- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2-1517-808/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20305-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė (pirm.)
- Atsakovas
- A. K., Vilniaus miesto savivaldybė
- Trečiasis asmuo
- Savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas, SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Ieškovas
- Uždaroji akcinė bendrovė "Naujininkų ūkis"
- Advokatai
- Mantas Baigys, Aleksandras Doroševas
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovams A. K. ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį tikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 129,39 Eur skolos, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė teikia butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovės yra buto, esančio adresu S(duomenys neskelbtini) naudotojai. 2018 m. kovo 29 d. mirė pagrindinis buto nuomininkas A. K., kuris su SĮ „Vilniaus miesto būstas" buvo sudaręs Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0602, numatančią, kad minėtas butas buvo išnuomotas dviejų asmenų šeimai - jam ir jo dukrai (atsakovei A. K.). Atsakovių įsiskolinimas už minėto buto administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. sudaro 129,39 Eur sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė A. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta tik su jos tėvu A. K., mirusiu (duomenys neskelbtini), su kuriuo ji (atsakovė) kartu negyveno nuo 2017 metų (2017-08-02), nes išsikraustė gyventi adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. vasario 5 d. - gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mirus tėvui, jo buto raktus paėmė iš tėvo sugyventinės, norėdama pasiimti bute likusius savo daiktus, o tada ieškojo kaip grąžinti raktus, todėl informavo kitas šalis.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad NTR duomenimis (išrašas Nr. 10/305990), butas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. liepos 11 d.. nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. jis buvo išnuomotas A. K.. Nuomininkas, kaip faktinis vartotojas, turėjo pareigą mokėti už suteikiamas komunalines paslaugas. Mirus skolininkui, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu (CK 6.128 straipsnio 1 dalis)., todėl mirus A. K., buto valdymas bei su juo susijusios teisės ir pareigos perėjo A. K., nuomos sutarties pagrindu. Nei administravimo Sutartyje, nei teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad jeigu nurodytų išlaidų neapmoka Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jas privalo sumokėti patalpų savininkas, t.y. Savivaldybė. Todėl jai, kaip patalpų savininkei, tenka pareiga padengti susidariusią skolą už minėtam butui priskaičiuotus mokesčius (administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų mokesčiai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad Savivaldybė, veikdama kaip namo bendraturtė, negali turėti išskirtinių teisių, susijusių su prievole apmokėti administravimo ir kitas su buto naudojimu susijusias išlaidas. Nepaisant kas gyvena ar kitaip naudojasi administruojamame name esančiu butu, administravimo teisinių santykių dalyviais visada išlieka namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir bendraturtis. Ieškovė niekada nebuvo ginčo gyvenamųjų patalpų savininke, jų nevaldė, tad negalėjo būti teisėta nuomotoja. Tinkamą Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų pareigų vykdymą galėjo ir privalėjo kontroliuoti patalpų nuomotojas - Savivaldybė. Atsakovė tinkamai nevykdė jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose gyvenančių asmenų atsiskaitymų kontrolės, o atsakovė A. K. neįrodė, jog po savo tėvo mirties ji nebuvo faktine buto naudotoja.
Atsiliepimas
Atsakovė A. K. pateiktame triplike papildomai nurodė, kad su savo velioniu tėvu santykių nepalaikė ir tik 2018 metų spalio mėnesį iš tėvo buvusios sugyventinės sužinojo apie tėvo mirtį, iš jos gavo raktus ir pasiėmė tėvo buto buvusiais jai (atsakovei) priklausiusius daiktus, dokumentus, o raktus iš karto grąžino SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Nurodo, kad tėvo butu nesinaudojo ir jame negyveno.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad nėra ginčo, jog ieškovė ir nuomininkas A. K. 2014 m. spalio 9 d. sudarė Pastato administravimo ir priežiūros išlaidų bei paslaugų apmokėjimo sutartį, kurioje šalys yra UAB „Naujininkų ūkis“ ir A. K., kuris yra pagrindinis minėto buto nuomininkas. Savivaldybė nėra šios Sutarties dalyvė ir neįsipareigojo atsiskaityti už teikiamas paslaugas, nes tai pagrindinio nuomininko pareiga.
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo nepateikė. Teisme gautas prašymas nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Mantas Baigys iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės A. K. atstovas advokatas Aleksandras Doroševas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Karina Naumkinaitė iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad ieškovė teikia butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini)., kuriame (duomenys neskelbtini), savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, nuo 2014 m. lapkričio 10 d. minėtą butą išnuomojusi A. K. (pagal 2014-09-25 Nuomos sutartis Nr. 1.41-G14/0602). Nuomos sutartimi minėtas butas išnuomotas nuomininkui išimtiniu tikslu – jame gyventi, kartu su teise gyventi ir nuomininko šeimos nariui – atsakovei A. K. (buvusi pavardė – B.) (Sutarties 3 punktas), be to nuomininkas įsipareigojo mokėti ne tik nuomos mokestį bet ir už patalpoms teikiamas kitas paslaugas. (Sutarties 31 punktas). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas Nr. 18-5664045). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. sausio 31 d. raštu (pakartotinis raštas 2019-05-20 Nr. 1.35-19/2505) informavo ieškovę apie 2018 m. spalio 15 d. gautą pagrindinio nuomininko dukters atsakovės A. K. prašymą dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo. Raktai nuo minėtų patalpų buvo perduoti 2018 m. lapkričio 14 d., o 2018 m. lapkričio 21 d. buvo pasirašytas Būsto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 5.22-18/157. Ieškovė atsakovei A. K. išsiuntė Pretenziją (2019-02-04 Nr. 02-04/S₂-) kurioje nurodė apie susidariusį 129,39 Eur įsiskolinimą ir pareikalavo jį apmokėti. Atsakovės A. K. gyvenamoji vieta nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. vasario 5 d. – adresu (duomenys neskelbtini).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
Dėl savivaldybės, kaip patalpų daugiabučiame name savininko, pareigos mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, komunalines ir kitas paslaugas, kai patalpos yra išnuomotos
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl ieškovės apskaičiuotų mokesčių dydžio. Ieškovė, administruojanti pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), savo reikalavimą priteisti skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., iš atsakovių, grindžia argumentais, kad minėtam butui buvo suteiktos bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinės paslaugos už 129,39 Eur sumą. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nesutikimą apmokėti susidariusią skolą argumentuoja tuo, kad pareigą mokėti su minėtomis patalpomis susijusius mokesčius, turėjo patalpų nuomininkas - A. K., pagal 2014 m. rugsėjo 25 d. Nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0602. Atsakovė A. K. nesutikimą su ieškinio reikalavimais argumentuoja aplinkybėmis, kad su tėvu kartu negyveno.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 30-2778 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo įpareigota sudaryti su A. K. dviejų asmenų šeima (juo ir dukra A. B.) dviejų kambarių buto adresu, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir A. K. 2014 m. rugsėjo 25 d. sudarytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (Nr. 1.41-G14/0602) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos pagrindu, 2014 m. spalio 20 d. buvo pasirašytas Buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. G.5.22-0602. Pagal Sutarties 3 punktą, minėtas butas nuomojamas, kad pagrindinis nuomininkas jame gyventų kartu su šeimos nariu A. K. (buvusi pavardė – B.). Sutartyje įtvirtinta pareiga nuomininkui mokėti nuompinigius bei mokesčius už patalpoms tiekiamą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją bei tiekiamas komunalines paslaugas pastato administracijos ir (ar) paslaugų teikėjų nurodytais terminais ir tvarka (Sutarties 31 punktas).
Byloje nėra duomenų, kad ieškovė per visą Nuomos sutarties galiojimo su A. K. laiką, sąskaitas dėl mokesčių išrašydavo ir teikdavo apmokėti šių patalpų savininkei - Savivaldybei. Priešingai, sąskaitos buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti patalpų nuomininkui - A. K. (pagal 2014-10-09 Pastato administravimo ir priežiūros išlaidų bei paslaugų apmokėjimo sutartį). Byloje nėra duomenų, kad nuo atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, mokesčius už patalpas mokėjo patalpų savininkė - Savivaldybė. Taip pat nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 9 d. ieškovė žinojo apie Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėje esančių patalpų išnuomojimą A. K., įsipareigojusiam apmokėti visus su minėtų patalpų naudojimu susijusius mokesčius. Pažymėtina, kad pastarajam nuomininkui išrašydama sąskaitas (nuo 2018-02-02) dėl besikaupiančios skolos, ieškovė nesikreipė į patalpų savininkę - Savivaldybę. Nagrinėjamoje byloje galutinį reikalavimą padengti skolą, ieškovė pateikė tik 2019 m. spalio 14 d. patikslindama ieškinį. Konkrečiu atveju, teisiškai pagrįsti yra atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės argumentai, kad nors pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnio 4 dalį savininkas turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę ir mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, tačiau įstatymas nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku, jog jis apmokės tokias išlaidas ir, esant tokiam savininko ir nuomininko susitarimui, savininkas yra atleidžiamas nuo nurodytų išlaidų apmokėjimo, nes ši pareiga perduodama nuomininkui. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus bylose dėl Savivaldybės, kaip patalpų savininko, pareigos mokėti mokesčius perdavimo nuomininkui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 30-2778, 2014 m. rugsėjo 25 d. sudarytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G14/0602 31 punktu, ginčo patalpų savininkė - Vilniaus miesto savivaldybė savo, kaip savininko pareigą mokėti mokesčius už patalpas ir bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą bei išlaikymą perdavė nuomininkui. Todėl atsakovė Savivaldybė nėra atsakinga ieškovei už ginčo laikotarpiu (nuo 2018-02-01 iki 2018-11-20) susidariusią skolą.
Apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl nurodytos skolos priteisimo iš Savivaldybės, kaip patalpų savininkės, yra laikomas nepagrįstu todėl šioje dalyje atmetamas.
Dėl nuomininko šeimos narių atsakomybės pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą atsakovės A. K. atžvilgiu argumentuoja 2014 m. rugsėjo 25 d. sudarytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2 3 punktu, kuriame nurodyta, jog minėtas butas buvo išnuomotas nuomininkui A. K. kartu su jo šeimos nariu – atsakove A. K. (B.). Nustatyta, kad pagrindinis nuomininkas mirė (duomenys neskelbtini) ir butas, jos savininkei – Savivaldybei, grąžintas 2018 m. lapkričio 21 d.
CK 6.589 straipsnio, reglamentuojančio nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas; CK 6.588 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta pareiga nuomininkui ir pilnamečiams jo šeimos nariams atsakyti nuomotojui už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį. Šias normas aiškinant kartu su pirmiau nurodytomis sutarties nuostatomis darytina išvada, kad pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, t. y. atsiranda skolininkų daugetas prievolėje, jiems kyla solidarioji atsakomybė. Viena iš sąlygų CK 6.589 straipsnio 1 daliai taikyti bei asmens pareigai apmokėti įsiskolinimus, atsiradusius pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kilti – jo pripažinimas nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, yra aktualios CK 6.588 straipsnio nuostatos, kurių 2 dalyje įtvirtinta, jog pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jeigu jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant ginčą dėl nuomininko pilnamečio vaiko pripažinimo nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2004, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sudarė su pagrindiniu nuomininku A. K., kuriam ir buvo perduotos minėtos patalpos (2014-10-20 aktas Nr. G.5.22-0602). Atsakovė A. K. savo gyvenamąją vietą deklaravo: adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2017-08-02) ir adresu (duomenys neskelbtini) (nuo 2018-02-05). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas taip pat patvirtino, kad atsakovė su savo tėvu kartu negyveno nuo 2017 metų. Konkrečiu atveju, nors ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo reiškia atsakovei A. K. kaip pagrindinio nuomininko, mirusio A. K. šeimos nariui, vis gi nesant byloje duomenų, paneigiančių atsakovės teiginius, jog ji nuo 2017 m. su savo tėvu negyveno ir su juo nevedė bendro ūkio, atsižvelgiant į tai, ši atsakovė nelaikytina šeimos nariu CK 6.589 straipsnio prasme. Taip pat, vertinant tai, jog ieškovė nuo skolos atsiradimo (nuo 2018-02-01) šiai atsakovei neteikė nei reikalavimo, nei raginimo apmokėti susidariusią skolą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, atlikdama skolos išieškojimo veiksmus, t.y. ji nebuvo pakankamai profesionali bei rūpestinga ir nepagrįstai delsė, dėl ko susidarė reikalaujama 129,39 Eur dydžio skola.
Apibendrindamas išdėstytą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, todėl ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje atsakovei A. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei suteiktas antrinės teisės pagalbos išlaidos sudaro 477,00 Eur, kurios priteistinos valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestinas, todėl atsakovei suteiktas antrinės teisės pagalbos išlaidos, kurios priteistinos valstybei iš ieškovės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“, į.k. 121458016, valstybės naudai 477,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.