- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2-7577-845/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03197-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Le Huede
- Atsakovas
- S. V., R. L.
- Ieškovas
- UAB „Tomadas“
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. L. 12 349,00 Eur skolos, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas –278,00 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad 2020-06-05 ieškovas su Vilniaus apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-88 (toliau – Sutartis), kurios 1 p. nuostatomis ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 2.5 p. nustatyti ieškovo teikiamų paslaugų įkainiai. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis bei Vilniaus apskrities VPK nurodymu, 2021-09-12 ieškovas transportavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), tai patvirtina 2021-09-12 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, bei nugabeno ją saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Pabrėžė, jog ieškovas niekada nebuvo subjektas savarankiškai priimantis sprendimus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar dėl jų grąžinimo savininkams ar teisėtiems valdytojams. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo tvarką aiškiai numato Sutarties 8.9 ir 8.13 punktai, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-1124 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 5-V-200 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo 19 punkto nuostatos: (i) Sutarties 8.9. punktas: „Transporto priemones priverstinai nuvežti ir saugoti policijos pareigūnui pateikus transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą paimti, konfiskuoti ar laikinai apriboti nuosavybės teises į transporto priemonę“; (ii) Sutarties 8.13. punktas: „Grąžinti transporto priemones asmenims, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir jiems išduotą įgalioto policijos pareigūno, arba teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno pasirašytą leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę“; (iii) Įsakymo Nr. 5-V-1124 19 punkto nuostatomis tik policijos įstaigos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą ar kitas įgaliotas pareigūnas, gali priimti sprendimą grąžinti nuvežtą transporto priemonę ir išduoti leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Pažymėjo, kad neretai susiduriama su situacija, kai Vilniaus apskrities VPK, prokuratūra ar teismas nusprendžia grąžinti transporto priemonę, tačiau jos savininkas ar teisėtas valdytojas piktybiškai neatvyksta į saugojimo aikštelę atsiimti automobilio, kaip yra ir šiuo nagrinėjamu atveju. Nurodė, kad Priedo Nr. 1, 12 punktas aiškiai numato, jog ieškovas kartą per mėnesį raštu kreipiasi į Vilniaus apskrities VPK, siųsdamas jiems faktiškai saugojimo aikštelėje stovinčių priverstinai sulaikytų transporto priemonių sąrašą (užklausimą), kuriame prašo nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t. y. ar jau yra priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę ar dar ne; tik gavęs informaciją iš Vilniaus apskrities VPK apie tai, jog transporto priemonė yra grąžintina, ieškovas savo lėšomis imasi informuoti transporto priemonių savininkus apie būtinybę atsiimti jų saugomą transporto priemonę ir apmokėti transportavimo bei saugojimo išlaidas, o nepavykus su TP savininkais susitarti taikiai, kreipiamasi į teismą. Šiuo atveju, Vilniaus apskrities VPK ir VĮ ,,Regitra“ duomenimis, pagal valstybinį numerį, kurį pateikė VPK, Automobilio savininkas yra atsakovas R. L.. Pažymėjo, kad 2023-09-12 Vilniaus apskrities VPK nusprendė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri įsiteisėjo 2023-10-02), pagal kurią Automobilis grąžintinas savininkui. Kadangi, atsakovas neatvyko į ieškovo priverstinai saugomų transporto priemonių stovėjimo aikštelę, ieškovas, atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities VPK ir VĮ ,,Regitra“ pateiktus duomenis, 2023-01-16 kreipėsi į atsakovą su pranešimu dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už jos transportavimą bei saugojimą. Atkreipė dėmesį, kad sprendimas iš Vilniaus apskrities VPK buvo gautas tik 2023-12-16. Nors ieškovas informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei ragino atsiskaityti, atsakovas jokių veiksmų nesiėmė, jis elgėsi pasyviai ir nerūpestingai, visiškai nebendradarbiavo su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad gavęs informaciją iš policijos komisariato nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų: siuntė pranešimus asmeniui apie suteiktas paslaugas, siekė ginčą išspręsti taikiai. Nepaisant minėtų raginimų, atsakovas šiai dienai nėra atsiskaitę su ieškovu už Automobilio saugojimą. Ieškovas savo reikalavimą grindė Sutarties 2.5 p. nuostatomis, pagal kurias jam turi būti atlyginta už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą transporto priemonės savininko ir valdytojo (solidariai) ar tik vieno iš jų lėšomis; taip pat rėmėsi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 8 d., kuri numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai; išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Pažymėjo, kad pagal ieškovo ir Vilniaus apskr. VPK sudarytą Sutartį priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga). Būtinosios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui ir (a) valdytojui specialios viešosios teisės normos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016). Taigi, ieškovo išlaidos, kurias jis patyrė veikdamas atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 str.). Teigė, kad kitoks įstatyminio reglamentavimo aiškinimas paneigtų transporto priemonės valdytojo pareigą laikytis KET bei nepažeisti LR ANK nustatytų reikalavimų ir reikštų, jog viešosios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių išlaidų forma, šalinimą. Teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti atitinkamų išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 str. įtvirtintam protingumo principui.
Taip pat ieškovas nurodė, kad automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę buvo 2021-09-12; transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina - 70,00 Eur; iki nutarimo įsiteisėjimo dienos (2023-10-02) automobilis buvo saugomas 751 dieną. Paaiškino, kad vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina - 12,00 Eur. Po nutarimo įsiteisėjimo dienos (2023-10-03) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2024-02-14) saugojimo terminas sudarė 135 dienos. Pažymėjo, kad vienos paros automobilio saugojimo kaina pagal ieškovo vadovės 2020-06-05 Įsakymą „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 222/1 sudaro 24,20 Eur. Taigi atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 12 349,00 Eur (PVM įskaitytas). Taip pat, remiantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 278,00 Eur žyminį mokestį.
Atsakovas R. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis pardavė pažįstamiems, tačiau jo neišregistravo. Paaiškino, kad automobilį pardavė 2018 m., tačiau pirkimo-pardavimo sutarties neturi. Nurodė, kad 2024 m. sausio mėn. gavo iš ieškovo pranešimą dėl automobilio atsiėmimo ir skolos padengimo. Teigė, kad skola susidarė ne dėl jo kaltės, todėl nesutiko jos dengti dalimis, kaip siūlė ieškovas.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad automobilį jis pardavė 2017-2018 metais asmeniui, kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau Regitroje neįregistravo pardavimo fakto; taip pat nurodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neturi, nes keitė gyvenamąją vietą kelis kartus; taip pat paaiškino, kad apie įvykį jis nebuvo informuotas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-06-05 ieškovas sudarė su Vilniaus apskrities VPK Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-88 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1 p.); Sutarties 2.5 p. šalys sulygo dėl ieškovo teikiamų paslaugų įkainių: transporto priemonės nuvežimo įkainis – 70 Eur, vienos paros automobilio saugojimo įkainis – 12 Eur. UAB „Tomadas“ 2020-06-05 direktoriaus Įsakymu „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 222/1 nustatyta, kad po leidimo išdavimo dienos atsiimti TP, vienos paros saugojimo įkainis yra 24,20 Eur (2 p.).
Byloje konstatuota, kad 2021-09-12 ieškovas transportavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nugabeno ją saugojimui į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, tai patvirtina 2021-09-12 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. Taigi, nurodyta transporto priemonė buvo nugabenta saugojimui į ieškovo sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK duomenimis, automobilio savininkas buvo atsakovas R. L., tai patvirtina ir VĮ „Regitra“ duomenys. 2023-09-12 Vilniaus apskrities VPK nutraukė administracinio nusižengimo teiseną Nr. (duomenys neskelbtini), nutarimas įsiteisėjo 2023-10-02 ir automobilį nuspręsta grąžinti savininkui. Ieškovas nurodytą nutarimą gavo 2023-12-16 iš Vilniaus apskrities VPK. Kadangi atsakovas neatvyko į ieškovo priverstinai saugomų transporto priemonių stovėjimo aikštelę, ieškovas 2023-01-16 kreipėsi į atsakovą su pranešimu dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už jos transportavimą bei saugojimą. Pranešimas atsakovui įteiktas 2024-01-18, tačiau skolos pastarasis ieškovui nesumokėjo.
Byloje esantys duomenys liudija, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų nustatyti tinkamą automobilio savininką ir perduoti pastarajam automobilį. Tuo tarpu atsakovas tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu ir nors teigė, kad automobilį pardavė dar 2018 m., tačiau nepateikė teismui pirkimo-pardavimo sutarties, juo labiau neįregistravo automobilio pardavimo fakto (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad CK 6.38 str. reikalauja prievoles vykdyti sąžiningai, todėl atsakovui tenka jo elgesio, šiuo atveju – nepakankamo veikimo, pasekmės.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę buvo 2021-09-12. Pagal Sutarties 2.5 p., transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina yra 70,00 Eur. Iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos (2023-10-02, nutarimo įsiteisėjimo diena) automobilis buvo saugomas 751 dieną. Vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina pagal Sutarties 2.5 p. yra 12,00 Eur. Po nutarimo įsiteisėjimo dienos (2023-10-03) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2024-02-14) saugojimo terminas sudarė 135 dienas. Vienos paros automobilio saugojimo kaina pagal ieškovo vadovės 2020-06-05 Įsakymą „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 222/1 sudaro 24,20 Eur. Pažymėtina, kad vienos paros saugojimo įkainis po leidimo išdavimo nustatytas atsižvelgiant į analogiškų paslaugų rinkos kainą, kurias taip pat yra patvirtinę ir apeliacinių instancijų teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020; Šiaulių apygardos teismo 2021-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-445-440/2021; 2021-07-01 Panevėžio apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-368-280-2021). Taigi, atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 12.349,00 Eur.
Pažymėtina, kad 2020-06-05 Sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-88 yra privaloma bei sukelia teises ir pareigas ne tik jos šalims. Dėl specialaus teisinio reguliavimo nustatyto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje, pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią Sutartį kyla priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui – fiziniam ar juridiniam asmeniui, šiuo atveju – atsakovui.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019). Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui gavus Leidimą atsiimti automobilį iš UAB „Tomadas“ aikštelės, tačiau nesumokėjus už nuvežimo ir saugojimo paslaugas, ir dėl to transporto priemonės savininkui negrąžinus, ieškovas tolimesniam atsakovo transporto priemonės saugojimui taikė savo įmonės patvirtintus įkainius – 24,20 Eur už transporto priemonės saugojimo parą. 2020-01-09 nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 pažymėjo, kad Sutarties sąlygose nurodytas transporto priemonės saugojimo tarifas yra taikomas iki Leidimo išdavimo automobilį atsiimti ir tolimesnis automobilio laikymas UAB „Tomadas“ priklausančioje aikštelėje vykdomas dėl paties asmens (šiuo atveju – atsakovo) priešingų teisei veiksmų, kurių pasekmių Sutartis nereguliuoja. Todėl UAB „Tomadas“, kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jų saugojimo aikštelėje. Vertinant ieškovo taikyto 24,20 Eur už parą transporto priemonės saugojimo įkainį, teismas sprendžia, jog jis atitinka rinkos kainas. Atitinkamai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 suformuota praktika, teismas sprendžia, kad ieškovo taikytas 24,20 Eur įkainis už transporto priemonės paros saugojimą atitinka rinkos kainą ginčo laikotarpiu, todėl ieškovo prašoma priteisti 12.349,00 Eur skola yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovo.
Pagal CK 6.832 str. 1 d., 6.845 str., ieškovui tenka pareiga išsaugoti atsakovui priklausančią transporto priemonę bei atsakomybė už turto neišsaugojimą. Vilniaus apygardos teismas 2015-08-28 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2580-577/2015 nurodė, kad tuo atveju, jeigu asmuo, net raginamas atsiimti transporto priemonę, to nepadaro, jis pripažintinas nerūpestingu, o kartu ir atsakingu už išlaidų atsiradimą, net jeigu tos išlaidos ženkliai viršija transporto priemonės vertę, kadangi saugotojas negali nustoti saugoti jam perduotą transporto priemonę. Ieškovo teisę gauti atlygį už priverstinai policijos sulaikytų transporto priemonių transportavimą ir saugojimą iš jų savininkų ir/ar teisėtų valdytojų numato Sutarties 2.5 p., pagal kurį ieškovas turi teisę gauti už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko ir valdytojo (solidariai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sudaro 12.349,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo priteistinas 278,00 Eur žyminis mokestis.
Taip pat remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 26,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259, 263, 265, 268, 270 str. str., CPK 371 str. 1 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Tomadas“, į. k. 302308932, naudai 12.349,00 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus) skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (12.349,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 278,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo R. L., gim. 1996-07-19, į valstybės biudžetą 26,92 Eur (dvidešimt šešis eurus ir 92 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.