Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-01-09 · Byla Nr. A2.8.-105-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-09
Bylos Nr.
A2.8.-105-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12556-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
J. K.
Advokatai
Žygimantas Pacevičius
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-105-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12556-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 47.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė,sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovams advokatams Žygimantui Pacevičiui ir Andriui Šidlauskui,

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus atstovui M. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. K. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyresnysis tyrėjas G. R. 2014-10-22 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 6-6-13-14 J. K. už tai, kad po atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, verčiasi skolinimo veikla ir pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ arba Įstatymo) 2 straipsnio 8 dalį priskiriama finansų įstaigai, o J. K., nuo 2013-09-09 iki 2014-09-17 būdama šios finansų įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) generaline direktore, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 12 dalies 11 punktu, privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra:

J. K. iki 2014-09-17 raštu nepranešė FNTT vadovaujančio asmens, kuriam pavesta organizuoti PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą paskyrimą ir tuo pažeidė bei nevykdė PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2014-09-17 sistemiškai nebuvo atliekamas tinkamas klientų tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius (pasirašant kredito sutartis su klientais ir išduodant paskolas), kai klientas fiziškai nedalyvaudavo, nustatant jo tapatybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų tapatybę nustatydavo iš kliento, internetinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos formoje nurodytų duomenų ir iš kliento asmeninės sąskaitos, esančios kredito įstaigos atlikto 1 cento mokėjimo nurodymo, kuris Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 14 punkte apibrėžiamas kaip „mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją“ ir, vadovaujantis PPTFPĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu, yra tik papildoma sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonė, o ne trečiosios šalies informacijos apie klientą, naudos gavėją ar kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimas. Tai patvirtinantys atvejai: klientų R. K., D. Č., T. B., M. J., T. S. ir A. R. bylos. Šiais veiksmais J. K. pažeidė bei nevykdė PPTFPĮ 2 straipsnio 22 dalies, 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 10 punkto, 9 straipsnio 11 dalies, 9 straipsnio 14 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 13 straipsnio 1 dalies, bei 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo (toliau tekste ir – Taisyklės) 3 punkto, 5.5 punkto, 8 punkto, 10 punkto, 20 punkto, 21 punkto, 22 punkto reikalavimų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo klientų, kurie naudojasi bendrovės projektu „(duomenys neskelbtini)“ tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, kurias pagal PPTFPĮ 16 straipsnio 9 dalį privalo saugoti 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Tai patvirtinantys atvejai: klientų R. K., D. Č., T. B., M. J., T. S. ir A. R. bylos. Šiais veiksmais J. K. pažeidė bei nevykdė PPTFPĮ 16 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime J. K. nurodė, kad Mikrokreditų skyrius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo remiantis Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos išduota pažyma (pažyma pateikta ir yra pridėta prie bylos medžiagos) (b. l. 43-44).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. parodė savo kaltės dėl jai inkriminuojamų pažeidimų nepripažįstanti. Dėl pirmojo inkriminuoto pažeidimo tvirtino, kad 2013-10-10 įsakymu buvo paskyrusi atsakingą asmenį, tas asmuo yra T. B.. Jai pačiai (J. K.) buvo žinomos įstatymo nuostatos, įpareigojančios raštu informuoti FNTT apie tai, kad yra paskirtas toks asmuo. Jai T. B. aiškino, jog ji skambino į FNTT, kur jai buvo paaiškinta, kad jokio papildomo raštiško informavimo nereikia. Atvykusiems FNTT pareigūnams, ji sakė, kad yra paskirtas asmuo, tačiau negalėjo tuo metu pateikti įsakymo, kadangi atsakingas asmuo T. B. atostogavo, administratorė taip pat jo nesurado. Ieškant buvo peržiūrėti 2014 m. įsakymai, o minėtas įsakymas, kaip pasirodė, buvo priimtas 2013 m. Pareigūnams nurodė, kad gali nuskenuotus dokumentus atvežti, jie sakė, kad viskas gerai (b. l. 35). Tuo tarpu apklausiama Institucijoje, surašiusioje protokolą, nurodė, kad iki FNTT atlikto patikrinimo ji nežinojo, kad juridiniams asmenims, kurie teikia skolinimo paslaugas, privaloma į FNTT atsiųsti raštą apie bendrovėje skirtą atsakingą asmenį už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių gyvendinimą ir ryšių palaikymą su FNTT. Paaiškino, jog T. B. jai nurodė 2014 gegužės mėn. pradžioje telefonu skambinusi į FNTT, kur jai buvo patikinta, jog jeigu Bendrovėje yra patvirtinta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarka bei paskirtas atsakingas asmuo už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir ryšių palaikymą su FNTT, jokių papildomų veiksmų bendrovė imtis neprivalo. Šiai dienai minėtas pranešimas jau yra išsiųstas į FNTT ir užregistruotas. Dėl šio pažeidimo (kad neatsiuntė į FNTT rašto apie atsakingą asmenį už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir ryšių palaikymą su FNTT) nuoširdžiai gailisi, todėl UAB UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditų valdymo direktorė T. B. nedelsiant po FNTT patikrinimo pateikė FNTT 2013-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorės J. K. įsakymą Nr. 37-A, kuriuo kreditų valdymo direktorė T. B. nuo 2013-10-10 paskirta atsakinga už pinigų ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir ryšių palaikymą su FNTT (b. l. 194-195).

Apklausiama dėl aplinkybių, susijusių su kliento tapatybės nustatymo procedūra, pastarajam nedalyvaujant fiziškai, J. K. davė analogiškus parodymus, kurie yra užfiksuoti jos rašytiniame paaiškinime, t. y. patvirtino, kad klientas, norėdamas sudaryti paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ per bendrovės projektą Error! Hyperlink reference not valid.” elektoriniais kanalais, privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto tinklapyje, vadovaudamasis jame nurodytomis instrukcijomis: 1.1) užpildyti registracijos formą, nurodant joje šią informaciją apie klientą: a) vardas, pavardė b) asmens kodą; c) elektroninio pašto adresą; d) mobiliojo telefono numerį; e) deklaruotos gyvenamosios vietos adresą; t) realų gyv. vietos adresą; g) pajamas, darbovietę; h) įsipareigojimus; 1.2) susipažinti su bendrosiomis sąlygomis; 2) patvirtinti registracijos formoje nurodytus duomenis bei bendrąsias sąlygas, sumokėdamas registracijos mokestį 0,01 Lt 3) registracijos mokestį klientas privalo sumokėti tik iš savo asmeninės sąskaitos su teisinga mokėjimo paskirtimi (teisinga mokėjimo paskirtis reiškia tai, kad turi būti parašytas pilnas sakinys - „Tvirtinu kliento IDxxx, sutinku su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties sąlygomis“, šiame sakinyje gavėjas įrašo tik jam žinomą MD5 kodą, kurį jam sukuria bendrovės programa), esančios viename iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje nurodytų Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę veikiančių bankų; 4) registracijos mokestį klientas privalo sumokėti iš tos savo asmeninės sąskaitos, į kurią pageidauja gauti paskolą; 5) registracijos mokestį klientas privalo sumokėti, atlikdamas pervedimą į bendrovės sąskaitą naudodamasis banko internetinės bankininkystės sistemą; 7) klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje bazėje, išsirinkęs konkrečią paskolą, pateikia paraišką (teikdamas paraišką klientas gauna patvirtinimo kodą į savo nurodytą telefono numerį, kuriuo patvirtina savo paraišką), pasirašo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniais kanalais, ją patvirtindamas savo MD5 kodu perveda 1 ct į bendrovės sąskaitą. Klientas turi nurodyti asmens kodą, kitaip nepradedami dalykiniai santykiai. Visais klientų tapatybės nustatymo atvejais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliento duomenis tikrina „Sodros“, GRT ir „C. I.“ informacinėse bazėse. Visais atvejais paskolos sutartis su klientu sudaroma pasirašant sutartį elektroniniais kanalais ir jo kliento tapatybę patvirtinantis dokumentas nėra reikalaujamas (nei originalus, nei kopija, nei skenuotas). Tačiau klientui visais atvejais (kai tai naujas klientas) bendrovės darbuotojai skambina telefonu ir užduoda įvairius klausimus (pvz. kokioje darbovietėje ir nuo kada dirba, kokios pareigos, koks deklaruotas adresas, kokios tikslios pajamos). Jeigu klientas neatsako į minėtus klausimus arba atsakymai nesutampa, paskola neišduodama. Nustatant kliento tapatybę, kai klientas fiziškai nedalyvauja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, 13 straipsniu nėra naudojamasi trečiosios šalies duomenims (su kredito įstaigomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasirašęs jokių klientų duomenų teikimo sutarčių), taip pat klientų tapatybė nėra nustatinėjami naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą, kai kliento tapatybė, prieš išduodant kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant. J. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vadovaujasi 2013-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorės J. K. įsakymu patvirtintomis Tvarkomis („Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija“), įgyvendinančiomis pinigų plovimo prevencijos priemones. Taip pat nurodė, jog Bendrovėje yra vedamas įtartinų ir pinigų plovimo operacijų registracijas žurnalas, į kurį įrašoma: 1) operacijos, viršijančios 15 000 EUR sumą, nesvarbu ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu; 2) įtartinų operacijų ar sandorių; 3) klientų, su kuriais sandoriai buvo nutraukti pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis. Nuo Tvarkos patvirtinimo 2013-10-10 iki 2014-09-25 šiame žurnale jokių įrašų nėra. J. K. nurodė, kad visų klientų duomenys, kurie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jiems paskolos nebuvo išduotos, yra saugomi bendrovės programoje ir juos bet kada galima atsidaryti. J. K. taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi du vartojimo kreditus kiančius skyrius: 1) lizingo ir vartojimo kreditų skyrių, kuriame vartojamo kreditai ir prekių kreditai forminami dalyvaujant Kredito gavėjui asmeniškai pateikus jam savo asmens dokumentus. Sutartys sudaromos iki 10 000 Lt sumai. 2) mikrokreditų skyrių, kuriame vartojimo kreditai forminami indentifikuojant kredito gavėją per internetinę bankininkystę. Sutartys sudaromos iki 1 500 Lt sumai. Per paskutinį pusmetį į Mikrokreditų skyrių vidutiniškai kreipėsi 1600 klientų per mėnesį, vidutiniškai sudarytų sutarčių per mėnesį - 800, kurių suma apie 350 000 Lt per mėnesį. Lizingo ir vartojimo kreditų skyriaus per paskutinį pusmetį sudarytų vartojimo kredito sutarčių suma siekia iki 700 000 Lt per mėnesį. Iš viso per paskutinį pusmetį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidutiniškai kreipėsi virš 21 000 klientų. Įmonė laikosi atsakingo skolinimosi principų, labai griežtai vertina klientų mokumą pagal Mokumo vertinimo taisykles, kurios patvirtintos Lietuvos Banke. Vidutiniškai apie 47 proc. klientų gauna neigiamą atsakymą sudaryti sutartį. Mikrokreditų skyrius pagal Mokumo vertinimo taisyklės, prieš skirdamas kreditą, turi susiskambinti su kredito gavėju, pasiteirauti, kokioje įmonėje jis dirba, kokias pareigas užima, kiek uždirba, kur gyvena ir t. t. Po pokalbio galima palyginti atsakymus su duomenimis iš „(duomenys neskelbtini)“ ir SODROS , Gyventojų registro tarnybos. Manytina, kad būtent Įmonės griežtas mokumo vertinimas leidžia išvengti sukčiavimo atvejų. Per paskutinį pusmetį nustatyti keli sukčiavimo atvejai ir beveik visus juos bandė įvykdyti šeimos nariai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ svarbiausias veiklos rodiklis yra piniginių srautų judėjimas ir jų kontrolė - tai savalaikis pinigų grįžtamumas bei skolų išieškojimas, kurį atlieka pati bendrovė, pradedant siunčiamomis žinutėmis, rašomais priminimo bei raginimo susimokėti laiškais, kreipimusi į teismus bei išieškojimu antstolių pagalba, todėl įmonės darbuotojai nesuinteresuoti besąlygiškai ir neatsakingai skirti kreditus, nenustatant Kredito gavėjo tapatybės ir nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 924. Naudojant elektroninės bankininkystės paslaugas, Kreditų gavėjų duomenys yra susiejami su elektroninės bankininkystės tapatybės nustatymo sistemomis išduodant fiziniams asmenims unikalius indentifikatorius, kuriais naudodamiesi Kreditų gavėjai Bankų informacinėse sistemose patvirtina savo tapatybes, tokiu būdu įgydami galimybę atlikti juridinę galią turinčius veiksmus elektroniniu būdu. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos pažyma patvirtina, kad „< ... > duomenų rinkmena apie fizinį asmenį, kuri susideda iš vardo, pavardės ir asmens kodo, yra pakankama fizinio asmens, kuris turi Lietuvos Respublikos asmens kodą, tapatybei nustatyti elektroninėje erdvėje“ (b. l. 194-195).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja T. B. parodė dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kreditų valdymo direktore. Nuo 2013-10-10 ji Bendrovės gen. direktorės įsakymu yra paskirta atsakingu asmeniu už pinigų ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir ryšių palaikymą su FNTT. Su tokiu įsakymu supažindinta pasirašytinai. Žinodama, jog yra atsakinga už ryšių palaikymą su FNTT, ji telefonu paskambino į minėtą Tarnybą ir jai paaiškinus, kad įmonėje yra paskirtas tiek atsakingas asmuo, tiek patvirtintos atitinkamos Tvarkos, buvo nurodyta, kad tokiu atveju viskas yra gerai, nieko papildomai daryti nereikia. Po tokio paaiškinimo ji pagalvojo, kad jokio raštiško pranešimo nebereikia. Įsakymą FNTT pateikė, kai buvo apklausta. Toliau apklausiama posėdyje liudytoja T. B. analogiškai aiškino bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. nurodė, kad klientas, norėdamas sudaryti paskolos sutartį (klientui fiziškai nedalyvaujant sudarant sutartį) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ per bendrovės projektą „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniais kanalais privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto tinklapyje, vadovaudamasis jame nurodytomis instrukcijomis: 1.1) užpildyti registracijos formą, nurodant joje šią informaciją apie klientą: a) vardą, pavardę; b) asmens kodą; c) elektroninio pašto adresą; d) mobiliojo ryšio telefono numerį; e) deklaruotos gyvenamosios vietos adresą; f) realų gyvenamosios vietos adresą; g) pajamas, darbovietę; h) įsipareigojimus; 1.2) susipažinti su bendrosiomis sąlygomis; 2) Patvirtinti registracijos formoje nurodytus duomenis bei bendrąsias sąlygas, sumokėdamas registracijos mokestį 0,01 Lt; 3) registracijos mokestį klientas privalo sumokėti tik iš savo asmeninės sąskaitos su teisinga mokėjimo paskirtimi (teisinga mokėjimo paskirtis reiškia tai, kad turi būti parašytas pilnas sakinys – „Tvirtinu kliento IDxxx, sutinku su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties sąlygomis“, šiame sakinyje gavėjas įrašo tik jam žinomą MD5 kodą, kurį jam sukuria bendrovės programa), esančios viename iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje nurodytų Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę veikiančių bankų; 4) registracijos mokestį klientas privalo sumokėti iš tos savo asmeninės sąskaitos, į kurią pageidauja gauti paskolą; 5) registracijos mokestį klientas privalo sumokėti, atlikdamas pavedimą į bendrovės sąskaitą naudodamasis banko internetinės bankininkystės sistema; 7) klientas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje bazėje išsirinkęs konkrečią paskolą, pateikia paraišką (teikdamas paraišką klientas gauna patvirtinimo kodą į savo nurodytą telefono numerį, kuriuo patvirtina savo paraišką), pasirašo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniais kanalais, ją patvirtindamas savo MD5 kodu ir pervesdamas 1 ct į bendrovės sąskaitą. Visais klientų tapatybės nustatymo atvejais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliento duomenis tikrina „Sodros“, GRT ir Credit info informacinėse bazėse, paskolos sutartis su klientu sudaroma pasirašant sutartį elektroniniais kanalais ir jo kliento tapatybę patvirtinantis dokumentas nėra reikalaujamas, tačiau klientui visais atvejais (kai tai naujas klientas) bendrovės darbuotojas skambina telefonu ir užduoda įvairius klausimus. Nustatant kliento tapatybę, kai klientas fiziškai nedalyvauja, pagal PPTFPĮ 2 straipsnio 22 dalį, 13 straipsnį, nėra naudojamasi trečiosios šalies duomenimis (su kredito įstaigomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasirašę jokių klientų duomenų teikimo sutarčių), taip pat klientų tapatybė nėra nustatinėjama naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą, kai kliento tapatybė, prieš išduodant kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant. Liudytojos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai veikloje vadovaujasi 2013-10-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorės J. K. įsakymu patvirtintomis Tvarkomis („Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija“), įgyvendinančiomis pinigų plovimo prevencijos priemones (b. l. 39-40, 93-95).

Teismo posėdyje Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas M. S. nurodė palaikantis surašytą protokolą ir prašė pripažinti J. K. kalta padarius visus jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagal protokole nurodytą kaltinimų apimtį.

Iš FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko pavedimo atlikti patikrinimą matyti, kad buvo pavesta atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, siekiant patikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendino priemones (b. l. 2).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2014-09-17 patikrinimo akto duomenimis, patikrinimo metu nustatyta, kad J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore dirba nuo 2013-09-09. UAB „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi vartojimo kredito paskolų išdavimu, greitųjų paskolų išdavimu per bendrovės projektą „(duomenys neskelbtini)”. Paskolos išduodamos fiziniams asmenims asmeniniam naudojimui (lėšos pervedamos į kliento banko sąskaitą arba į „Perlo kortelę“) arba prekėms bei paslaugoms įsigyti, kai pinigai pervedami tiesiai prekės ar paslaugos pardavėjui. J. K. nurodė, kad vartojimo kredito sutartys su klientais sudaromos sumai nuo 300 Lt iki 10 000 Lt. Klientas sutarties sudarymui privalo atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba „Perlo“ terminaluose bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ partnerių salonuose (partnerių sąrašas skelbiamas internetiniame tinklapyje www.lateko.lt/partneriai). Informacija apie klientus tikrinama “(duomenys neskelbtini).” ir Sodros duomenų bazėse. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-01-01 iki 2014-09-16 yra pasirašiusi apie 3 378 vartojimo kredito sutarčių su klientais. 2012 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į rinką paleido naują projektą Error! Hyperlink reference not valid.” (paskolos išduodamos sumai nuo 100 Lt iki 1500 Lt, nuo projekto paleidimo bendrovė į mėnesį per projektą „(duomenys neskelbtini)“ pasirašo apie 800 sutarčių). Naudodamiesi šiuo tinklalapiu, klientai internetu gali sudaryti vartojimo paskolos sutartį. Klientui identifikuoti reikalaujama, kad jis atliktų vieno cento pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Kaip tiksliai toliau atliekamas klientų identifikavimas, J. K. nurodyti negalėjo, jos teigimu, šią sritį geriausiai išmano UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė T. B., kuri šiuo metu yra atostogose ir į FNTT paaiškinimui atvyks iki 2014-09-26. J. K. taip pat nurodė, kad T. B. pateiks FNTT keturių klientų, su kuriais internetu 2014 liepos mėnesį buvo sudarytos vartojimo kreditų sutartys, taip pat bendrovės vidaus tvarkas, kaip vykdomas kliento tapatybės nustatymas ir pan. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie 15 darbuotojų. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokių pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ir jį lydinčius teisės aktus privalomų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją įgyvendinančių vidinių aktų, tvarkų ar kitos formos dokumentų. Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu nėra paskirtas asmuo už pinigų ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir ryšių palaikymą su FNTT. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės J. K. buvo paprašyta pateikti keturių klientų bylas, su kuriais sudarytos klientų sutartys, kai klientas pinigus gauna į savo asmeninę sąskaitą, dviejų klientų bylas, su kuriais sudarytos vartojimo kredito sutartys, kai klientas gauna pinigus į „Perlo kortelę“, bei dviejų klientų bylas, su kuriais sudarytos vartojimo kredito sutartys, kai lėšos pervedamos tiesiai į prekių ar paslaugų gavėjo banko sąskaitą už prekes ar paslaugas. Taip pat buvo paprašyta pateikti vidaus tvarkas, kaip atliekamas kliento tapatybės nustatymas (b. l. 3-4).

FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyresniojo tyrėjo G. R. 2014-10-22 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad patikrinimo metu nustatyta, jog J. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore dirba nuo 2013-09-09. Bendrovė verčiasi vartojimo kredito paskolų išdavimu bei greitųjų paskolų išdavimu naudojant bendrovės projektą „(duomenys neskelbtini)“. Vartojimo kredito paskolos (klientams fiziškai dalyvaujant sudarant sutartį) išduodamos fiziniams asmenims asmeniniam naudojimui (lėšos pervedamos į kliento banko sąskaitą arba į PERLO kortelę) arba prekėms bei paslaugoms įsigyti, kai pinigai pervedami tiesiai prekės ar paslaugos pardavėjui. J. K. nurodė, kad vartojimo kredito sutartys su klientais sudaromos sumai nuo 300 Lt iki 10 000 Lt. Klientas sutarties sudarymui privalo atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba PERLO terminaluose bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ partnerių salonuose. Klientui atvykus į vieną iš minėtų vietų, jis identifikuojamas, padaroma asmens dokumento kopija. Informacija apie klientus tikrinama Credit info ir Sodros duomenų bazėse. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-01-01 iki 2014-09-16 yra pasirašiusi apie 3 378 vartojimo kredito sutarčių su klientais. Taip pat nustatyta, kad 2012 m. spalio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į rinką paleido naują projektą „(duomenys neskelbtini)“ (paskolos išduodamos sumai nuo 100 Lt iki 1500 Lt, nuo projekto paleidimo bendrovė per mėnesį naudodama projektą „(duomenys neskelbtini)“ pasirašo apie 800 sutarčių). Naudodamiesi šiuo tinklapiu klientai internetu gali sudaryti vartojimo paskolos sutartį. Klientui identifikuoti reikalaujama, kad jis iš savo asmeninės banko sąskaitos atliktų vieno cento pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Klientų asmens duomenų kopijų, su kuriais sutartys sudaromos nuotoliniu būdu (internetu), bendrovė neturi, nes tokių dokumentų nei iš klientų, nei iš kitų subjektų negauna ir jų nekaupia. Nustatydama kliento tapatybę, kai klientas fiziškai nedalyvauja ją nustatant, vadovaujantis PPTFPĮ 2 straipsnio 22 dalimi, 13 straipsniu, nėra naudojamasi trečiosios šalies duomenimis (su kredito įstaigomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasirašę jokių klientų duomenų teikimo sutarčių), taip pat klientų tapatybė nėra nustatinėjama naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą, kai kliento tapatybė, prieš išduodant kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant. Detaliau nurodyti, kaip atliekamas klientų identifikavimas, J. K. negalėjo, anot jos, šią sritį geriausiai išmano UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininkė T. B., kuri šiuo metu yra atostogose ir į FNTT paaiškinimui atvyks iki 2014-09-26. J. K. taip pat nurodė, kad pastaroji (T. B.) pateiks FNTT keturių klientų, su kuriais internetu 2014 m. liepos mėnesį buvo sudarytos vartojimo kreditų sutartys, taip pat bendrovės vidaus tvarkas, kaip vykdomas kliento tapatybės nustatymas ir pan. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorės J. K. paprašius pateikti klientų bylas, buvo pateiktos ir atrinktos keturių klientų bylos, su kuriais sudarytos vartojimo kredito sutartys (klientams fiziškai dalyvaujant sudarant sutartį), kai klientas pinigus gauna į savo asmeninę sąskaitą, dviejų klientų bylos, su kuriais sudarytos vartojimo kredito sutartys (klientams fiziškai dalyvaujant sudarant sutartį), kai klientas pinigus gauna į PERLO kortelę, bei dviejų klientų bylos, su kuriais sudarytos vartojimo kredito sutartys (klientams fiziškai dalyvaujant sudarant sutartį), kai lėšos pervedamos tiesiai į prekių ar paslaugų pardavėjo banko sąskaitą už prekes ar paslaugas. J. K. taip pat pateikė 2013-06-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės įsakymu Nr. 18-A patvirtintas „Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo taisykles“ (196-202).

Dėl administracinio teisės pažeidimo, susijusio su PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalies reikalavimais

Pagal ATPK 284 straispnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Taigi iš administracinėn atsakomybėn traukiamai J. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad pastarajai ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimas, nevykdant PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pasireiškė tuo, kad J. K., būdama finansų įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“generaline direktore, iki 2014-09-17 nebuvo paskyrusi vadovaujančio asmens, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT bei raštu nepranešė FNTT apie tokio darbuotojo paskyrimą. Tiesa, šiuo atveju negalima nepaminėti to, kad teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai pateikė J. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašą, kuriame nurodytas pažeidimas dėstomas mažesne apimtimi, nurodant, kad pastarosios veiksmai apsiribojo tuo, jog J. K. raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį (J. K. teigimu, jai buvo įteiktas būtent toks protokolas). Teismas, atsižvelgdamas į Institucijos atstovo teisme išreikštą kategorišką poziciją, kad kaltinimai J. K. yra reiškiami ir palaikomi pagal bylos medžiagoje esantį protokolą (b. l. 203-205), t. y. kaltinant pastarąją tiek dėl to, kad nebuvo paskirtas atitinkamas asmuo, bei raštu nepranešta FNTT apie tokio asmens paskyrimą, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamai J. K. patvirtinus, kad jai žinomas byloje esančio protokolo turinys ir jai reiškiamas kaltinimas yra pilnai suprantamas, žino, nuo kokio kaltinimo ji turi teisę gintis, taip pat jos atstovams nurodžius esant aiškius kaltinimo turinį ir apimtį, inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas nagrinėjamas pagal byloje esančiame protokole suformuluotą kaltinimą. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiama J. K., tiek jos atstovai patvirtino teismui, kad kaltinimo apimtis yra aiški, suprantama, dėl ko nekilo jokių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalis kaip tik ir numato, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų paskyrimą turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Taigi konstatuojant minėtų reikalavimų pažeidimą, visų pirma būtina neginčytinai nustatyti, kad J. K. tokios asmens paskyrusi nebuvo. Nors iš byloje esančio 2014-09-17 patikrinimo akto Nr. 04/6-0-8168A matyti, kad patikrinimo metu J. K. atvykusiems pareigūnams, be kita ko, nepateikė PPTFPĮ įgyvendinančių vidinių aktų, tvarkų ar kitos formos dokumentų, taip pat įsakymo dėl to, kad įmonėje yra paskirtas vadovaujantis asmuo, kuriam pavesta organizuoti Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei palaikyti ryšius su FNTT, tačiau rašytinėse pastabose pastaroji nurodė, kad galimai tokie dokumentai yra patvirtinti, tačiau ji šiuo metu negali jų pateikti dėl to, kad atsakingas asmuo Kreditų valdymo direktorė T. B. atostogauja (b. l. 4). Vėliau apklausiama Institucijoje J. K. nurodė, kad 2013-10-10 įsakymu Nr. 37-4 atsakingu asmeniu yra paskirta T. B., taip pat pateikė 2013-10-10 įsakymu patvirtintą Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukciją, nurodė, jog įmonėje yra vedamas įtartinų operacijų ir pinigų plovimo operacijų registracijos žurnalas. Paaiškino, jog iki atlikto patikrinimo nežinojo, kad turi pareigą FNTT raštu informuoti apie bendrovėje paskirtą atsakingą asmenį bei pažymėjo, kad T. B. jai nurodė 2014 m. gegužės mėn., pradžioje telefonu skambinusi į FNTT, kur jai pokalbio metu buvo patikinta, jog esant patvirtintai atitinkamai tvarkai bei paskirtam asmeniui, neprivaloma imtis jokių papildomų veiksmų. Apklausiama teismo posėdyje J. K. analogiškai išdėstė poziciją dėl paskirto atsakingo asmens, patvirtintos atitinkamos tvarkos, išskyrus tai, jog, priešingai nei apklausiama Institucijoje, nurodė, kad jai buvo žinomas įpareigojimas raštu informuoti Tarnybą apie paskirtą atsakingą asmenį, ką ji savo ruožtu atitinkamai ir perdavė šiam asmeniui tinkamai sutvarkyti. Liudytoja T. B. tiek apklausiama Institucijoje, tiek teisme patvirtino, kad ji buvo tas asmuo, kurį bendrovės direktorė J. K. 2013-10-10 įsakymu Nr. 37-A paskyrė būti atsakingu už pinigų ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą ir ryšių palaikymą su FNTT. Jai toks faktas buvo aiškiai žinomas, su įsakymu supažindinta pasirašytinai. Pažymėjo, jog pinigų plovimo prevencijos priemonės yra įgyvendinamos atsižvelgiant į direktorės įsakymu patvirtintą atitinkamą Instrukciją. Be to, paaiškino, kad raštu tarnybos neinformavo, kadangi paskambinus telefonu į FNTT ir kalbantis su šios tarnybos darbuotoju, jai buvo paaiškinta, jog tuo atveju, jeigu bendrovėje yra patvirtinta Pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarka bei paskirtas atsakingas asmuo, jokių veiksmų papildomai imtis neprivaloma, dėl ko ji ir nepateikė atitinkamo informavimo rašytine forma. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorės J. K. 2013-10-10 įsakymu Nr. 37-7 T. B. buvo paskirta atsakingu asmeniu už minėtų įstatymo priemonių įgyvendinimą bei ryšių su FNTT palaikymą. Taip pat buvo pateikta ir 2013-10-10 patvirtinta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ instrukcija.

Taigi nors 2014-09-17 atlikti patikrinimą atvykusiems pareigūnams J. K. iš karto ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie atsakingo asmens paskyrimą, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima daryti aiškios, kategoriškos ir neginčytinos išvados apie tai, kad J. K. nebuvo paskyrusi vadovaujančio asmens, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei palaikytų ryšius su FNTT. Tokiu būdu teismas laiko, kad nepasitvirtino J. K. inkriminuoto kaltinimo dalis dėl vadovaujančio asmens nepaskyrimo, dėl ko ši dalis šalintina ir laikytina, kad J. K. kaltė pasireiškė tuo, kad ji raštu nepranešė FNTT apie nurodyto darbuotojo paskyrimą. Šiuo atveju pastarosios pozicija dėl inkriminuojamo pažeidimo nebuvo pilnai nuosekli. Kaip nurodyta anksčiau, duodama paaiškinimus Institucijai J. K. teigė apskritai nežinojusi, kad turi pareigą FNTT raštu informuoti apie bendrovėje paskirtą atsakingą asmenį (b. l. 194-195). Tuo tarpu teismui ji teigė, kad tokios įstatymo nuostatos jai buvo žinomos ir šią pareigą ji pavedė atlikti atsakingam asmeniui, t. y. T. B.. Šiuo atveju visų pirma pažymėtina tai, kad administracinė atsakomybė dėl nurodytos pareigos nevykdymo kyla įstaigos vadovui. Tai reiškia, kad būtent J. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (generalinė direktorė), įsakymu paskyrusi T. B. atsakingu asmeniu už Įstatyme numatytų priemonių įgyvendinimą, pati privalėjo apie tai informuoti nurodytą tarnybą. Atsižvelgiant į tai, plačiau neanalizuotini teiginiai neva tokia pareiga buvo perduota T. B. (beje, tokie teiginiai net nėra patvirtinti atitinkamais rašytiniais įrodymais) ar tai, kad telefoninio pokalbio metu buvo gauti klaidingi patikinimai. Tuo pačiu pabrėžtina, kad PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostatos imperatyviai numato, kad Tarnyba privalo būti informuota raštu, todėl, net ir nevertinant parodymų dėl telefoninio pokalbio, kaip aiškiai nepagrįsti atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teismo posėdyje išsakyti teiginiai neva pakanka laikyti, kad FNTT buvo informuota žodžiu. Tokiu būdu laikytina esant pilna įrodyta, kad J. K. raštu neinformavo FNTT apie asmens, kuriam pavesta organizuoti Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, paskyrimą, dėl ko pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Dėl administracinių teisės pažeidimų, susijusių su tinkamo klientų tapatybės nustatymo neužtikrinimu bei kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų turėjimo ir saugojimo

Motyvuojamoji dalis

ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimą. ATPK 172¹⁴ straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose yra apibrėžta šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju kaip tik ir nukreipiama į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintas Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės). UAB „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi skolinimosi veikla ir, vadovaujantis PPTFPĮ 2 straipsnio 8 punktu, yra laikytina finansų įstaiga, kuriai galioja pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojantys teisės aktai (anaiptol, ne Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos raštas, kurį akcentavo gynyba).

Toliau kaip tik ir apžvelgtinos atitinkamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kliento tapatybės nustatymą inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo aspektu. Taigi PTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius. To paties Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę. Pagal šio straipsnio 2 dalį atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę arba kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo taikyti vieną ar kelias papildomas priemones (kliento tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar informaciją; panaudoti papildomas priemones, kuriomis siekiama patikrinti ar aptvirtinti pateiktus dokumentus arba kuriomis reikalaujama iš finansų įstaigos duomenis patvirtinančio pažymėjimo; užtikrinti, kad pirmas mokėjimas būtų atliekamas per sąskaitą, kliento vardu atidarytą kredito įstaigoje). Šias įstatymo nuostatas detalizuoja Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 20, 21, 22 punktai. Iš nurodytų Įstatymo nuostatų seka, jog tais atvejais, kuomet sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami klientui fiziškai nedalyvaujant, nustatant jo tapatybę privalo būti taikomas sustiprintas kliento tapatybės nustatymas. Finansų įstaiga, nustatydama kliento tapatybę, kai klientas fiziškai nedalyvauja ją nustatant, vadovaudamasi Įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, 13 straipsniu, gali pasinaudoti šių duomenų turėtojos - trečiosios šalies, kuri, pradėdama dalykinius santykius su klientu, yra atlikusi kliento tapatybės nustatymo procedūrą, turimais duomenimis. Atitinkamai Taisyklių 10 dalis numato, jog finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti klientų – Lietuvos Respublikos piliečių tapatybę jiems fiziškai nedalyvaujant, t. y. nuotoliniu būdu, naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą ir tik tais atvejais, jeigu kliento tapatybė, prieš išduodant jam kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant bei vykdant Taisyklių 3.1 punkto reikalavimus. Trečioji šalis, vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsnio 4, 5 dalimis, finansų įstaigoms pateikia dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas bei kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju. Tuo pačiu pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 11 dalis draudžia finansų įstaigoms ir kitiems subjektams vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apie tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vykdomi anksčiau aptarti Įstatymo reikalavimai. Patikrinimo metu nustatytais atvejais, t. y. R. K., D. Č., T. B., M. J., T. S. ir A. R. bylose, kuriose kredito sutartys sudarytos nurodytiems asmenims fiziškai nedalyvaujant, nebuvo fizinių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų (tokios kopijos nei buvo daromos, nei gaunamos iš trečiosios šalies), dėl ko buvo pažeisti PPTFPĮ 2 straipsnio 22 dalyje, 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 9 straipsnio 10 dalyje, 9 straipsnio 11 dalyje, 9 straipsnio 14 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 13 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 3 punkte, 5.5 punkte, 8 punkte, 10 punkte, 20 punkte, 21 punkte ir 22 punkte įtvirtinti reikalavimai.

Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi, visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.

Byloje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikomos Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytos papildomos, o ne sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonės, tačiau vien papildomų priemonių taikymas nėra pakankamas ir tinkamas Įstatymo bei Taisyklių įtvirtintų klientų tapatybės nustatymo reikalavimų įgyvendinimas. Priešingai nei tikina administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. bei jos atstovai, duomenų apie klientą tikrinimas „Sodros“, „Gyventojų registro tarnybos“ duomenų bazėse, taip pat 1 ct pavedimo iš kliento banko sąskaitos gavimas yra tik papildomos saugumo priemonės, kurios jokiu būdu nepaneigia PPTFPĮ nuostatose įtvirtintą bendrąjį reikalavimą turėti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, kai sandoris sudaromas nuotoliniu būdu. Dar kartą pabrėžtina, jog Įstatymas imperatyviai numato, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo tvarką nustato Vyriausybė (9 straipsnio 14 dalis). Patvirtintų dokumentų kopijų turėjimas yra privalomas pagal galiojančius teisės aktus (Taisyklių 8, 9 punktai). Nustatant kliento tapatybę šiam fiziškai nedalyvaujant, gauti jo asmens dokumento originalą ir pasidaryti jo kopiją nėra galimybės, tačiau ši aplinkybė Įstatyme yra aptarta finansų įstaigai ar kitam subjektui suteikiant teisę iš trečiosios šalies (šioje byloje – banko) reikalauti pateikti dokumentų, susijusių su naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Apklausiama J. K. pripažino, kad byloje nustatytais konkrečiais atvejais neprašė, kad tokie dokumentai būtų pateikti, pažymėdama, kad tokių dokumentų gavimas nėra tikslingas, jis, anot jos, bet kokiu atveju niekaip nepadėtų identifikuoti asmenį, jam fiziškai nedalyvaujant, kadangi nebūtų galimybės palyginti gautame dokumente esančios fotonuotraukos bei įsitikinti kad kredito prašantis asmuo yra tas pats, kuris pavaizduotas gauto dokumento nuotraukoje. Toks subjektyvus aiškinimas tik parodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie pareigą turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jo kopiją, kai asmuo fiziškai nedalyvauja, tokios pareigos sąmoningai nevykdė, kas rodo pastarąją veikus tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje įtvirtina administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, kas reiškia, jog neigiamų padarinių kilimas nėra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Administracinei atsakomybei kilti užtenka fakto, kad buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, plačiau neaptartini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiai, jog nė vienu iš konkrečių atvejų nekilo jokios neigiamos pasekmės, nepaaiškėjo, jog kredito sutartis buvo sudaryta su kitu asmeniu, nei nustatyta.

Konstatuotos teismo išvados dėl to, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai atliekamas kliento tapatybės nustatymas, pripažįstant, kad iš kliento asmeninės sąskaitos atliktas 1 cento mokėjimo nurodymas, priešingai nei teismo posėdyje tikino atstovas, yra ne atskira pakankama, o tik papildoma sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonė, atitinka suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (pirmosios instancijos teismo nutarimai administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. A2.8.-4437-870/2014, Nr. A2.8.-3618-806/2014, Nr. A2.8.-3407-806/2014; apeliacinės instancijos teismo nutartys Nr. ATP-711-648/2014, Nr. ATP-707/2014, Nr. ATP-436-380/2014, kuriomis buvo teisėtais ir pagrįstais pripažinti žemesnių teismų sprendimai; kasacinės instancijos teismo nutartis 2AT-44-2014, kuria kaip nepagrįstas atmestas prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuojant, jog nagrinėjamai bylai analogiškas klientų tapatybės nustatymo būdas, t. y. naudojantis elektroninės bankininkystės metodu bei tam tikromis duomenų bazėmis, nėra tinkamas ir pakankamas). Atstovų akcentuota Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-872-256/2014, kuria kaip nepagrįstas atmestas FNTT skundas, paliekant nepakeistą galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2854-891/2014, nepakeičia teismų praktikos, suformuotos įvairių instancijų teismų sprendimais.

Paskutinis (trečiasis) J. K. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas pasireiškė tuo, kad J. K. neturėjo klientų, kurie naudojasi bendrovės projektu „(duomenys neskelbtini)“ (nustatytais 6 atvejais), tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų. Vadovaujantis PPTFPĮ 16 straipsnio 9 dalyje įtvirtintais terminais, tokių dokumentų kopijas privalu saugoti 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos, ko nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Akivaizdu, kad šis pažeidimas logiškai išplaukia iš antrojo ir yra padarytas tapačiais veiksmais. Kategoriškai atmetant atstovo teiginius apie tai, kad kliento tapatybę aptvirtinančiais dokumentais yra laikytini mokėjimo nurodymai, kurie ir yra saugojami kiekvieno iš nustatytų klientų byloje, matyti, kad kliento tapatybę patvirtinančių (tinkamų anksčiau aptartų teisės aktų prasme) neturėjimas bei jų neišsaugojimas, leidžia daryti J. K. apkaltinančią išvadą dėl PPTFPĮ 16 straipsnio 9 dalies nuostatų nesilaikymo ir pripažinti pastarąją kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje.

Dėl administracinės nuobaudos

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinama J. K. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebausta), į tai, kad pirmojo administracinio teisės pažeidimo atveju pažeidimas buvo pašalintas, Tarnyba informuota. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus J. K. minimalaus dydžio baudas, numatytas ATPK 172¹⁴ straipsnio 1,3 dalių sankcijose. Paskirtos nuobaudos bendrintinos taikant dalinio sudėjimo bei apėmimo būdus (administracinės nuobaudos dėl antrojo ir trečiojo pažeidimų bendrinamos apėmimo būdu ir ši subendrinta nuobauda dalinio sudėjimo būdu bendrinama su administracine nuobauda, paskirta už pirmąjį pažeidimą). Byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti administracinėn atsakomybėn traukiamai J. K. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatytą įstatyme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 1, 3 dalimis, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 33 straipsniu,

nutaria:

pripažinti J. K. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje (dėl nepranešimo) ir paskirti jai dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų (2 027 EUR) dydžio baudą.

pripažinti J. K. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiolikos eurų (2 316 EUR) dydžio baudą.

pripažinti J. K. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje (dėl dokumentų kopijų nesaugojimo) ir paskirti jai dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų (2 027 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, J. K. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 1 dalį ir 3 dalį (du pažeidimai) paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą – dviejų tūkstančių šešių šimtų šešių eurų (2 606 EUR) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6460. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė