaikymo priteisimo, iš dalies patenkinus ieškovės L. G. ieškinio reikalavimus, V. G. 2016 m. vasario 9 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, išsiuntė į L. G. telefoną grasinančio pobūdžio SMS žinutę, adresuotą G. M., kurioje necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais nurodydamas, jog lytiškai prievartaus jos sūnų, tokiu būdu terorizavo G. M., grasindamas padaryti jos šeimos nariams pavojingą sveikatai ar gyvybei veiką.

Tokia nuteistojo veika atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Jo kaltę neginčiajamai patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų L. G., G. M., iš dalies ir paties V. G. parodymai, antstolės faktinių aplinkybių protokole užfiksuotos SMS žinutės, išsiųstos iš telefono numerio, kuris, kaip nustatyta pagal bylos aplinkybes, priklauso V. G., bei kiti bylos duomenys.

V. G. buvo kaltinamas ne tik sistemingai bauginęs nukentėjusiąją G. M. panaudojant psichinę prievartą, bet ir grasinimu jos šeimos nariams padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai pažymėta, kad BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką ir 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos yra alternatyvios ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Bauginimas – tai grasinimai (psichinė prievarta). Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą, kitais baimę keliančiais veiksmais. Konstatavus, kad V. G. veika pasireiškė sisteminga psichine prievarta, nuoroda į kitą alternatyvią BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytą veiką – grasinimą padaryti jos šeimos nariams pavojingą sveikatai ar gyvybei veiką, iš kaltinimo pašalinama, kaip perteklinė.

Pripažinus V. G. kaltu dėl G. M. terorizavimo, atitinkamai koreguojama ir skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis, kurioje nuteistojo veiksmai, rašant L. G. amoralaus ir grasinančio pobūdžio SMS žinutes apie G. M. ir jos šeimą, yra sudėtinė nusikalstamos veikos terorizuojant nukentėjusiąją L. G. dalis.

Skirdamas bausmę V. G. už šią nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi bendrosiomis bausmių skyrimo nuostatomis ir atsižvelgia į tai, kad V. G. veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio (panašiu laikotarpiu jis darė atitinkamas nusikalstamas veikas ir prieš kitus asmenis – L. G., S. L.), o yra sąlygota nuteistojo atsainaus požiūrio į visuomenės pripažintas elgesio normas, žmogaus teises ir laisves, nėra nustatyta nei jo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis dirba, turi gyvenamąją vieta, nepilnamečių vaikų, kurie, nors gyvena su motina, tačiau jiems turi būti teikiamas išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus realią, mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Nors nukentėjusiosios apeliaciniame skunde užsimenama apie griežtesnių bausmių taikymą nuteistajam, tačiau kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo ir šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės nėra per švelnios, atitinka padarytų nusikalstamų veiko pavojingumą, V. G. kaltę, pakankamai atsižvelgiama ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nukentėjusioji apeliaciniame skunde dėl tų pačių veiksmų prašė V. G. pripažinti kaltu ir pagal BK 231 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas dėl trukdymo advokatei atlikti savo pareigas (BK 231 straipsnio 1 dalis) V. G. išteisino motyvuodamas, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tarptautinių teisminių institucijų pareigūnų, advokatų, antstolių normali veikla, atliekant bylų tyrimą ar nagrinėjimą ar vykdant teismų sprendimus. Veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tarptautinių teisminių institucijų pareigūnų, advokatų antstolių profesinei veiklai. Įstatymas nepateikia trukdymo būdų sąrašo, tačiau trukdymas gali būti suprastas kaip bet kokie veiksmai, sudarantys kliūtis atlikti profesines procesines pareigas atvirai kišantis į atitinkamo pareigūno veiklą ar sudarant fizines kliūtis. Bet kuris trukdymas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai ir toks trukdymas nėra susijęs su smurtu ar kitokia prievarta. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos pradžios, neatsižvelgiant į tai, ar pareigūnų veikla buvo tik trikdoma ar realiai sutrikdyta. Šiai nusikalstamai veikai yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad trukdo pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės ar tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu, nagrinėjimu ar vykdymu susijusias pareigas, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-648/2016).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus BK 231 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nuosprendį ir baudžiamąją bylą, V. G. veiksmuose neįžvelgia minėto nusikaltimo požymių. V. G. pagal inkriminuotas kaltinimo aplinkybes, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų atvirai kišęsis į G. M. kaip advokatės civilinėje byloje veiklą ar būtų sudaręs kliūtis G. M. atlikti savo kaip advokatės procesines pareigas civilinėje santuokos nutraukimo byloje. V. G. parašytų žinučių turinyje nėra užuominų dėl procesinės advokatės veiklos. Todėl kaltinimas trukdymu advokatei atlikti savo profesinę pareigą yra tik prielaida, kurios bylos duomenys nepatvirtina.

Kolegija, atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį dėl V. G. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje (G. M. terorizavimas) ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu V. G. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis ir nustatyti galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyti V. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 ir 10 punktais, paskirti įpareigojimus: 12 mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programose ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitoje dalyje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendį pakeisti ir iš aprašomojoje dalyje kaip įrodytų nurodomų aplinkybių dėl L. G. sistemingo bauginimo panaudojant psichinę prievartą, pašalinti aplinkybes dėl 2014 m. gruodžio 4 d. grasinančio, necenzūrinio pobūdžio SMS žinutės siuntimo L. G. dėl G. M. ir 2016 m. vasario 9 d. nepadoraus turinio žinutės siuntimo L. G. apie G. M..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.