- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-1077-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00632-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Trašuva LT“
- Atsakovas
- V. B., N. B.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Trašuva“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trašuva LT“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. vasario 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trašuva LT“ ieškinį atsakovams V. B., N. B., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Trašuva“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovų 32 592,22 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji įgijo reikalavimo teises iš UAB „Trašuva“, kuri su atsakovais 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. sausio 28 d. pasirašė grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose pardavėjas įsipareigojo nurodytais terminais parduoti grūdus (žirnius), o pirkėjas įsipareigojo nupirkti grūdus (žirnius) ir už juos sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. 2016 m. sausio 20 d. sutarties 5.1 punktas numatė, jog, nepristačius nurodyto kiekio ir/ar kokybės grūdų ar pažeidus numatytus pristatymo terminus, pardavėjui privaloma per 10 kalendorinių dienų sumokėti 15 procentų dydžio baudą pirkėjui, skaičiuojamą nuo nenupirkto grūdų kiekio vertės. Pardavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (parduoti 200 t žirnių), sukėlė žalą (nuostolius) pirkėjui dėl žirnių nepristatymo į Klaipėdos uostą pagal pirkėjo turėtas sutartis. Pardavėjo pirkėjui mokėtina baudos suma – 7 260 Eur. Atsakovė N. B. įsipareigojo pagal trąšų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2016.02.23 nupirkti trąšų amonio salietros N34 4% 48 t kiekį už 265 Eur/t kainą (be PVM) ir už jas atsiskaityti, o pardavėjas įpareigojo pirkėjui trąšas pristatyti jo nurodytu adresu. Atsakovei buvo pristatyta minėta produkcija, ji ją priėmė. Atsakovams elektroniniu paštu buvo pateiktos 2017 m. sausio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 20170127 7 260 Eur sumai, 2016 m. spalio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2016101001 5 880,6 Eur sumai, 2016 m. spalio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 20161006, 3 097,6 Eur, 2016 m. spalio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2016101001 15 391,2 Eur sumai, tačiau atsakovai jų neapmokėjo. Delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos sudaro iš viso 962,82 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas (ankstesnis pavadinimas – Varėnos rajono apylinkės teismas) 2017 m. birželio 28 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 31 629,4 Eur skolą, 962,82 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 353 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovai pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir Alytaus apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovė N. B. nurodė ieškinį pripažįstanti iš dalies, atsakovas V. B. nurodė ieškinio nepripažįstantis. Atsakovė N. B. teigė nesudariusi 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. sausio 28 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių, todėl nėra atsakinga už šių sutarčių vykdymą. Atsakovas V. B. pripažino, kad neįvykdė įsipareigojimų pagal grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovo V. B. įsipareigojimų vykdymo terminai nurodytomis sutartimis nebuvo aptarti, todėl sutarties 5.1 punkte numatyta sąlyga dėl baudos mokėjimo per 10 kalendorinių dienų yra neapibrėžta. Atsakovas V. B. neginčijo 7 260 Eur baudos dydžio, šią sumą jis sumokėjo UAB „Trašuva“ iki ieškinio pateikimo 2017 m. vasario 2 d. (1 800 Eur) ir 2017 m. vasario 6 d. (5 460 Eur) mokėjimo nurodymais. Kadangi atsakovas V. B. nepraleido termino baudai sumokėti, delspinigiai nuo šios sumos negali būti skaičiuojami. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad įgijo reikalavimo teisę iš UAB „Trašuva“ pagal 2016 m. sausio 20 d. ir 2016 m. sausio 28 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, todėl neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinio dėl santykių, kylančių iš minėtų sutarčių. Atsakovė N. B. nėra sudariusi ir pasirašiusi trąšų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2016.02.23, tuo pačiu nėra įsipareigojusi pirkti iš UAB „Trašuva“ trąšų. UAB „Trašuva“ 2016 m. spalio 6 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija TPAR Nr. 20161006 5 880,6 Eur sumai už trąšas NPK+16 nepagrįstai pateikta atsakovei N. B. apmokėti, nes nė vienas iš atsakovų tokių trąšų iš UAB „Trašuva“ už 5 880,6 Eur sumą nepirko ir tokių prekių negavo. Dėl to nepagrįstai nuo šios sumos paskaičiuoti ir 212,4 Eur delspinigiai. UAB „Trašuva“ 2016 m. spalio 6 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija PAR Nr. 20161006 3 097,6 Eur sumai už žirnių sėklas atsakovės N. B. yra apmokėta trimis mokėjimais: 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. lapkričio 8 d. sumokėta po 1 000 Eur, 2017 m. vasario 2 d. sumokėta 1 200 Eur. Atsakovė N. B. pripažino pirkusi iš UAB „Trašuva“ pagal 2016 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TPAR Nr. 2016101001 trąšas (amonio salietrą) už 15 391,2 Eur, už šią prekę atsiskaitė tik iš dalies, 2017 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymu sumokėdama 4 500 Eur, liko skolinga 10 891,2 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas tik šia apimtimi, jei priimant galutinį sprendimą nebus atsiskaityta. Ieškinyje nepagrįstai nuo visos pirkimo sumos (15 391,2 Eur) paskaičiuoti 554,4 Eur delspinigiai, nes sąskaitoje nurodytos sutarties šalys jokiu dokumentu nėra susitarusios dėl delspinigių mokėjimo. Tenkindamas ieškinį, teismas savo iniciatyva nepagrįstai ieškovės prašomas sumas priteisė iš atsakovų solidariai, nes atsakovai veikia kaip atskiri ūkininkai, jų valdos skirtingos, jos registruotos kaip atskiri savarankiški ūkininkų ūkiai.
4. Ieškovė nepateikė atsiliepimo į atsakovų prieštaravimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. galutiniu sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. preliminarų sprendimą ir atmetė ieškinį, priteisė iš atsakovės N. B. ieškovei 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovės atsakovams po 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė N. B. 2017 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovei 10 891,2 Eur skolą ir 3 Eur palūkanas (5 procentų metines palūkanas nuo 2017 m. birželio 27 d.), iš viso 10 894,2 Eur. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus dėl likusios skolos priteisimo iš atsakovų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė N. B. būtų sudariusi kokias nors sutartis su UAB „Trašuva“ dėl grūdų pardavimo ar trąšų pirkimo, atsakovės N. B. atlikti mokėjimai UAB „Trašuva“ už atsakovą V. B. nepakeitė šalių sutarties dėl likusios skolos sumokėjimo. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog ieškovė tinkamai informavo abu atsakovus ar tik atsakovę N. B. apie reikalavimo teisės perleidimą. Nustatęs, kad atsakovas V. B. 7 260 Eur baudą UAB „Trašuva“ pagal 2017 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo iki sąskaitoje nurodyto termino – 2017 m. vasario 6 d., teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, kad jis būtų pradelsęs įvykdyti prievolę ir būtų reikalinga priskaičiuoti delspinigius. Kadangi atsakovė N. B. nebuvo sutarties šalis, teismo vertinimu, iš jos iš viso nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomų delspinigių. Teismas, pažymėjęs, kad atsakovai V. B. ir N. B. turi atskirus ūkininko ūkius, ieškovė nepateikė įrodymų, jog jie, kaip sutuoktiniai, būtų vykdę jungtinę veiklą, padarė išvadą, jog nėra pagrindo laikyti, kad N. B. sau įgijo 13,5 t trąšų NPK+16 ir dėl šių trąšų įgijimo ieškovei liko skolinga 5 880,6 Eur.
8. Iš ieškovės pateikto 2016 m. balandžio 5 d. krovinio važtaraščio teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 5 d. V. B. buvo atvežta 24 t trąšų NPK+16. Ieškovė prašė priteisti skolą pagal 2016 m. spalio 6 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija TPAR Nr. 20161006 už 13,5 t trąšų NPK+16 5 880,6 Eur sumai, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad už 10,5 t trąšų NPK+16 būtų sumokėjęs kuris nors iš atsakovų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra paneigiami liudytojo I. B. parodymai dėl šių trąšų atsiradimo aplinkybių V. B. priklausančiame sandėlyje. Teismas pažymėjo, kad liudytojas I. B. pripažino, jog jis pasirašė sutartis su UAB „Trašuva“, nors tam neturėjo V. B. suteiktų įgaliojimų. Dėl kitų trąšų pagal sutartis nupirkimo V. B. sutiko ir po to buvo atlikti mokėjimai už šias trąšas, tačiau trąšos NPK+16 V. B. nebuvo reikalingos, jis nedavė sutikimo jas įsigyti, už jas nemokėjo, nes jos buvo skirtos pardavimui kitiems asmenims. Teismas, nustatęs, kad atsakovas V. B. nepatvirtino jo atstovo I. B. teisės pagal įgaliojimą sudaryti sutartį dėl 24 t trąšų NPK+16 (azofoskos) nupirkimo, padarė išvadą, kad 2016 m. vasario 26 d. UAB „Trašuva“ su V. B., už jį pasirašant I. B., sudarytos sutarties dalis dėl 24 t kompleksinių trąšų pirkimo–pardavimo galimai turi tariamojo sandorio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnis) ar apsimestinio sandorio (CK 1.87 straipsnis) požymius, šio sandorio sudarymas atitiko tik UAB „Trašuva“ ir I. B. interesus dėl šių trąšų pardavimo kitiems asmenims. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovų 5 880,6 Eur už nurodytas trąšas, o ieškovė, kaip UAB „Trašuva“ teisių perėmėja, šį ginčą turėtų spręsti su I. B.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. galutinį sprendimą, priteisti ieškovei iš atsakovų (bet kokiu atveju iš N. B.) likusią nepadengtą ieškinio sumos dalį – 6 093 Eur (skola ir delspinigiai), procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstai konstatuota, kad UAB „Trašuva“ neturėjo prievolinių santykių su atsakove N. B., mokėjimai galėtų būti laikomi N. B., kaip trečiojo asmens, prievolės įvykdymu už V. B. Sutartis buvo sudaryta su V. B., tačiau byloje yra pateikti duomenys ir susirašinėjimas tarp šalių, kad paties V. B. prašymu visos sąskaitos už sutarties pagrindu patiektas trąšas turėtų būti išrašomos N. B. N. B. tas faktas buvo žinomas, ji su tuo sutiko, kadangi pagal minėtas sąskaitas atliko mokėjimus UAB „Trašuva“. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties šalį pakeisti prašė pats V. B., sutarties šalį UAB „Trašuva“ faktiškai pakeitė išrašydama sąskaitas N. B., N. B. jas apmokėjo, galima teigti, jog N. B. tapo prievolinių teisinių santykių šalimi ir jai kyla pareiga apmokėti pateiktas sąskaitas.
1.2. Nepagrįsta išvada, kad atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą. N. B. buvo informuota registruotu laišku ir jau po to buvo atliktas mokėjimas į naujojo kreditoriaus (ieškovės) sąskaitą pagal įsiskolinimą UAB „Trašuva“. Tai reiškia, jog N. B. buvo žinoma apie reikalavimo teisės perleidimą. V. B. apie reikalavimo teisės perleidimą vėliausiai sužinojo gavęs ieškinį, bet dėl to nereiškė prieštaravimų, nes nebelaikė savęs sutarties šalimi.
1.3. Ignoruotas faktas, jog trąšos ginčo sumai buvo pristatytos – tą patvirtino atsakovų sūnus I. B. Teismui nebuvo teikiamos ankstesnes apmokėtos sąskaitos, kadangi jos nebuvo ginčo dalyku ir ieškovė neperėmė reikalavimo teisių pagal įvykdytas prievoles. Be pagrindo suabsoliutinti I. B. parodymai, kad trąšos buvo pristatytos ne pagal sutartį, o pasaugojimui, sandėliavimui, perpardavimui. Šios aplinkybės nėra pagrįstos kitais įrodymais. Priešingai, byloje yra sutartis, pagal kurią ginčo trąšos yra užsakytos, taip pat pristatymo patvirtinimas (važtaraštis, I. B. patvirtinimas). Kadangi trąšos jau faktiškai yra parduotos, ieškovė neprivalo jų imti atgal, o turi teisę gauti apmokėjimą už jas.
1.4. Neteisingai aiškintos sutarčių sudarymo aplinkybės ir byloje esantis įgaliojimas I. B. Sutartį V. B. vardu sudarė I. B., tačiau UAB „Trašuva“ ir atsakovai anksčiau yra turėję tokio pobūdžio komercinius santykius, todėl sutartis buvo pradėta vykdyti. V. B. patvirtino sutartį, priimdamas pristatytas trąšas ir produkciją, už ją apmokėdamas 2017 m. rugpjūčio 23 d. pavedimu ieškovei, pradine mokėtoja nurodant N. B. Taigi sutartis buvo patvirtinta visa apimtimi, išlygų nebuvo padaryta. Be to, 2017 m. rugpjūčio 23 d. pavedimu atsakovas V. B. patvirtino, jog jam buvo žinoma apie reikalavimo teisės perleidimą, jis išreiškė ir patvirtino savo valią, jog V. B. sutartyje būtų pakeistas kita šalimi – N. B.
1.5. Ieškovė nereikalavo solidarios atsakomybes. Susiklosčiusiame teisiniame santykyje atsakovai veikė kaip viena šeima, todėl ieškovė nesiekė atriboti jų atsakomybės. Ieškovei nėra svarbu, iš ko bus priteista skola, tačiau atsižvelgiant į tai, jog V. B. valia jis prievolėje buvo pakeistas naujuoju pirkėju N. B., kuriai buvo išrašytos sąskaitos, kurias ji apmokėjo, skola pirmiausia priteistina iš N. B.
Atsiliepimas
10. Atsakovai atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nė vienas iš atsakovų nepirko trąšų iš UAB „Trašuva“ už 5 880,6 Eur sumą, neužsakinėjo ir negavo tokių prekių. Trąšų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2016.02.26, kurioje šalimis įvardinti ūkininkas V. B. – pirkėjas, UAB „Trašuva“ – pardavėjas, sutarties objektu pažymėta amonio salietra N34, 4%, 24 t, ir kompleksinės trąšos azofoska 16-16-16 24 t, kaina be PVM 360 Eur. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šią sutartį faktiškai pasirašė liudytoju apklaustas I. B., neturintis įgaliojimo pasirašyti tokio pobūdžio sutarties. V. B. išduotu įgaliojimu jis įgaliotas atlikti konkrečius veiksmus dėl žemės, tačiau neįgaliotas sudaryti prekių pirkimo sandorių. Atsakovai minėtos sutarties nepripažino, todėl sutartyje šalimi įvardintam V. B. pagal tokią sutartį nesukuriamos teisinės pasekmės (CK 2.136 straipsnio 1 dalis).
2.2. 24 t trąšų (NPK+16) 2016 m. balandžio 5 d. buvo pristatytos ūkininko V. B., kaip gavėjo, adresu, tačiau pagal krovinio važtaraštį Nr. AG/2016040501 už jų gavimą atsakovai nepasirašė ir tokių trąšų nepriėmė. Už krovinį pasirašiusio asmens parašas panašus į liudytojo I. B., kuris šio parašo negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau patvirtino priėmęs nurodytas trąšas UAB „Trašuva“ darbuotojo vadybininko A. K. prašymu į sandėlį. Šiomis trąšomis UAB „Trašuva“ prekiavo iš I. B. žinioje esančio sandėlio, A. K. prašymu jis perduodavo pirkėjams jų nupirktus šių trąšų kiekius. Likusi neparduota trąšų dalis (13,5 t) iki šiol saugoma sandėlyje, UAB „Trašuva“ bet kada gali jas pasiimti.
2.3. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad UAB „Trašuva“ dirbo vadybininkas A. K., I. B. nurodytas aplinkybes patvirtina faktinės aplinkybės – UAB „Trašuva“ I. B. pristatė 24 t trąšų NPK+16, o apmokėti pagal sąskaitą prašo tik už 13,5 t, ieškovė nenurodė, kas apmokėjo UAB „Trašuva“ už kitą trąšų kiekį – 10,5 t. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Trašuva“ nepavykus parduoti visų pas I. B. sandėliuojamų trąšų, dėl likusio kiekio buvo išrašyta sąskaita N. B. vardu ir sąskaitoje nurodyta 5 880,6 Eur suma įtraukta į ieškinį.
2.4. Nesant pagrindo tenkinti pagrindinį reikalavimą dėl skolos, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl 212,4 Eur delspinigių. Be to, sutartyje nenumatytas delspinigių dydis.
2.5. Ieškovės argumentai dėl atsakovės N. B. sutartinės atsakomybės, dėl sutarties šalies pakeitimo nepagrįsti nei teisiniais, nei faktiniais argumentais. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu, kad V. B. prašymu visos sąskaitos už sutarties pagrindu pateiktas trąšas turėtų būti išrašomos N. B., yra niekinis, nes V. B. teismo posėdžio metu nepripažino ir nepatvirtino tokio susirašinėjimo. Atsakovė N. B. apie ieškovės nurodomą susirašinėjimą nežinojo ir neperėmė jokių sutartinių įsipareigojimų pagal sutartis, sudarytas jos sutuoktinio vardu. Mokėjimų atlikimas kito asmens vardu nereiškia sutarties šalies pakeitimo, nekeičia sutarčių šalių teisinės padėties.
2.6. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad po reikalavimo teisės perleidimo buvo atliktas mokėjimas į naujojo kreditoriaus (ieškovės) sąskaitą, yra melagingos, ieškovė nepateikia konkrečių tokio mokėjimo duomenų. Byloje pateiktais mokėjimų pavedimais įrodyta, kad jau po reikalavimo perleidimo atsakovai mokėjo į ankstesnio kreditoriaus (UAB „Trašuva“) sąskaitą (2017 m. vasario 2 d., 2017 m. vasario 6 d.). Tai rodo, kad atsakovams nebuvo žinoma apie reikalavimo teisės perleidimą.
2.7. Atsakovai, veikdami kiekvienas atskirai kaip ūkininkai, sudarinėjo sandorius ūkininko ūkio veiklai vykdyti (įsigydavo sėklų, trąšų ir kt.). Šie sandoriai nėra susiję su šeimos namų ūkio išlaikymu ar vaikų auklėjimo bei švietimo užtikrinimu, todėl iš ieškinyje nurodytų sandorių kylančios prievolės negali būti pripažintos bendromis solidariomis sutuoktinių prievolėmis pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį.
2.8. Ieškovė nesąžiningai pareiškė didesne dalimi nepagrįstą ieškinį: atsakovės N. B. atžvilgiu pagrįstai ieškinys pareikštas tik dėl 10 891,20 Eur iš bendros 32 592,22 Eur ieškinio sumos, V. B. atžvilgiu ieškinys visiškai nepagrįstas, ieškovė, elgdamasi nesąžiningai, nuslėpė nuo teismo atsakovų sumokėtas sumas, ieškovė toliau elgiasi nesąžiningai teikdama akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti klausimą dėl baudos ieškovei paskyrimo, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovams.
11. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp trečiojo asmens UAB „Trašuva“ ir atsakovo V. B. buvo sudaryta ne viena grūdų pirkimo–pardavimo bei trąšų pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovui V. B. nepilnai atsiskaičius pagal sudarytas sutartis, ieškovė UAB „Trašuva LT“, kuri reikalavimo teises įgijo iš UAB „Trašuva“, kreipėsi su pretenzija į N. B., kuriai buvo išrašytos sąskaitos faktūros, dėl skolos apmokėjimo, o po to į teismą. Bylos nagrinėjimo metu N. B. dalį skolos pripažino ir ją atlygino. Atsakovai nepripažino skolos už 13,5 t trąšų (NPK 16) 5 880,60 Eur sumai pagal 2016 m. spalio 6 d. N. B. išrašytą sąskaitą faktūrą.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovė. Taigi byloje kilęs ginčas dėl trąšų (NPK 16) užsakymo pagal 2016 m. vasario 26 d. trąšų pirkimo–pardavimo sutartį, trąšų pristatymo, apmokėjimo už jas pagal 2016 m. spalio 6 d. N. B. išrašytą sąskaitą faktūrą.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo
15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad UAB „Trašuva“ neturėjo prievolinių santykių su atsakove N. B., o jos atlikti mokėjimai laikytini trečiojo asmens prievolės įvykdymu už V. B.
16. Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnis). Tuo atveju, kai iš sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokios dalyvių tarpusavio teisės ir pareigos buvo sukurtos sutartimi.
17. Nagrinėjamu atveju kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visetą.
18. Iš pačios 2016 m. vasario 26 d. trąšų pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad ji sudaryta tarp UAB „Trašuva“ ir V. B. Tačiau ieškovės atstovo aiškinimu, sąskaitos faktūros išrašytos V. B. sutuoktinės N. B. vardu to prašant V. B. Tai patvirtina byloje esantis susirašinėjimas tarp šalių. Nors V. B. teismo posėdžio metu teigė tokių laiškų nerašęs, tačiau pripažino, jog nurodytu adresu pašto dėžutė priklausė jam. Tolimesni šalių veiksmai patvirtina buvus tokį atsakovo prašymą, t. y., kad sąskaitos faktūros būtų išrašomos N. B. vardu. Kad N. B. apie tai žinojo ir su tuo sutiko, patvirtina tai, jog pagal jos vardu išrašytas sąskaitas atliko mokėjimus UAB „Trašuva“. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovė N. B. tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu iš dalies pripažino ieškinį, 10 894,20 Eur skolą pervedė ieškovei bylos nagrinėjimo metu. Pinigų pervedimas jau yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad N. B. reikalautų sumokėtų pinigų grąžinimo iš V. B. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje pateikti mokėjimai už trąšas atlikti I. B., mokėtoju nurodant ne V. B., bet N. B. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens valia sudaryti sandorį, kaip vienas iš pagrindinių sandorio elementų, gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Nurodytų aplinkybių visuma (sutarties šalį pakeisti prašė atsakovas V. B., jo patvirtinimas teismo posėdžio metu, kad naudojosi elektroninio pašto adresu, kuriuo vyko susirašinėjimas su trečiuoju asmeniu, atlikti mokėjimai), leidžia pripažinti, kad sutarties šalį UAB „Trašuva“ faktiškai pakeitė išrašydama sąskaitas N. B., kurias ji apmokėjo (išskyrus ginčo sąskaitą). Atkreiptinas dėmesys į 2017 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo pavedimą, iš kurio matyti, kad V. B., atlikdamas mokėjimą, pradine mokėtoja nurodė N. B., dar kartą tuo patvirtindamas savo valią, jog ji butų laikoma sutartyse nurodytų trąšų pirkėja. Taigi sutiktina su apeliante, kad sąskaitos N. B. buvo išrašytos pagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, N. B. šalių aktyviais veiksmais tapo prievolinių teisinių santykių šalimi ir jai kyla pareiga apmokėti pateiktas sąskaitas.
Dėl reikalavimo teisių perleidimo
19. Byloje nustatyta, kad UAB „Trašuva“ 2017 m. vasario 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Trašuva LT“ perleido reikalavimo teises į N. B. į neįvykdytas prievoles pagal UAB „Trašuva“ 2016 m. spalio 6d. išrašytas sąskaitas faktūras 5 880,60 Eur sumai ir 3 097,60 Eur sumai bei 2016 m. spalio 10 d. išrašytą sąskaitą faktūrą 15 391,20 Eur sumai.
20. Byloje pateiktas tos pačios dienos UAB „Trašuva LT“ pranešimas N. B. dėl reikalavimo perleidimo, nurodant, kad nuo pranešimo gavimo dienos piniginės prievolės turi būti mokamos į nurodytą UAB „Trašuva LT“ banko sąskaitą, tačiau nepateiktas tokio pranešimo išsiuntimą patvirtinantis įrodymas. Atsakovai neigė tokio pranešimo gavimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą. Apeliantė nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada.
21. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nėra būtinas (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenumato termino, per kurį reikalavimo teisę perėmęs asmuo turi pareikšti reikalavimo teisę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015). Reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
23. Nagrinėjamu atveju nėra įvykdytas reikalavimas pradiniam kreditoriui pagal 2016 m. vasario 26 d. trąšų pirkimo–pardavimo sutartį, 2016 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą 5 880,60 Eur sumai, todėl remiantis minėtu Lietuvos Aukščiausio Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimu 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko (atsakovų) informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad N. B. vardu V. B. atliko mokėjimą už trąšas į naujojo kreditoriaus, t. y. ieškovės sąskaitą, kas reiškia, jog atsakovams žinoma apie reikalavimo teisių perleidimą.
Dėl trąšų (NPK 16) pristatymo
24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trąšos (NPK 16) pristatytos ne pagal sutartį, o pasaugojimui, sandėliavimui, perpardavimui, kad nepateikti apmokėjimai už 10,5 t, kad sutartį I. B. pasirašė neturėdamas V. B. įgaliojimo.
25. Apeliantės teigimu, už 10,5 t atsakovai atsiskaitę su UAB „Trašuva“, todėl sutiktina su apeliante, kad apmokėjimas už 10,5 t nebuvo ginčo dalykas, ieškovė neperėmė reikalavimo teisių pagal įvykdytas prievoles.
26. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante dėl netinkamo liudytojo I. B. parodymų vertinimo. Nors šis liudytojas neigė pasirašęs 2016 m. balandžio 5 d. važtaraštį dėl NPK 16 24 t trąšų pristatymo, nurodydamas, kad nesugeba pasirašyti identiškai, tačiau pripažino, jog visas važtaraštyje nurodytas trąšų kiekis buvo pristatytas į atsakovams priklausantį sandėlį. Be to, parašas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Liudytojo parodymai, kad trąšos (NPK 16) V. B. nebuvo užsakytos, kad jos buvo atvežtos tik sandėliavimui, niekuo nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Į bylą pateikta 2016 m. vasario 26 d. trąšų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria užsakytos ne tik ginčo trąšos (24 t NPK 16, kaina už toną 360 Eur be PVM), bet ir 24 t amonio salietros. Byloje pateikti važtaraščiai patvirtina tiek amonio salietros, tiek NPK 16 trąšų pristatymą. Minėta, kad šią aplinkybę patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas I. B.
27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutarčių sudarymo aplinkybes ir byloje esantį įgaliojimą I. B. Liudytojas I. B. pripažino, kad sutartis su UAB „Trašuva“ V. B. vardu sudarė ir pasirašė jis. Tiek iš apeliantės aiškinimo, tiek iš liudytojo parodymų spręstina, jog UAB „Trašuva“ ir B. ir anksčiau yra turėję tokio pobūdžio komercinius santykius. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. B. teismo posėdžio metu aiškino, kad su UAB „Trašuva“ pasirašė keturias sutartis dėl grūdų ir trąšų pirkimo. Taigi tokiu būdu pripažino ir 2016 m. vasario 26 d. trąšų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, jos teisėtumą. Be to, kaip minėta, už pagal šią sutartį patiektą amonio salietrą yra atsiskaityta. Atsakovas V. B. patvirtino, kad dėl 24 t trąšų NPK 16 nepristatymo pagal minėtą sutartį nereiškė pretenzijų UAB „Trašuva“. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad sutartis buvo pradėta vykdyti, t. y. sutartyje nurodytos trąšos trečiojo asmens buvo pristatytos, atsakovai iš dalies atsiskaitė už pristatytas trąšas. Sutiktina su apeliante, kad įstatymas nenumato dalinio sutarties patvirtinimo.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 5 880,60 Eur priteisimo, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir priimtinas sprendimas tenkinti reikalavimą dėl 5 880,60 Eur skolos priteisimo.
29. Apeliantė prašo priteisti 0,02 procento, t. y. 212,40 Eur, delspinigius nuo nesumokėtos 5 880,60 Eur sumos už 180 dienų po 1,18 Eur. 2016 m. vasario 26 d. šalių sudarytos sutarties 1.10 punkte šalys numatė, kad pirkėjas moka pardavėjui teisės aktuose nustatyto dydžio delspinigius. Kadangi pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančiose teisės normose delspinigių dydis nenumatytas, laikytina, kad šalys dėl delspinigių dydžio nesusitarė (6.72 straipsnis), todėl prašymas netenkintinas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).
31. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas – Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Ieškinį tenkinus iš dalies, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
33. Ieškovė už advokato padėjėjo pagalbą sumokėjo 1 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas, laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą 10 894,20 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas kaip pagrįstą ir įrodytą pripažįsta ir reikalavimą 5 880,6 Eur sumai. Taigi ieškinys tenkinamas 51,47 procentu. Todėl iš atsakovės N. B. ieškovei priteistina 720,58 Eur už teisinę pagalbą.
34. Atsakovai už advokatės pagalbą sumokėjo po 100 Eur. Todėl jiems priteistina po 48,53 Eur (48,53 procentai).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
35. Atsakovai atsiliepime prašo nubausti ieškovę už iš dalies nepagrįsto ieškinio, nepagrįsto apeliacinio skundo pareiškimą, 50 procentų baudos skiriant atsakovams (CPK 95 straipsnis).
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nesutikimas su priimtu sprendimu ir apeliacinio skundo pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovė, naudodamasi procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, siekdama apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį (tuo labiau, kad tiek ieškinys buvo atsakovų iš dalies pripažintas, tiek apeliacinis teismas iš dalies sutiko su apeliaciniu skundu), todėl atsakovų prašymas skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tenkintini šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
39. Apeliantė sumokėjo 137 Eur žyminį mokestį.
40. Atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo po 250 Eur.
41. Apeliacinis skundas tenkinamas 96,5 procento, todėl apeliantei priteistina 132,20 Eur žyminis mokestis, atsakovams – po 8,75 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. vasario 13 d. galutinį sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trašuva LT“, įm. kodas 304424985, iš atsakovės N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 880,60 Eur skolą už įsigytas trąšas ir 720,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trašuva LT“, įm. kodas 304424985, atsakovei N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po 48,53 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trašuva LT“, įm. kodas 304424985, iš atsakovės N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 132,20 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trašuva LT“, įm. kodas 304424985, atsakovei N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po 8,75 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.