Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ja buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už 30 800 Eur kainą.Ieškinį grindė tuo, kad butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau ieškovė bute gyvena nuo 1978 m., nes tuometinio Vilniaus miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1978 m. birželio 20 d. išdavė orderį Nr. 008901 apsigyventi bute ir 1979 m. kovo 12 d. su ja sudarė nuomos sutartį. Ieškovė su UAB „Viršuliškių būstas“ 2001 m. kovo 29 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 2010 m. vasario 9 d. prašymu dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis ji kreipėsi į Viršuliškių seniūniją, tačiau seniūnija 2010 m. vasario 19 d. raštu išaiškino, kad ji neturi teisinio pagrindo privatizuoti buto lengvatinėmis sąlygomis. Viršuliškių seniūnija 2010 m. gegužės 24 d. rašte nurodė, kad ji kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Juridinį skyrių, kuris išaiškino, kad ieškovės nuomojamą butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis nėra teisinio pagrindo, kadangi nebuvo pasinaudota įstatymų suteikta teise laiku privatizuoti butą. Ieškovė 2015 m. birželio 16 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo privatizuoti butą ir pateikė Utenos socialinės globos namų 2015 m. birželio 15 d. pažymą apie tai, kad ieškovė nuo 2010 m. balandžio 19 d. gyvena Utenos socialinės globos namuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentas 2015 m. birželio 23 d. atsakyme nurodė, kad savivaldybei priklausantis butas galėtų būti parduotas už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. 2016 m. vasario 19 d. buvo parengtas buto įkainojimo aktas, pagal kurį buvo nustatyta 30 800 Eur kaina. Ieškovė ir įgaliotinė Z. I. sutikdamos su ginčo buto įkainojimo suma ir turėdamos teisėtą lūkestį už šią sumą (30 800 Eur) įsigyti butą, 2015 m. lapkričio 19 d. sudarė su AB „Swedbank“ Vartojimo kredito sutartį 20 000 Eur sumai, tačiau gavo iš atsakovės įmonės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. balandžio 11 d. raštą, kuriame nurodoma, kad įmonės duomenimis ieškovė jau kelerius metus ginčo bute negyvena ir nesinaudoja šiuo butu, todėl prašė iki 2016 m. gegužės 5 d. atlaisvinti butą, remiantis CK 6.591 str. 1, 3 ir 4 d. Butą pagal įgaliojimą prižiūri Z. I., šios faktinės aplinkybės yra suderintos su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir žinomos, todėl yra sąlygos, įtvirtintos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d. 5 p., kadangi ieškovė 2001 m. kovo 29 d. sudarė naują Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 030328, kur faktiškai išgyveno iki 2010 m. gegužės 6 d. Šiai dienai nuomos sutartis nėra nutraukta.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad ieškovė nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. birželio 17 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu Atkočiškių k., Vyžuonų sen., Utenos r. sav., o nuo 2015 m. birželio 18 d. - adresu Kupiškio g. 66, Utena. 2015 m. birželio 16 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti pirkti savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2015 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamentas raštu atsakė, kad savivaldybei priklausantis butas galėtų būti parduotas už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. 2016 m. vasario 19 d. parengtas ginčo buto įkainojimo aktas, pagal kurį butas įvertintas 30 800 Eur. Savivaldybė turi teisę, bet ne pareigą parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tuo tarpu nuomininkas, laikydamas, kad atitinka visas būtinas teisės aktuose numatytas sąlygas, turi teisę kreiptis į savivaldybę, jog ši parduotų nuomojamą butą. Bute ieškovė nebegyvena nuo 2010 m., todėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. balandžio 11 d. pareikalavo ieškovę atlaisvinti nuomotas gyvenamąsias patalpas ir nurodė, kad iki 2016 m. gegužės 5 d. patalpų neperdavus įmonei, nuomos sutartis bus laikoma nutraukta. Butas nėra grąžintas, todėl laikytina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos yra naudojamos be teisinio pagrindo. Teisę į privatizaciją suteikia bei įtvirtina įstatymų leidėjas, bet ne atsakovė, todėl negalima konstatuoti, kad pažeistas ieškovės teisėtų lūkesčių principas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ginčo butas ieškovei L. J. buvo suteiktas 1978 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetui išdavus orderį Nr. 008901 apsigyventi bute. 1979 m. kovo 12 d. ieškovė ir namų valdyba Gyvenamosios patalpos vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos name sudarė buto nuomos sutartį. UAB „Viršuliškių būtas“ 1996 m. gegužės 8 d. pažymoje Nr. 365 nurodoma, kad bute gyvena ieškovė. Buto bendras plotas 32,66 m2. Įregistravimo data 1978 m. gruodžio 1 d. Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir yra įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą. Ieškovė ir UAB „Viršuliškių būstas“ 2001 m. kovo 29 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo patalpos nuomos sutartį Nr. 03-03-28, pagal kurią ieškovei išnuomotas butas. Sutartimi nuomotojas suteikė ieškovei ir jos šeimos nariams neterminuotai naudotis gyvenamąja patalpa, t. y. butu (sutarties 1 punktas). Sutarties 2.5. punkte nurodoma ieškovės (nuomininkės) pareiga, keliantis iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą su visa šeima, patuštinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius. Vilniaus miesto savivaldybės Viršuliškių seniūnija 2010 m. vasario 19 d. raštu Nr. A6-1259 (2.14.1.9-S19) ir 2010 m. gegužės 24 d. raštu Nr. A51-11599 (2.14.1.9-S19), informavo ieškovę, kad nėra pagrindo butui išpirkti lengvatinėmis sąlygomis, kadangi ieškovė nepasinaudojo įstatymo teise laiku privatizuoti butą, neteikė jokių prašymų šiems klausimams išspręsti. Z. I. 2010 m. gruodžio 27 d., kaip įgaliotinė, ieškovės vardu su UAB „Vilniaus energija“ sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4544021 su buitiniu šilumos vartotoju. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ būsto priežiūros skyriaus specialistas P. L. 2015 m. birželio 8 d. siųstu elektroniniu laišku Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkui M. Ž., nurodė dėl name, esančiame (duomenys neskelbtini), neprivatizuotų trijų butų Nr. 2, 52 ir 73, ir tai, kad Buto nuomos sutartis nenutraukta, Butas neperduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir jį pagal įgaliojimą prižiūri namo 4 bute gyvenanti Z. I., kuriame nurodoma teisė tvarkyti visus klausimus, susijusius su Buto eksploatavimu. Priskaičiavimų ir mokėjimų suvestinėje dėl Buto mokesčiu už 2010-2016 m. pateikti duomenys apie įvykdytus 930 Eur komunalinius mokėjimus pagal knygelę Nr. 4544021. 2015 m. birželio 15 d. Utenos socialinės globos namų pažymoje apie ieškovę Nr. (1.9)2-412 nurodoma, kad ieškovė nuo 2010 m. balandžio 19 d. gyvena adresu Utenos socialinės globos namai, Kupiškio g. 66, 28175 Utena. Ieškovė 2015 m. birželio 16 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), prie kurio pateikė dokumentus, tarp kurių nurodomas ir įgaliojimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento 2015 m. birželio 23 d. atsakyme ieškovei nurodoma, kad savivaldybei priklausantis butas (duomenys neskelbtini), galėtų būti parduotas už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Pažymėta, kad nurodomu laiku Savivaldybės būstų pardavimo klausimų nagrinėjimas atidėtas kol Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtins Savivaldybės būsto pardavimo tvarką ir sąrašus. Apie tolimesnę klausimo svarstymo eigą informuos papildomai. Kredito gavėjai Z. I. ir A. B. 2015 m. lapkričio 19 d. su Swedbank AB sudarė 5 metų vartojamosios paskolos sutartį 20 000 Eur sumai, viso sumokama suma bankui 25 545,64 Eur; specialiuosiuose Kredito paskirtis – Nekilnojamojo turto remontas. Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų, perkamų pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnį, 2016 m. vasario 19 d. įkainojimo aktu Nr. A80-10/16 (2.14.1.18-FN9) nustatė, kad buto vertė yra 30 800 Eur (3 punktas). Buto pirkėja nurodoma ieškovė, o pardavėju – Vilniaus miesto savivaldybė. Akto 7 punkte nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos pritartą/pasiūlyta pardavimo kaina 2015 m. gruodžio 3 d. protokolo Nr. A16-988/15 yra 30 850,98 Eur. Aktą pasirašė pirkėju įvardinta Z. I.. SĮ „Vilniaus miesto būtas“ 2016 m. balandžio 11 d. raštu informavo ieškovę, kad įmonės duomenimis, ieškovė jau kelerius metus butu nesinaudoja. Nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. birželio 17 d. ji gyvenamąją vietą deklaravo Atkočiškių k., Vyžuonų sen., Utenos r. sav., o nuo 2015 m. birželio 18 d. ieškovė gyvenamąją vietą deklaravo adresu Kupiškio g. 66, Utenoje. Ieškovė šiuo raštu įpareigota geranoriškai iki 2016 m. gegužės 5 d. atlaisvinti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir apie tai pranešti SĮ „Vilniaus miesto būstas“, perduoti butą ir grąžinti buto raktus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 20 d. raštu atsakydama į Z. I. paklausimą dėl Buto pardavimo nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento turto valdymo skyrius buvo pradėjęs vykdyti buto (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūras. Pareiškėjo 2016 m. vasario 3 d. papildomai pateiktoje Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. GR.1A-513 matyti, kad L. J. gyvenamąją vietą Bute deklaravo nuo 1978 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gegužės 6 d., nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. birželio 17 d. gyvenamąją vietą deklaravo Atkočiūnų k., Vyžuonių sen., Utenos r. sav., o nuo 2015 m. birželio 18 d. – adresu Kupiškio g. 66, Utena, Utenos r. Rašte nurodyta, kad ieškovė nuo 2010 m. gegužės 7 d. bute negyvena ir juo nesinaudoja. Pateiktoje pažymoje nurodoma, kad nuo 2010 m. balandžio 19 d. L. J. gyvena Utenos socialinės globos namuose. Informavo, kad L. J. nuo 2010 m. gegužės 7 d. bute nebegyvena ir patalpomis nesinaudoja. Paaiškino, kad Sutarties 2.5 punkte yra nurodyta, kad L. J. buvo įsipareigojusi keliantis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą patuštinti ir nedelsiant perduoti aktu nuomotojui tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius, tačiau to neatliko. Išaiškino CK 6.591 straipsnio nuostatas dėl laikino išvykimo 6 mėnesių terminą ir sąlygas, kai nuomotojas praranda teisę į gyvenamąją patalpą. Pažymėjo, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. balandžio 11 d. raštu informavo L. J. ir jos įgaliotą asmenį, kad iki 2016 m. gegužės 5 d. geranoriškai atlaisvintų tuščias gyvenamąsias patalpas. Nurodė, kad dėl šių aplinkybių buto pardavimo procedūros neatitinka Įstatymo reikalavimų, todėl buto pardavimo procedūros yra sustabdytos. Ieškovės gyvenamoji vieta nuo 2010 m. balandžio 19 d. Utenos socialinės globos namuose, Kupiškio g. 66, Utena. 2016 m. balandžio 26 d. ieškovė įgaliojo Z. I. atstovauti ieškovę; atskirai išskirtas atstovavimas dėl Buto įsigijimo.Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir yra įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą. Butas nėra socialinis. Be to, butas nebuvo ieškovei nuomojamas kaip turinčiai teisę į socialinio būsto nuomą (Įstatymo 14 str. 6 d.). Ieškovė bute gyvena nuo 1978 m. gruodžio 1 d., kai jame buvo įregistruota, o nuo 2001 m. kovo 29 d. – sudarius nuomos sutartį. Nustatyta, kad ieškovė, ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesio pradžioje, teikė paklausimą dėl Buto išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis. Vilniaus miesto savivaldybės Viršuliškių seniūnijos 2010 m. vasario 19 d. raštu ir 2010 m. gegužės 24 d. raštu informavo ieškovę, kad nėra pagrindo butui išpirkti lengvatinėmis sąlygomis, kadangi ieškovė nepasinaudojo įstatymo teise laiku privatizuoti butą. Ieškovei buvo išaiškinta teisė skųsti atsakymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad ieškovė šia teise nepasinaudojo.Pasak teismo, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi teise įsigyti butą iki 2001 m. sausio 1 d. galiojusio Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Nuo 2001 m. kovo 29 d., kai sudarė buto (patalpos) nuomos sutartį, iki 2010 m. sausio mėnesio pabaigos – vasario mėnesio pradžios, t. y. per 9 metus, ieškovė neteikė jokių prašymų butui privatizuoti. Aptarti duomenys patvirtina, kad ieškovė iki 2010 m. pradžios neteikė ir prašymų įsigyti Butą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad klausimas dėl buto išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis nėra keliamas. Ieškovė nori įsigyti butą Įstatymo 24 str. 2 d. 5 p. pagrindu.Teismas nustatė, kad ieškovė, ne vėliau kaip 2010 m. balandžio 19 d., persikėlė gyventi į Utenos socialinės globos namus, esančius Kupiškio g. 66, Utena. Nors nustatyta, kad ieškovė, nuo 2010 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. birželio 17 d. deklaravo gyvenamąją vietą Atkočiškių k., Vyžuonų sen., Utenos r. sav., o nuo 2015 m. birželio 18 d. ieškovė gyvenamąją vietą deklaravo adresu Kupiškio g. 66, Utenoje, teismas sprendė, kad Utenos socialinės globos namų pažymoje nurodyti duomenys apie realią ieškovės gyvenamosios vietos pasikeitimą yra tikslesni ir atspindi tikrąja šių įvykių eigą. Be to, ieškovės gyvenamosios vietos pakeitimą patvirtino ir ieškovės atstovas bei pastarojo prašymu apklausta liudytoja Z. I., kuri parodė, kad nuo 2010 m. ji butu rūpinosi, mokėjo Buto nuomos, komunalinius mokesčius, todėl atsakovo nurodytas aplinkybes apie ieškovės gyvenamosios vietos pasikeitimą nuo 2010 m. pavasario, t. y. kad nuo šio laiko bute ji nebegyveno, laikė pagrįstomis.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2016 m. rugpjūčio 31 d. pareiškė ieškinį Utenos rajono apylinkės teismui, reikalaudama nutraukti su atsakove L. J. 2001 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 03-03-28 ir iškeldinti L. J. iš šių patalpų su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (c. b. Nr. e2-59-229/2017). Teismas sprendė, kad ieškovė, būdama buto nuomininkė, pažeidė Sutarties 2.5. punkto nustatytą pareigą, t. y. 2010 m. balandžio 19 d., persikėlusi gyventi į Utenos socialinės globos namus, nepatuštino ir nedelsiant neperdavė nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius. Jokių įrodymų, kad yra ar buvo CK 6.591 straipsnyje nustatytos išlygos ir tai, kad ieškovės išvykimas iš buto buvo laikinas, nei ieškovė, nei jos atstovai teismui neteikė. Minėtų klausimų nekėlė. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė pažeidė CK 6.591 straipsnio nuostatas, todėl prarado nuomos teisę į butą. Įvertinęs apartus įrodymus, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su tokiu atsakovo atsikirtimu.Teismas nustatė ir tai, kad nors nuo 2016 m. balandžio 26 d. ieškovė įgaliojo Z. I. atstovauti dėl Buto įsigijimo, ne vėliau kaip nuo 2010 m. gruodžio mėnesio ieškovė perdavė Buto valdymą pagal įgaliojimą Z. I. (pvz. 2010 m. gruodžio 27 d. sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4544021 su UAB „Vilniaus energija“). Be to, apklausta liudytoja Z. I. patvirtino, kad ji, nuo 2010 m., kai ieškovė persikėlė gyventi į globos namus, mokėjo visus būtinus mokesčius už butą, atliko einamąjį remontą. Į teisėjo klausimą nurodė, kad Buto pirkimo-pardavimo sandoriu ji siekia ginčo butą įgyti savo šeimai, t. y. pradžioje pagal turimą ieškovės įgaliojimą, už iš banko pasiskolintas lėšas, ieškovės vardu įgyti butą, kurį ieškovė padovanos Z. I. dukrai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad faktiškai butą įgyti siekia ne pati ieškovė, kuri nuo 2010 m. balandžio 19 d. gyvena Utenos socialinės globos namuose, o Z. I., kuri neturėjo ir negali turėti jokių civilinių teisinių santykių dėl ginčo buto įgijimo nuosavybėn pagal Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Teismas pažymėjo ir tai, kad vertinant tokias nustatytas aplinkybes, sudarius Buto pirkimo-pardavimo sandorį su ieškove, o vėliau jį perdavus liudytojai ar jos dukrai, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl apsimestinio sandorio pasekmių (CK 1.87 str.).Dėl nustatyto teismas sprendė, kad atsakovas, nustatęs ieškovės neatitikimą Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms, pagrįstai sustabdė Buto pardavimo ieškovei (nuomininkei) procedūrą. Toks procedūros sustabdymas nesuvaržė ir nepaneigė ieškovės, kaip Buto nuomininkės, teisės, esant Įstatymo nustatytoms sąlygos, įsigyti nuomojamą Butą, todėl ieškinio netenkino.Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovas pradėjo Buto pirkimo-pardavimo procedūrą ir ją neteisėtai nutraukė, nors ji buvo paėmusi vartojamąją paskolą butui įgyti, taip pažeisdama ieškovės teisėtus lūkesčius, yra nepagrįstos, nes vartojamasis kreditas buvo sudarytas nekilnojamojo turto remontui.Bylos duomenimis nustatyta, kad buto vertė yra 30 800 Eur, buto pirkėja - ieškovė, o pardavėjas – atsakovas, tačiau aktą pasirašė pirkėju įvardinta Z. I., todėl paaiškėjus aplinkybėms, kad ieškovė neatitinka 24 str. 2 d. 5 p. reikalavimams, pradėtos atsakovei priklausančio buto pardavimo procedūros buvo nutrauktos. Dėl nustatyto teismas sprendė, kad ieškovės gynyba teisėtų lūkesčių principo pažeidimu nėra pagrįsta.Ieškovė rėmėsi kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-254/2008, 3K-3-588/2009, 3K-3-290/2008, tačiau išnagrinėtos bylos aplinkybės skyrėsi nuo išnagrinėtų minimose bylose, kuriuose apibendrinta teismų praktika dėl asmenų teisė privatizuoti savivaldybės butus pagal minėtą Butų privatizavimo įstatymą.Teismas, remdamasis CPK 93 str., ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčo bute nebegyvena ne vėliau kaip nuo 2010 m. balandžio 19 d., laikytina, kad ji yra praradusi teisę į ginčo buto nuomą CK 6.591 str. pagrindu. 2001 m. kovo 29 d. tarp UAB „Senamiesčio būstas“ ir L. J. sudarytos ginčo buto nuomos sutarties 2.5 p. taip pat įpareigoja nuomininką keliantis iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą, patuštinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2014 m. balandžio 11 d. pareikalavo ieškovę atlaisvinti nuomotas gyvenamąsias patalpas ir nurodė, kad iki 2016 m. gegužės 5 d. patalpų neperdavus įmonei, nuomos sutartis bus laikoma nutraukta. Kadangi atsakovės žiniomis, ginčo butas nėra grąžintas, laikytina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos yra naudojamos be teisinio pagrindo. Nors ieškovė teigia, kad šiai dienai su ieškove nėra nutraukta nuomos sutartis, tačiau SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo nuomininkui praradus teisę į nuomojamą patalpą ir L. J. iškeldinimo iš buto. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 2 d. 5 p. taikytinas savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomininkams, tuo tarpu ieškovė, ginčo butą šiuo metu naudoja be jokio teisinio pagrindo, todėl ji neatitinka Įstatymo 24 str. 2 d. 5 p. nurodytų reikalavimų, todėl neturi teisės privatizuoti ginčo patalpų lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė nepagrindė buvus teisėtų lūkesčių principo pažeidimą, nes iš ne teisės negali kilti teisinių pasekmių. Be to, teisę į privatizaciją suteikia bei įtvirtina įstatymų leidėjas, bet ne atsakovė, todėl negalima konstatuoti, kad pažeistas ieškovės teisėtų lūkesčių principas.