- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- eA-610-624/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02201-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2023 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. SDPN-00-230201-00007 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir pratęsti 6 mėnesių laikotarpiui 2020 m. birželio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSPP-00-200612-00047 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) surašė 2020 m. birželio 11 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-200611-00041 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), 2020 m. birželio 12 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-200612-00044 (toliau – ir Privalomasis nurodymas nevykdyti darbų) bei Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti visą Savavališkos statybos akte nurodytą savavališkai įrengtą / sumontuotą kitos paskirties inžinerinį statinį-užtvarą – išmūrytą apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro sieną su betoninėmis juostomis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) šiaurės rytinėje dalyje (ant sklypo ribos) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Inspekcija nurodė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra iki 2020 m. gruodžio 11 d., t. y. 6 mėnesiai.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti panaikinti Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymų nevykdyti darbų bei Privalomąjį nurodymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-25445-1097/2020, 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-635-864/2021, panaikino šį teismo sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021, tenkino pareiškėjo ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2573-258/2021, panaikino pastarąjį teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė pareiškėjo ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022 panaikino 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2598-580/2022, panaikino 2021 m. birželio 23 d. teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė pareiškėjo ieškinį.
2.3. Pareiškėjas 2023 m. sausio 26 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriame prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams, o 2023 m. vasario 1 d. – papildomus dokumentus. Departamentas Sprendime netenkino šio pareiškėjo prašymo.
2.4. Departamentas Sprendime nepagrįstai konstatavo, jog prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą buvo pateiktas po šio termino pabaigos. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas teisme. Teisė į teisminę gynybą buvo įgyvendinama pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, nustatytais terminais, nepiktnaudžiaujant. Prašymo pateikimo dieną nuo paskutinio teismo sprendimo, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 29 d. teismo sprendimo, priėmimo nebuvo praėję net 3 mėnesiai ir dar nebuvo suėjęs kasacinio skundo pateikimo terminas. Sprendime nepagrįstai formaliai atsižvelgta tik į laikotarpį, kai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės: laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi ir, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi užbaigus bylos nagrinėjimą kasacine tvarka, nustojo galioti, todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 2022 m. spalio 18 d. Vadovaujantis tokia pozicija, Privalomąjį nurodymą būtų reikėję įvykdyti tuo metu, kai dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje, be to, tuo metu galiojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022, kurioje nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui (t. y. galiojo teismo sprendimas, priimtas pareiškėjo naudai). Tokioje situacijoje būtų objektyviai netikslinga vykdyti Privalomąjį nurodymą, nes nebuvo galutinio teismo sprendimo minėtoje byloje.
2.5. Pareiškėjas prašymo pateikimo metu jau derino su architektais ir atitinkamas procedūras organizuojančiais subjektais galimus sprendimų variantus. Ginčo objektas – užtvara – yra gan specifinis objektas. Atsižvelgiant į tai, diskutuojama su specialistais, koks projektas ir kokioje apimtyje turi būti parengtas, nes užtvara yra tvoros projekto dalis, o tvoros projektas yra parengtas projekte dėl ūkinės paskirties pastato. Be to, ginčo objektas yra kultūros paveldo teritorijoje. Šiuo metu yra svarstomi alternatyvūs sprendimo variantai, procesas yra gan sudėtingas. Pareiškėjas siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, tam buvo užsakytas sklypo topografinis planas ir jo suderinimas (šis darbas atliktas), taip pat buvo užsakytas ir parengtas savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas dėl baudos apskaičiavimo, bauda ir rinkliava dėl statybos leidimo išdavimo yra sumokėtos. Šioms procedūroms įgyvendinti, t. y. statybą leidžiančiam dokumentui gauti, pareiškėjui yra būtinas papildomas 6 mėnesių terminas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Iš Privalomojo nurodymo priėmimo ir dėl jo įvykusio teisminio ginčo aplinkybių matyti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo susietos su įvykiu – iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022 nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pastarojoje nutartyje nepasisakė dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino skaičiavimo nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl negalima laikyti, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2598-580/2022 priėmimo.
4.2. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25445-1097/2020 (panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021), ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi. Privalomojo nurodymo savanoriško vykdymo terminas pasibaigė 2022 m. spalio 18 d., nes į Privalomojo nurodymo vykdymo 6 mėnesių terminą įskaičiuojamas laikotarpis nuo Privalomojo nurodymo priėmimo iki pareiškėjo kreipimosi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, laikotarpis nuo 2021 m. gruodžio 15 d. (kai panaikintos laikinosios apsaugos priemonės) iki 2022 m. gegužės 2 d. (kai vėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės) ir nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2022 m. spalio 18 d., kaip tai pagrįstai nurodyta Sprendime.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėjui buvo žinomas ir suprantamas Privalomojo nurodymo turinys, taip pat jo įvykdymo terminas. Asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti šį terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Šiuo atveju pareiškėjas su 2023 m. sausio 26 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo jau pasibaigus šiam terminui. Taigi, Departamentas Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą.
4.4. Teisinis reguliavimas nenustato privalomųjų nurodymų įvykdymo termino atnaujinimo, kad ir kokios svarbios būtų pareiškėjo 2023 m. sausio 26 d. prašyme nurodytos priežastys, ir nėra jokių priežasčių, dėl kurių šioje byloje neturėtų būtų vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių prašymą Inspekcijai pateikti iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.
4.5. Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus: jame nurodyti objektas, subjektas, teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, taip pat jis atitinka jo formai keliamus reikalavimus. Sprendimas yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo jį panaikinti.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo P. M. skundą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Iš byloje esančio 2020 m. balandžio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise nuo 2006 m. kovo 8 d. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o nuo 2008 m. balandžio 30 d. nuosavybės teise priklauso pastatas – pagalbinis ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).
6.2. Inspekcija 2020 m. birželio 11 d. surašė Savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, kad: „savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris yra Kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) – Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Žvėrynu (kodas 33652), šiaurės rytinėje dalyje ant sklypo ribos neteisėtai pastatytas/įrengtas kitos paskirties inžinerinis statinys užtvara – išmūryta apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro siena su betoninėmis juostomis. Tuo statytojas pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 ir 5 dalis, 14 str. 1 d. 4 p., 27 str. 1 d. 1 p., ir 22 d. ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktį.“ Savavališkos statybos akte nurodyta, kad statybos pradžia – 2020 m. kovo mėn.
6.3. Inspekcija 2020 m. birželio 12 d. surašė Privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų, kuriuo įpareigojo „nevykdyti jokių statinio: kitos paskirties inžinerinio statinio užtvaros – išmūrytos apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro sienos su betoninėmis juostomis, statybos darbų, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje dalyje ant sklypo ribos, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.“
6.4. Inspekcija 2020 m. birželio 12 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė iki 2020 m. gruodžio 11 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius: „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti visą, 2020-06-11 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-200611-00041 nurodytą savavališkai įrengtą/sumontuotą kitos paskirties inžinerinį statinį užtvarą – išmūrytą apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro sieną su betoninėmis juostomis, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje dalyje (ant sklypo ribos) ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.“
Šalies argumentai
6.5. Inspekcija 2023 m. sausio 27 d. gavo pareiškėjo 2023 m. sausio 26 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą 6 mėnesių laikotarpiui. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis pasikreipė į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų ir Privalomąjį nurodymą; išvardijo, kokie teismų sprendimai buvo priimti nagrinėjant šį ieškinį; teigė, kad paskutinį teismo sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d., todėl prašymo padavimo dieną nėra suėjęs 3 mėnesių terminas paduoti kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo; paaiškino, jog termino formalus skaičiavimas per teisminio nagrinėjimo laikotarpį nėra teisingas ta prasme, kad tuo metu buvo objektyviai netikslinga vykdyti nurodymus, nes nebuvo galutinio sprendimo byloje ir tikslingumo vykdyti nurodymus bei šalinti statybos padarinius. Pareiškėjas 2023 m. vasario 1 d. pateikė papildomus dokumentus: informaciją dėl Žemės sklypo topografinio plano suderinimo, ekspertizės akto kopiją, dokumento dėl baudos apmokėjimo kopiją.
6.6. Departamentas 2023 m. vasario 1 d. priėmė Sprendimą, kuris pareiškėjui buvo pateiktas 2023 m. vasario 3 d. raštu Nr. 2D-2085 ,,Sprendimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino nepratęsimo“, kuriame pareiškėjui buvo nurodyta, kad Privalomojo nurodymo terminas nepratęsiamas, kadangi prašymas pateiktas po Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Paaiškinta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021 nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2022 m. spalio 5 d. ir, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi užbaigus bylos nagrinėjimą kasacine tvarka, nustojo galioti, t. y. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 2022 m. spalio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, nustatė:
7.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. liepos 10 d. gautas pareiškėjo ieškinys, kuriame jis prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų ir Privalomąjį nurodymą.
7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi (kuri įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos) civilinėje byloje Nr. e2-25445-1097/2020 tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė Privalomojo nurodymo vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
7.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-25445-1097/2020, 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo ieškinį.
7.4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-635-864/2021 panaikino 2020 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021, nusprendė tenkinti pareiškėjo ieškinį, t. y. pripažinti neteisėtais ir panaikinti Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų ir Privalomąjį nurodymą; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi pagal pareiškėjo prašymą taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
7.6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2573-258/2021, nusprendė panaikinti 2021 m. birželio 23 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo ieškinį.
7.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021, tenkino Inspekcijos 2021 m. gruodžio 14 d. prašymą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo ir nebuvo panaikinta.
7.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi byloje patenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą.
7.9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 5 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022 buvo nuspręsta panaikinti 2021 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
7.10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2598-580/2022, nusprendė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo ieškinį.
8. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas bei teismų praktiką. Teismas pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas buvo surašytas 2020 m. birželio 12 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi (kuri įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos) buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl Privalomasis nurodymas galiojo nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi (kuri įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos) panaikino 2020 m. liepos 14 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, o byla buvo išnagrinėta kasacine tvarka 2022 m. spalio 5 d. Byloje nėra duomenų apie prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą po 2022 m. spalio 5 d. Taigi, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo 2022 m. spalio mėn., o atsakovas atsiliepime į skundą pagrįstai teigė, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo 2022 m. spalio 18 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 26 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcija pateikė 2023 m. sausio 27 d., t. y. suėjus (pasibaigus) 6 mėnesių Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Inspekcija Sprendime pasirinko netinkamą terminų skaičiavimo būdą ir kad termino formalus skaičiavimas per teisminio nagrinėjimo laikotarpį nėra teisingas. Pareiškėjo teiginiai, kad jis jau derino su architektais ir atitinkamas procedūras organizuojančiais subjektais galimus sprendimų variantus, kad procesas yra gan sudėtingas ir pan., negali būti vertinami kaip sudarantys pagrindą vertinti Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes, kaip akcentuota teismų praktikoje, nors yra prasidėjęs procesas dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. prasidėjo savavališkų statybos darbų pašalinimo procesas, kurio trukmė nebepriklauso nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios, tačiau yra pasibaigęs laikas, kuris nebegali būtų pratęstas, per kurį šis procesas turėjo būti užbaigtas.
10. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas. Pareiškėjo reikalavimas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą taip pat atmestinas, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus dėl pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo nepagrįstumo.
III.
11. Pareiškėjas P. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo reikalavimus.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde teismui išdėstytus savo argumentus ir tvirtina, kad teismas nepagrįstai pritarė atsakovo pozicijai ir neatsižvelgė į tai, kad formalus termino skaičiavimas per teisminio nagrinėjimo laikotarpį prieštarauja protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Nagrinėjamu atveju nėra protinga laikyti, kad yra pasibaigęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ir todėl negalima jį pratęsti 6 mėnesiams. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo atliktus veiksmus, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei mano, kad teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus ir teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. SDPN-00-230201-00007 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo pratęsti 6 mėnesių laikotarpiui 2020 m. birželio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSPP-00-200612-00047 įvykdymo terminą pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 27 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijai pateikė suėjus (pasibaigus) 6 mėnesių Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, todėl jo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas, o pasibaigęs terminas negali būti atnaujintas ir teisme, atmetė pareiškėjo skundą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Ginčijamo Sprendimo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos TPSVPĮ 14 straipsnis, reglamentuojantis savavališkos statybos padarinių šalinimą, be kita ko, nustatė: Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (TPSVPĮ 14 str. 2 d.); šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą (TPSVPĮ 14 str. 4 d.); jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo (TPSVPĮ 14 str. 7 d.).
18. Nagrinėjamo ginčo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 27 d. prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijai pateikė jau pasibaigus 6 mėnesių Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, prieina prie išvados, jog tiek Inspekcija ginčijamame Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad, atsižvelgiant į TPSVPĮ 14 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą bei nuoseklią administracinių teismų praktiką jį aiškinant ir taikant, pasibaigęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų TPSVPĮ nuostatų taikymu, pažymėta, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018).
19. Pareiškėjo argumentas, kad formalus termino skaičiavimas per teisminio nagrinėjimo laikotarpį prieštarauja protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams, yra deklaratyvus, prieštaraujantis skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime aptartai tiek bendrosios instancijos teismų, tiek administracinių teismų praktikai šiuo aspektu, kuri pareiškėjui, kuris civilinėje byloje prašė sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, vėliau – iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, turėjo būti žinoma.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos faktines ir teisines aplinkybes, nenustatė priežasčių, dėl kurių ji šioje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis nagrinėjamai bylai iš esmės analogiškose bylose.
22. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, tinkamai taikė proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.