Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Ieškovas privalėjo vykti į policijos komisariatą, prokuratūrą, teikti papildomus dokumentus, dėl ko patyrė vidinius išgyvenimus ir moralinę žalą dėl netinkamo ir neatsakingo atsakovo elgesio, kuris vėliau buvo patvirtintas kaip nepagrįstas, o sukčiavimo faktas neįrodytas.

5. Anot ieškovo, atsakovas sukėlė didžiulius ieškovo dvasinius išgyvenimus, be pagrindo ieškovą skųsdamas prokuratūrai ir policijai, atsakovas apie ieškovą teikė valstybinėms institucijoms melagingą informaciją, atsakovo teiginiai apie ieškovą buvo pateikiami atsakovo įsivaizduojami faktai, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Anot ieškovo, dalis atsakovo nurodytų faktų apie ieškovą neatitinka objektyvios realybės ir yra nepagrįsti, todėl ieškovas patyrė vidinius dvasinius sukrėtimus ir patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neva padaryto nusikaltimo.

9. Ieškovas dėl atsakovo nepagrįstų veiksmų patyrė didžiulių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, pažeminimo, įtampos, streso, nuoskaudos. Ieškovo teigimu, jeigu atsakovas nebūtų be pagrindo skundęs Ieškovo tariamus veiksmus, kuriuos įtarė kaip nusikalstamus, tai nebūtų patirta ir šių išgyvenimų.

II. Atsakovo atsikirtimų santrauka

12. 2017 m. vasario 6 d. Rent2go su ADB „Gjensidige“ sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę.

13. 2017-09-25 atsakovo ADB „Gjensidige“ internetinėje svetainėje www.gjensidige.lt buvo užregistruoti du pranešimai apie 2017-09-23 įvykusį eismo įvykį. Abiejų pranešančių apie eismo įvykį asmenų pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad S. K. vairavo Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. D. Kaltę dėl eismo įvykio parašu patvirtino A. D. Įvykis žalą reguliuojančiam ADB „Gjensidige“ darbuotojams sukėlė įtarimų, kadangi S. K. kategoriškai atsisakė bendrauti su žalą administruojančiais draudiko darbuotojais – susisiekti su ja eismo įvykio deklaracijoje nurodytu numeriu nepavykdavo, nes juo atsiliepdavo jos sugyventinis R. V.. Įtikinus R. V., kad draudikui būtina apklausti S. K., jis nurodė susitikimo laiką bei vietą, dalyvavo apklausoje nurodydamas S. K. kokius reikia atsakymus rašyti. Be to, R. V. ne kartą figūravo tiek ADB „Gjensidige“ tiek kitų draudikų reguliuotose eismo įvykių žalos bylose.

15. 2017-10-04 apklausiama raštu S. K. nurodė, kad į eismo įvykio vietą atvažiavo viena iš (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės; su kitu eismo įvykio dalyviu nėra pažįstama; įvykus eismo įvykiui skambino vyrui; kitų į eismo įvykio vietą atvažiavusių automobilių ar atėjusių žmonių nematė.

16. 2017-10-08 S. K. raštu išreiškė pasipiktinimą, kad žalą reguliuojantys draudiko darbuotojai vengia bendrauti nuotoliniu būdu (elektroniniu paštu), reikalauja atsakyti į su įvykiu nesusijusius klausimus bei paprašė nebeskambinti, o bendrauti el. paštu (duomenys neskelbtini).

17. 2017-10-09 A. D. buvo antrą kartą apklausiamas raštu. Atsakydamas į klausimyno 5 klausimą „kiek laiko praėjo nuo to momento, kai įvyko susidūrimas tarp Jūsų Toyota Prius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB C220 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir to momento, kai atvažiavo MB C220 vairuotojos draugas R. V. į įvykio vietą? Ar ji buvo su vaiku?“ A. D. nurodė „tiksliai nepamenu ~ 15-30 min bėgyje t. y. kol mes pildėme deklaraciją jis atvyko“. Į apklausą A. D. atvyko automobiliu Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

18. 2017-10-12 apklausiamas raštu R. V. nurodė, kad į eismo įvykio vietą jį atvežė KIA džipu jo savininkas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. S. K. iš eismo įvykio vietos išvažiavo taksi automobiliu (duomenys neskelbtini) link.

19. 2017-10-06 ADB „Gjensidige“ raštu apklausė (duomenys neskelbtini) darbuotoją D. M., nes greta šios įmonės yra tariamo eismo įvykio vieta, o išvažiavimas iš įmonės teritorijos yra iš karto už pėsčiųjų perėjos. D. M. nurodė, kad 2017-09-23 apie 20:05 išvažinėjo darbovietės teritorijos pro pagrindinius vartus į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasuko į kairę. Šalia esančioje perėjoje jokios avarijos nepastebėjo. Nurodytas aplinkybes D. M. patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

20. ADB „Gjensidige“ iš (duomenys neskelbtini) gavo įvažiavimo į teritoriją apsaugos vaizdo kameros įrašą 2017-09-23 vakaro įrašą nuo 19:30 iki 20:45. Įraše matyti: Nuo 19:30 iki 20:00 vyksta netrukdomas judėjimas (duomenys neskelbtini) gatve. 20:07:03 – 20:07:19 iš (duomenys neskelbtini) teritorijos išvažiuoja lengvasis automobilis ir pasuka į kairę (duomenys neskelbtini) g. pusę link (duomenys neskelbtini) 20:07:43 prie (duomenys neskelbtini) įmonės vartų iš kairės pusės nuo (duomenys neskelbtini) privažiuoja ir sustoja sidabrinės arba pilkos spalvos automobilis Nissan Murano, kurio paskutinės valstybinių numerių raidės yra (duomenys neskelbtini) ir stovi įjungtu varikliu. 20:09:27 iš automobilio priekinės keleivio pusės išlipa vyras (A. D.) ir stebi dešinę (duomenys neskelbtini) gatvės pusę link pėsčiųjų perėjos. 20:09:43 iš dešinės (duomenys neskelbtini) gatvės pusės matosi artėjančios automobilio šviesos, kurios įraše „suvirpa“. Šis automobilis vaizdo kameros neprivažiuoja, jo šviesos užgesta ( „įvyko avarija“). 20:09:49 A. D. nueina „avarijos vietos“ link. Tuo pačiu metu iš automobilio Nissan Murano galinės dešinės keleivio vietos išlipa S. K. su vaiku bei taip pat nueina link „avarijos vietos“. 20:10:00 išlipa Nissan Murano vairuotojas ir žiūri į „eismo įvykio“ vietos pusę. 20:10:46 Nissan Murano vairuotojas užgesina automobilio variklį bei taip pat nueina pėsčiųjų perėjos link. Tuo pat metu (duomenys neskelbtini) gatvės viduryje greta pėsčiųjų perėjos vaikšto žmonės, fotografuoja įvykio vietą ir pan. 20:15:45 iš automobilio šviesų galima spręsti, kad iš įvykio vietos apsisukęs į dešinę pusę nuvažiuoja Mercedes Benz automobilis. 20:28:12 prie įvykio vietos privažiuoja baltos spalvos lengvasis krovininis automobilis su avarinėmis šviesomis apsisuka ir 20:29:16 nutempia Toyota Prius automobilį į dešinę (duomenys neskelbtini) g. pusę. 20:28:18 prie Nissan Murano automobilio grįžta jo vairuotojas, įsėda ir 20:29:35 pasukęs į dešinę (duomenys neskelbtini) g. pusę nuvažiuoja.

25. Dėl neturinės žalos priteisimo atsakovas nurodė, kad ieškovas nenurodo jokio teisės akto, kurio pagrindu jis reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tad ir reikalauti neturtinės žalos priteisimo neturi teisinio pagrindo, ieškovas apskritai neįrodinėja ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

29. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

30. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

31. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

35. Ieškovas neįrodinėjo ir byloje nėra nustatyta, jog atsakovas būtų paskleidęs informaciją apie ieškovą kitiems tretiesiems asmenims, o ne tik pareigūnams, kreipdamasis su rašytiniu pareiškimu (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-57928-17; 1 t., p. 23-76). Atsakovas kreipėsi į pareigūnus pagal jų kompetenciją. Todėl toliau vertinamas tik informacijos paskleidimo faktas pareigūnams.

36. Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis L. B. ir kt. v. S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis A. Č. v. L. A., O. A. byloje Nr. 3K-3-264/2006).

37. Kiekvienoje konkrečioje byloje vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą nusikalstamą veiką, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo nusikalstamos veikos padarymu; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti skundžiamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

38. Atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pateikti pareiškimą ir nurodyti ieškovą bei kitus eismo įvykio dalyvius, kaip jo įtariamą asmenį. Šią išvadą pagrindžia šios aplinkybės. Viena iš eismo įvykių dalyvių atsisakė bendrauti nustatant žalos dydį. Eismo įvykio dalyvių, vienas kurių buvo ieškovas, pateikė informaciją apie eismo įvykį, kuri, atsakovo vertinimu, neatitiko atsakovo turimos objektyvios informacijos – vaizdo įrašų medžiagos. Pagal atsakovo turimą filmuotą vaizdo medžiagą galima buvo spręsti, kad eismo įvykis įvyko kitu laiku, nei nurodo ieškovas ir kitas eismo įvykio dalyvis. Iš vaizdo įrašo medžiagos atsakovas galėjo daryti prielaidą, jog įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo ieškovas, nes vaizdo įraše atsakovas nustatė, kad į eismo įvykio vietą ieškovas ir kita eismo įvykio dalyvė atvyko kitomis transporto priemonėmis, nei nurodoma, todėl galėjo pagrįstai manyti, jog ieškovas pateikia neteisingą informaciją siekdamas nepagrįstai gauti draudimo išmoką. Atsakovo nurodomos aplinkybės yra objektyvios, leidusios suabejoti dėl ieškovo duomenų patikimo. Taigi, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į policijos pareigūnus ir, be kitų asmenų, galimai neteisėtų veikų padarymu įtariant ir ieškovą.

39. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nei patvirtina, nei paneigia fakto, jog atsakovas paskleidė neteisingą informaciją. Ikiteisminis tyrimas nebūtinai turi baigtis apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir perduotas į teismą. Be to, ir teisme asmuo gali būti išteisintas dėl baudžiamosios atsakomybės pagrindų nebuvimo. Tačiau tai niekaip neįtakoja ir neriboja pareiškimą pateikusio asmens teisės kreiptis su pareiškimu į valstybės įgaliotus pareigūnus pagal jų kompetenciją, nurodant savo teiginius apie galimai neteisėtas veikas.

40. Apibendrinant darytina išvada, jog atsakovas turėjo pakankamai pagrįstą pagrindą kreiptis į policijos pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovo atžvilgiu, atsakovas tretiesiems asmenims jokios melagingos informacijos nepaskleidė, kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo galimo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo sąžiningai naudojosi tokia savo teise, todėl jam nekyla atsakomybė CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ieškinys atmestinas.

41. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

43. Ieškinį atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

44. Teismas patyrė 3,36 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

45. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) – 3,36 EUR (tris euro ir 36 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.