Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. D., jo atstovei advokato padėjėjai M. D., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs trauktino administracinėn atsakomybėn asmens J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nuo 2010-04-29 nepertraukiamai būdamas finansų įstaigos UAB „Blic kreditas“ direktoriumi, kuri vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 ir 8 d., 37 str. 12 d. 1 p., 37 str. 12 d. 11 p. privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą bei 2010-04-26 UAB „Blic kreditas“ direktoriaus J. D. įsakymu Nr. 2010/04/26-1 būdamas paskirtu bendrovėje vadovaujančiu asmeniu, kuris organizuoja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų UAB „Blic kreditas“, t.y. UAB „Blic kreditas“ iki 2014-03-06 sistemiškai nebuvo atliekamas tinkamas klientų tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius (pasirašant kredito sutartis su klientais ir išduodant paskolas), kai klientas fiziškai nedalyvaudavo, nustatant jo tapatybę. UAB „Blic kreditas“ klientų tapatybę nustatydavo iš kliento, internetinėje UAB „Blic kreditas“ registracijos formoje nurodytų anketinių duomenų, iš kliento asmeninės sąskaitos, esančios kredito įstaigoje atlikto 3,00 LTL registracijos mokėjimo nurodymo, kuris Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 str. 1 d. 14 p. apibrėžiamas kaip „mokėtojo arba gavėjo nurodymas savo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją“ ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 11 str. 1 d. 1 p., 11 str. 2 d. 3 p., ir yra tik papildoma sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonė, o ne trečiosios šalies informacijos apie klientą ar naudos gavėją naudojimas, bei asmeninio pokalbio metu užduodant tik asmeniui galimai žinomus klausimus. Tuo J. D. pažeidė bei nevykdė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 22 d., 9 str. 1 d. 1 p., 9 str. 10 d., 9 str. 11 d., 9 str. 14 d., 11 str. 1 d. 1 p., 13 str. 1 d; 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo (toliau - Taisyklės) 10 p., 20 p., 21 p., 22 p.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. teismo posėdžio metu nepripažino padaręs pažeidimą ir parodė, kad pinigų plovimo prevencijos įstatymo taikymo sritis yra pinigų plovimas ir skolinimas nepatenka į pinigų plovimo procedūrą, nes pats pinigų plovimas yra jų legalizavimas. Šiuo atveju jokių nelegalių pinigų legalizavimo būdų skolinimo procese nėra. FNTT tvirtina du būdus, kuriais galima nustatyti kliento tapatybę. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip UAB „Blic kreditas“ nustato klientų tapatybę, lygiai tokiu būdu nustatinėja ne tik kitos kreditų kompanijos, bet ir tos institucijos naujai įdiegtos, kurių veiklą reglamentavo neseniai Lietuvos bankas. Buvo priimtas Elektroninis pinigų įstatymas, t. y. Mokėjimai.lt. Tai didžiulė įstaiga veikianti visoje Lietuvoje, lygiai tokiu pačiu būdu identifikuojanti kliento tapatybę, kaip ir UAB „Blic kreditas“. Jie nereikalauja kopijuoti kažkokių papildomų dokumentų. FNTT nurodė, kad galima tapatybę patvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Techniniame sprendime yra įgyvendinta elektroninio parašo pasirašymas, t. y. tiek byloje, tiek ir tvarkose yra aprašyta, kaip klientui yra sugeneruojamas sertifikuotas elektroninis parašas, kaip jis turi būti nurodomas mokėjimo paskirtyje. Šis kodavimo principas yra sertifikuotas. Buvo FNTT pateikta visa medžiaga su šio parašo naudojimu. Jie taiko abu būdus nustatant kliento tapatybę.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas R. L. parodė, kad UAB „Blic kreditas“ pagal veiklos pobūdį priskiriamas finansų įstaigai. Vykdant pinigų plovimo prevencijos įstatymų nuostatų įgyvendinimą FNTT patikrino šią įmonę, kaip laikomasi šių įstatymų nuostatų. Buvo nustatyta, kad bendrovė iki patikrinimo netinkamai nustatinėjo klientų tapatybę, kai klientas betarpiškai nedalyvauja prieš pradedant dalykinius aktus. Pagal galiojančias teisės normas Finansų įstaiga prieš pradėdama dalykinius santykius, kliento tapatybę gali nustatyti dviem atvejais, t. y. pasinaudojant trečiųjų asmenų turimą informaciją apie kliento tapatybę, t. y. pateikiant asmens dokumentų kopijas arba naudojantis elektroniniu parašu. Tai dvi nuostatos, kuriomis vadovaujantis laikoma, kad finansų įstaiga prieš pradėdama dalykinius santykius teisingai nustatė kliento tapatybę. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad šių normų nesilaikoma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5-7), pavedimu atlikti patikrinimą (b.l. 8), patikrinimo aktu (b.l. 9-10), dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktais (b.l. 11, 16), įsakymu (b.l. 12), paskolos sutartimis (b.l. 13), kasos išlaidų orderiais (b.l. 14), išrašais iš aktyvių klientų duomenų bazės (b.l. 15, 17-76), paties J. D. paaiškinimu bei kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimą. Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose yra apibrėžta šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju nukreipiama į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, kuriame įtvirtintų normų pažeidimas ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalyje įtvirtina formali administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl neigiamų padarinių kilimas nėra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti. Administracinei atsakomybei kilti užtenka fakto, kad buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau Įstatymo) 9 str. 1 d. 1 p. numato, jog finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius. Įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. numato, jog sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę. Tokiu būdu kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami klientui fiziškai nedalyvaujant nustatant jo tapatybę, privalo būti taikomas sustiprintas kliento tapatybės nustatymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių (toliau Taisyklių) 10 d. numato, jog finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti klientų – Lietuvos Respublikos piliečių tapatybę jiems fiziškai nedalyvaujant, t. y. nuotoliniu būdu, naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą ir tik tais atvejais, jeigu kliento tapatybė, prieš išduodant jam kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant ir vykdant Taisyklių 3.1 punkto reikalavimus. Nustatydami kliento tapatybę šiuo būdu, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo vykdyti Taisyklių 5.3 ir 5.4 punktų reikalavimus.

Įstatymo 9 str. 11 d. numato, jog finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apie tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Finansų Įstaiga, nustatydama kliento tapatybę, kai klientas fiziškai nedalyvauja ją nustatant, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 22 d., 13 str. gali pasinaudoti šių duomenų turėtojos - trečiosios šalies, kuri yra atlikusi kliento tapatybės nustatymo procedūrą, pradėdama dalykinius santykius su klientu, turimais duomenimis. Trečioji šalis vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 13 str. 4 d. ir 5 d. finansų įstaigoms pateikia dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad patikrinimo metu patikrintų klientų: V. L., M. Š., R. S., L. M., A. P., S. P., A. L., D. Z., G. V., P. U., T. P., O. B., V. D., Z. Š., A. P., A. J., A. B., G. K., T. K., V. J., O. S., E. A., R. K., D. E., A. Č., D. G., U. M., M. G., L. B. klientų bylose nustatyta, jog nebuvo daromos iš trečiosios šalies gaunamos kliento asmens tapatybės dokumentų tinkamai patvirtintos kopijos. Tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 22 d., 9 str. 1 d. 1 p., 9 str. 10 d., 9 str. 11 d., 9 str. 14 d., 11 str. 1 d. 1 p., 13 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių 10 p., 20 p., 21 p., 22 p. reikalavimai.

Įstatymo 11 str. 2 d. numatyta, jog atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę arba kai yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo taikyti vieną ar kelias papildomas priemones: 1) kliento tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar informaciją; 2) panaudoti papildomas priemones, kuriomis siekiama patikrinti ar patvirtinti pateiktus dokumentus arba kuriomis reikalaujama iš finansų įstaigos duomenis patvirtinančio pažymėjimo; 3) užtikrinti, kad pirmas mokėjimas būtų atliekamas per sąskaitą, kliento vardu atidarytą kredito įstaigoje.

Įstatymo 9 str. 8 d. numato, jog visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.

Byloje nustatyta, jog UAB „Blic kreditas“ buvo taikomos Įstatymo 11 str. 2 d. numatytos papildomos sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonės, tačiau vien papildomų priemonių taikymas nėra pakankamas ir tinkamas Įstatymo bei Taisyklių įtvirtintų klientų tapatybės nustatymo reikalavimų įgyvendinimas.

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad J. D. kaltė šioje dalyje įrodyta ir tokia jo veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat buvo nurodyta, kad J. D. pažeidė 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo (toliau - Taisyklės) 3 bei 8 punktus. Šių taisyklių 3 punktas numato, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, Įstatymo nustatytais atvejais privalantys nustatyti kliento tapatybę, kai kliento tapatybė nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento – fizinio asmens dokumentų, kuriuose yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę (toliau vadinama – tapatybę patvirtinantys dokumentai); taisyklių 8 punktas numato, kad tapatybei nustatyti turi būti pateikti dokumentų originalai arba šių dokumentų kopijos su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kai klientai fiziškai nedalyvaudavo nustatant jų tapatybę, todėl administracinio teisės pažeidimų protokole nepagrįstai yra nurodyta, kad J. D. pažeidė 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo (toliau - Taisyklės) 3 bei 8 punktus, todėl šie taisyklių pažeidimo punktai yra pašalinami. J. D. skirtina administracinė nuobauda.

Byloje nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. D. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad J. D. administracinį teisės pažeidimą finansų sistemai padarė pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinis teisės pažeidimas padarytas nepiktybiškai, padarytas pažeidimas formalus, juo reali žala valstybės finansų sistemai nebuvo padaryta, nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti, J. D. pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 172¹⁴ straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. D. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso172¹⁴ straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6409.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.