Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-635-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-30
Bylos Nr.: e2A-635-864/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: P. M.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. M. (toliau ir ieškovas) pateikė ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau ir atsakovė), kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti: (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) ieškovas nurodė, kad prašomi pripažinti neteistais ir panaikinti aktai buvo surašyti, kai atsakovė konstatavo, jog ieškovas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento žemės sklype, esančiame Kultūros vertybių teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), pastatė kitos paskirties inžinerinį statinį – užtvarą (apie 2,50 m aukščio, apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro sieną su betoninėmis juostomis (toliau ir Užtvara)). Minėtų aktų neteisėtumą ieškovas grindžia aplinkybėmis, kad :

2.1. Statyba buvo vykdoma pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Statybos leidimas) pagalbiniam ūkiniam pastatui pagal 2007 m. projektą pastatui ir tvorai statyti (toliau ir Projektas). Tvoros projekto dokumentai yra sudedamoji bendro projekto dalis, o atsakovės aktuose nurodyta Užtvara yra sudėtinė tvoros, pradėtos statyti 2007 m., dalis (jos elementas) pagal projektą, kurios (tvoros su visais jos elementais) statybai ieškovas turi bendrą statybos leidimą, ir kuri buvo statoma pagal projekto sprendinius.

2.2. Projekte, pagal kurį buvo išduotas Statybos leidimas, yra tiek tvoros sprendiniai, tiek kaimyninių sklypų savininkų notariškai patvirtinti sutikimai, leidžiantys ieškovui statyti aukštesnę nei 1,30 m tvorą, tiek Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sutikimas, tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pritarimas projektui ir statyboms.

2.3. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusiame STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ 14 punkte buvo nustatyta, kad visiems statiniams, suprojektuotiems viename statinio projekte ir esantiems tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų, tarp jų – ir laikiniems statiniams, statomiems statybos reikmėms, taip pat visoms statybos rūšims, numatytoms projekte, išduodamas vienas statybos leidimas. Šiuo atveju tvoros sprendiniai yra projekto dalis, o savavališkos statybos akte minima Užtvara yra sudėtinė tvoros, numatytos projekte, dalis – tai tvoros elementas. Atskiras ir naujas statybą leidžiantis dokumentas vienam tvoros elementui nėra reikalingas, tokio reikalavimo jokie teisės aktai nenustato.

2.4. Projekto, kurio pagrindu ieškovui buvo išduotas statybos leidimas, sprendiniams nėra ir negali būti taikomi šiai dienai galiojančių teisės aktų reikalavimai, kaip kad daro atsakovė.

2.5. Ieškovui išduotas Statybos leidimas yra galiojantis, neterminuotas, todėl ir ieškovo įgyvendinti projekto sprendiniai – Užtvara – turi būti vertinama pagal teisės aktus, galiojusius projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo metu.

2.6. Ieškovas 2020 m. kovo-balandžio mėnesiais vykdė ne naujus statybos darbus, o tęsė 2007 m. pradėtus tvoros statybos darbus, pagal turimą projektą, kuriam išduotas galiojantis, neterminuotas statybos leidimas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Savo poziciją, kad ieškovas 2020 m. kovo-balandžio mėnesiais, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento pastatė Užtvarą laikytiną II grupės nesudėtingu statiniu ir tokiu būdu atliko savavališkos statybos darbus atsakovė grindė atsiliepime ir triplike išdėstytas argumentais, kad:

Šalies argumentai

4.1. Ieškovo nurodytuose 2007 m. statybą leidžiančiuose dokumentuose statytojui suteikta teisė žemės sklype statyti naują neypatingą statinį – pagalbinio ūkio pastatą; šiuose dokumentuose nėra nurodoma tvora, todėl, priešingai, nei nurodo ieškovas, ginčo statiniui nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

4.2. Atsakovė savavališką statybą konstatavo remdamasi rašytiniais įrodymais – statybos patikrinimo aktu (kontroliniu klausimynu), savavališkos statybos aktu, nuotraukomis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktu statybos leidimu ir projektu, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašu. Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai surašyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl yra teisėti ir pagrįsti.

4.3. kad tokio statinio, koks užfiksuotas savavališkos statybos akte, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. A51-65272/20(3.3.2.26E-VMA) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ pateikto Projekto brėžiniuose „Tvora (duomenys neskelbtini)“ nėra. Šis oficialus rašytinis įrodymas patvirtina, kad ginčo statiniui Vilniaus miesto savivaldybės administracija statybos leidimo nebuvo išdavusi.

4.4. Konstatavo faktą, kad 2020 metais ieškovas vykdo naujo statinio statybą.

4.5. Ieškovo pateikta kartu su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (1.29-V)2V-1927 „Dėl projekto bylos gavimo (duomenys neskelbtini)“ gauta projektinė dokumentacija skiriasi nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. A51-65272/20(3.3.2.26E-VMA) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ pateikto Projekto, kurio pagrindu ieškovui išduotas statybos leidimas, todėl turi būti vertinama kritiškai.

4.6. Be to, atsakovė 2020 m. liepos 8 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad 2020 m. birželio 12 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas, todėl jo panaikinimas nesukeltų ieškovui teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, pagal byloje esančią medžiagą. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos bei valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), vietovę ir Kultūros vertybių registre registruotos bei valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) – vizualinės apsaugos pozonį. Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius 2007 m. balandžio 25-26 d. nuolatinės statybos komisijos posėdyje pritarė pagalbinio ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), projektui, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriui statinio projektas dėl mūrinio užtvaro pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Departamento Vilniaus skyrius nėra pritaręs.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad Projektui, kuriame yra ir ginčo tvoros sprendiniai, Statybos leidimas buvo išduotas 2007 metais, kada ir pradėtos statybos. Statybos nebuvo baigtos ir yra tęsiamos iki šiol. Tvoros statybai buvo gauti priešgaisrinės tarnybos ir Kultūros paveldo departamento leidimai, o ginčijamuose aktuose nurodyta sienelė yra tvoros elementas ir jos sudedamoji dalis. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu galioję teisės aktai leido išduoti vieną statybos leidimą visiems (taip pat ir papildomiems) projekto statiniams, ką patvirtinta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Statybų leidimų poskyrio 2020 m. spalio 29 d. raštas dėl informacijos suteikimo Nr. A51-137523/20(3.3.2.26E-VMA).

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuos nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad 2020 m. buvo atlikti patikrinimai ir nustatyta, kad vykdoma savavališka statyba, todėl pagrįstai remtasi šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Šiuo metu statomas statinys – Užtvara – neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pateikta rašytinė medžiaga byloje yra prieštaringa: tvoros brėžinys derintas 2006-2007 metais; projektinėje dokumentacijoje tvora neaprašyta; ieškovo pateikti brėžiniai be suderinimo žymų; ieškovo pateiktuose ir savivaldybės turimuose projektiniuose dokumentuose yra skirtingų parametrų sprendiniai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas nustatė ir nėra šalių ginčo dėl to, kad:

9.1. (duomenys neskelbtini) ieškovui išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Statybos leidimas), kuriuo leista statyti neypatingą pagalbinį ūkio pastatą adresu (duomenys neskelbtini), pagal architekto A. V. 2007 m. parengtą projektą Nr. 01 ,,Pagalbinis ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini)“ (toliau ir Projektas).

9.2. (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris yra Kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), šiaurės rytinėje dalyje ant sklypo ribos neteisėtai pastatytas/įrengtas kitos paskirties inžinerinis statinys užtvara – išmūryta apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro siena su betoninėmis juostomis (toliau ir Užtvara). Konstatuota, kad tuo statytojas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalis, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 22 dalį ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktį.

9.3. (duomenys neskelbtini) privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nurodyta nevykdyti jokių statinio – užtvaros statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

9.4. (duomenys neskelbtini) privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nurodyta iki 2020 m. gruodžio 11 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti visą (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą savavališkai įrengtą/sumontuotą kitos paskirties inžinerinį statinį užtvarą – išmūrytą apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro sieną su betoninėmis juostomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje dalyje (ant sklypo ribos), ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

10. Teismas nustatė, kad byloje keliamas klausimas : pirma dėl to, pagal kokiu momentu galiojusius teisės aktus turėtų būti vertinamas ginčo statinio – Užtvaros – statybos teisėtumas. Ieškovo teigimu, jam 2007 metais išduotas statybos leidimas yra galiojantis ir neterminuotas, todėl ieškovo įgyvendinti projekto, pagal kurį išduotas (duomenys neskelbtini) statybos leidimas, sprendiniai – Užtvara – turi būti vertinama ne pagal dabar galiojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau pagal galiojusius projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo metu. Atsakovės teigimu, statybos leidimas Užtvarai nebuvo išduotas, todėl turi būti taikomi savavališkos statybos nustatymo metu galiojantys teisės aktai. Antra, ar ieškovui išduotas Statybos leidimas apėmė ir statybos leidimą Užtvarai. Todėl teismas pasisakė šiais klausimais:

10.1. Dėl taikytinų teisės aktų:

10.1.1. Teismas įvertino, jog ieškovas teiginius, kad ginčo Užtvarai buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, grindžia (duomenys neskelbtini) statybos leidimu ir projektu, kurio pagrindu šis statybos leidimas išduotas. Kitokių galimai Užtvaros statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų ieškovas nenurodo ir neįrodinėja, kad Užtvarai būtų išduotas kitas, o ne (duomenys neskelbtini) statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, vertinant ieškovo teiginius, t. y. nustatant aplinkybę, ar (duomenys neskelbtini) statybos leidimas laikytinas ginčo Užtvaros statybą leidžiančiu dokumentu, teismo vertinimu, turi būti vadovaujamasi šio statybos leidimo išdavimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu. O tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ieškovo nurodytu 2007 m. birželio 20 d. statybos leidimu ginčo Užtvaros statyba nebuvo leista, atsižvelgiant į tai, jog kitokių Užtvaros statybą leidžiančių dokumentų ieškovas nepateikė ir nenurodė, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, o šis klausimas spręstinas pagal savavališkų statybų fakto konstatavimo metu galiojančius teisės aktus.

10.2. Pasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini) statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) apimties, teismas nustatė, kad :

10.2.1 Pagal ieškovo nurodomo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 23 straipsnio 15 dalį, statybos leidimas statyti naujus statinius, rekonstruoti esamus statinius ar atlikti kapitalinį remontą, griauti esamus statinius, atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus tiek statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms) statytojo (užsakovo) prašymu gali būti išduodamas dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 14 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimas statyti naujus statinius, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti esamus statinius, atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus tiek statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms) statytojo prašymu gali būti išduodamas dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte.

10.2.2 Ieškovo pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Statybų leidimų poskyrio 2020 m. spalio 29 d. rašte dėl informacijos suteikimo Nr. A51-137523/20(3.3.2.26E-VMA) paaiškinta, kad nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. statybos leidimai buvo išduodami vadovaujantis STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ 2 priedu, o nustatyto priedo formoje buvo įrašoma tik pagrindinis statinys ir jo pagrindinių konstrukcijų medžiaga. Projekte numatyti inžineriniai statiniai (inžineriniai tinkai, aikštelės, stoginės, tvoros ir kt.) nebuvo įrašomi į Statybos leidimo numatytą formą.

10.2.3 Tesimas pripažino pagrįstais ieškovo teiginius, kad (duomenys neskelbtini) statybos leidimo išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas suponuoja, jog Statybos leidimas galėjo būti išduotas vienas visiems projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas, nurodytiems statiniams, šių atskirai neišvardinant.

11. Tesimas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovui buvo išduotas (duomenys neskelbtini) statybos leidimas pagalbiniam ūkio pastatui statyti pagal architekto A. V. projektą Nr. 01 ,,Pagalbinis ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini)“, todėl esminis klausimas nagrinėjant šį ginčą dėl užtvaros statybos teisėtumo – nustatyti faktines aplinkybes, ar ginčo užtvara buvo vienu iš šio projekto sprendinių ir ar pastatytas ginčo statinys – Užtvara – atitiko projekto sprendinius.

12. Spręsdamas klausimą dėl ginčo statinio – Užtvaros – atitikties projekto, pagal kurį išduotas 2007 m. birželio 20 d. statybos leidimas, sprendiniams teismas nustatė:

12.1. (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris yra Kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), neteisėtai pastatytas inžinerinis statinys Užtvara – išmūryta apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro siena su betoninėmis juostomis.

Šalies argumentai

12.2. Ieškovas, ginčydamas šio akto (ir nurodymų) pagrįstumą bei teisėtumą, nurodo, kad projekte Nr. 01 ,,Pagalbinis ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini)“, pagal kurį išduotas 2007 m. birželio 20 d. statybos leidimas, yra nurodyta tvora, o ginčo Užtvara yra šios tvoros dalis (fragmentas), todėl negali būti reikalaujama atskiro statybos leidimo tvoros elementui (jos daliai). Grįsdamas teiginius, kad Užtvara pastatyta turint statybą leidžiančius dokumentus, ieškovas nurodė, jog Užtvarą, kaip projekto sprendinį, apima Statybos leidimas, jog tvorai statyti yra gauti kaimynų sutikimai, jog tvoros projektas suderintas su priešgaisrinės apsaugos tarnyba, Kultūros paveldo departamentu. Šiems teiginiams pagrįsti, ieškovas pateikė teismui: Statybos leidimą; 2007 m. architekto A. V. parengto pagalbinio ūkinio pastato projekto Nr. 01 titulinį lapą ir turinį; projekte esančių notaro patvirtintų kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimų dėl aukštesnės kaip 1,30 m aukščio tvoros statybų kopijas; taip pat tvoros planą, kuriame pavaizduota 1,80 m aukščio tvora su 2,60 m. aukščio elementu – plytų siena. Ieškovo pateiktame tvoros su užtvaros elementu plane matyti žyma, kad planas 2006 m. gruodžio 20 d. peržiūrėtas PAGD ir 2007 m. sausio 2 d. peržiūrėtas Kultūros paveldo departamento. Atskirai ieškovas pateikė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus archyve esačių dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad archyvo medžiagoje yra tvoros su Užtvaros elementu planas, o plane yra Kultūros paveldo departamento žyma ,,peržiūrėta“. Taip pat ieškovas pateikė 2020 m. spalio 28 d. statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 2020/11, kuriame ekspertas M. B. nustatė, jog Užtvara (tvoros dalis) atitinka pagalbinio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), projekto dalį ,,Tvora“, t. y. statinys atitinka esminius projekto sprendinius, todėl nereikalinga rengti naujo projekto; taip pat nurodė, kad esant bendram statinio projektui, teisės aktai nenumato, kad projektai ar/ir kiti statybą leidžiantys dokumentai būtų rengiami atskiriems statinio elementams ar dalims.

Atsiliepimas

12.3. Atsakovė, grįsdama teiginius, kad pastatyta ginčo Užtvara neatitinka Projekto, pagal kurį išduotas Statybos leidimas, sprendinių, ir todėl pastatyta neturint statybos leidimo, pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų statybą leidžiančių dokumentų kopijas ir statybos projektų ir jų koregavimo dokumentų kopijas, susijusias su pagalbinio ūkio pastato ir inžinerinių statinių (atraminės sienelės su tvora) statybos darbais adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius pateikė (duomenys neskelbtini) statytos leidimo statinio projektui ,,Pagalbinio ūkio pastatas“ dokumentų skaitmenines kopijas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisija 2007 m. balandžio 25- 26 d. posėdyje nustatė, kad projektas Nr. 01 atitinka teisės aktų reikalavimus ir nusprendė išduoti statybos leidimą; projektui pritarė komisijoje atstovaujamų institucijų atstovai, kaip pat ir Kultūros paveldo departamento atstovas, įrašydami žymas ,,pritarta“. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė visą 2007 m. architekto A. V. parengtą pagalbinio ūkinio pastato projektą Nr. 01, kuris patvirtintas komisijos posėdyje ir pagal kurį išduotas Statybos leidimas. Iš pateikto projekto matyti, kad pateikiamas visas pilnas dokumentas – pateiktų dokumentų elektroninėse kopijose matyti originali nuosekli projekto lapų numeracija. Tiek pateikto projekto titulinis lapas, tiek projekto turinys, tiek kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimai dėl aukštesnės nei 1,30 m tvoros statymo (taip pat sutikimų lapų originali numeracija projekte) atitinka ieškovo pateiktus dokumento fragmentus – projekto titulinį lapą, turinį, sutikimus. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktoje medžiagoje esančio projekto 72 lape pateikiamas tvoros planas yra kitoks, nei pateikė ieškovas – tvoros planas yra be aukštesnio plytų mūro sienos fragmento. Savivaldybės pateiktame projekte būtent šis planas be plytų sienos fragmento yra patvirtintas statybų leidimų skyriaus antspaudu.

12.4. Šalių pateikti įrodymai atskleidžia tikėtiną ginčo priežastį – ieškovo pateiktoje ir atsakovės iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gautoje 2007 m. architekto A. V. projekto Nr. 01 ,,Pagalbinis ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini)“ versijose yra skirtingas tvoros planas: ieškovo pateiktame dokumente tvoros plane yra pavaizduotas ir plytų fragmentas (Užtvara), o atsakovės turimuose iš savivaldybės gautuose dokumentuose tokio fragmento nėra. Taigi, spręstinas klausimas, kuris iš šių projektų variantų pripažintinas tuo, pagal kurį išduotas (duomenys neskelbtini) statybos leidimas.

13. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina yra tai, jog (duomenys neskelbtini) statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas atsakovės pateiktame 2007 m. pagalbinio ūkinio pastato projekto Nr. 01 medžiagoje esančiam tvoros planui (projekto 72 lapas) (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Šią išvadą grindė tuo, kad atsakovės pateikti dokumentai yra nuoseklūs, projekto medžiaga pilna, atitinkanti originalią puslapių numeraciją ir, svarbiausia, ant atsakovės pateikto tvoros plano yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybų leidimų skyriaus antspaudas. Tuo tarpu ieškovo pateikta medžiaga nėra pilna, jo pateiktas planas neturi projekto puslapio numerio, kai tuo tarpu projekto medžiaga sunumeruota. Ieškovo pateiktame plane esančios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Kultūros paveldo departamento žymos ,,peržiūrėta“ atspindi projekto derinimo eigą, jo pateikimą įvairioms institucijoms, tačiau neįrodo galutinio sprendimo dėl tvoros projekto, nepatvirtina statybos leidimus išduodančios institucijos sprendimo tvirtinti projektą ir pagal jį išduoti statybos leidimą. Žymos ,,peržiūrėta“ savo lingvistine prasme nebūtinai yra pakankamos spręsti dėl projekto patvirtinimo, ką patvirtina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, jog ieškovo pateiktam tvoros su užtvara projektui Kultūros paveldo departamentas nėra pritaręs, nors ieškovo pateikta medžiaga leidžia nustatyti, kad projekto medžiaga buvo pateikta Kultūros paveldo departamentui ir yra saugoma jo archyve. Tuo tarpu iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus pateiktos medžiagos matyti, kad Nuolatinės statybos komisija posėdyje pritarė pateiktam projektui, o komisijoje atstovaujamų institucijų atstovai (tarp jų – ir Kultūros paveldo departamento atstovas) pritarimą aiškiai įtvirtino nurodydami įrašą ,,pritarta“. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad būtent atsakovės pateikta medžiaga ir projektas yra gauta iš statybos leidimą išdavusios institucijos turimų duomenų.

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga leidžia spręsti, jog galutinis patvirtintas tvoros projektas, pagal kurį išduotas (duomenys neskelbtini) statybos leidimas, buvo savivaldybės turimuose dokumentuose esantis tvoros planas, t. y. planas, kuriame nėra pavaizduotas tvoros fragmentas – plytų siena (Užtvara) (CPK 185 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nurodė, kad šios išvados nepaneigia ieškovo atstovės teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai, kad tvoros planas keistas atsižvelgiant į priešgaisrinius reikalavimus. Kaip matyti iš ieškovo pateikto tvoros su plytų mūro užtvara plano, ant jo yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo žyma ,,peržiūrėta“, įrašas atliktas 2006 m. gruodžio 20 d., t. y. iki Nuolatinės statybos komisijos posėdžio ir statybos leidimo išdavimo. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. balandžio 25-26 d. posėdžio protokolo Nr. 1-17 matyti, kad Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas išreiškė pastabą, kad neišlaikyti namo priešgaisriniai atstumai iki kaimyninių statinių, todėl buvo nurodyta įvykdyti priešgaisrinius reikalavimus. Komisijos vertintame projekte yra tvoros planas be mūro Užtvaros. Protokole yra žyma, kad pastabos įvertintos, tačiau nėra jokių duomenų ar įrodymų, jog į pastabas atsižvelgta keičiant tvoros planą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Nuolatinei statybos komisijai būtų teiktas ir jos vertintas ar tvirtintas tvoros su užtvara projektas. Statybos leidimas išduotas (duomenys neskelbtini) Dėl to bylos medžiaga yra nepakankama nustatyti, jog buvo patvirtintas ieškovo nurodomas tvoros su Užtvara projektas (CPK 178, 185 straipsniai).

16. Pastebėjo, kad ieškovo nurodomo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ 22 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimas galioja 10 metų. Pagal 23.3 punkto nuostatas, statybos leidimas netenka galios, jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, o 24 punkte įtvirtinta, jog reglamento 23.3 punkte nurodytu atveju statybos leidimui netekus galios, statytojas, norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl naujo statybos leidimo išdavimo šiuo reglamentu nustatyta tvarka. Ieškovo nurodomame 2007 m. birželio 20 d. statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad leidimas galioja iki 2017 m. birželio 20 d. Taip pat leidime, apibrėžiant statytojo pareigas, 3 punkte nurodyta, kad statytojas privalo nevykdyti statybos darbų, pasibaigus galiojimo laikui. Byloje nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) statybos leidimo galiojimo termino pratęsimą ar naujo statybos leidimo darbams tęsti išdavimą. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kuo grindžiami ieškovo teiginiai, jog jam išduotas Statybos leidimas yra neterminuotas ir galiojantis.

17. Pripažinęs, kad Statybos leidimas nėra pratęstas, t. y. nebegaliojantis teismas pasisakė dėl ginčijamų savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų pagrįstumo ir teisėtumo ir nurodė, kad :

17.1. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 3.1 papunktį, įvairios užtvaros (tvoros) > 2 iki ? 5 m aukščio yra priskiriamos II grupės nesudėtingiems kitiems inžineriniams statiniams. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 3 priedo 1.2 papunktyje nurodyta, kad statant nesudėtingą statinį mieste, kultūros paveldo apsaugos zonoje, yra privalomas statybos leidimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame pastatyta ginčo užtvara, yra mieste, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Dėl to apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro užtvarai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Nustačius, kad ieškovo nurodomas Statybos leidimas, kuriuo ieškovas grindžia ginčo užtvaros statybos darbų teisėtumą, buvo išduotas pagal Projektą, kuriame tokia užtvara nėra pavaizduota, konstatavo, jog užtvara pastatyta neturint statybos leidimo. Dėl to atsakovė pagrįstai nustatė, kad ginčo užtvaros statybos atliktos neturint statybos leidimo.

17.2. Savavališka statyba laikoma statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Dėl to pripažino, kad atsakovė, vykdanti statybos valstybinę priežiūrą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis) ir nustačiusi, jog užtvara pastatyta neturint statybos leidimo, pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą ir iš jo išplaukiančius vėlesnius nurodymus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1, 2 dalys).

17.3. Šios išvados nepaneigia ieškovo teiginiai, kad atskiro statybos leidimo Užtvarai nereikėjo, nes pastaroji yra sudėtinė tvoros, numatytos projekte, dalis – tvoros elementas. Pažymėjo, kad projekte, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, numatyta tvora tokio plytų mūro elemento neturi, todėl ir statybos leidimas tokio elemento neapima. Šios išvados nepaneigia ieškovo teiginiai, kad 2020 m. kovo-balandžio mėnesiais buvo tęsiami statybos darbai, pradėti 2007 m. pagal (duomenys neskelbtini) statybos leidimą, nes, kaip minėta, projekte, pagal kurį išduotas šis statybos leidimas, plytų mūro užtvaros nėra.

17.4. Šios išvados nepaneigia ieškovo pateiktas 2020 m. spalio 28 d. statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 2020/11, kuriame ekspertas nustatė, jog užtvara (tvoros dalis) atitinka pagalbinio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), projekto dalį ,,Tvora“, t. y. statinys atitinka esminius projekto sprendinius, todėl nereikalinga rengti naujo projekto; taip pat nurodė, kad esant bendram statinio projektui, teisės aktai nenumato, kad projektai ar/ ir kiti statybą leidžiantys dokumentai būtų rengiami atskiriems statinio elementams ar dalims. Pažymėjo, jog, bylos medžiagoje esantys tvoros planai yra prieštaringi – ieškovas vadovaujasi kitu tvoros planu, nei buvo teiktas ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybų leidimų skyriuje. Dėl to eksperto išvada, rengta pagal ieškovo turimą tvoros planą su mūro užtvaros elementu, nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog statybos leidimas išduotas pagal kitą tvoros planą, kuriame tokio elemento nėra. Pastatytos ginčo Užtvaros atitiktis kitam planui, o ne tam, pagal kurį išduotas Statybos leidimas, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamos bylos kontekste.

17.5. Minėtos išvados dėl savavališkos statybos fakto nepaneigia ir ieškovo akcentuojami kaimyninių žemės sklypų savininkų notariškai patvirtinti sutikimai, pagal kuriuos kaimynai sutiko, jog ieškovas statytų aukštesnę nei 1,30 m aukščio tvorą. Kaip matyti iš savivaldybei pateikto projekto, jame patvirtintas tvoros aukštis yra 1,80 m, todėl kaimynų sutikimai su tokia tvora buvo reikalingi ir pateikti projekte. Be to, kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimai negali patvirtinti ar paneigti statinio (ne)atitikties išduotam statybų leidimui ar jo pagrindu esančiam projektui.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas padarė išvadą, jog nustačius, kad Projekte, pagal kurį išduotas Statybos leidimas, tvoros plane ginčo plytų mūro Užtvaros nėra, atsakovės pagrįstai konstatuota, jog Užtvara pastatyta neturint jai statybą leidžiančio dokumento. Jei būtų laikomasi ieškovo pozicijos, kad ginčo Užtvara yra tvoros dalis, tai taip pat nekeistų išvados dėl savavališkos statybos fakto, nes tokiu atveju statyba atlikta pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Nustačius savavališkos statybos faktą, pagrįstai bei teisėtai surašyti iš to sekantys ginčijami nurodymai. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad ginčo administraciniai aktai neatitiktų faktinės situacijos ar būtų priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ginčijamų administracinių aktų nepagrįstumą ar neteisėtumą, todėl ieškinį atmetė.

19. Byloje ieškovas nekėlė klausimo dėl savavališkos statybos šalinimo būdo, laikydamasis pozicijos, jog statyba vykdoma teisėtai pagal (duomenys neskelbtini) statybos leidimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pastarojo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, kuriems pateikti privalomieji nurodymai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad Užtvaros statybos įteisinimas pagal teisės aktus yra negalimas, kad tokia statyba prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos reikalavimams (CPK 185 straipsnis). (duomenys neskelbtini) privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat įrašyta, kad asmenys turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtina teise parengti statinio projektą ir, sumokėję nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl to ieškovas turi teisę kelti klausimą dėl tinkamiausio ir labiausiai šalių interesų derinimo bei taikomų priemonių proporcingumą atitinkančio savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esmines įrodymų vertinimo ir teisės taikymo klaidas, kas lėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą:

21.1. Teismas suklydo aiškindamas Statybos leidimo galiojimo terminui taikomą teisinį reglamentavimą:

21.1.1. Pažymi, kad STR 1.05.01:2017 45 punkte nurodyta, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Tai reiškia, kad iki 2010 m. spalio 1 d. išduotų ir galiojančių statybos leidimų (kurių galiojimo laikas iki 2012 m. rugsėjo 1 d. nebuvo pasibaigęs) galiojimo terminas automatiškai buvo pratęstas neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų. Po 2010 m. spalio 1 d. išduoti statybą leidžiantys dokumentai taip pat galioja neterminuotai. Todėl remiantis išdėstytu, ieškovui 2007 m. išduotas Statybos leidimas yra galiojantis ir neterminuotas.

21.2. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nėra pritaręs ieškovo pateiktam tvoros su užtvara projektui:

21.2.1. Atkreipia dėmesį, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodė, kad atskiras projektas dėl mūrinės Užtvaros Kultūros paveldo departamentui pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius nėra pritaręs. Tačiau apelianto teigimu, priešingai nei sprendė teismas, šis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nurodytas teiginys jokiu būdu nepatvirtina fakto, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tokiam tvoros sprendimui su Užtvara, kuri buvo sudedamoji viso projekto dalis, pagal kurį ieškovui išduotas 2007 m. Statybos leidimas, nepritarė. Anot apelianto, šis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teiginys tik patvirtina faktą, kad atskiras projektas (tik dėl Užtvaros) šiai institucijai nebuvo pateiktas. Tačiau nepaneigia fakto, kad Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos buvo pateiktas ir su šia institucija suderintas būtent ieškovo į bylą pateiktas tvoros projektas, kurio sudėtinė dalis yra Užtvara. Būtent, toks projektas ir saugomas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos archyve. Ieškovas būtent ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos gavo ir pateikė teismui projekto dalį, kuriame yra numatyti tvoros sprendimai su Užtvara, dėl kurios tarp šalių ir kilęs ginčas.

21.3. Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino statybą leidžiančių dokumentų atitikimo kitų privalomų teisės aktų reikalavimų išpildymo būtinumui bei šiuos atitikimus kontroliuojančių institucijų projektui (ne)pritarimo faktą:

21.3.1. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai numato reikalavimus dėl gaisro plitimo ribojimo į gretimus pastatus. Gaisro plitimas į gretimus pastatus ribojimas, užtikrinant saugius atstumus tarp pastatų, nustatomas pagal atitinkamus teritorijų planavimo normatyvinius dokumentus. Jei atstumas tarp pastatų yra mažesnis už reikalavimą, gaisro plitimas ribojamas konstrukcinėmis priemonėmis. Priešgaisrinių sienų (ekranų) matmenys turi būti ne mažesni už didesniojo pastato išorinius matmenis.

21.3.2. Atsižvelgiant į tai, kad gretimame sklype prie pat ieškovo sklypo ribos yra pastatyti trys nesublokuoti garažai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos reikalavimas buvo šioje vietoje (tai yra projektuojant aptariamąjį tvoros elementą) statyto tvoros elementą aukštesnį už didesniojo pastato (šiuo atveju garažų) išorinius matmenis. Parengus atitinkamą projektą, Tvoros tinkamumas ir atitikimas teisės aktų reikalavimams yra patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (byloje yra pridėtas plano brėžinys iš Projekto, kur aiškiai matomi kaimynų parašai). Pažymi, kad šiuos faktus sprendime patvirtina ir teismas (sprendimo 28 punktas), tačiau, apelianto nuomone, jų tinkamai neįvertina. Teismas nepastebi, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas patvirtino patikslintą planą tvoros su užtvara ir tai aiškiai dar kartą patvirtina ieškovo dėstomą poziciją dėl priešgaisrinių reikalavimų įvykdymą.

21.3.3. Pažymi, kad 2007 m. Pagalbinio ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) projekte (kuris yra tiek pas ieškovą, tiek Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos archyve) pagal kurį buvo išduotas (duomenys neskelbtini) statybos leidimas yra tiek tvoros sprendiniai su Užtvara, tiek kaimyninių sklypų savininkų notariškai patvirtinti sutikimai, leidžiantys ieškovui statyti aukštesnę nei 1,30 m tvorą, tiek Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sutikimas, tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pritarimas projektui ir statyboms. Taigi, tvoros su Užtvara sprendiniams yra gauti visi teisės aktų numatyti pritarimai, tvoros elementas – „užtvara – išmūryta apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro siena su betoninėm juostom“ yra pastatyta laikantis visų statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

21.3.4. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra svarbiausias Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybų leidimo skyriaus antspaudas, kuris yra ant atsakovo į bylą pateikto Projekto varianto ir tai, kad visi šio Projekto lapai sunumeruoti. Teismas aiškiai neteisingai nurodė, kad ieškovo pateiktas tvoros su Užtvara yra nepilnas ir nesunumeruotas, kadangi tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

21.3.5. Apelianto teigimu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinio nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas, todėl teismo sprendimas negali būti paremtas teiginiu „labiau tikėtina“.

21.3.6. Apeliantas daro išvadą, kad remiantis byloje pateikto projekto dokumentacija, statybos leidimas galėjo būti išduotas tik tokiems tvoros sprendiniams, kurie atitiko teisės aktų reikalavimus, taip pat priešgaisrinius reikalavimus, ir kuriems buvo gauti atitinkamų institucijų pritarimai. Visuose dokumentuose yra nurodyta, kad tvora yra pastatyta kultūros paveldo teritorijoje, todėl akivaizdu, kad turėjo būti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sutikimas. Atsakovo į bylą pateiktame projekto variante nėra nei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, nei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žymų dėl pritarimo tvoros sprendiniams, o yra tik Statybų leidimų skyriaus spaudas, kurio turinys jokiu būdu nepatvirtina, kad Statybos leidimas yra išduotas būtent tokiam projektui. O ieškovo pateiktame ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos archyve esančiame Projekto variante yra tiek Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, tiek ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žymos.

21.3.7. Apelianto nuomone, atmestinas teismo argumentas (sprendimo 23 punktas), kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas „pritarė“ projektui tvoros be Užtvaros, kadangi tai neatitinka faktinės situacijos. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas galėjo „pritarti“ tik „peržiūrėtam“ projektui, jam ir pritarė. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos archyve ura projektas tvoros su Užtvara (sudedamoji projekto Nr. 1 dalis), kitokių dokumentų ten nėra, tai reiškia, kad ir buvo pritarta tik tokiam projektui.

21.3.8. Pažymi, kad atitinkamos žymos yra Projekto dalyje prie ūkinio pastato, ten taip pat nurodyta „peržiūrėta“ ir galiausiai tokiam projektui pritarta.

21.3.9. Apeliantas, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad statybą leidžiantis dokumentas ieškovui buvo išduotas būtent pagal tą projekto variantą, kuriame yra numatyta tvora su užtvara, ir kuris turi atitinkamų institucijų žymas. Apelianto teigimu, teismo išvada dėl galutinio projekto yra nelogiška, kadangi taip išeitų, kad tinkamiausias ir teisingas projektas yra neteisingas projektas, kuris neturi jokių privalomų suderinimų su atitinkamomis institucijomis.

22. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, jį priimdamas, teismas ištyrė bei tinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, sprendimą pagrindė byloje esančiais įrodymais, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl apelianto apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

23.1. Visų pirma pažymi tai, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas tinkamai vadovavosi įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei vidiniu įsitikinimu ir priėmė teisingą sprendimą.

23.2. Pažymi, kad apelianto į bylą pateiktos, Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos saugomos, projektinės dokumentacijos pavadinimas nurodomas „Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektas“, 2006 m., kurią sudaro tik 15 lapų, nėra puslapių numeracijos, nurodyta, kad projektinė medžiaga rengta „2006 11“, ne visur yra šios projektinės dokumentacijos rengėjų parašai, be to, 17 lape „Fasadas A-B M1:100“ yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-12-19 žyma „Peržiūrėta-ūkio pastato proj. pasiūlymai neprieštarauja paminklosauginiams zonos reikalavimams. Pastabos: 1. Langelių vietas tikslinti. 2 Apskritai detalės per didelės.“ Iš atsakovės į bylą pateiktos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje saugomos, projektinės dokumentacijos matyti, kad apelianto Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktame 2007 m. kovo 28 d. prašyme išduoti statybos leidimą nurodyta, kad vienas iš prie prašymo pridedamų dokumentų yra „Statinio projektas, 2 egz. 91/2 lap.“, Projekto pavadinimas „Pagalbinis ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), Projektas“, 2007 m., Projektą sudaro sunumeruotas 91 lapas, nurodyti rengimo metai 2007, su projektą rengusių asmenų parašais ir be kita ko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuri apeliantui išdavė Statybos leidimą derinimo žymomis. Taigi remiantis CPK nuostatomis dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo, nagrinėjamu atveju darytina pagrįsta išvada, kad apelianto į bylą pateikta projektinė dokumentacija nėra pilnos sudėties, gali būti vertinama tik kaip tarpinė projektinė medžiaga ar projektiniai pasiūlymai, derinti su kompetentingomis institucijomis, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje saugomą projektinę dokumentaciją sudaro vientisas Projektas, kuriam išduotas Statybos leidimas ir šiame Projekte ginčo Užtvaros nėra. Dėl to atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad „teismas aiškiai neteisingai nurodo, kad ieškovo pateiktas tvoros su Užtvara projektas yra nepilnas ir nesunumeruotas, tai vėl prieštarauja faktinei situacijai – projektas tvoros su užtvara yra pilnas ir sunumeruotas“, nes, nors apeliantas teigia, kad turi visos apimties projektinę dokumentaciją, tačiau į bylą tokios dokumentacijos nėra pateikęs, o su ieškiniu yra pateikęs tik atskirus dokumentus ir su dubliku yra pateikęs tik Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos saugomą 15 lapų apimties projektinę medžiagą. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendime konstatuodamas ginčo Užtvaros savavališką statybą pagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, kuri išdavė Statybos leidimą, saugomu vientisu Projektu, kuriame tokios ginčo Užtvaros nėra.

23.3. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos į bylą pateiktame atsiliepime aiškiai nurodė, kad „2007 m. balandžio 25-26 d. nuolatinės statybos komisijos posėdyje pritarė pagalbinio ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), projektui pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007.06.20 išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Departamento Vilniaus skyriui statinio projektas dėl mūrinio užtvaro apie 2.50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro sienos betoninėmis juostomis, žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje dalyje (ant sklypo ribos), pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Departamento Vilniaus skyrius nėra pritaręs“. Tai reiškia, kad Statybos leidimas nebuvo išduotas ginčo Užtvaros statybai, todėl apelianto apeliacinio skundo teiginiai neva dėl tokios ginčo užtvaros, kokia užfiksuota Savavališkos statybos akte, projektinės dokumentacijos suderinimo su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad apelianto nurodomas Statybos leidimas, kuriuo jis grindžia ginčo užtvaros statybos darbų teisėtumą, buvo išduotas pagal Projektą, kuriame tokia Užtvara nėra pavaizduota, todėl ginčo Užtvara yra pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento.

23.4. Pažymi, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punkte nurodyta, kad nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ 3 lentelės 3.1 papunktyje nurodyta, kad įvairios užtvaros (tvoros) > 2 iki ? 5 m yra priskiriamos II grupės nesudėtingiems kitiems inžineriniams statiniams. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį – naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais, o šio straipsnio 22 dalyje imperatyviai nurodoma, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama. Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktyje nurodyta, kad statant II grupės nesudėtingą statinį mieste, kultūros paveldo apsaugos zonoje, yra privalomas statybos leidimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklype, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) – Vilniaus miesto istorinė dalis vad. (duomenys neskelbtini), pastatytas/įrengtas kitos paskirties inžinerinis statinys – užtvara, išmūryta apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro siena su betoninėmis juostomis. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu pastatyta užtvara laikytina II grupės nesudėtingu statiniu, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

23.5. Nurodo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte pateikiama savavališkos statybos sąvoka, pagal kurią tai „statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento <...>“. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 dalies imperatyvius reikalavimus. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad apelianto statybos darbai vykdyti 2020 metų kovo, balandžio mėnesį, kaip tai nurodyta Savavališkos statybos akto prieduose – 2020 m. birželio 1 d. paaiškinime, fotofiksacijose, atsakovė pagrįstai apeliantui surašė Savavališkos statybos aktą, (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Privalomąjį nurodymą, o pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad „nustačius savavališkos statybos faktą, pagrįstai bei teisėtai surašyti iš to sekantys ginčijami nurodymai. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad ginčo administraciniai aktai neatitiktų faktinės situacijos ar būtų priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus“.

23.6. Atkreipia dėmesį, jog statybų procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra išreikštas viešasis interesas, kad statyba būtų vykdoma griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Anot atsakovės, apelianto argumentai, kad ginčo užtvaros statybai buvo gauti kaimyninių žemės sklypų notariškai patvirtinti rašytiniai sutikimai yra paneigiami atsakovės Savavališkos statybos akte nurodytomis aplinkybėmis, kad ginčo užtvaros statyba vykdyta nesilaikant statybų procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų – neturint statybą leidžiančio dokumento. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad „kaimyninių sklypų savininkų sutikimai negali patvirtinti ar paneigti statinio (ne)atitikties išduotam statybų leidimui ar jo pagrindu esančiam projektui“. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis daro išvadą, kad statytojas apeliantas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype 2020 metais pradėjo vykdyti kitos paskirties inžinerinio statinio užtvaros apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio mūro sienos, statybos darbus, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, ir tinkamai pritaikęs teisės aktus sprendime pagrįstai konstatavo, kad ginčijami atsakovės Savavališkos statybos aktas, (duomenys neskelbtini) privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomasis nurodymas yra priimti teisėtai ir nėra pagrindo jų naikinti.

24. Trečiasis asmuo atsiliepimu prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė.

27. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:

27.1. (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris yra Kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), šiaurės rytinėje dalyje ant sklypo ribos neteisėtai pastatytas/įrengtas kitos paskirties inžinerinis statinys užtvara – išmūryta apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro siena su betoninėmis juostomis (toliau ir Užtvara). Konstatuota, kad tuo statytojas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalis, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 22 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktį.

27.2. (duomenys neskelbtini) privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nurodyta nevykdyti jokių statinio – Užtvaros statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

27.3. (duomenys neskelbtini) privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nurodyta iki 2020 m. gruodžio 11 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti visą (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą savavališkai įrengtą/sumontuotą kitos paskirties inžinerinį statinį užtvarą – išmūrytą apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro sieną su betoninėmis juostomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinėje dalyje (ant sklypo ribos), ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

28. Pažymėtina, jog šioje civilinėje byloje ieškovas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovė pagrįstai surašė ieškovui (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris yra Kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), šiaurės rytinėje dalyje ant sklypo ribos neteisėtai pastatytas/įrengtas kitos paskirties inžinerinis statinys - Užtvara – išmūryta apie 2,50 m aukščio ir apie 14 m ilgio geltonų plytų mūro siena su betoninėmis juostomis. Bei pagrįstai konstatavo, kad tuo statytojas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalis, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 22 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktį. Anot apelianto, statyba buvo vykdoma pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Statybos leidimas) pagalbiniam ūkiniam pastatui pagal 2007 m. projektą pastatui ir tvorai statyti (toliau ir Projektas). Tvoros projekto dokumentai yra sudedamoji bendro projekto dalis, o atsakovės aktuose nurodyta užtvara yra sudėtinė tvoros, pradėtos statyti 2007 m., dalis (jos elementas) pagal projektą, kurios (tvoros su visais jos elementais) statybai ieškovas turi bendrą statybos leidimą, ir kuri buvo statoma pagal projekto sprendinius. Jo teigimu, Statybos leidimas galiojantis, todėl ir pagal Projektą atlikti statybos darbai – pastatyta Užtvara - pripažinti neteisėtas be pagrindo.

29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti Statybos leidimo apimtį (ieškovo pateiktoje ir atsakovės iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gautoje 2007 m. architekto A. V. projekto Nr. 01 ,,Pagalbinis ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini)“ versijose yra skirtingas tvoros planas: ieškovo pateiktame dokumente tvoros plane yra pavaizduotas ir plytų fragmentas (Užtvara), o atsakovės turimuose iš savivaldybės gautuose dokumentuose tokio fragmento nėra. Taigi, spręstinas klausimas, kuris iš šių projektų variantų pripažintinas tuo, pagal kurį išduotas (duomenys neskelbtini) statybos leidimas) bei jo galiojimo terminą.

Dėl statybos leidimo apimties

30. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 23 straipsnio 15 dalį, statybos leidimas statyti naujus statinius, rekonstruoti esamus statinius ar atlikti kapitalinį remontą, griauti esamus statinius, atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus tiek statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms) statytojo (užsakovo) prašymu gali būti išduodamas dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 14 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimas statyti naujus statinius, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti esamus statinius, atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus tiek statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms) statytojo prašymu gali būti išduodamas dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte.

31. Bylos duomenys patvirtina, ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, kad apeliantas 2007 m. kovo 28 d. prašymu Nr. 07-0419 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu išduoti statybos leidimą pagal architekto A. V. 2007 m. parengtą Pagalbinio ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), projektą. Projekto turinio 7.8.34-7.8.36 punktai nurodo, kad statybos leidimas be pagrindinio projekto statinio – ūkinio pastato, kartu apėmė ir kitus statinius, t. y. tvorą, kaip tai ir numatė Statybos leidimo metu galiojantys teisės aktai (nutarties 31 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti Statybos leidimo apimtį (ar buvo išduotas leidimas statyti tvorą pagal Vilniaus miesto savivaldybės žinioje esantį (be Užtvaros) ar pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos archyve saugomą tvoros projektą (su Užtvara).

32. Išsamiai susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovės į bylą teiktuose rašytiniuose įrodymuose, kuriais ji ir prašo teismą vadovautis, yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliantui išduotas 2007 m. sausio 26 d. Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 240, kurio turinio 5 punkte, kaip specialioji projektavimo sąlyga nurodyta : „<...> Projektiniai pasiūlymai peržiūrėti KPD vyr. specialisto 2007-01-02 Nr. 05 bei MPD vyr. specialisto 2006-12-19 (2 lapai)“. Iš to darytina išvada, kad atsakovei buvo pateikti projektiniai sprendiniai, kuriems pritarė tiek Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, tiek ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai. Pažymėtina, kad nurodytos datos, kaip tik atitinka minėtų specialistų žymoms, esančias ant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos archyve saugomo tvoros projekto. Todėl darytina išvada, kad pastarasis projekto sprendinys galimai ir yra tas sprendinys, kuriam pritarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai. Šiuo atveju sutiktina su apelianto nuoroda į kasacinio teismo praktiką, kad teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinio nugriovimo būdu, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindą, egzistavimo – teismo įsitikinimas turi būti iš esmės neabejotinas, todėl teismo sprendimas negali būti paremtas teiginiu „labiau tikėtina“, todėl nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės nėra pakankamos daryti vienareikšmiškas išvadas. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos medžiagą ir nepašalino byloje surinktų įrodymų prieštaravimų. Juolab, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. kovo 25-26 d. posėdžio Nr. 1-17 protokole Nr. 8 užfiksuota, kad Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas pareiškė pastabą „Neišlaikyti norm. priešgaisriniai atstumai iki kaim. Statinių. (STR 2.02..09:2005 p. 9.2.1, 1 priedas) Patikslinti tech. ekonominius rodiklius.“. Šalia kita žyma : „Pastaba įvertina (parašas) 070613“. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teiktas Projektas statybos leidimui gauti, tinkamai sunumeruotas ir susiūtas, ir, anot atsakovės, todėl turintis didesnę įrodomąją galią, buvo koreguotas. Ką patvirtina ir sekantis įrašas, kad „Įvykdyti priešgaisriniai reikalavimai“. Tačiau kokios konkrečiai Projekto korekcijos buvo atliktos, atsakovės teiktoje medžiagoje duomenų nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaboje nurodytas STR 1 priedas statybos leidimo išdavimo metu kaip tik ir reglamentavo mažiausius leistinus priešgaisrinius atstumus tarp namų ir kitų pastatų priklausomai nuo jų atsparumo ugniai laipsnio (Aplinkos apsaugos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. D1-338 Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, redakcija galiojusi nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d.).

33. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovės pateiktoje Statybos leidimui išduoti vertintoje medžiagoje (puslapių numeriai 27 ir 28) yra to paties ūkinio pastato projektiniai sprendiniai, kuriuose Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovų pastabos bei žymos atliktos tuo pačiu metu kaip ir apelianto į bylą pateiktuose tvoros (su Užtvara) projektiniuose sprendiniuose. Kas leidžia daryti išvadą, jog Projekto sprendiniai šių privalomų institucijų buvo vertinti vienu metu.

34. Be to, kolegija pažymi esant abejotina teismo išvadą „<...> kad atsakovės pateikti dokumentai yra nuoseklūs, projekto medžiaga pilna, atitinkanti originalią puslapių numeraciją ir, svarbiausia, ant atsakovės pateikto tvoros plano yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybų leidimų skyriaus antspaudas. <...>. Laikantis šios logikos nėra aišku, kodėl po titulinio projekto lapo, logiškai turintis būti turinys (kuris ir nurodytas 2-ru projekto lapu) yra įsiūtas po 1-u ir 2-ru puslapio numeriu pažymėtos Bendradarbiavimo sutarties Nr. 13/11/2006 ir nėra „originaliai“ sunumeruotas. Toliau seka, vėl „originaliai“ nesunumeruotas, tačiau turinyje nurodytas 2a lapas – Suvestinis lauko tinklų planas. Toliau pagal turinį seka Projektavimo sąlygų sąvadas 3-28 lapai, tačiau čia tarp 5-o ir 6-o puslapių vėl įsiterpia nenumeruotas puslapis - AB „Lietuvos dujos“ Projektavimo techninės sąlygos Nr. 51; tarp 19-to ir 20-to lapų įterptas nesunumeruotas lapas; po 28-to lapo įsiterpę trys puslapiai be numeracijos. Juo labiau puslapių numeravimo originalumu verčia abejoti puslapiai susiję, būtent, su tvoros projektiniais sprendiniais, kadangi teismas rėmėsi būtent 72 puslapiu, tačiau po jo seka 78, toliau 74, 75 puslapiai, kurių žymėjimas, atkreiptinas dėmesys, ne puslapio dešiniajame apatiniame kampe puslapį laikant stačiai, kaip ir visų kitų medžiagos lapų, o dešiniajame apatiniame kampe puslapį laikant gulsčiai.

35. Kasacinis teismas savo nuosekliai plėtojamoje įrodinėjimą ir įrodinėjimo pareigą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje yra suformulavęs ir išplėtojęs pagrindines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Vertinat aplinkybę, kad šiuo atveju svarbu nustatyti Projekto atitiktį kultūros paveldo ir priešgaisriniams reikalavimas, o tai reiškia užtikrinti saugotino kultūros paveldo objekto saugumą bei įvertinti statinio galimybę užkirsti gaisro plitimą, pripažintina, jog šis klausimas turi viešojo intereso svarbą. Todėl šiuo atveju, teismui neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių neteisėtos statybos padarinių šalinimo reikalavimo pagrindą, o viešojo intereso elemento egzistavimas tokio pobūdžio bylose lemia tai, kad teismui tenka aktyvesnis vaidmuo. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepašalino jų prieštaravimų, visiškai netyrė ir nevertino jokių ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių (pvz.; dėl Statybų leidimo derinimo aplinkybių liudytoju apklausiant architektą A. V., kuris, beje, veikė pagal įgaliojimą apelianto vardu visose institucijose; paprašant išvados iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, kuris iš byloje esančių tvoros projektinių sprendinių atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus ir kt.), todėl priėmė skubotą sprendimą.

Dėl statybos leidimo galiojimo termino

37. Apeliantas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu teigia, jog teismas suklydo aiškindamas Statybos leidimo galiojimo terminui taikomą teisinį reglamentavimą. Pažymi, kad STR 1.05.01:2017 45 punkte nurodyta, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai. Tai reiškia, kad iki 2010 m. spalio 1 d. išduotų ir galiojančių statybos leidimų (kurių galiojimo laikas iki 2012 m. rugsėjo 1 d. nebuvo pasibaigęs) galiojimo terminas automatiškai buvo pratęstas neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų. Po 2010 m. spalio 1 d. išduoti statybą leidžiantys dokumentai taip pat galioja neterminuotai. Todėl remiantis išdėstytu, ieškovui 2007 m. išduotas Statybos leidimas yra galiojantis ir neterminuotas.

38. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino, jog ieškovas teiginius, kad ginčo Užtvarai buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, grindė (duomenys neskelbtini) statybos leidimu ir projektu, kurio pagrindu šis Statybos leidimas išduotas. Kitokių galimai užtvaros statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad Užtvarai būtų išduotas kitas, o ne 2007 m. birželio 20 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia yra svarbu nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) statybos leidimas laikytinas ginčo Užtvaros statybą leidžiančiu dokumentu ar ne. Atitinkamai:

38.1. Pirmuoju atveju, turi būti vadovaujamasi Statybos leidimo išdavimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ 22 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimas galioja 10 metų. Pagal 23.3 punkto nuostatas, statybos leidimas netenka galios, jei nuo leidimo išdavimo dienos per 3 metus statinys nebuvo pradėtas statyti arba per 10 metų nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, o 24 punkte įtvirtinta, jog reglamento 23.3 punkte nurodytu atveju statybos leidimui netekus galios, statytojas, norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusį viešojo administravimo subjektą dėl naujo statybos leidimo išdavimo šiuo reglamentu nustatyta tvarka. Ieškovui išduotame (duomenys neskelbtini) statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad leidimas galioja iki 2017 m. birželio 20 d. Tačiau, vertindamas statybos leidimo galiojimą, teismas neatsižvelgė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 2010 m. spalio 1 d. galiojusių, taip pat po 2010 m. spalio 1 d. išduotų ir galiojančių statybą leidžiančių dokumentų galiojimą pratęsė neterminuotai (45 minėto reglamento punktas). Todėl nustačius aplinkybę, kad Statybos leidimas buvo išduotas tvoros projektiniams sprendiniams su Užtvara, pastarosios teisėtumo klausimui spręsti būtų nemažai svarbi aplinkybė, kad atsakovės pateiktoje medžiagoje apie savavališkos statybos fiksavimą yra pridėtas 2020 m. birželio 1 d. el. laiškas G. J., kur teigiama, kad <...> Pats tvoros pamatas yra pastatytas daugiau negu prieš 10 metų<...>.

38.2. Antruoju gi atveju, t. y., jei būtų nustatyta, kad ieškovo nurodytu 2007 m. birželio 20 d. statybos leidimu ginčo Užtvaros statyba nebuvo leista, atsižvelgiant į tai, jog kitokių Užtvaros statybą leidžiančių dokumentų ieškovas nepateikė ir nenurodė, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, o šis klausimas spręstinas pagal savavališkų statybų fakto konstatavimo metu galiojančius teisės aktus, kaip nurodė atsakovė bei vadovavosi pirmos instancijos teismas.

39. Dėl šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių spręstina, kad buvo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir ginčas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

ieškovo P. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė