- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- eI3-5516-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02201-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- P. M.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas P. M. (toliau ir – pareiškėjas) skunde teismui prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau ir – Departamentas) 2023-02-01 sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ Nr. SDPN-00-230201-00007 (toliau ir – Sprendimas); 2) pratęsti 6 mėnesių laikotarpiui 2020-06-12 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSPP-00-200612-00047 (toliau ir – Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą.
2. Teigia, kad pareiškėjas pateikė Inspekcijai 2023-01-26 prašymą, kuriuo prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesių laikotarpiui. 2023-02-01 pareiškėjas pateikė Inspekcijai papildomus dokumentus. Inspekcijos Departamentas Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti: Inspekcijos Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymų nevykdyti darbų, Privalomąjį nurodymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-25445-1097/2020, 2020-12-01 sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021-03-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-635-864/2021, teismo 2020-12-01 sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14278- 545/2021, pareiškėjo ieškinį tenkino visiškai. Vilniaus apygardos teismas 2021-11-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2573- 258/2021, panaikino 2021-06-23 teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022 priėmė pareiškėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021-11-23 sprendimo peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-218- 403/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021-11-23 sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2022-11-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A- 2598-580/2022, panaikino teismo 2021-06-23 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo ieškinį atmetė.
5. Inspekcija Sprendime nurodė, kad „Sprendimo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo teisinis ir faktinis pagrindai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.“ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021 nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-05-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones galiojo iki 2022-10-05 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-10-05 nutartimi užbaigus bylos nagrinėjimą kasacine tvarka nustojo galioti, t. y. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200612-00047 įvykdymo terminas yra 2022-10-18. 2023-01-27 pareiškėjo įgaliotas asmuo pateikė prašymą pratęsti 2020-06-12 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200612-00047 terminą. Remiantis pateikta informacija, 2020-06-12 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200612-00047 terminas yra nepratęsiamas, nes prašymas pateiktas po privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-200612-00047 termino įvykdymo pabaigos.“
6. Pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos Sprendime daroma išvada, kad prašymas pratęsti terminą buvo pateiktas po Privalomojo nurodymo termino įvykdymo pabaigos. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas teisme. Teisės į teisminę gynybą buvo įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, nustatytais terminais, nepiktnaudžiaujant. Prašymo Inspekcijai pateikimo dieną nuo paskutinio teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2022-11-29 Vilniaus apygardos teismo sprendimo nebuvo praėję net 3 mėnesiai ir dar nebuvo suėjęs kasacinio skundo pateikimo terminas. Nesutinka su Skundžiamame sprendime pasirinktu terminų skaičiavimo būdu, kuomet formaliai skaičiuojamas tik tas laiko tarpas, kai teismo sprendimu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal Inspekciją Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo suėjęs ir jį reikėjo įvykdyti tuo metu (2022-10-18), kai dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas civilinėje, be to, tuo metu galiojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022 - Vilniaus apygardos teismo 2021-11-23 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (t. y. galiojo teismo sprendimas pareiškėjo naudai). Akcentuoja, kad termino formalus skaičiavimas per teisminio nagrinėjimo laikotarpį nėra teisingas ta prasme, kad tuo metu vykdyti nurodymus buvo objektyviai netikslinga, nes nebuvo galutinio sprendimo byloje ir tikslingumo vykdyti nurodymus bei šalinti statybos padarinius, nes tokiu atveju teisminis bylinėjimasis apskritai netektų prasmės.
7. Nurodo, kad po Vilniaus apygardos teismo galutinio teismo sprendimo Prašymo Inspekcijai pateikimo dieną dar nebuvo suėję 3 mėnesiai. Tačiau pareiškėjas jau derino su architektais ir atitinkamas procedūras organizuojančiais subjektais galimus sprendimų variantus. Objektas (duomenys neskelbtini)- užtvara, yra gan specifinis objektas. Atsižvelgiant į tai, diskutuojama su specialistais, koks projektas ir kokioje apimtyje turi būti parengtas, nes užtvara yra tvoros projekto dalis, o tvoros projektas yra parengtas projekte dėl ūkinės paskirties pastato, be to, objektas yra kultūros paveldo teritorijoje. Šiuo metu yra svarstomi alternatyvūs sprendimo variantai, procesas yra gan sudėtingas, tiek fakto, tiek teisės, tiek procedūros realizavimo ir derinimo prasme.
8. Teigia, kad pati Inspekcija nustatė, kad Privalomojo nurodymo vykdymo terminas yra 6 mėnesiai, jis gali būti pagal teisės aktus pratęsiamas. Ir šiai dienai nuo paskutinio teismo sprendimo priėmimo dienos nėra suėjęs. Pareiškėjas siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, tam buvo užsakytas sklypo topografinis planas ir atliktas jo suderinimas, šis darbas atliktas, be to, yra užsakytas ir parengtas savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas dėl baudos apskaičiavimo. Nurodo, kad bauda ir rinkliava dėl statybos leidimo išdavimo yra apmokėta. Šių procedūrų įgyvendinimui, t. y. statybą leidžiančio dokumento gavimui, pareiškėjui reikalingas papildomas 6 mėnesių terminas.
9. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, vykusį teisminį ginčo dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo nagrinėjimą, į protingumo, teisingumo bei teisėtumo principus, mano, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nėra suėjęs, jis yra pratęstinas 6 mėnesių laikotarpiui.
10. Remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau ir – TPSVPĮ) 11 straipsnio 6, 8 dalimis 14 straipsnio 2, 5, 7 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktika.
Atsiliepimas
11. Inspekcija pateiktame atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti.
Atsiliepimas
12.1. Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis TPSVPĮ 8 straipsniu, Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Inspekcijos Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir TPSVPĮ nuostatomis pagal gautą informaciją dėl galimai neteisėtai žemės sklype, kuris yra Kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) – Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Žvėrynu (kodas 33652), šiaurės rytinėje dalyje statomos aklinos virš 2,50 m aukščio tvoros (užtvaros), atliko šiuos veiksmus: 1) patikrino Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau ir – IS „Infostatyba“) esančius dokumentus ir duomenis ir nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – VMSA) statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę atlikti kitos paskirties inžinerinio statinio užtvaros (apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio mūro sienos), žemės sklype statybą, nėra; 2) patikrino VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose (registro Nr.: 1/11986; 10/226594) esančius duomenis apie žemės sklype esančius statinius ir nustatė, kad 2008-04-21 įregistruotas juridinis faktas – statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatui - pagalbinio ūkinio pastatui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 3 straipsnio 5 dalimi, 37 straipsniu, 40 straipsnio 4 dalimi 2020-05-14 raštu Nr. 2D-5937 „Dėl tarnybinės pagalbos (Pakartotinės)“ kreipėsi į VMSA prašydamas pateikti VMSA išduotų statybą leidžiančių dokumentų (jei jų nėra IS „Infostatyba“ ir jei jie privalomi) teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas ir statybos projektų (jei jie privalomi), jei jų nėra IS „Infostatyba“, ir jų koregavimo dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas susijusias su pagalbinio ūkinio pastato ir inžinerinių statinių statybos darbais žemės sklype. 2020-05-15 VMSA raštu Nr. A51-65272/20(3.3.2.26E-VMA) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ Departamentui pateikė išduoto 2007-06-20 statybos leidimo NS/679/07-0419 statinio projektui „Pagalbinio ūkio pastatas“ popierinių dokumentų skaitmenines kopijas su pagalbinio ūkio pastato ir inžinerinių statinių statybos darbais žemės sklype; 4) 2020-05-13 patikrino žemės sklype esančius statinius ir 2020-06-11 užregistravo statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-00-200611-00010.
12.2. Inspekcija 2020-06-11 surašė pareiškėjui savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, kad „savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris yra Kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) – Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Žvėrynu (kodas 33652), šiaurės rytinėje dalyje ant sklypo ribos neteisėtai pastatytas/įrengtas kitos paskirties inžinerinis statinys užtvara – išmūryta apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro siena su betoninėmis juostomis. Tuo statytojas pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 ir 5 dalis, 14 str. 1 d. 4 p., 27 str. 1 d. 1 p., ir 22 d. ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktį “.
12.3. Inspekcija vadovaudamasi TPSVPĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau ir – Reglamentas STR 1.05.01:2017) 130.2 papunkčiu bei 138 punktu, atsižvelgdama į padarytą pažeidimą surašė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų, kuriuo įpareigojo „nevykdyti jokių statinio: kitos paskirties inžinerinio statinio užtvaros – išmūrytos apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro sienos su betoninėmis juostomis, statybos darbų, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje dalyje ant sklypo ribos, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“ bei privalomąjį nurodymą, kuriuo ieškovo pareikalavo iki 2020-12-11 „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti visą, 2020-06-11 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-200611-00041 nurodytą savavališkai įrengtą/sumontuotą kitos paskirties inžinerinį statinį užtvarą – išmūrytą apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro sieną su betoninėmis juostomis, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje dalyje (ant sklypo ribos) ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę“.
12.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos priimtais aktais, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti Inspekcijos Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų ir Privalomąjį nurodymą.
12.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25445-1097/2020, buvo nutarta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti Inspekcijos Privalomojo nurodymo vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
12.6. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2020-12-01 sprendimu išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-25445-1097/2020 pagal pareiškėjo ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl Savavališkos statybos akto, Privalomojo nurodymo nevykdyti darbų ir Privalomojo nurodymo, pareiškėjo ieškinį atmetė.
12.7. Vilniaus apygardos teismas 2021-03-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-635-864/2021, (toliau – VAT 2021-03-30 nutartis) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-01 sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12.8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021, (toliau ir – VMAT 2021-06-23 sprendimas) nusprendė pareiškėjo ieškinį tenkinti visiškai: pripažino neteisėtais ir panaikino Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų ir Privalomąjį nurodymą.
12.9. Vilniaus apygardos teismas 2021-11-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2573-258/2021 (toliau ir – VAT 2021-11-23 sprendimas) nusprendė VMAT 2021-06-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo ieškinį atmesti.
12.10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021, tenkino Inspekcijos 2021-12-14 prašymą ir panaikino 2020-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021 (senas bylos Nr. e2-25445-1097/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-15 nutartis nebuvo panaikinta.
12.11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022-05-02 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo susietos su įvykiu – iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
12.12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-10-05 priimtą nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022 buvo nuspręsta VAT 2021-11-23 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
12.13. Vilniaus apygardos teismas 2022-11-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2598-580/2022 nusprendė VMAT 2021-06-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo ieškinį atmesti.
12.14. Inspekcijoje 2023-01-27 gautas 2023-01-26 pareiškėjo prašymas (toliau ir – 2023-01-26 prašymas) pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą 6 mėnesių laikotarpiui. 2023-02-01 pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus prie 2023-01-26 prašymo.
12.15. Inspekcija 2023-02-01 priėmė Sprendimą, kuris pareiškėjui buvo pateiktas 2023-02-03 raštu ,,Sprendimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino nepratęsimo“ Nr. 2D-2085, kuriame pareiškėjui buvo nurodyta, kad terminas Privalomojo nurodymo įvykdymui nepratęsiamas, kadangi pareiškėjo prašymas Inspekcijoje gautas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Inspekcija nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymi, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą atmesti reikalavimą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo, pačiame sprendime turėtų nurodyti, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nesprendė ir nepasisakė dėl termino privalomajam nurodymui pašalinti savavališkos statybos padarinius skaičiavimo nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl negalima laikyti, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminai turi būti pradedami skaičiuoti nuo Vilniaus apygardos teismo 2022-11-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-2598-580/2022 priėmimo.
13.2. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25445-1097/2020 (panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021) ir taikytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-05-02 nutartimi iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teigtina, kad Privalomojo nurodymo savanoriško vykdymo terminas pasibaigė 2022-10-18, nes į Privalomojo nurodymo vykdymo 6 mėnesių terminą skaičiuojamas laikotarpis nuo Privalomojo nurodymo priėmimo iki pareiškėjo kreipimosi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, laikotarpis nuo 2021-12-15 (kai panaikintos laikinosios apsaugos priemonės) iki 2022-05-02 (kai vėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės) ir nuo 2022-10-05 iki 2022-10-18, kaip tai pagrįstai nurodoma skundžiamame Sprendime.
13.3. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui Inspekcijos Privalomojo nurodymo turinys buvo žinomas ir suprantamas, buvo aiškiai žinomas ir terminas, per kurį pareiškėjas turėjo jį įvykdyti. Vilniaus apygardos teismo 2022-11-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2598-580/2021, buvo išspręstas klausimas dėl Inspekcijos surašytų aktų teisėtumo ir konstatuota, kad Inspekcijos Savavališkos statybos aktas, Privalomasis nurodymas nevykdyti darbų ir Privalomasis nurodymas yra teisėti ir pagrįsti, teismas atmesdamas pareiškėjo ieškinį, nenurodė, kad terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021, išaiškino, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022-05-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2022-10-05 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-10-05 nutartimi užbaigus bylos nagrinėjimą kasacine tvarka nustojo galioti, todėl Inspekcijos prašymas panaikinti negaliojančias laikinąsias apsaugos priemones yra teisnių materialiųjų padarinių nesukeliantis prašymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vertintina, kad terminas Privalomojo nurodymo įvykdymui yra pasibaigęs ir negali būti pratęstas.
13.4. Asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, o šiuo atveju privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo nurodytas jo įvykdymo terminas – iki 2020-12-11 (iki 2022-10-18, neskaičiuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpio), tuo tarpu pareiškėjas, jau pasibaigus Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui į Inspekciją kreipėsi su 2023-01-26 prašymu. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos ne visą bylos nagrinėjime bendrosios kompetencijos teisme laikotarpį ir pareiškėjas skunde šių aplinkybių neginčija tik nurodo, kad Inspekcija formaliai skaičiavo Privalomojo nurodymo vykdymo terminą, be to, teisės aktų nustatytais terminais bei tvarka dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas į Inspekciją taip pat nesikreipė. Vadinasi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas į Inspekciją su 2023-01-26 prašymu dėl termino pratęsimo kreipėsi akivaizdžiai praleidęs TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, todėl Inspekcija ginčijamu Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023-01-26 prašymą. Taigi pareiškėjo skundas vien šiuo pagrindu yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
13.5. Be to, pažymėjo, kad teisinis reguliavimas nenustato privalomųjų nurodymų įvykdymo termino atnaujinimo, kad ir kokios svarbios būtų pareiškėjo 2023-01-26 prašyme nurodytos priežastys.
13.6. Inspekcijos vertinimu, nėra jokių priežasčių, dėl kurių šioje nagrinėjamoje byloje neturėtų būtų vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose minėtose bylose. Pareiškėjas dėl termino pratęsimo galėjo kreiptis dar jam nepasibaigus, tačiau tokio prašymo Inspekcijai nepateikė. Inspekcijos Privalomasis nurodymas teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, todėl yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir priėmęs 2022-11-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-2598-580/2021, nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo ieškinį atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2022-11-29 sprendimu atmesdamas pareiškėjo skundą, nenurodė, kad terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi terminas yra pasibaigęs ir negali būti pratęstas pagal pareiškėjo 2023-01-26 prašymą, nes to nenumato jokie teisės aktai ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
13.7. Remdamasi TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalimi Inspekcija daro išvadą, jog Inspekcijai nustatyta teisė, bet ne pareiga pagal asmens rašytinį prašymą pratęsti terminą vieną kartą 3 mėnesiams ir tik tuo atveju, jeigu nustatomos svarbios priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, t. y. projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan., kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Nurodo, kad pareiškėjas ilgą laiką savavališkos statybos padarinių nešalina, nepateikė įrodymų, kad jis būtų tinkamai ėmęsis įgyvendinti savo teisę prašyti pratęsti terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui, terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti pasibaigė, todėl nėra pagrindo jį pratęsti ir tenkinti pareiškėjo skundo.
13.8. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas skunde nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kliudžiusių prašymą Inspekcijai pateikti iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Taigi Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, nustačiusi, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi, o pareiškėjo 2023-01-26 prašymas pateiktas 2023-01-27, t. y. pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, remdamasi TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau ir – Reglamentas), 143 punktu, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2023-01-26 prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodyti tiek objektas, subjektas, teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, be to, jis atitinka jo formai keliamus reikalavimus, todėl ginčijamas administracinis aktas yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo jo panaikinti.
13.9. Inspekcijai konstatavus, kad pareiškėjas 2023-01-26 prašymą pateikė jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, pareiškėjo prašyme nurodyti motyvai dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nebuvo vertinami bei dėl jų Inspekcijos Sprendime nebuvo pasisakyta. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad Inspekcijos Sprendimas, kuriuo atsisakyta pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, yra teisėtas bei pagrįstas teisės aktų normomis. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad prašymo Inspekcijai pateikimo dieną nuo paskutinio teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2022-11-29 Vilniaus apygardos teismo sprendimo nebuvo praėję net 3 mėnesiai ir dar nebuvo suėjęs kasacinio skundo pateikimo terminas ir nesutinkama su skundžiamame Sprendime pasirinktu terminų skaičiavimo būdu, kuomet formaliai skaičiuojamas tik tas laiko tarpas, kai teismo sprendimu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, nes nepaneigia skundžiamo Sprendimo pagrįstumo, priimto laikantis teisės aktų reikalavimų ir teismų praktikos dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino skaičiavimo, kai tam tikrą laikotarpį taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
13.10. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas, teismo prašydamas panaikinti Inspekcijos priimtą Sprendimą, iš esmės nenurodo jokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio akto panaikinimo pagrindų. Pareiškėjo skunde nėra pagrįstų motyvų dėl Inspekcijos rašto prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams ar neteisėtumo dėl to, kad priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar surašant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą dėl ginčijamo rašto pagrįstumo. Inspekcijos priimtas Sprendimas yra aiškus, teisėtas, neprieštarauja teisės aktams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Departamento Sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde teismui prašo: 1) panaikinti Inspekcijos Departamento Sprendimą; 2) pratęsti 6 mėnesių laikotarpiui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
15. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:
15.1. Iš byloje esančio 2020-04-08 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise nuo 2006-03-08 priklauso žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), nuo 2008-04-30 nuosavybės teise priklauso pastatas – pagalbinis ūkinis pastatas adresu: (duomenys neskelbtini).
15.2. 2020-06-11 Inspekcija pareiškėjui surašė Savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, kad „savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris yra Kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) – Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. Žvėrynu (kodas 33652), šiaurės rytinėje dalyje ant sklypo ribos neteisėtai pastatytas/įrengtas kitos paskirties inžinerinis statinys užtvara – išmūryta apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro siena su betoninėmis juostomis. Tuo statytojas pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 ir 5 dalis, 14 str. 1 d. 4 p., 27 str. 1 d. 1 p., ir 22 d. ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktį “. Savavališkos statybos akte nurodyta, kad statybos pradžia 2020 m. kovo mėn.
15.3. 2020-06-12 Inspekcija pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų, kuriuo įpareigojo „nevykdyti jokių statinio: kitos paskirties inžinerinio statinio užtvaros – išmūrytos apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro sienos su betoninėmis juostomis, statybos darbų, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje dalyje ant sklypo ribos, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“.
15.4. 2020-06-12 Inspekcija pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė iki 2020-12-11 pašalinti savavališkos statybos padarinius: „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti visą, 2020-06-11 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-200611-00041 nurodytą savavališkai įrengtą/sumontuotą kitos paskirties inžinerinį statinį užtvarą – išmūrytą apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro sieną su betoninėmis juostomis, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje dalyje (ant sklypo ribos) ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę“.
15.5. Inspekcijoje 2023-01-27 gautas pareiškėjo 2023-01-26 prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą 6 mėnesių laikotarpiui. 2023-01-26 prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti neteisėtai ir panaikinti Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų ir Privalomąjį nurodymą; nurodė, kokie teismų sprendimai buvo priimti nagrinėjant pareiškėjo ieškinį bendrosios kompetencijos teismuose; kad paskutinis teismo sprendimas buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2022-11-29, todėl 2023-01-26 prašymo padavimo dieną nėra suėjęs 3 mėnesių terminas paduoti kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022-11-29 sprendimo; paaiškino, kad termino formalus skaičiavimas per teisminio nagrinėjimo laikotarpį nėra teisingas ta prasme, kad tuo metu vykdyti nurodymus buvo objektyviai netikslinga, nes nebuvo galutinio sprendimo byloje ir tikslingumo vykdyti nurodymus bei šalinti statybos padarinius, nes iš esmės nebūtų prasmės bylinėtis toliau. 2023-02-01 pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus prie 2023-01-26 prašymo – informaciją dėl sklypo topografinio plano suderinimo, ekspertizės akto kopiją, dokumento dėl baudos apmokėjimo kopiją.
15.6. Inspekcijos Departamentas 2023-02-01 priėmė Sprendimą, kuris pareiškėjui buvo pateiktas 2023-02-03 raštu Nr. 2D-2085 ,,Sprendimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino nepratęsimo“, kuriame pareiškėjui buvo nurodyta, kad Privalomojo nurodymo terminas nepratęsiamas, kadangi pareiškėjo prašymas Inspekcijai pateiktas pasibaigus po Privalomojo nurodymo termino įvykdymo pabaigos. Paaiškinta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021 nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-05-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2022-10-05 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-10-05 nutartimi užbaigus bylos nagrinėjimą kasacine tvarka nustojo galioti, t. y. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra 2022-10-18.
15.7. Lietuvos teismų sistemos informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta:
15.7.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-25445-1097/2020 2020-07-10 gautas pareiškėjo ieškinys, kuriame pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų ir Privalomąjį nurodymą.
15.7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-14 nutartimi (kuri įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos), priimta civilinėje byloje Nr. e2-25445-1097/2020, patenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė Inspekcijos Privalomojo nurodymo vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
15.7.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-25445-1097/2020, 2020-12-01 sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė.
15.7.4. Pareiškėjas 2020-12-29 pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2021-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-635-864/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-01 sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15.7.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021, nusprendė pareiškėjo ieškinį patenkinti visiškai, pripažinti neteisėtais ir panaikinti Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymą nevykdyti darbų ir Privalomąjį nurodymą; sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-14 nutartimi pagal pareiškėjo prašymą taikytas laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
15.7.6. Vilniaus apygardos teismas 2021-11-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2573-258/2021, nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo ieškinį atmesti.
15.7.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021, tenkino Inspekcijos 2021-12-14 prašymą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021 (senas bylos Nr. e2-25445-1097/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-15 nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo ir nebuvo panaikinta.
15.7.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022-05-02 nutartimi byloje patenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, sustabdyti Privalomojo nurodymo vykdymą.
15.7.9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-10-05 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022 buvo nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2021-11-23 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
15.7.10. Vilniaus apygardos teismas 2022-11-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2598-580/2022 nusprendė VMAT 2021-06-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo ieškinį atmesti.
16.1. Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija (8 straipsnio 1 dalis).
16.2. Užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus (11 straipsnio 6 dalis).
17.2. Inspekcija, gavusi Reglamento 142 punkte nurodytą prašymą, vadovaudamasi TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalimi, gali vieną kartą VAĮ nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Jeigu nustatoma, kad nurodymo įvykdymo terminą pratęsti svarbių priežasčių nėra, Inspekcija VAĮ nustatyta tvarka priima administracinį sprendimą dėl nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nurodydama priežastis. Jeigu nustatoma, kad yra svarbių priežasčių pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, jis vieną kartą pratęsiamas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo. Pratęsus nurodymo įvykdymo terminą, asmeniui, kuriam surašytas nurodymas, įteikiamas naujas kvietimas dalyvauti nurodymo įvykdymo patikrinime. Nurodymo įvykdymo terminas nepratęsiamas, jei Inspekcija perdavė nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui (143 punktas).
18.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. spalio 5 d. nutartyje (31 punktas), priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, konstatavo, kad TPSVPĮ 14 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apskundus teismui jo galiojimas ir taikymas savaime nėra sustabdomas; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti apskųsto privalomojo nurodymo galiojimą, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Jeigu teismas sustabdo privalomojo nurodymo galiojimą, sustabdomas ir jame nurodyto įvykdymo termino skaičiavimas; įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo, jo įvykdymo termino skaičiavimas tęsiamas toliau. Jeigu privalomojo nurodymo galiojimas nesustabdomas taikant laikinąsias apsaugos priemones, jo savanoriško vykdymo terminas laikomas pasibaigusiu po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo termino“.
18.2. LVAT praktikoje išaiškinta, jog pagal TPSVPĮ įtvirtintą reglamentavimą nenustatyta, kad, apskundus privalomąjį nurodymą, jo įvykdymo terminai sustabdomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-765-556/2020 42 punktą). Teisės aktai nenustato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl asmuo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-349-492/2020 29 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2103-602/2021 25 punktą, 27 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2022 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-181-822/2022 40 punktą, 43 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Tačiau sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pats savaime niekaip neapriboja asmens teisės ginčyti tokį privalomąjį nurodymą, kaip administracinį sprendimą, teisme. Be to, asmuo, ginčydamas privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius teisme, turi teisę pasinaudoti reikalavimo užtikrinimo priemonių institutu, įtvirtintu ABTĮ 70 straipsnyje, – pavyzdžiui, prašyti teismo sustabdyti privalomojo nurodymo galiojimą (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Būtent reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto, jei tam yra nustatyti pagrindai, taikymas apsaugo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą ginčijant administracinį sprendimą, t. y. kad, net teismui tenkinus pareiškėjo reikalavimus, jam nebūtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala (ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-834-492/2020 29 punktą).
18.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybę, kai asmuo kreipiasi į teismą jau pasibaigus terminui, yra nurodęs, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-541-815/2022; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).
18.4. LVAT 2017-04-26 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, konstatuota, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Kadangi pareiškėja administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017 dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs, pareiškėjos prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti tenkinamas. Taigi, nors nagrinėjamu atveju yra prasidėjęs procesas dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. prasidėjo savavališkų statybos darbų pašalinimo procesas, kurio trukmė nebepriklauso nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios, tačiau yra pasibaigęs laikas, kuris nebegali būtų pratęstas, per kurį šis procesas turėjo būti užbaigtas.
19. Kaip minėta Privalomasis nurodymas buvo surašytas 2020-06-12, kurio įvykdymo terminą Inspekcija buvo nustačiusi iki 2020-12-11, t. y. 6 mėnesiai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-14 nutartimi (kuri įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos), priimta civilinėje byloje Nr. e2-25445-1097/2020, buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdytas Inspekcijos Privalomojo nurodymo vykdymas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Taigi privalomasis nurodymas galiojo nuo 2020-06-13 iki 2020-07-13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-15 nutartimi (kuri įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos), priimta civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021, tenkino Inspekcijos 2021-12-14 prašymą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14278-545/2021 (senas bylos Nr. e2-25445-1097/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi nuo 2021-12-15 Privalomojo nurodymo įvykdymo termino skaičiavimas tęsėsi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022-05-02 nutartimi byloje patenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022-10-05 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022 buvo nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2021-11-23 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Taigi kasacine tvarka byla buvo išnagrinėta 2022-10-05. Byloje nėra duomenų apie prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą po 2022-10-05. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šiame teismo sprendimo punkte, į anksčiau aptartą LAT ir LVAT praktiką, matyti, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo 2022 m. spalio mėn., Inspekcija pagrįstai atsiliepime nurodė, kad Privalomojo nurodymo 6 mėnesių įvykdymo terminas suėjo 2022-10-18.
20. Pareiškėjas 2023-01-26 prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcija pateikė 2023-01-27, t. y. suėjus(pasibaigus) 6 mėnesių Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.
21. Kaip minėta, LVAT, aiškindamas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybę, kai asmuo kreipiasi į teismą jau pasibaigus terminui, yra nurodęs, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti; teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai, kad Inspekcija Sprendime pasirinko netinkamą terminų skaičiavimo būdą, kuomet formaliai skaičiuojamas tik tas laiko tarpas, kai teismo sprendimu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kad termino formalus skaičiavimas per teisminio nagrinėjimo laikotarpį nėra teisingas ta prasme, kad tuo metu vykdyti nurodymus buvo objektyviai netikslinga, nes nebuvo galutinio sprendimo byloje ir tikslingumo vykdyti nurodymus bei šalinti statybos padarinius, nes tokiu atveju teisminis bylinėjimasis apskritai netektų prasmės, kad po Vilniaus apygardos teismo galutinio teismo sprendimo Prašymo Inspekcijai pateikimo dieną dar nebuvo suėję 3 mėnesiai.
23. Kaip matyti iš anksčiau aptartos LAVT praktikos, pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas jau derino su architektais ir atitinkamas procedūras organizuojančiais subjektais galimus sprendimų variantus; kad objektas (duomenys neskelbtini)- užtvara, yra gan specifinis objektas; kad atsižvelgiant į tai, diskutuojama su specialistais, koks projektas ir kokioje apimtyje turi būti parengtas, nes užtvara yra tvoros projekto dalis, o tvoros projektas yra parengtas projekte dėl ūkinės paskirties pastato, be to, objektas yra kultūros paveldo teritorijoje; kad šiuo metu yra svarstomi alternatyvūs sprendimo variantai, procesas yra gan sudėtingas, tiek fakto, tiek teisės, tiek procedūros realizavimo ir derinimo prasme negali būti vertinami kaip sudarantys pagrindą vertinti Inspekcijos Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Kaip minėta, LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad nors yra prasidėjęs procesas dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. prasidėjo savavališkų statybos darbų pašalinimo procesas, kurio trukmė nebepriklauso nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios, tačiau yra pasibaigęs laikas, kuris nebegali būtų pratęstas, per kurį šis procesas turėjo būti užbaigtas.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Inspekcijos Departamento Sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas.
25. Pareiškėjas prašo teismo pratęsti 6 mėnesių laikotarpiui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Teismas atmeta šį pareiškėjo reikalavimą kaip nepagrįstą, remdamasis anksčiau aptartu TPSVPĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu, jį aiškinančia LAT ir LVAT praktika, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus dėl pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo nepagrįstumo.
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.