Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, V. P., V. L., ir V. P., J. P., J. P., atstovaujami E. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kaip pateiktą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

6. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškimo priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti, konstatavęs, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kaip pateiktą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakymą priimti pareiškimą motyvavo tuo, jog pareiškėjas apie ketinimą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepranešė antstoliams A. S. ir E. M., taip pat kreditorei E. P..

10. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

11. FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kokią informaciją pareiškėjas privalo pridėti ir pateikti prie pareiškimo iškelti bankroto bylą. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą – fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Taigi pareiškimas negali būti priimamas ir antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesas negali būti pradėtas, kai pareiškėjo reikiamos informacijos kartu su pareiškimu nepateikimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatomi esminiai trūkumai ir todėl procesas negali būti pradėtas. Tuo tarpu kartu su pareiškimu pateiktos informacijos teisingumas ar išsamumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo etape, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. Paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Vadinasi, pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

12. Teismas, spręsdamas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo, neturi iš esmės spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo, nes tai daroma kitame proceso etape. Teismas negali kaip pareiškimo trūkumo vertinti dokumentų ar duomenų, kurie gali turėti reikšmės klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės išspręsti, trūkumo, jei tokių dokumentų ar duomenų pateikimas nėra įstatymu aiškiai nustatytas pareiškimo (jo priedų) turinio (sudėties) elementas.

13. Pagal FABĮ 4 straipsnio 2 dalį, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. Pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta ne ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, o įpareigojimas pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, taip suteikiant jiems galimybę suformuluoti savo poziciją šiuo klausimu.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 6 d. kreditoriams AB SEB bankui, V. P., V. L., J. P., J. P., J. P. išsiuntė pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo. Antstoliai A. S. ir E. M. vykdo išieškojimą iš pareiškėjo minėtų kreditorių naudai. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 10 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstoliai A. S. ir E. M. turi teisę išieškoti iš pareiškėjo vykdymo išlaidas, todėl yra laikytini jo kreditoriais. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu nepranešė išieškojimą vykdantiems antstoliams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti priimti teismui pateikto pareiškimo.

15. Kaip jau minėta, FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga pareiškėjui informuoti savo kreditorius apie inicijuojamą fizinio asmens bankroto bylą, yra nustatyta siekiant užtikrinti pareiškėjo kreditorių teisę dalyvauti bankroto procese, išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu, kadangi teismas apie pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą ir bankroto bylos iškėlimą pareiškėjo kreditorių individualiai neinformuoja. Vis dėlto, FABĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto. Taigi, FABĮ įtvirtinta teismo pareiga, priėmus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, apie tai nedelsiant informuoti antstolius, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto. Tai reiškia, jog nepaisant to, ar pareiškėjas FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra informavęs išieškojimą iš jo vykdančius antstolius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, šią informaciją antstoliams, priešingai nei kitiems pareiškėjo kreditoriams, pateiks bankroto bylą nagrinėjantis teismas, taip, be kita ko, užtikrindamas ir jų teisę būti informuotiems apie pareiškėjo bankroto procesą

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog aplinkybė, kad pareiškėjas FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepranešė išieškojimą iš jo vykdantiems antstoliams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nėra laikytina esminiu trūkumu, sudarančiu pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

17. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepranešė E. P., nors pastaroji vykdomosiose bylose ir vykdymo dokumentuose dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams išieškojimo įvardijama kaip pareiškėjo kreditorė. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ir E. P. turi nepilnamečius vaikus J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat pilnamečius vaikus J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini)

18. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1565-729/2013 iš pareiškėjo D. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. P., (duomenys neskelbtini), J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 800 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2013 m. liepos 16 d. iki vaikų pilnametystės, po 28 800 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos; E. P. buvo paskirta išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-15650-1025/2018 iš pareiškėjo D. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui J. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 700 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki vaiko pilnametystės, 4 200 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. P. įsiskolinimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos; E. P. paskirta išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15790-941/2018 patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo D. P. ir E. P., ja pareiškėjas D. P. įsipareigojo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1565-729/2013 iš pareiškėjo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), dydį nuo 231,69 Eur (800 Lt) iki 700 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11398-1025/2021 patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo D. P. ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ja pareiškėjas D. P. įsipareigojo teikti J. P. materialinę paramą po 400 Eur kas mėnesį tol, kol J. P. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bus ne vyresnis negu 24 metų amžiaus ir jam bus reikalinga materialinė parama.

19. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, sutiktina su apeliantu, kad pareiškėjo kreditoriais yra laikytini jo nepilnamečiai vaikai, o E. P. yra jų atstovė pagal įstatymą, todėl pareiškėjas neturi pareigos jos atskirai informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Be to, akivaizdu, kad pareiškėjui išsiuntus pranešimus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresu, E. P., kaip šalių nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, yra informuota apie šias aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas išsiųsti pastarajai atskirą pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo yra laikytinas pertekliniu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog FABĮ nenustatyta pareiga fiziniam asmeniui, teikiančiam pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, įtraukti jo kreditorių į bylą suinteresuotais asmenimis, todėl šis trūkumas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad teismas, nustatęs poreikį, įtraukti minėtą asmenį į bylą, gali tai padaryti savo iniciatyva.

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė AB SEB banko sąskaitos išrašo kopiją už vienerius metus, nurodė, kad turi dar vieną banko sąskaitą „Swedbank“, AB, kuria nesinaudoja, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad neturi sąskaitų kituose bankuose ar kredito įstaigose. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki šiol gaunamą ir (ar) numatomą gauti darbo užmokestį ir kitas pajamas, nenurodė, kur jis dirbo pastaruosius trejus metus, t. y. nuo 2018 m. lapkričio mėn., nenurodė informacijos apie sandorius, sudarytus per 3 paskutiniuosius metus, nenurodė, ar per 10 metų buvo pradėti fizinio asmens bankroto procesai. Apelianto vertinimu, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens turtinė padėtis per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo turi būti nustatoma ne pareiškimo priėmimo, bet bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kreditoriams ar teismui suabejojus bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumu (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Vertindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė jo vardu registruotų banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB SEB banke, išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2021 m. spalio 13 d., t. y. už trejus metus, taip pat duomenis apie darbą (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. šioje įmonėje jam sumokėtą darbo užmokestį. Pateiktame pareiškime pareiškėjas nurodė, jog nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių.

22. Aplinkybė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad neturi sąskaitų kituose bankuose ar kredito įstaigose, taip pat duomenų apie savo darbovietes ir jose mokamą darbo užmokestį už paskutinį trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra kliūtis priimti pareiškimą nagrinėti teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau aptartų duomenų nepateikimas kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negalėjo tapti kliūtimi, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. Sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimą, pirmiau aptarti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai nėra laikomi esminiais, o priedai nelaikytini būtinais pateikti pagal FABĮ 4 straipsnį. Pažymėtina, jog išsamus tyrimas dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, o sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

23. Ruošdamasis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės, pirmosios instancijos teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, reikalingus bylai teisingai išspręsti (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 225 straipsnis, 179 straipsnis, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), tačiau nepakankamas papildomų įrodymų pateikimas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo stadijoje negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinių asmens bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka ir, tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, spręsdamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą (FABĮ 5 straipsnio 2 dalis).

24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.