Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-20 · Byla Nr. ATP-436-380/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-04-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-20Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
ATP-436-380/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01136-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
J. D.
Kategorijos
  • 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-436-380/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01136-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 47.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2014 m. kovo 20 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis nuo 2010 m. balandžio 29 d. nepertraukiamai būdamas finansų įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuris vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 ir 8 d., 37 str. 12 d. 1 p., 37 str. 12 d. 11 p. privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą bei 2010 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. D. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas paskirtu bendrovėje vadovaujančiu asmeniu, kuris organizuoja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2014 m. kovo 6 d. sistemiškai nebuvo atliekamas tinkamas klientų tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius (pasirašant kredito sutartis su klientais ir išduodant paskolas), kai klientas fiziškai nedalyvaudavo, nustatant jo tapatybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų tapatybę nustatydavo iš kliento, internetinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos formoje nurodytų anketinių duomenų, iš kliento asmeninės sąskaitos, esančios kredito įstaigoje atlikto 3 Lt registracijos mokėjimo nurodymo, kuris Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 str. 1 d. 14 p. apibrėžiamas kaip „mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją“ ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 11 str. 1 d. 1 p., 11 str. 2 d. 3 p., ir yra tik papildoma sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonė, o ne trečiosios šalies informacijos apie klientą ar naudos gavėją naudojimas, bei asmeninio pokalbio metu užduodant tik asmeniui galimai žinomus klausimus. Tuo J. D. pažeidė bei nevykdė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 22 d., 9 str. 1 d. 1 p., 9 str. 10 d., 9 str. 11 d., 9 str. 14 d., 11 str. 1 d. 1 p., 13 str. 1 d.; 2008 m. rugsėjo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo (toliau - Taisyklės) 10 p., 20 p., 21 p., 22 p.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. D. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172¹⁴ str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą.

Šalies argumentai

J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš pradėdama dalykinius santykius su klientais, t. y. išduodama greitą kreditą, kurio suma nuo 200 Lt iki 2000 Lt, ir kitais numatytais atvejais, visada nustato ir patikrina kliento tapatybę, kai klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę, tokiu būdu: klientas registruojasi kliento registracijos sistemoje (duomenys neskelbtini) užpildydamas anketą, kurioje nurodo savo duomenis, patvirtina, jog sutinka su sutarties sąlygomis. Toliau kreditų valdymo sistema iš kliento asmens kodo generuoja MD5 elektroninį parašą ir pateikia formą, kaip turi būti sumokėtas registracijos mokestis. Klientas turi apmokėti registracijos mokestį iš savo asmeninės sąskaitos. Tada programa patikrina ar banko išraše nurodytame MD5 elektroniniame paraše nėra klaidų, kreditų valdymo sistema automatiškai išsiunčia klientui telefonu prisijungimo vardą, o registruotu elektroniniu paštu – prisijungimo slaptažodį. Prisijungus prie vartotojo zonos klientas gali teikti paraišką kreditui iki 2000 Lt. Paraišką teikti didesniam nei 2000 Lt kreditui, techninės galimybės svetainėje nėra ir niekada nebuvo. Gavus kliento paraišką kreditui gauti, tikrinama informacija apie kliento finansines galimybes grąžinti kreditą. Priėmus sprendimą suteikti klientui kreditą, papildomai tikrinama kliento tapatybė skambinant jam telefonu ir užduodant asmeninio pobūdžio klausimus. Pokalbio metu gauta informacija lyginama su gauta informacija iš patikimų šaltinių. Tokiu būdu, patvirtinus kliento tapatybę nuotoliniu būdu, klientui nedalyvaujant tiesiogiai nustatant jo tapatybę, jam suteikiamas nuo 200 iki 2000 Lt kreditas, pervedant kredito sumą pavedimu į sąskaitą, iš kurios buvo apmokėtas registracijos mokestis. Lietuvos bankas, už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakinga institucija, įrašiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, pripažino tinkamu šios bendrovės atliekamų klientų tapatybės nustatymą (nuotoliniu būdu, klientui nedalyvaujant, tiesiogiai nustatant jo tapatybę). Teigia, jog teismas neįvertino tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomi, atliekami sandoriai nėra praktiški ir neveiksmingi pinigams plauti arba teroristams finansuoti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotoliniu būdu, t. y. fiziškai nedalyvaujant asmeniui, teikia nedidelės vertės kreditus. Todėl šiuo atveju gali būti taikomas supaprastintas kliento tapatybės nustatymas. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojęs įstatyme numatyta galimybe pasinaudoti trečiosios šalies (bankų) turimais duomenimis, tokių duomenų negavo, nes „Danske bank A/S“, AB „Šiaulių bankas“, „Swedbank“, AB SEB bankai atsisakė pateikti dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatydama kliento ar naudos gavėjo tapatybę nepažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų priemonių įgyvendinimo tvarkos.

Atsiliepimas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba atsiliepimu į J. D. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, padarė teisingą išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi skolinimo veikla ir yra bendrovė, kuriai galioja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojantys teisės aktai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą ir naudotis kvalifikuoto elektroninio parašo tiekėjų ar registravimo tarnybų funkcijas atliekančių įstaigų duomenimis apie klientą. Apylinkės teismas nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo klientų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, todėl laikoma, kad dalykiniai santykiai vykdomi tinkamai nenustačius kliento tapatybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutarimu J. D. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172¹⁴ str. 1 d. Apeliaciniame skunde J. D. teigia, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. D. kaltė dėl ATPK 172¹⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

J. D. padarytas administracinis teisės pažeidimas įtvirtintas ATPK 172¹⁴ str. 1 d., t. y. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas. Vertinant J. D. padarytą veiką, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5-7), pavedimu atlikti patikrinimą (b. l. 8), 2014 m. kovo 6 d. patikrinimo aktu (b. l. 9-10), dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktais (b. l. 11, 16), 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu dėl J. D. paskyrimo atsakingu organizuoti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą (b. l. 12), paskolos sutartimis (b. l. 13), kasos išlaidų orderiu (b. l. 14), išrašais iš aktyvių klientų duomenų bazės (b. l. 15, 17-76), paties J. D. paaiškinimu (b. l. 77) bei kita byloje esančia medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Visais šiais surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad J. D. nuo 2010 m. balandžio 29 d., būdamas finansų įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bei asmeniu atsakingu organizuoti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2014 m. kovo 6 d. sistemiškai neatlikdavo tinkamo klientų tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius (pasirašant kredito sutartis su klientais ir išduodant paskolas), kai klientas fiziškai nedalyvaudavo, nustatant jo tapatybę.

ATPK 172¹⁴ str. yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose yra apibrėžta šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. nukreipiama į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. ATPK 172¹⁴ str. 1 d. įtvirtina formali administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl neigiamų padarinių kilimas nėra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Administracinei atsakomybei kilti užtenka fakto, kad buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. numato, jog finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius. Įstatymo 9 str. 11 d. nurodyta, jog duomenys apie kliento ir naudos gavėjo tapatybę privalo būti nuolatos peržiūrimi ir atnaujinami. Įstatymo 9 str. 11 d. numato, jog finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apie tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Šio įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. numato, jog sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę. Tokiu būdu kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami klientui fiziškai nedalyvaujant nustatant jo tapatybę, privalo būti taikomas sustiprintas kliento tapatybės nustatymas. Įstatymo 13 str. 1 d. numatyta, jog Finansų įstaigos ir kiti subjektai, vykdydami kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, patikrinimo metu, nustatyta, jog klientų: V. L., M. Š., R. S., L. M., A. P., S. P., A. L., D. Z., G. V., P. U., T. P., O. B., V. D., Z. Š., A. P., A. J., A. B., G. K., T. K., V. J., O. S., E. A., R. K., D. E., A. Č., D. G., U. M., M. G., L. B., bylose nebuvo daromos iš trečiosios šalies gaunamos kliento asmens tapatybės dokumentų tinkamai patvirtintos kopijos.

J. D. teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš pradėdama dalykinius santykius su klientais, t. y. išduodama greitą kreditą, kurio suma nuo 200 Lt iki 2000 Lt, ir kitais numatytais atvejais, visada nustato ir patikrina kliento tapatybę. Kai klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę, klientas registruojasi kliento registracijos sistemoje (duomenys neskelbtini) užpildydamas anketą, kurioje nurodo savo duomenis, patvirtina, jog sutinka su sutarties sąlygomis. Kreditų valdymo sistema, generuoja klientui elektroninį parašą ir išsiunčia klientui telefonu prisijungimo vardą, o registruotu elektroniniu paštu – prisijungimo slaptažodį. Prisijungus prie vartotojo zonos klientas gali teikti paraišką kreditui iki 2000 Lt. Gavus kliento paraišką kreditui gauti, tikrinama informacija apie kliento finansines galimybes grąžinti kreditą. Priėmus sprendimą suteikti klientui kreditą, papildomai tikrinama kliento tapatybė skambinant jam telefonu ir užduodant asmeninio pobūdžio klausimus. Pokalbio metu gauta informacija lyginama su gauta informacija iš patikimų šaltinių. Tokiu būdu, patvirtinus kliento tapatybę nuotoliniu būdu, klientui nedalyvaujant tiesiogiai nustatant jo tapatybę, jam suteikiamas nuo 200 iki 2000 Lt kreditas, pervedant kredito sumą pavedimu į sąskaitą, iš kurios buvo apmokėtas registracijos mokestis.

Kaip matyti, klientas teikdamas paraišką gauti kreditą, fiziškai nedalyvauja. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodyta, jog kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę, privalo būti taikomas sustiprintas kliento tapatybės nustatymas. Tai, kad J. D. nuomone, atliekami sandoriai nėra skirti pinigams plauti arba teroristams finansuoti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotoliniu būdu, t. y. fiziškai nedalyvaujant asmeniui, teikia nedidelės vertės kreditus, nepaneigia, jog J. D. pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 22 d., 9 str. 1 d. 1 p., 9 str. 10 d., 9 str. 11 d., 9 str. 14 d., 11 str. 1 d. 1 p., 13 str. 1 d., reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintos kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklės numato, jog finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti klientų – Lietuvos Respublikos piliečių tapatybę jiems fiziškai nedalyvaujant, t. y. nuotoliniu būdu, naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą ir tik tais atvejais, jeigu kliento tapatybė, prieš išduodant jam kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant ir vykdant Šių taisyklių 3.1 punkto reikalavimus. Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduodamas kreditus, nesinaudojo registruotų kvalifikuoto elektroninio parašo tiekėjų ar registravimo tarnybų funkcijas atliekančių įstaigų duomenimis apie klientą. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, informacijos apie klientą, gaunamos kartu su kliento pavedimu iš kredito įstaigos neužtenka, kad būtų gauta visa kliento tapatybei nustatyti reikalaujamų duomenų apimtis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojęs įstatyme numatyta galimybe pasinaudoti trečiosios šalies (bankų) turimais duomenimis, tokių duomenų negavo, nes „Danske bank A/S“, AB „Šiaulių bankas“, „Swedbank“, AB SEB bankai atsisakė pateikti dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodyta, kad finansų įstaiga privalo turėti priemones, užtikrinančias informacijos iš trečiųjų šalių gavimą. Pasinaudojus trečiosios šalies informacija apie klientą, naudos gavėją, dokumentų kopijų gavimas iš trečiosios šalies galimas tik jai sutikus. Pažymėtina, jog nesant galimybės pasinaudoti trečiosios šalies informacija, finansų įstaiga turi galimybę nustatyti kliento tapatybę kitomis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, t. y. klientui dalyvaujant fiziškai, nuotoliniu būdu – naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdamas kreditą klientu, tokiomis priemonėmis nepasinaudojo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog J. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 10 p., 20 p., 21 p., 22 p. reikalavimus.

Pažymėtina, kad Lietuvos teisės aktuose, reglamentuojančiuose pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės, kai kurios teisės normos yra griežtesnės nei Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. spalio 26 d. direktyvoje Nr. 2005/60/EB. Šios direktyvos 5 str. nurodyta, jog siekdamos užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, valstybės narės šios direktyvos taikymo srityje gali priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. D. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė