Kauno apygardos teismo nutartis

2024-04-04 · Civilinė byla Nr. e2S-544-657/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-04-04Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2026-04-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
e2S-544-657/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13807-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
A. N. Č.
Civilinė byla Nr. e2S-544-657/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13807-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2329-1160/2024, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. N. Č. teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo P. R. 44 856 Eur išlaidas už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

2. Kauno apylinkės teismas, nurodęs, kad šioje byloje ieškinio reikalavimai grindžiami analogiškais argumentais ir rašytiniais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019, 2024 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovui nustatė 10 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti faktines ieškinio aplinkybes, nurodant, esant kokioms priežastims reiškiamas reikalavimas, iš esmės sutampantis su išnagrinėtoje byloje, papildomai paaiškinant, kodėl skiriasi sumos už nurodytos darbus ir kitaip įvardijami atlikti darbai, nurodomi papildomi darbai, bei pateikti duomenis, patvirtinančius jo patirtas tiesiogines išlaidas, skaičiavimus, kaip minėtos sumos susidarė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teisme 2024 m. sausio 12 d. gautas ieškovo A. N. Č. pareiškimas (paaiškinimai) dėl trūkumų šalinimo. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3108-528/2019 buvo nagrinėjama pagal jo 2019 m. vasario 14 d. patikslinto ieškinio reikalavimus, kuriame jis prašė priteisti iš atsakovo P. R. ieškovo A. N. Č. naudai 179 553 Eur sumą. Ieškinyje buvo paaiškinta, kaip paskaičiuota prašoma priteisti suma – prarastos galimybės piniginė vertė: atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo atveju jis už 70 000 Eur būtų įgijęs namo pirmąjį aukštą su rūsiu bei pinigines lėšas, gautas už likusią namo dalį, t. y. investavęs nurodytas pinigines lėšas ir savo darbą. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019 ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo negautą pelną ir jam sumokėtą avansą, bet ne patirtas išlaidas už atsakovo turte atliktus pagerinimus. Įvairūs dokumentai, susiję su jo vykdytais darbais, buvo teikiami, ne siekiant įrodyti patirtas išlaidas, bet tikslu įrodyti aplinkybes, jog jis atliko tam tikrus darbus, investavo į atsakovo turto pakeitimą ir pagerinimą, realiai vykdė įsipareigojimus ir už tai turėjo gauti pažadėtą turto dalį. Kadangi byloje nereiškė reikalavimo atlyginti patirtas išlaidas už faktiškai įvykdytus darbus, atliktus atsakovo turto pagerinimus, todėl neteikė nei detalių paaiškinimų, nei įrodymų dėl jų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo A. N. Č. ieškinį atsakovui P. R. dėl piniginių lėšų už atliktus darbus priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.

Šalies argumentai

5. Teismas nurodė, kad viso civilinės bylos Nr. e2-3108-528/2019 nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovė palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Nurodė, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo patirtų 30 526 Eur tiesioginių nuostolių ir 172 553 Eur netiesioginių nuostolių dėl prarastos galimybės. Be to, ieškovui turi būti grąžintas atsakovui pervestas 7 000 Eur avansas, nes ginčo namas ieškovui nebuvo parduotas. Iš viso ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 179 553 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019 ieškovo A. N. Č. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui P. R. 2 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Teismas konstatavo, kad ieškovo sumokėtas 7 000 Eur avansas atliko dvejopą mokėjimo – atsiskaitymo bei netesybų funkciją pagal šalių sudarytą 2016 m. kovo 15 d. sutartį, kuri pasibaigė iki sutarto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, ieškovui atsisakius ją sudaryti, todėl atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovui sumokėtą 7 000 Eur avansą. Ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 172 553 Eur negautas pajamas taip pat laikomas teisiškai nepagrįstu, nes pasibaigus 2016 m. liepos 15 d. šalių sudarytai 2016 m. kovo 15 d. preliminariajai sutarčiai, tik turto savininkas (atsakovas) turėjo teisę spręsti, kam ir už kiek perleisti turtą ar jo neperleisti. Nei viena iš šalių nenurodė jokių aplinkybių dėl susitarimų dalintis pajamas ar pelną pagal vėliau susiklosčiusius tarp jų jungtinės veiklos teisinius santykius. Atsakovas pripažino, kad dalį darbų, nurodytų 2017 m. gegužės 24 d. atsakovo ir E. A. sudarytoje preliminariojoje sutartyje (notarinio registro Nr. 5470), ieškovas padarė, tačiau visų savo įsipareigojimų pagal šalių jungtinės veiklos santykius pilnai, tinkamai ir sutartu laiku nėra įvykdęs. Be to, ieškovas pateikė įrodymus dėl 8 900,80 Eur (2 500 + 6 400 + 96,80) išlaidų, tiesiogiai patirtų ginčo namo darbams atlikti. Ieškovas jokių kitų rašytinių įrodymų dėl darbų, medžiagų ar kt. pirkimo ar duomenų apie atsakovo negautų už parduotą ginčo turtą lėšų, panaudotų ginčo namo pertvarkymo darbams, kompensavimą atsakovui nėra pateikęs, todėl nepaneigta, jog įsipareigojimus ieškovas vykdė ne vien savo, bet atsakovo lėšomis. Vien potencialaus pirkėjo E. A., liudytojų V. N. ir A. R. perduota ieškovui darbams atlikti pinigų suma 10 000 Eur (8 000 + 1 400 + 200 + 400) viršija visas išlaidas, kurioms įrodyti ieškovas pateikė rašytinius įrodymus. Reikšdamas reikalavimą dėl patirtų nuostolių, ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie 2017 m. vasario 3 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. jo užsakytus sumontuoti ir pagaminti laiptus (laiptų karkasas, pakopos, turėklai). Pirmajame užsakyme rankraščiu nurodyta, jog sumokėtas 2 500 Eur dydžio išankstinis apmokėjimas iš bendro užsakymo sumos 8 500 Eur, antrajame užsakyme nurodyta sumokėtas bendroje sumoje 6 400 Eur išankstinis apmokėjimas iš bendros 8 400 Eur sumos (jų tarpe 1 400 Eur už turėklus). Įrodymų apie šių užsakymų likusių sumų apmokėjimus byloje nepateikta. Nors prie ginčo namo yra pastatyta tik viena laiptinė, tačiau nėra aišku, kodėl tiems patiems darbams (laiptų karkasui ir pakopoms) buvo sudarytos dvi sutartys, nurodyta suma nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais, paskaičiavimais ar matematiniais argumentais. Kitoms išlaidoms pagrįsti ieškovas yra pateikęs įrodymus apie UAB „SDG“, kuri 2018 m. vasario mėnesį paruošė ginčo namui elektros energijos tiekimo schemą-planą ir principinę maitinimo schemą, išrašytos PVM sąskaitos faktūros SDG Nr. 0008812 apmokėjimą 2018 m. balandžio 17 d., iš viso 96,80 Eur suma. Iš pateikto 2017 m. rugsėjo 13 d. UAB „Proplastik“ krovinio važtaraščio Nr. 0022963 matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovui buvo vežamas statybinių medžiagų krovinys ginčo namo adresu, tačiau jokios sumos nenurodytos. Taigi, ankstesnėje byloje teismas įvertino ieškovo reikalavimą dėl patirtų išlaidų už atliktus darbus atlyginimo.

7. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-274-601/2020 2020 m. vasario 18 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas tiesiogines išlaidas (30 526 Eur). Bendra, pagal pateiktus įrodymus, apelianto išlaidų suma yra 8 996,80 Eur. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės, leidžia spręsti, kad apeliantas 8 996,80 Eur išlaidas padengė ne savo asmeninėmis lėšomis, o gautais pagal aukščiau minėtas sutartis (pagal 2017 m. gegužės 24 d. preliminariąją sutartį (8 000 Eur) bei pagal 2017 m. birželio 28 d. avansinę sutartį (1 400 Eur)) pinigais, dėl ko reikalavimas dėl tiesioginių nuostolių priteisimo taip pat pagrįstai atmestas. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog jis savo darbu prisidėjo prie ginčo namo pertvarkymo darbų, nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo. Apeliantas jo nepagrindė, nenurodė, kada, kokius darbus jis atliko pats, kokia jų vertė, kaip tai daro įtaką prašomiems priteisti tiesioginiams nuostoliams.

8. Iš pateikto pareiškimo (rašytinių paaiškinimų) nustatyta, kad ieškovas iš esmės neginčija, jog jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019 buvo išspręstas klausimas dėl jo patirtų išlaidų už atsakovo turte atliktus pagerinimus, nors ir nurodo, kad teismas be pagrindo išėjo už patikslinto ieškinio reikalavimo ribų. Aukščiau aptartos civilinės bylos aplinkybės rodo, kad be ieškovo nurodomų reikalavimų, jis nuosekliai įrodinėjo, atlikęs darbus ir reiškė atsakovui pretenziją dėl jų atlyginimo, todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl visų ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumo.

9. Šalindamas ieškinio trūkumus, ieškovas nenurodė, kodėl skiriasi jo šioje byloje nurodomos išlaidų sumos ir darbų/medžiagų apimtys/kiekiai nuo ankstesnėje byloje nurodytų, kodėl minėti darbai įvardijami kitaip bei kodėl šioje byloje nurodyti papildomi darbai/medžiagos ir jų kaina / vertė. Ieškovas, kaip ir ankstesnėje byloje, taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių jo patirtas tiesiogines išlaidas, nepateikė skaičiavimo, kaip minėtos išlaidos susidarė, kokiu pagrindu jos paskaičiuotos. Nors ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo jo patirtas išlaidas už atliktus darbus, nurodė, kad beveik visus darbus vykdė ūkio būdu, todėl neturi visus atliktus darbus ir pirktas medžiagas patvirtinančių įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, prašys teismo byloje skirti ekspertizę, tikslu nustatyti jo atliktų pagerinimų apimtis ir kaštus jų atlikimo metu, tačiau detalus išlaidų skaičiavimas, t. y. kaip paskaičiuoti darbai ir medžiagos, nurodytos jų apimtys, kaina/vertė ir pan., turi būti nurodytos ieškinyje, kad teismui ir atsakovui būtų aiškus ir suprantamas ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl išlaidų už atliktus darbus priteisimo.

10. Laikytina, kad ieškovas tik iš dalies pašalino ieškinio trūkumus, nes tinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimo (dalyko) ir neišdėstė / nepatikslino faktinių aplinkybių (pagrindo) taip, kad būtų aiškus byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11. Atskirajame skunde ieškovas A. N. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad analogiškas reikalavimas yra išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019. Pareiškime dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kad išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019 tokio reikalavimo nebuvo. Joje ieškovas reikalavo negauto pelno ir avanso, tiesioginių išlaidų nereikalavo. Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3108-528/2019 buvo nagrinėjama, remiantis 2019 m. vasario 14 d. patikslinto ieškinio reikalavimais. Ieškinyje buvo paaiškinta, kaip paskaičiuota prašoma priteisti suma – prarastos galimybės piniginė vertė. Ieškinys, kurį surašė advokatas E. U. niekada nebuvo nagrinėjamas. Įvairūs dokumentai, susiję su ieškovo vykdytais darbais į bylą buvo teikiami, ne siekiant įrodyti patirtas išlaidas, bet tikslu įrodyti aplinkybes, jog jis atliko tam tikrus darbus, investavo į atsakovo turto pagerinimą, realiai vykdė įsipareigojimus ir už tai turėjo gauti pažadėtą turto dalį. Teismas civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019 sprendime be pagrindo pasisakė dėl aplinkybių, kurių ieškovas neįrodinėjo, ir reikalavimų, kurių jis nereiškė, teismas išėjo už ieškinio ribų. Teismas negalėjo vadovautis klaidingomis teismo išvadomis civilinės bylos Nr. e2-3108-528/2019 sprendime. Civilinės bylos Nr. e2-3108- 528/2019 nagrinėjimo metu ieškovas tik atsakinėjo į teismo užduotus klausimus dėl tiesioginių išlaidų.

11.2. Šalindamas teismo nurodytus trūkumus, pareiškime ieškovas nurodė, kodėl darbų apimtys ir pinigų sumos skiriasi. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019 nereiškė reikalavimo priteisti patirtas išlaidas už atliktus atsakovo turto pagerinimus, todėl ieškovo patirtos išlaidos buvo nurodytos tik preliminariai, tiek kiek buvo reikalinga įrodyti aplinkybes dėl įsipareigojimų vykdymo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįvykdė ir reikalavimo paaiškinti apie išlaidų nesutapimą. Kadangi pagerinimus atsakovo turtui ieškovas vykdė ūkio būdu, todėl neturi visus atliktus darbus ir pirktas medžiagas patvirtinančių įrodymų, negali atlikt paskaičiavimų. Savo reikalavimui pagrįsti, prašys teismo byloje atlikti ekspertizę. Ieškinyje ieškovas įvardijo atliktus darbus ir kiek kainavo jų su medžiagomis atlikimas. Detalius paskaičiavimus dėl atliktų darbų apimties, panaudotų medžiagų kiekio ir vertės atliks ekspertai. Teismui yra pateiktos preliminarios darbų apimtys ir preliminarios jų vertes. Teismo nutartyje nustatytas reikalavimas pateikti tikslesnį sąnaudų aprašą yra perteklinis.

11.3. Teismo išvados kelia abejonių teisėjos Agnės Lauruševičiūtės nešališkumu. Galimai ši teisėja, dirbdama tose pačiose patalpose su Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-3108-528/2019 nagrinėjusia teisėja V. Baškiene, nenori priimti sprendimų, kurie prieštarautų kolegės padarytoms išvadoms išnagrinėtoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

13. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, ieškovui nepašalinus teismo nustatytų jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).

15. Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškovas turi teisę ir pareigą ieškinio dalyką suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021). Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, dėl to įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5 str., 7 str.).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškinio reikalavimai grindžiami analogiškais argumentais ir rašytiniais įrodymais, kurie yra išnagrinėti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019, todėl 2024 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovui nustatė 10 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti faktines ieškinio aplinkybes, nurodant, esant kokioms priežastims reiškiamas reikalavimas, iš esmės sutampantis su išnagrinėtoje byloje, papildomai paaiškinant, kodėl skiriasi sumos už nurodytos darbus ir kitaip įvardijami atlikti darbai, nurodomi papildomi darbai, bei pateikti duomenis, patvirtinančius jo patirtas tiesiogines išlaidas, skaičiavimus, kaip minėtos sumos susidarė.

18. Skundžiamoje 2024 m. sausio 19 d. nutartyje Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovas tik iš dalies pašalino ieškinio trūkumus, nes tinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimo (dalyko) ir neišdėstė / nepatikslino faktinių aplinkybių (pagrindo) taip, kad būtų aiškus byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

19. Pažymėtina, kad šalintinus procesinio dokumento trūkumus teismas turi nurodyti aiškiai ir išsamiai, kad jį pateikęs asmuo galėtų tinkamai juos pašalinti.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. sausio 2 d. nutartyje ieškovas nebuvo įpareigotas tiksliau suformuluoti ieškinio reikalavimą (dalyką). Be to, ieškinyje reikalavimai yra suformuluoti pakankamai aiškiai, byloje ieškovas siekia gauti 44 856 Eur išlaidų už atliktus darbus atlyginimą. Ieškinyje taip pat yra nurodytos faktinės aplinkybės, kurios ieškovo nuomone, pagrindžia šio ieškinio reikalavimus. Ieškovas 2024 m. sausio 12 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019 ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo negautą pelną ir jam sumokėtą avansą, bet ne patirtas išlaidas už atliktus atsakovo turto pagerinimus. Jam neaiškias aplinkybes apie atliktų darbų ir jiems sunaudotų medžiagų kiekius, kaip atlikti darbai įvardijami, nurodomi papildomi darbai, teismas turi galimybę nustatyti bylos nagrinėjimo procese, rinkti duomenis, patvirtinančius jo patirtas tiesiogines išlaidas, aiškintis skaičiavimus, kaip minėtos sumos susidarė. Ieškovas nurodė, dėl kokių priežasčių šiuo metu negali teismui pateikti turėtas išlaidas detalizuojančių įrodymų, sieks juos gauti, prašydamas byloje paskirti ekspertizę.

21. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas, išnagrinėjus bylą iš esmės. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Priešingu atveju, ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neišdėstė / nepatikslino faktinių aplinkybių (pagrindo).

22. Atskirojo skundo argumentai dėl abejonės dėl bylą nagrinėjusios teisėjos Agnės Lauruševičiūtės nešališkumo nėra teisiškai reikšmingi teisingam ginčo klausimo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas tik nurodo, kad argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo teisėjo procesiniais veiksmais, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, nes pagal teismų praktiką procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovas tinkamai nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų ir ieškinį laikydamas nepaduotu, vien formaliu pagrindu apribojo ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos įgyvendinimą. Todėl nepagrįsta ir neteisėta Kauno apylinkės teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, o apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 137 str. 1 d.; 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė