Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo BUAB „Prostinvest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje e2-22543-868/2016 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį BUAB „Prostinvest“, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl statybos pagal neteisėtai išduotą 2005-03-01 statybos leidimą Nr. GN/169/05-0117 padarinių šalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas BUAB „Prostinvest“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinėje byloje Nr. e2-22543-868/2016 atsakovą BUAB „Prostinvest“ (įmonės kodas 122223284) pakeisti jo teisių perėmėju UAB „Truveras“ (įmonės kodas 302845341).Atskirajame skunde nurodoma, jog Statinys tokiame faktiniame baigtumo lygyje, koks jis šiuo metu yra (užbaigtas Statinio nulinis (požeminis) ciklas), sukurtas teisėtai pagal statybos darbų metu galiojusį Statybos leidimą ir 2006-­08-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1918-28/2006, suteiktą teisę Bendrovei užbaigti nulinio (požeminio) ciklo dalies darbus, todėl, priešingai nei išaiškino pirmosios instancijos teismas, Statinys ir jos sukuriamos materialinės ir procesinės teisės gali būti civilinės apyvartos objektu. Bylą nagrinėjantis teismas pernelyg siaurai aiškindamas ir taikydamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 str. 1 d. bei CK 4.47 str. 1 d. 4 p. nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad Statinys yra pastatytas neteisėtai, dėl ko jo sukuriamos materialinės ir procesinės teisės negali būti perleidžiamos.Tai, kad Statinio nulinio ciklo dalis buvo sukurta teisėtai patvirtino ir Atsakovo nuostolių, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygojusių Detaliojo plano, Statybos leidimo panaikinimą ir Sutarties pripažinimo negaliojančia, bylą (toliau – Nuostolių atlyginimo byla) nagrinėję teismai, kurie Bendrovės naudai priteisė jos patirtas išlaidas už Statinio nulinio ciklo dalies sukūrimą. Jei Statinys būtų pripažintas neteisėtai sukurtu, Nuostolių atlyginimo Byloje Bendrovei nebūtų atlygintos Statinio sukūrimui patirtos išlaidos.Nutartyje teismas rėmėsi teismų praktikos išaiškinamais, pateiktuose bylose, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skyrėsi nuo šios Bylos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais grįsti savo sprendimo. Pirmosios instancijos teismo Nutartyje akcentuojami tesimų išaiškinimai buvo suformuoti bylose, kuriuose buvo sprendžiami savavališkų statybų padarinių klausimai, tuo tarpu šioje Byloje nėra ginčo dėl Atsakovo vykdytų statybos darbų savavališkumo – sprendžiami visiškai skirtingais pagrindais susiklosčiusių neteisėtos statybos ir jos pasekmių, atsiradusių panaikinus Statybos leidimą (nesant Bendrovės kaltės), klausimai, kurie negali būti sutapatinami su statybos savavališkumu.Statinys tokiame faktiniame lygyje koks jis yra šiuo metu nepažeidžia nei bendrojo teritorijų planavimo dokumentų (Vilniaus miesto bendrojo plano) sprendinių, nei imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl pirmiausia teismas turi spręsti klausimus dėl pradėtų Statinio statybos darbų įteisinimo (pagal SĮ 28¹ str. 2 d. 3 d.) ir Statinio užbaigimo (pagal SĮ 28¹ str. 2 d. 4 d.) bei sudaryti sąlygas tokiu būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius, inter alia suteikti teisę padarinius pašalinti ekonomiškai suinteresuotam ir finansiškai pajėgiam subjektui.BUAB „Prostinvest“ įgijus bankrutuojančios įmonės statusą, ji objektyviai nebegali pašalinti atsiradusių neteisėtos statybos padarinių, todėl atsiradus pagrindui (sudarius Sutartį) Bendrovė turi būti pakeista padarinius pašalinti galinčiu subjektu (UAB ,,Truveras“), kita vertus, Statinys šiuo atveju yra iš esmės vienintelė priežastis, dėl kurios Bendrovės negalima likviduoti, nors ji likviduojamos įmonės statusą įgijo dar 2010-10-18.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog teismas pagristai konstatavo, kad teisėtai sukurtas objektas gali būti civilinės apyvartos objektu ir turėti vertę bei atitinkamai didinti kito nekilnojamojo turto vertę. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą pagal sandorį, nuosavybės teises perduodanti šalis turi būti teisėta daikto savininkė ir turi aiškiai išreikšti valią perduoti nuosavybės teises, daiktas turi būti sukurtas teisėtai ir nuosavybės teisių perleidimo sandoris turi būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas visiškai neįvertina Statybos įstatyme įtvirtinto statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo reglamentavimo. BUAB „Prostinvest“ prievolė šalinti statybos padarinius yra asmeninė, imperatyviai įtvirtinta Statybos įstatyme, todėl nėra pagrindo traktuoti, kad sudarius susitarimą byloje įvyko procesinių teisių perėmimas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atskirojo skundo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog BUAB „Prostinvest“ neturėjo teisinio pagrindo sudaryti 2016-09-20 Turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų perleidimo sutartį, kadangi šios sutarties objektas negali būti civilinės apyvartos objektu ir už jį negalima gauti atlygio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl procesinių teisių perėmimo.Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl procesinių teisių perėmimo, yra grįstas ta aplinkybe, jog statinys, dėl kurio materialinių teisių ir pareigų atsakovas ir UAB „Truveras“ sudarė teisių ir pareigų perleidimo sutartį, yra pastatytas neteisėtai. Ginčydamas šį teismo argumentą, apeliantas teigia, jog pastatas buvo sukurtas teisėtai pagal statybos darbų metu galiojusį Statybos leidimą ir 2006-­08-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1918-28/2006, suteiktą teisę Bendrovei užbaigti nulinio (požeminio) ciklo dalies darbus.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog 2007-01-19 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu yra panaikintas detalusis planas, patvirtintas 2001-06-07 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. 1181V, sklypui Nr. 17, kuriame atsakovas (apeliantas) statė gyvenamąjį namą, esantį adresu Žirmūnų/Kareivių g. Vilniuje, taip pat panaikintas 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117. Be to, 2007-12-27 Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris buvo iš dalies pakeistas 2008-05-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, panaikintas 2001-09-13 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 1852 V „Dėl sklypo Nr. 17 Kareivių g. ribų ir dydžio nustatymo“, panaikintas 2004-04-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-2884-01 „Dėl žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g. Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, panaikinta nekilnojamojo daikto – žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g., Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0295-8718) teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2004-09-13 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1237PO1/2004-1237, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir UAB „Baltijos ąžuolas“ (šiuo metu – BUAB „Prostinvest“) dėl 2284 kv.m. ploto žemės sklypo Nr.17, kadastrinis adresas 0101/0018:53, unikalus Nr. 4400-0295-8, esančio Kareivių gatvėje, Vilniuje (Notarinio registro Nr. P1-13691) ir taikyta restitucija natūra: priteistas Lietuvos Respublikos valstybei iš Uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos ąžuolas“ 2284 kv.m. ploto žemės sklypas Nr. 17, esantis Kareivių gatvėje, Vilniuje, kadastrinis adresas 0101/0018:53, unikalus Nr. 4400-0295-8; priteista uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos ąžuolas“ iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2 217 087,00 Lt iš Vilniaus miesto savivaldybės 2 232 382,00 Lt, bei panaikinta UAB „Baltijos ąžuolas“ daiktinių teisių į žemės sklypą Nr. 17, esantį Kareivių g., Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0295-8718) teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre. 2009-10-29 atsakovo pavadinimas iš UAB „Baltijos ąžuolas“ pakeistas į pavadinimą UAB „Prostinvest“. Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 nutartimi UAB „Prostinvest“ buvo iškelta bankroto byla. Atsakovei BUAB „Prostinvest“ Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-05 sprendimu, solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės priteista 524 916,26 Eur tiesioginių nuostolių. Nuostoliai susidarė teismams panaikinus Detalųjį planą, Statybos leidimą bei Sutartį, dėl ko BUAB „Prostinvest“ patyrė išlaidas statyboms, konservavimo darbams bei kitas išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-05 sprendimas paliktas nepakeistas. 2016-04-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 nurodyta, kad nebaigto statyti pastato statyba buvo vykdoma pagal neteisėtai išduotą Statybos leidimą, t. y. panaikinus pastato statybos leidimą BUAB „Prostinvest“ vykdyta statyba yra neteisėta, juo labiau, kad vykdyta pažeidžiant statybos reikalavimus, todėl pastatyta pastato dalis pripažita savavališkomis statybomis. Atsižvelgiant į minėtą 2016-04-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, apelianto argumentai, jog ginčo statinio statyba yra teisėta, yra nepagrįsti. Teismo cituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra aktualios kalbant bendrai apie procesinių teisių perėmimo institutą, tuo tarpu apeliantas, be argumentų, jog ginčo pastatas neva yra pastatytas teisėtai, konkrečiai nenurodė, kodėl pirmosios instancijos teismo cituota teismų praktika šiuo atveju netaikytina.Taip pat nepagrįsti ir apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė bendrąjį sutarties privalomumo principą. LR CPK 48 str. 1 d. numato, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Civilinėje byloje Nr. e2-951-868/2017, kurioje apeliantas buvo pateikęs prašymą dėl procesinių teisių perėmimo, buvo sprendžiamas klausimas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Statybos neteisėtumo klausimas, kaip minėta, jau buvo išspręstas ankstesniais teismų sprendimais, todėl ginčo statinys bei jo sukuriamos savininkui materialinės teisės ir pareigos negalėjo būti civilinės apyvartos objektu. Taigi, šiuo atveju materialinių teisių perėmimas nebuvo galimas ir teismas neturėjo pagrindo tenkinti prašymo dėl procesinių teisių perėmimo pagal CPK 48 str. 1 d.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos rezoliucijos, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.