Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Kristinai Bernadišiūtei,

atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ atstovui bankroto administratoriui Zdislavui Juchnevičiui,

atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Truveras“ atstovui advokato padėjėjui Dominykui Užkurniui,

trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Monikai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Prostinvest“ dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Truveras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teisme taip pat buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-223-262/2014 pagal ieškovo BUAB „Prostinvest“ (buvęs UAB „Baltijos ąžuolas“) patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nuostolių atlyginimo. Vienas iš BUAB „Prostinvest“ ieškinio reikalavimų buvo priteisti Lietuvos valstybei nebaigtą statyti statinį pagal statybos leidimą Nr. GN/169/05-0117, esantį sklype unikalus Nr. 4400-0295-8718, adresu Žirmūnų g. / Kareivių g., Vilniuje. Vilniaus apygardos teismas 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-223-262/2014 minėtą reikalavimą tenkino, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, 2015-11-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-583-117/2015 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimo dalį, kuria priteistas atsakovui Lietuvos valstybei nebaigtas statyti statinys, statytas pagal statybos leidimą GN/16905-0117, esantis sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0295-8718, ir šioje dalyje, priimdamas naują sprendimą BU AB „Prostinvest“ ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad ginčo statybos buvo vykdomos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą. Neteisėtų statybų padarinių šalinimas turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 28¹ straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne perleidžiant valstybei neteisėtą statybą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2016-04-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 tokią teismo išvadą patvirtino.

Iš išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad nors ir minėtais teismų sprendimais buvo panaikinti administraciniai aktai, valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, tačiau liko neišspręstas 2005-03-01 statybos leidimo Nr. GN/169/05-0117 pagrindu vykdytos statybos padarinių buvusiame žemės sklype (buvęs kadastrinis Nr. 0101/0018:53, unikalus Nr. 4400-0295­8718), Vilniaus mieste, šalinimo klausimas. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl teismui priėmus sprendimą dėl statybos leidimo panaikinimo yra svarbu, kad būtų panaikintos šio neteisėto statybos leidimo pagrindu atsiradusios pasekmės. Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismams administracinėse ir civilinėse bylose priimtais sprendimais panaikinus administracinius aktus, valstybinės žemės perleidimo sandorį, tačiau neišsprendus neteisėtų aktų pagrindu atsiradusių pasekmių šalinimo klausimo, pradėtas statyti statinys liko stovėti nesant teisinio pagrindo, t. y. be galiojančio statybą leidžiančio dokumento.

Teigia, kad neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti Statinio negriaunant, kadangi jis yra pastatytas intensyvaus užstatymo gyvenamojoje teritorijoje, kurioje statyba yra leistina, kas šiuo atveju lemia, jog pagal reikiamai pertvarkytą teritorijų planavimo ir projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, Statinio statybos darbus būtų galima užbaigti, todėl, visų pirma, reikėtų svarstyti Statinio įteisinimo galimybę, nes jo nugriovimas reikštų proporcingumo principo pažeidimą.

Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Be to, prašė atsakovui taikyti 30 Eur baudą už kiekvieną pradelstą sprendimo įvykdymo dieną pagal civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 3 dalį.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai bei trečiojo asmens UAB „Truveras“ atstovas prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2007-01-19 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu yra panaikintas detalusis planas, patvirtintas 2001-06-07 Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Nr. 1181V, sklypui Nr. 17, kuriame atsakovas statė gyvenamąjį namą, esantį adresu Žirmūnų/Kareivių g. Vilniuje, taip pat panaikintas 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117. Be to, 2007-12-27 Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris buvo iš dalies pakeistas 2008-05-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, panaikintas 2001 09 13 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 1852 V „Dėl sklypo Nr. 17 Kareivių g. ribų ir dydžio nustatymo“, panaikintas 2004 04 27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-2884-01 „Dėl žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g. Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, panaikinta nekilnojamojo daikto - žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g., Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0295-8718) teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 09 13 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1237PO1/2004-1237, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir UAB „Baltijos ąžuolas“ dėl 2284 kv.m. ploto žemės sklypo Nr.17, kadastrinis adresas 0101/0018:53, unikalus Nr. 4400-0295-8, esančio Kareivių gatvėje, Vilniuje (Notarinio registro Nr. P1-13691) ir taikyta restitucija natūra: priteistas Lietuvos Respublikos valstybei iš Uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos ąžuolas“ 2284 kv.m. ploto žemės sklypas Nr. 17, esantis Kareivių gatvėje, Vilniuje, kadastrinis adresas 0101/0018:53, unikalus Nr. 4400-0295-8; priteista uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos ąžuolas“ iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2 217 087,00 Lt iš Vilniaus miesto savivaldybės 2 232 382,00 Lt, bei panaikinta UAB „Baltijos ąžuolas“ daiktinių teisių į žemės sklypą Nr. 17, esantį Kareivių g., Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0295-8718) teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre. 2009-10-29 atsakovo pavadinimas iš UAB „Baltijos ąžuolas“ pakeistas į pavadinimą UAB „Prostinvest“. Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 nutartimi UAB „Prostinvest“ buvo iškelta bankroto byla.

Atsakovei BUAB „Prostinvest“ Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 sprendimu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-05 sprendimu, solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės priteista 524 916,26 Eur tiesioginių nuostolių. Nuostoliai susidarė teismams panaikinus Detalųjį planą, Statybos leidimą bei Sutartį, dėl ko BUAB „Prostinvest“ patyrė išlaidas statyboms, konservavimo darbams bei kitas išlaidas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-05 sprendimas paliktas nepakeistas (LITEKO duomenys).

2016-04-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 nurodyta, kad nebaigto statyti pastato statyba buvo vykdoma pagal neteisėtai išduotą Statybos leidimą, t. y. panaikinus pastato statybos leidimą ieškovės vykdyta statyba yra neteisėta, juo labiau, kad vykdyta pažeidžiant statybos reikalavimus, todėl pastatyta pastato dalis pripažintina savavališkos statybos. Jos (savavališkos statybos) įteisinimas ir (ar) neteisėtų statybų padarinių šalinimas turi būti sprendžiamas Statybos įstatymo 28¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Byloje kilo ginčas tarp šalių, ar galima atsakovui taikyti Statybos įstatymo 28¹ straipsnio

(naujos redakcijos -33 straipsnio) alternatyvą, suteikianti teisę įteisinti neteisėtą statybą.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą, teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo normos: 28¹ straipsnis ( įstatymo redakcija, galiojanti 2016-04-01 -2016-12-31 ir/ar 33 straipsnis, įstatymo redakcija galiojanti nuo 2017-01-01). Dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių sprendžiama pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje išvardyti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdai. Šioje normoje įtvirtinta teismo teisė ne tik įpareigoti statytoją ar kitus įstatyme nurodytus asmenis per nustatytą terminą nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ar išardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas, ir atkurti buvusią padėtį (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), bet ir leisti per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas), t. y. leisti įteisinti statybą. Tačiau pagal šią įstatymo normą statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat pagal bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Taigi Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas apima iš esmės skirtingas situacijas, kurias turi identifikuoti teismas, priimdamas sprendimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdo, kai jis savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą. Teismas turi įvertinti, pirma, ar statyti statinius (jų dalis) toje vietoje apskritai yra draudžiama, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar išardant statinius (jų dalį), ir, antra, ar statyti statinius (jų dalis) toje vietoje iš esmės leidžiama, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi suteikiant statytojui ar kitiems įstatyme nurodytiems asmenims galimybę per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra bankrutuojanti įmonė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ v. BUAB „Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007, inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti IĮ V. ir S. Mačiulių prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007).

Todėl bankrutuojanti įmonė, t.y. atsakovė BUAB „Prostinvest“, negali būti statytoju pagal Statybos įstatymo nuostatas, todėl teismas neturi teisinio pagrindo suteikti atsakovei galimybę įteisinti neteisėtą statybą.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-612-661/2010 pripažino UAB „Prostinvest“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ( LITEKO duomenys).

Atsakovas bei trečiasis asmuo UAB „Truveras“ teismui pateikė jų sudarytą 2016-09-20 Turtinių ir neturtinių teisių perleidimo sutartį, kuria remiantis prašė teismo pakeisti atsakovą BUAB „Prostinvest“ tinkamu atsakovu UAB „Truveras“. Tačiau teismas jų prašymo 2016-11-07 nutartimi netenkino. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 vienareikšmiškai nurodyta, kad savavališka statyba negali būti perduota kieno nors nuosavybėn (žr. šios nutarties 73 punktą).

Kadangi atsakovas negali vykdyti ūkinės - finansinės veiklos, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies bei nustatytina, kad pradėtas statyti statinis Žirmūnų g., Vilniuje, buvusiame žemės sklype (buvęs kadastrinis Nr. 0101/0018:53), kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117, nugriautinas, bei nurodytina, kad pradėto statyti statinio Žirmūnų g., Vilniuje, buvusiame žemės sklype (buvęs kadastrinis Nr. 0101/0018:53), kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117, griovimo darbus ir statybvietės sutvarkymą vykdo ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos už bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ lėšas (Statybos įstatymo 33 str., civilinio proceso kodekso 178 str. ).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro griovimo darbų lokalinės sąmatos sudarymo išlaidos – 605,00 Eur (civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš BUAB „Prostinvest“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-316-330/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 93 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nugriauti pradėtą statyti statinį Žirmūnų g., Vilniuje, buvusiame žemės sklype (buvęs kadastrinis Nr. 0101/0018:53), kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117.

Nurodyti, kad pradėto statyti statinio Žirmūnų g., Vilniuje, buvusiame žemės sklype (buvęs kadastrinis Nr. 0101/0018:53), kuriam statyti buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-03-01 statybos leidimas Nr. GN/169/05-0117, griovimo darbus ir statybvietės sutvarkymą vykdo ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos už bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ lėšas.

Priteisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokant jas iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.