- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-20
- Bylos Nr.
- e2-492-1162/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13305-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- D. Š., mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Domas Pakėnas, Osvaldas Raščiukevičius
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorei R. Š., jos įgaliotam atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui,
atsakovams D. Š., mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) direktoriui, jų įgaliotam atstovui advokatui Domui Pakėnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams D. Š. ir mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų D. Š. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) ieškovės naudai 17 889,00 Eur sumą, taip pat priteisti iš atsakovų D. Š. ir MB (duomenys neskelbtini) 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) vykdo metalo apdirbimo, metalo gaminių gamybos veiklą jau beveik 30 metų. Ieškovė ir atsakovas D. Š. 2018 m. gruodžio 19 d. sudarė darbo sutartį Nr. 148-N, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę CNC baro vadovu, atsakingu už CNC baro darbuotojų kokybišką darbų eigą, darbo drausmę, dirbti su CNC apdirbimo centrais, apmokyti naujus darbuotojus. 2023 m. rugpjūčio 1 d. šalys sudarė naują darbo sutartį Nr. 148-N, pagal kurią atsakovas buvo perkeltas dirbti gamybos vadovo pareigose, pagal kurias atsakovas buvo atsakingas už įmonės gamybos darbuotojų darbo našumą, darbų paskirstymą, kokybės ir terminų laikymąsi, darbo drausmės kontrolę, gamybos medžiagų ir įrankių užsakymą, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkciją. Dirbdamas pas ieškovę, atsakovas 2021 m. balandžio 8 d. įsteigė MB (duomenys neskelbtini) ir paskyrė save atsakovės vadovu. Atsakovas bendrijos direktoriaus pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 8 d. iki 2023 m. kovo 13 d., o nuo 2023 m. kovo 13 d. iki šiol atsakovės direktorės pareigas eina atsakovo sutuoktinė R. Š. Atsakovė vykdo konstrukcinių metalo gaminių gamybą, specializuotą projektavimo veiklą, metalo gaminių, mašinų ir įrangos remontą, metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybą, mechaninį apdirbimą. Taigi, atsakovė užsiima analogiška veikla kaip ir ieškovė. Įkūręs MB (duomenys neskelbtini), atsakovas ir toliau dirbo pas ieškovę, tačiau tuo pačiu vykdė atsakovės veiklą. Atsakovas, žinodamas ieškovės klientų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir kontaktinius asmenis, taip pat kitus svarbius duomenis, juos nutekindavo kitam juridiniam asmeniui, kad šis juridinis asmuo galėtų pateikti komercinius pasiūlymus ieškovės klientams, taip pat atsakovei. Atsakovas taip pat nutekindavo ieškovės įkainius, sutartus su klientais, kad minėtas juridinis asmuo ir atsakovė galėtų pateikti finansiškai patrauklesnius pasiūlymus ieškovės klientams nei pati ieškovė. Tuo tarpu minėtas juridinis asmuo gautus užsakymus pagal subrangos susitarimus pavesdavo atlikti atsakovei. Ieškovė pastebėjo, kad dalis klientų UAB „Metalistas LT“, UAB „Medrenta“, UAB „Abepa“ nutraukė su ja bendradarbiavimą ir nustojo pirkti darbus, o dėl šių priežasčių ėmė mažėti ieškovės apyvarta, gaunamos pajamos ir pelnas. Ieškovės pajamos 2021 metais sudarė 1 139 373,00 Eur, bendrasis pelnas – 917 234,00 Eur, o grynasis pelnas – 154 460,00 Eur. Tuo tarpu 2022 metais ieškovės pajamos sumažėjo iki 1 013 110,00 Eur, bendrasis pelnas – iki 829 517,00 Eur, o grynasis pelnas – iki 72 864,00 Eur. Taigi, Ieškovės pajamos sumažėjo 126 263 Eur, bendrasis pelnas – 87 717,00 Eur, o grynasis pelnas – 81 596,00 Eur. Atsakovės pajamos 2021 metais sudarė 9 020,00 Eur, o grynasis pelnas – 8 545,00 Eur. 2022 metais pardavimo pajamos jau siekė 28 787,00 Eur, o grynasis pelnas – 9 344,00 Eur. Atsakovės pelno marža 2021 metais siekė net 93,63 procentus, o 2022 metais – 32,45 procentus. Pažymėjo, kad metalo apdirbimo ir gaminių veikla reikalauja didelių kapitalo investicijų – reikia įsigyti metalo ir kitą žaliavą dirbiniams ir gaminiams gaminti, taip pat samdyti darbuotojus, kadangi reikalinga didelė darbo jėga, pirkti specialius įrengimus ir kt. Todėl atitinkamai 93,63 ir 32,45 procentų pelningumo marža kelia įtarimų. Tai reiškia, kad 2021 metais atsakovė sugebėjo įsigyti medžiagas, įrenginius ir pagaminti dirbinius už 575 Eur sumą, o juos parduoti už 9 020 Eur sumą. Palyginimui, ieškovės pelno marža 2021 metais siekė 13,56 procento, o 2022 metais – 7,19 procento. Ieškovės žiniomis, taip galėjo būti dėl to, kad atsakovas galimai slapta nedideliais kiekiais naudodavo ieškovės medžiagas atsakovės veikloje, taip pat ieškovės įrenginius, todėl faktinės išlaidos buvo itin mažos. Tokį pelningumą atsakovei pavyko pasiekti dėl to, kad nebuvo poreikio ieškoti klientų. Naujų klientų paieška yra susijusi su papildomomis išlaidomis – būtina samdyti vadybininkus, kurie ieškotų klientų, taip pat kurti reklamines kampanijas, pirkti reklamas, o tai susiję su didelėmis išlaidomis. Atsakovė pasinaudojo iš atsakovo gautais klientų kontaktais, užsakymus formuluodama tiesiogiai pati arba per kitą juridinį asmenį, o pati faktiškai įgyvendindama užsakymus. Atsakovė niekada neturėjo darbuotojų. Ieškovei nustačius, kad atsakovas įsteigė MB (duomenys neskelbtini), vykdė konkuruojančią veiklą, naudojosi ieškovės informacija apie klientus ir įkainius, atsakovas šias aplinkybe spripažino, tačiau jau kitą dieną atsakovas pateikė prašymą ieškovei atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2023 m. spalio 17 d. Atsakovas nurodė, kad ieškovei padarytos žalos atlyginti neketina, nenurodydamas tokio savo sprendimo motyvų. Ieškovė netaikė atsakovui drausminės atsakomybės, taip pat nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo už galimai vykdytą nusikalstamą veiką, o geranoriškai leido atsakovui nutraukti darbo sutartį. Tačiau didžiausia žala ieškovei buvo padaryta dėl atsakovų kitų neteisėtų veiksmų: komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžiningos konkurencijos. Ieškovės komercine paslaptimi buvo atsakovui prieinama informacija apie ieškovės klientus, jų kontaktiniai duomenys, klientų poreikiai ir nuolatinai užsakomi darbai / gaminiai, jų kiekiai, užsakymų dažnumas, kainodara (tiek bendra, tiek susitarimai su konkrečiais klientais), žaliavų tiekėjai, žinios apie klientų perkamų gaminių kokybę ir kt. Būtent tokios informacijos disponavimas ir panaudojimas leidžia konkretiems klientų kontaktiniams asmenims pateikti konkrečius pasiūlymus, su konkrečiais jų įprastai perkamais gaminiais ir už žemesnę kainą nei analogiškus gaminius tokiems klientams įprastai parduodavo ieškovė. Net ir pats klientų sąrašas yra laikytinas komercine paslaptimi, kadangi tarp ieškovės klientų yra įmonių, kuriems reikalingi metalo dirbiniai, tačiau jų veikla visiškai nesusijusi su metalo gamyba ar apdirbimu, o taip pat ieškovė turi klientų, kurie užsiima panašia veikla kaip ir ieškovė, tačiau, pavyzdžiui, neužsiima metalo apdirbimu, todėl šiuos darbus perka iš ieškovės. Atsakovas buvo informuotas apie konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių saugojimą. Darbo sutarties 6 punkte numatyta, kad darbuotojas privalo laikytis bendrovėje patvirtintų taisyklių bei kitų lokalinių norminių aktų, laiku ir tinkamai vykdyti darbdavio nurodymus ir instrukcijas, taip pat laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos, higienos bei kitų galiojančių teisės reikalavimų. Priede prie darbo sutarties Nr. 1-148N išvardinti ieškovės lokaliniai norminiai aktai, kurių privalėjo laikytis atsakovas: (i) darbo tvarkos taisyklės; (ii) pareiginiai nuostatai; (iii) darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo ir neblaivių darbuotojų nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarka; (iv) incidentų registravimo ir tyrimo tvarkos aprašymas; (v) darbuotojų mokymo ir žinių tikrinimo tvarka; (vi) darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo tvarka; (vii) pavojingų darbų aprašas; (viii) informacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka; (ix) apmokėjimo sistema, iš kurių komercinės paslapties apsaugos aspektu itin svarbūs Darbo tvarkos taisyklių 58, 59.4., 82, 83 86 punktai. Atsakovas savo parašu patvirtino, kad su visais išvardintais lokaliniais aktais jis yra supažindintas. Taigi, ieškovė dėjo pastangas, kad apsaugotų savo konfidencialią informaciją, tarp jų ir komercines paslaptis, o taip pat suteikė pagrindą atsakovui bei kitiems darbuotojams manyti, kad jų disponuojama informacija yra konfidenciali, turinti komercinę vertę – kompiuterius apsaugojo slaptažodžiu, įpareigojo nesudaryti sąlygų kitiems asmenims prie tokios informacijos prieiti, saugoti laikmenose esančią informaciją bei užtikrino jos apsaugą nuo trečiųjų asmenų. Minėtų darbo tvarkos taisyklių nuostatų formuluotės yra imperatyvios ir griežtos, leidžiančios manyti, kad atskleidus konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims, ieškovė reikalaus atlyginti žalą. Todėl darytina išvada, jog atsakovas suprato, kad dirba su konfidencialia informacija, turinčia didelę komercinę vertę. Be to, atsakovas, dirbdamas pas ieškovę nuo 2012 metų, įgijo patirties, įgūdžių ir žinių, kurių negalėjo naudoti darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, tačiau jas panaudojo. Jeigu atsakovė nebūtų turėjusi duomenų apie ieškovės klientus ir jiems taikomą kainodarą, ji nebūtų galėjusi pateikti komercinių pasiūlymų ieškovės klientams, kurie būtų patrauklesni nei ieškovės taikomos sąlygos. Galiausiai, atsakovas ne darbo metu ne tik rinkdavo konfidencialią ir ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, bet ir galimai naudodamas ieškovės įrangą bei medžiagas, gamindavo metalo dirbinius, kas užfiksuota pas ieškovę įrengtomis vaizdo kameromis. Nors ieškovė nereikalauja iš atsakovų atlyginti žalos už galimai pasisavintas medžiagas ir neteisėtai naudotus įrenginius, šiomis aplinkybėmis remiasi įrodinėdama kitus atsakovų neteisėtus veiksmus. Ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų, kaip savo patirtų nuostolių, todėl ieškovė prašo priteisti jos patirtą žalą, kurią apskaičiavo pagal atsakovės gautą grynąjį pelną 2021 ir 2022 metais. Kadangi ieškovė savo patirta žala laiko atsakovės gautą grynąjį pelną, todėl prašo priteisti iš atsakovų solidariai 17 889,00 Eur žalos sumą. Šiuo atveju atsakovas įsteigė juridinį asmenį – atsakovę – ir veikdamas tiek savarankiškai, tiek per atsakovę, atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovei turtinę žalą. Akivaizdu, kad be vieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovei žala nebūtų kilusi, t. y. tiek jeigu atsakovas nebūtų nutekinęs disponuojamos slaptos ir vertingos ieškovės informacijos bei įsteigęs atsakovės, tiek jeigu atsakovė nebūtų panaudojusi tokios informacijos bei iš jos gavusi naudos, ieškovė nebūtų patyrusi turtinės žalos.
Atsiliepimas
2. Atsakovai D. Š. ir MB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal ieškovės su atsakovu sudarytą darbo sutartį, atsakovas buvo atsakingas už CNC baro darbuotojų kokybišką darbų eigą, darbo drausmę, dirbo su CNC apdirbimo centrais, apmokydavo naujus darbuotojus. Atsakovas pagal šias pareigybes nedirbo su ieškovės klientais, jų neieškojo, jam nebuvo žinoma, nei su kokiais klientais ieškovė dirba, nei kokius užsakymų kiekius gauna, kokia yra kainodara, koks yra užsakymų dažnumas, klientų kontaktiniai asmenys, kas tiekia žaliavas ieškovei gaminių gaminimui. Atsakovas nusprendė įsteigti savo įmonę, kuri galėtų verstis atitinkama metalo apdirbimo veikla bei pradėjo vykdyti konstrukcinių metalo gaminių gamybos, specializuotos projektavimo veiklos, metalo gaminių, mašinų ir įrangos remonto, metalo konstrukcijų ir jų dalių gamybos bei mechaninio apdirbimo veiklą. Atsakovas turėjo įrangą bei medžiagų, reikalingų gaminiams gaminti, kad galėtų pradėti gamybą, kurią įsigijo iš ieškovės, todėl tai leido atsakovams nepatirti didelių išlaidų veiklos pradžioje bei veikti su didele pelno grąža. Atsakovas nepranešė ieškovei apie įsteigtą MB (duomenys neskelbtini) ir vykdomą veiklą, kadangi manė, jog tokia veikla neprieštarauja esamiems darbo santykiams su ieškove, užsakymus gaudavo iš savo surastų klientų bei vykdė veiklą ne darbo metu. 2023 m. rugpjūčio 1 d. ieškovui nusprendus pakelti atsakovą pareigose ir paskirti gamybos vadovu, šalys sudarė naują darbo sutartį N. 148-N, pagal kurią atsakovas buvo paskirtas dirbti pas ieškovę gamybos vadovu. Atsakovas pradėjo dirbti su CPU, atlikdavo skaičiavimus, apskaičiuodavo sąmatas potencialiems klientams, priimdavo užsakymus, vadovavo gamybos komandai bei skirstė darbuotojams darbus. Tik po paaukštinimo pareigose, atsakovui tapo žinoma su kokiais klientais dirba ieškovė, kas yra klientų kontaktiniai asmenys, kokia yra ieškovės kainodara bei užsakymų kiekiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tik nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti su ieškovės komercine paslaptimi, kurią sudaro informacija apie ieškovės klientus, leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovas laikotarpiu 2021-2022 m. negalėjo atskleisti ir panaudoti ieškovės komercinės paslapties įsteigęs MB (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas nurodytu laikotarpiu nedirbo su ieškovės komercine paslaptimi ir jam jokie klientų duomenys, išskyrus jų pavadinimus ant ruošinio, nebuvo prieinami. Ieškovė, sužinojusi apie atsakovo vykdomą veiklą įsteigus MB (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 16 d. pasikvietė atsakovą pokalbiui. Atsakovas paaiškino ieškovės atstovams (vadovui ir akcininkams), kad įsteigta įmonė neprieštarauja esamiems darbo santykiams su ieškove, atsakovas vykdo veiklą naudodamas savo įrangą ir surastą tiekėją bei užsakymus tiekia savo surastiems klientams. Nepaisant to, ką nurodė atsakovė, ieškovės atstovai pareiškė, kad atsakovas nuviliojo ieškovės klientus, pasinaudodamas darbo metu įgytomis žiniomis ir komercine paslaptimi, susijusia su ieškovės klientais, bei pareikalavo atlyginti ieškovei padarytą žalą. Atsakovas, atsižvelgdamas į kilusią situaciją ir pareikštus kaltinimus, siekdamas išvengti tolimesnio konflikto su ieškove, nusprendė nutraukti darbo sutartį su ieškove ir atleido atsakovą iš užimamų pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė sutiko atleisti atsakovą minėtu pagrindu, atleidimo momentu nereiškė jokių pretenzijų dėl neva padarytos žalos atlyginimo. Dar daugiau, ieškovė neteikė atsakovui jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ir atsakovui tik po ieškinio gavimo dienos tapo žinoma, kokios konfidencialios informacijos neteisėtu pasinaudojimu ieškovė kaltiną jį bei kokio dydžio žalą reikalauja atlyginti. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas buvo supažindintas su informacijos sąrašu, kurią ieškovė laiko konfidencialia bei tokios informacijos saugojimo taisyklėmis, tačiau atsakovas nebuvo supažindintas su šiais lokaliais norminiais aktais: konfidencialios informacijos naudojimo tvarka ir įmonės konfidencialios informacijos sąrašu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovui nebuvo žinoma nei kokia ieškovės turima informacija laikoma konfidenciali, nei kokia jos naudojimo tvarka, todėl atsakovas negalėjo žinoti, kad būtent ant ieškovės parengto ruošinio nurodytas ieškovės kliento pavadinimas gali būti ieškovės konfidencialia informacija. Be to, tikėtina, kad ieškovė apskritai neturi parengusi Konfidencialios informacijos naudojimo tvarkos ir Įmonės konfidencialios informacijos sąrašo. Dėl nurodytos priežasties, pagrįstai manytina, kad ieškovė neįdėjo pakankamai pastangų apsaugoti turimą konfidencialią informaciją. Be to, tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas ir ieškovas nebuvo lokaliniuose norminiuose aktuose nustatęs ribojimo savo darbuotojams užsiimti ir vykdyti veiklą laisvu nuo darbo metu. Taigi, vien tai, kad atsakovas įsteigė MB (duomenys neskelbtini) ir pradėjo vykdyti panašią veiklą kaip ir ieškovė, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovų veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai nėra gavę nei vieno užsakymo ar užklausos ar teikę pasiūlymų dėl gaminių pagaminimo ir kitokių paslaugų suteikimo ieškovo nurodytiems juridiniams asmenims UAB „Metalistas LT“ ir UAB „Abepa“. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis ieškinyje nurodė, kad dėl užsakymų sumažėjimo iš minėtų juridinių asmenų, yra atsakingi atsakovai, pasinaudoję ieškovės komercine paslaptimi. Klientų praradimas jiems pasirenkant kitus tiekėjus yra normali praktika, konkurencingoje rinkos ekonomikoje. Pabrėžė, kad UAB „Metalistas LT“ ir UAB „Abepa“ užsiima ta pačia veikla kaip ieškovė, Lietuvos mastu yra didelės įmonės, dirbančios daug metų metalo apdirbimo srityje, todėl tikėtina, kad ieškovės teikiamos paslaugos ir parduodamas prekės, jiems galėjo tapti nereikalingos ir dėl šių priežasčių jie nutraukė užsakymų teikimą ieškovei. Atsakovai pripažįsta, kad yra gaminę bei vykdę užsakymus ieškovės nurodytam juridiniam asmeniui UAB „Medrenta“, tačiau atsakovas turėjo įrangą bei medžiagų, kad galėtų pradėti gamybą, todėl tai leido atsakovams nepatirti didelių išlaidų veiklos pradžioje bei veikti su didele pelno grąža. Atsakovo pažįstamas, V. P., sužinojęs, kad atsakovas įsteigė MB (duomenys neskelbtini) bei vykdo metalo apdirbimo veiklą, kreipėsi dėl gaminių pagaminimo užsakovui UAB „Medrenta“. UAB „Medrenta“ pradėjo teikti užsakymus atsakovei. 2021 m. UAB „Medrenta“ atsakovei pateikė viso 6 užsakymus. Atsakovė, įvykdžiusi nurodytus užsakymus iš viso gavo pajamų 5 220 Eur, atsakovo grynasis pelnas viso sudarė – 8 445 Eur. Tuo tarpu 2022 m., UAB „Medrenta“ atsakovei pateikė viso 5 užsakymus ir atsakovė įvykdžiusi nurodytus užsakymus iš viso gavo pajamų 8 850 Eur. Apibendrinant laikotarpiu 2021-2022 m atsakovas įvykdęs UAB „Medrenta“ pateiktus užsakymus, viso gavo 14 070 Eur pajamų. Atsakovė neturi tikslių duomenų, kokios išlaidos buvo patirtos įvykdant konkrečius užsakymus, todėl bus apskaičiuotos išlaidos patirtos uždirbant 1 Eur pajamų. 2021 m. atsakovė tam, kad uždirbtų 1 Eur pajamų, patyrė 0,06 Eur išlaidų (visos patirtos išlaidos 575 Eur / gautos pajamos 9 020 Eur). Taigi, 2021 m. atsakovė įvykdžiusi užsakymus gautus iš UAB „Medrenta“, patyrė 313,20 Eur dydžio išlaidas (5 220 Eur x 0,06 Eur). Atsakovės gautas pelnas, įvykdžius užsakymus UAB „Medrenta“, atskaičius patirtas išlaidas, sudaro 4 906,80 Eur. Atsakovė sumokėjusi 5 proc. dydžio pelno mokestį nuo 4 906,80 Eur dydžio pelno, gauto iš UAB „Medrenta įvykdytų užsakymų, viso gavo grynojo pelno 4 661,46 Eur dydžio pinigų sumą. Tuo tarpu, 2022 m. atsakovė tam, kad uždirbtų 1 Eur pajamų, patyrė 0,68 Eur išlaidų (19453 Eur (visos patirtos išlaidos) / 28797 Eur (gautos pajamos)). Taigi, 2022 m. atsakovė, įvykdžiusi užsakymus, gautus iš UAB „Medrenta“, patyrė 6 018 Eur dydžio išlaidas (8850 Eur x 0,68 Eur). MB (duomenys neskelbtini) gautas pelnas, atskaičius patirtas išlaidas, sudaro 2 832 Eur. Atsakovė sumokėjusi 5 proc. dydžio pelno mokestį nuo 2 832 Eur dydžio pelno, gauto iš UAB „Medrenta“ įvykdytų užsakymų, viso gavo grynojo pelno 2 690,40 Eur dydžio pinigų sumą. Remiantis nurodytais skaičiavimais, atsakovė, atskaičius patirtas išlaidas ir sumokėtą pelno mokestį, viso laikotarpiu 2021-2022 m. įvykdžiusi užsakymus, gautus iš UAB „Medrenta“, gavo 7 351,86 Eur dydžio grynojo pelno. Taigi, ieškovė, įrodžiusi, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, panaudojant ieškovės komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją, susijusią su ieškovės klientais, galėtų reikalauti atsakovės atlyginti jam viso 7 351,86 Eur dydžio žalą, kurią sudaro atsakovės gautas grynasis pelnas laikotarpiu 2021-2022 m., įvykdžius iš UAB „Medrenta“ gautus užsakymus, jei atsakovų veiksmuose būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovai vykdydami veiklą laikotarpiu 2021-2022 m. negalėjo nuvilioti ieškovės klientų ir padaryti ieškovei jos reikalaujamos atlyginti žalos dar ir dėl to, kad jų gaunamos pajamos ir pelnas sudaro gerokai mažesnę sumą nei ieškovė negavo pajamų ir pelno iš jos nurodytų klientų.
3. Ieškovė dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad vos įsteigus bendrovę turėjo įrangos ir medžiagų, reikalingų gaminiams gaminti, nes medžiagų įsigijimo dokumentų nepateikė, o iš ieškovės jis buvo įsigyjęs neveikiančias stakles. Iš 2021 metų įmonės finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) narių įnašai 2021 metais sudarė vos 100 Eur sumą. Atsakovas D. Š. nutylėjo aplinkybę, kad neįregistravęs individualios veiklos bei neįsteigęs jokio juridinio asmens, nuo 2018 metų jau vykdė veiklą iš ieškovės turimų medžiagų ir naudojant ieškovės gamybos priemones, užsakymus gaudamas per atsiliepime minimą asmenį UAB „Medrenta“ darbuotoją V. P. Vien tai, kad ieškovė atleido D. Š. ne DK 58 straipsnio, o DK 55 straipsnio pagrindu nešalina D. Š. atsakomybės. Tuo labiau, kad jis pripažįsta, jog ieškovė prieš pat darbo santykių nutrūkimą pretenzijas dėl padarytos žalos D. Š. pareiškė. Ieškovė nesiekė susidoroti su D. Š. ar atleisti jį už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o siekė tik dėl D. Š. neteisėtų veiksmų patirtos žalos atlyginimo, todėl papildomų teisinių veiksmų nesiėmė. Darbo sutartyje atsakovo D. Š. darbo funkcijos apibrėžtos trumpai, tačiau jų reikšmės atskleidimas patvirtina, kad D. Š. turėjo prieigą prie ieškovės klientų sąrašo ir kitų su klientais susijusių reikšmingų duomenų. CNC baro vadovas, atsakydamas už kokybišką darbų eigą, privalo patikrinti pagamintas detales pagal brėžinius. Tuo tarpu šiuos brėžinius CNC baro vadovas išsitraukia iš ieškovės pagrindinio elektroninio pašto duomenų bazės, kuri yra prieinama visiems ieškovės darbuotojams, einantiems vadovaujamas pareigas. Būtent patirtis ir įgytos žinios einant CNC baro vadovo pareigas buvo priežastis, dėl ko D. Š. buvo paskirtas į gamybos vadovo pareigas, kur D. Š. jau gavo tiesioginę prieigą prie ieškovės konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Kad atsakovas D. Š. naudojosi ieškovės elektroniniu paštu ir turėjo priėjimą prie jame esančios klientų duomenų bazės bei turėjo pareigą saugoti tokią informaciją patvirtina ieškovės darbo tvarkos taisyklės, jų 58, 59.4., 63, 64, 68, 70.2., 73, 74.2., 74.3., 82, 83, 85, 86 punktai. Atsakovas savo parašu patvirtino, kad su darbo tvarkos taisyklėmis jis yra supažindintas. Būtent Darbo tvarkos taisyklėse buvo nurodyta, kokių priemonių turi imtis ieškovės darbuotojai, tame tarpe D. Š., kad apsaugotų įmonės konfidencialią informaciją, taip pat nurodyta, kas ją sudaro. Atsakovas D. Š. pats pripažino, kad tiesiogiai kontaktavo su UAB „Medrenta“ darbuotoju V. P., t. y. ne su vadovu, apie kurį duomenys yra viešai prieinami (pavyzdžiui, iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt), bet su konkrečiu kontaktiniu asmeniu. Pažymėjo, kad po atsakovo D. Š. atleidimo UAB „Medrenta“ vėl pradėjo pirkti gaminius iš ieškovės. Taip nutiko todėl, kad D. Š., kol dirbo pas ieškovę, turėjo svarbią prieigą prie ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Nustojęs dirbti pas ieškovę, D. Š. neteko tokios prieigos, todėl MB (duomenys neskelbtini) neteko galimybės įvykdyti nemažos dalies užsakymų UAB „Medrenta“. Dėl šios priežasties UAB „Medrenta“ ir vėl pradėjo pirkti darbus iš ieškovės tokiais pačiais kiekiais, kaip ir iki MB (duomenys neskelbtini) įsteigimo. Kritiškai vertintini atsakovo D. Š. teiginiai, kad jis nesuprato, jog ieškovės klientų pavadinimai nėra laikytini konfidencialia informacija. Atsakovas D. Š. pas ieškovę dirbo nuo 2012 metų. Taigi, per tokį ilgą laiko tarpą D. Š. įgijo neįkainojamos patirties bei žinių, susijusių su konkrečiai ieškovės vykdoma veikla. Tuo labiau, kad šių žinių pakako užsiimti konkuruojančia veikla ir įkurti juridinį asmenį. Todėl D. Š., būdamas verslininku, puikiai suprato informacijos apie klientus svarbą ir teikiamą komercinę naudą. Be to, atsakovas D. Š. nutyli, kad pradėjęs dirbti pas ieškovę jis buvo supažindintas su senesnės redakcijos Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose buvo pateiktas įmonės ūkinių – komercinių paslapčių sąrašas. Visa tai įrodo, kad atsakovas D. Š., dirbdamas pas ieškovę, turėjo priėjimą prie ieškovės konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos – toks priėjimas kildinamas tiek iš tiesioginių D. Š. darbo funkcijų, tiek iš su tuo, kad jam buvo suteikta prieiga prie ieškovės duomenų bazių. Šią aplinkybę patvirtina ne tik po D. Š. atleidimo patvirtinti CNC baro vadovo pareiginiai nuostatai, bet ir Darbo tvarkos taisyklės (tiek senos, tiek naujos redakcijos), kuriose įtvirtintas komercinių paslapčių sąrašas, taip pat naudojimosi informacine duomenų baze taisyklės. Būtų beprasmiška D. Š. supažindinti su tokiomis taisyklėmis ir įpareigoti jų laikytis, jeigu D. Š. neturėtų prieigos prie svarbių ieškovės duomenų bazių ir jose nebūtų laikoma konfidenciali ieškovės informacija. Kitaip tariant, D. Š. supažindinimas su Darbo tvarkos taisyklėmis nebuvo savitikslis. Nors atsakovas D. Š. nurodo, kad jis su ieškove nepasirašė nekonkuravimo susitarimo, tačiau ieškovė neteigia, kad tai, jog D. Š. įsteigė su ieškove tiesiogiai konkuruojantį verslo subjektą per se yra neteisėti veiksmai. Ieškovė neteisėtus veiksmus kildina ne iš konkuravimo fakto, o iš nesąžiningo konkuravimo fakto. Jeigu D. Š. nebūtų naudojęsis iš ieškovės gauta konfidencialia informacija komercinei veiklai vykdyti, jis nebūtų atlikęs jokių neteisėtų veiksmų. Tačiau būtent jo veiksmai, kuomet ieškovės slapta informacija buvo panaudota konkuruoti su pačia ieškove, yra laikytini neteisėtais. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės ieškinyje nurodyti 3 netekti klientai yra tik kaip pavyzdys. Ieškovė neįrodinėja, kad jos patirta žala susijusi išskirtinai tik su šių klientų netekimu. Ieškovė nėra susipažinusi su atsakovės MB (duomenys neskelbtini) apyvartos duomenimis ir klientams išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, todėl negali tiksliai įvardinti visų klientų, kuriuos, pasinaudodami iš ieškovės gauta konfidencialia informacija, nesąžiningai perviliojo atsakovai. Akivaizdu, kad atsakovai neatskleis aplinkybės, jog duomenis apie dalį klientų nutekindavo kitam juridiniam asmeniui, kurio tapatybės ieškovė ieškinyje neatskleidė, tačiau dabar gali nurodyti, jog tai buvo UAB „Mechaniniai komponentai“. UAB „Mechaniniai komponentai“, turėdami nutekintą atsakovų informaciją apie ieškovės klientus, kainodarą, jų poreikius, užsakymų pobūdį, reikalaujamą kokybę ir kitus duomenis, pateikdavo pasiūlymus ieškovės klientams, įskaitant, bet neapsiribojant UAB „Abepa“ ir UAB „Metalistas LT“, o darbus subranguodavo atsakovei MB (duomenys neskelbtini). Atsakovė MB (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitas faktūras, kurias yra išrašiusi UAB „Medrenta“. Pati pirmoji sąskaita faktūra buvo išrašyta 2021 m. balandžio 13 d., t. y. praėjus vos 5 dienoms nuo MB (duomenys neskelbtini) įsteigimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre. Taigi, vos tik įkūrus MB (duomenys neskelbtini), ji jau turėjo klientų, nors įprastai klientų paieška, kontaktų užmezgimas ir įdirbis susiformuoja per eilę veiklos vykdymo metų. Ieškovė sutinka su atsakovų skaičiavimais, kad 2021 metais iš santykių su UAB „Medrenta“ atsakovė MB (duomenys neskelbtini) gavo 4 906,80 Eur, o 2022 metais – 2 832 Eur pelno, tačiau nesutinka, kad iš šios sumos dar papildomai reikėtų išskaičiuoti 5 procentų pelno mokestį. Pabrėžė, kad šis grynasis pelnas gautas taikant žymiai mažesnes gaminių kainas, nei taiko ieškovė. Priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos pagrįstas tuo, kad atsakovė MB (duomenys neskelbtini) gavo grynojo pelno iš kliento, kurį nuviliojo nuo ieškovės. Kadangi ieškovė neturi viso MB (duomenys neskelbtini) klientų sąrašo, todėl negali tiksliai įvardinti kiek ir kokių klientų ji nuviliojo nuo ieškovės.
4. Atsakovai D. Š. ir MB (duomenys neskelbtini) triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas dirbdamas pas ieškoę CNC baro vadovu, nedirbo su ieškovės klientais, klientų paieškos nevykdė, jam nebuvo žinoma, nei su kokiais klientais ieškovas dirba, nei kokius užsakymų kiekius gauna, kokia yra kainodara, koks yra užsakymų dažnumas, klientų kontaktiniai asmenys, kas tiekia žaliavas ieškovui gaminių gaminimui. Ieškovė pateikdavo atsakovui pagal gautus užsakymus parengtus ruošinius, kuriuose būdavo nurodytas tik ieškovės kliento pavadinimas, o atsakovas pagamindavo reikiamas detales. Taigi, akivaizdu, kad atsakovui, atliekant darbo funkcijas ir gaminant gaminius pas ieškovę iki jo 2023 m. rugpjūčio 1 d. paskyrimo dirbti gamybos vadovu, buvo žinomi tik ieškovės klientų pavadinimai, kuriems asakovas pagal ruošinius gamino gaminius. Atsakovui nebuvo žinoma su kokiais dar klientais dirba ieškovė, kadangi ieškovė užsakymus skirstė atsitiktine tvarka 5-6 pamainoje dirbantiems CNC baro operatoriams, įskaitant ir atsakovą. Vien ta aplinkybė, jog atsakovui buvo žinomi pavieniai ieškovės klientų pavadinimai, be kitos informacijos apie juos, tokios kaip pavyzdžiui kontaktiniai asmenys, kainodara, užsakymų dažnumas, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovui buvo žinoma ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija apie ieškovės klientus. Tokia informacija, kaip tik klientų pavadinimai, su kuriais dirba ieškovė, rinkos ekonomikoje nesuteikia jokio konkurencinio pranašumo ir tokia informacija nėra laikoma komercine paslaptimi. Dėl atsakovo supažindinimo su įmonės komercine paslaptimi akcentavo, kad nors ieškovė kartu su dubliku pateikė 2007 m. lapkričio 9 d. patvirtintas darbo tvarkos taisykles, kuriose yra nurodyta, kokia informacija laikoma Ieškovo komercine paslaptimi, tačiau jos yra negaliojančios, kadangi buvo pakeistos naujos redakcijos darbo tvarkos taisyklėmis. Naujos redakcijos Ieškovo darbo tvarkos taisyklių 81 ppunkte aiškiai nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) komercinės bei gamybinės informacijos naudojimo ir apsaugos taisykles įmonėje nustato įmonėje patvirtintos Konfidencialios informacijos naudojimo tvarka ir Įmonės konfidencialios informacijos sąrašas. Taigi, ieškovė siekdama įrodyti, kad ieškovė buvo supažindinta su ieškovės komercine paslaptimi bei jos naudojimo tvarka, privalėjopateikti Konfidencialios informacijos naudojimo tvarką ir Įmonės konfidencialios informacijos sąrašą, tačiau ieškovė to nepadarė ir savo poziciją grindžia senos redakcijos negaliojančiais lokaliniais teisės aktais. Be to, atsakovui nebuvo žinoma apie 2007 m. lapkričio 9 d. darbo tvarkos taisykles, jis su jomis nebuvo supažindintas, tikėtina, kad jos apskritai nebuvo parengtos. Ieškovės pateikti pareiginiai nuostatai parengti tik 2023 m. gruodžio 21 d., kai atsakovas jau nebedirbo pas ieškovę. Pareiginių nuostatų 10 punkte nustatyta, kad CNC baro vadovas suformuoja darbuotojams technines užduotis pagal į įmonės elektroninį paštą atėjusius brėžinius, kai tuo tarpu atsakovui dirbant pas ieškovę CNC baro vadovu, ieškovė pateikdavo atsakovui užduotis ir brėžinius, pagal kuriuos atsakovas gamindavo gaminius. Todėl nagrinėjant šią bylą negalima vadovautis ieškovės kartu su dubliku pateiktas pareiginiais nuostatais ir jie visiškai nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas dirbdamas pas ieškovę CNC baro vadovu turėjo prieigą prie ieškovės komercinės paslapties apie klientus. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių disponavimą konkrečia vertinga informacija apie klientus ir jų poreikius, kuri atitinkamoje rinkoje veikiantiems asmenims nėra visuotinai žinoma ar lengvai prieinama ir kurią galima atskirti nuo ilgalaikių ieškovės darbuotojų, nagrinėjimu atveju atsakovo darbo su klientais metu sąžiningai įgytų žinių ar įgūdžių. Ieškovė privalo įrodyti aplinkybę, kad atsakovas neįregistravęs individualios veiklos ar juridinio asmens, nuo 2018 metų jau vykdė veiklą naudodamas ieškovės medžiagas ir gamybos priemones, tačiau nepateikė nei su ieškiniu nei su dubliku jokių duomenų (pavyzdžiui ieškovės sandėlio inventorizacijos dokumentų), kurie patvirtintų, kad nuo 2018 metų iš ieškovės sandėlio dingdavo metalo žaliavos. Dar daugiau, jeigu atsakovas ar bet koks kitas ieškovės darbuotojas būtų savinęsis ieškovės medžiagas, ieškovė būtų tai pastebėjusi, atlikusi patikras dėl medžiagų vagystės bei pareiškusi pretenzijas atsakingiems asmenims. Atsakovas negalėjo pradėti vykdyti veiklos nuo 2018 metų ar po automatinio tekinimo staklių įsigijimo, kadangi jas iš ieškovės įsigijo tik 2019 m. liepos 26 d. Staklės buvo neveikiančios, todėl atsakovas privalėjo jas susitvarkyti, kas užtruko dar papildomo laiko. Atsakovas remontavo stakles apie dvejus metus, nes reikėjo keisti staklių elektros laidų instaliaciją. Dėl atsakovo santykių su V. P., nurodė, kad V. P., sužinojęs, jog atsakovas įsteigė MB (duomenys neskelbtini) bei vykdo metalo apdirbimo veiklą, pats nukreipė savo draugo įsteigtą UAB „Medrenta“ dėl gaminių pagaminimo. Taigi, ne atsakovas susirado užsakovą UAB „Medrenta“, o pats šis klientas susirado atsakovus. Be to, V. P. nėra UAB „Medrenta“ darbuotojas ar kitaip susijęs su šiuo juridiniu asmeniu. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šis asmuo yra ieškovės kliento UAB „Medrenta“ kontaktinis asmuo, kuris teikia ieškovei užsakymus, bei atsakovui tokie duomenys tapo žinomi, dirbant pas ieškovę. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui nebuvo žinomas UAB „Medrenta“ kontaktinis asmuo, kuris teikia užsakymus ieškovei. Kartu pabrėžė, kad atsakovės išrašytose sąskaitose nurodytų gaminių pavadinimai nebūtinai reiškia, kad šios detalės yra tapačios ieškovės gaminamoms. Gaminių pavadinimai nurodyti sąskaitose yra šabloniniai, todėl gali skirtis jų dydžiai ir kiti parametrai, dėl ko ir kaina gali skirtis. Ieškovės argumentas, kad atsakovui išėjus iš darbo, klientas UAB „Medrenta“ vėl pradėjo pirkti iš ieškovės gaminius tokiais pačiais kiekiais nieko nepatvirtina, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie gautus už užsakymus iš UAB „Medrenta“ bei jų dažnumą, kiekius ar kitus duomenis. Atsakovo žiniomis, UAB „Medrenta“ pirko iš ieškovės gaminius, kurių atsakovų turimomis staklėmis negalima pagaminti. Ieškovė vadovaujasi prielaidomis ir nepagrįstai bando klientų praradimą susieti su atsakovų veikla bei tokiu būdu gauti iš to naudos, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos priteisimo apskritai privalo būti atmestas. Atsakovas negalėjo nutekinti kitam juridiniam asmeniui, to, kas jam buvo nežinoma, t.y. informacijos apie ieškovės klientus, jų kontaktinių asmenų, kainodaros, užsakymų dažnumo ir kitos informacijos. Atsakovas net ir žinodamas tokią informaciją, nebūtų to daręs, kadangi žinant tokią informaciją ir įsteigus MB (duomenys neskelbtini), ją būtų panaudojęs savo veikloje ir tokiu būdų įvykdę užsakymus tiesiogiai, būtų gavęs didesnes pardavimo pajamas.
5. Ieškovės įgaliotas atstovas ir ieškovės direktorė R. Š. teismo posėdžių metu procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė. Ieškovės direktorė R. Š. 2024 m. liepos 4 d. teismo posėdyje paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra maža įmonė, kurioje apie 20 darbuotojų. Ieškovė gamina specialią produkciją: štampus, kuriais gali būti žymimos įvairios prekės nuo puodų, šiukšliadėžių iki lyginimo lentų rėmų, parduotuvių lentynų. Jie taip pat teikia štampų aptarnavimo paslaugą, keičia nusidėvėjusias dalis, tenka ir naują gaminti. Tai yra labai individualūs užsakymai. Štampas gali sverti iki 2 t. Tai didelis gaminys iš daug mažų detalių. Klientai randami parodose, įmonė turi didelį ratą pastovių ir užsienio klientų, kurių apie 20-30, taip pat apie 30 klientų, kurie kreipiasi retai, maždaug kartą ar kelis per metus. Prieš daugiau nei 10 metų į įmonę atėjo D. Š., kuris tuo metu mokėsi įmonei reikiamos specialybės, t. y. programinių staklių operatoriumi, prie CNC frezavimo centrų, su jo atėjimu įmonėje būtent ir pradėtas vystyti CNC baras, iki tol įmonė tokio baro nebuvo išvysčiusi. CNC baru vadinamas baras, kuriame dirba programinės staklės, jos pasižymi ypatingu tikslumu, kiti barai, tai universalių staklių, surinkimo ir t. t., nes įmonėje procesai suskirstyti barais. Atsakovas pradėjo dirbti CNC staklių operatoriumi. Matėsi, kad atsakovas geba dirbti darbą, buvo perspektyvus. Po kažkiek metų jis pervestas į aukštesnes pareigas CNC baro vadovo, kontroliuodavo ir kitų darbuotojų darbą. Jis buvo tas pats operatorius, bet su papildomomis funkcijomis. Jo pareigybė leido prieiti prie pagrindinio įmonės el. pašto, į kurį ateidavo užsakymai, buvo matoma derybos dėl kainos. Su atsakovu buvo konsultuojamasi dėl prašomos pagaminti detalės matmenų, gamybos, technikos direktorius eidavo pasitarti ir dėl kainos, nes kainai didelę įtaką daro kiek valandų užtrunkama pagaminti detalę prie įrengimo, eidavo su juo tartis ir tuo laiku, kai atsakovas buvo eilinis darbininkas, t. y. tik operatorius. CNC baro vadovo pareigybė buvo vienintelė, kitiems barams vadovavo technikos direktorius. Atsakovas buvo įgyjęs didžiulį pasitikėjimą, paskirtas gamybos vadovu, kuris atsakingas už visą gamybos procesą, t. y. nuo kainos paskaičiavimo iki pagamintos detalės atidavimo užsakovui. Kai kuriuos klientų atstovus atsakovas pažinojo asmeniškai, nes užsakovui atvykus pasiimti prekių, prekė apžiūrima, atliekami štampo bandymai, o už prekės atidavimą būdavo atsakingas atsakovas. Pasitikėjimas atsakovu buvo toks, kad įmonės akcininkai netgi svarstė perleisti dalį savo akcijų, taip potyvuojant atsakovą dar geriau dirbti, stengtis. Atsakovo atlyginimas taip pat buvo didžiausias iš visų darbuotojų įmonėje. Pasikeitus pareigoms atsakovas nebuvo per naują supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis ir komercinių paslapčių sąrašu. Atnaujinus darbo tvarkos taisykles naujo komercinių paslapčių sąrašo neįdėjo, nesitikėjo, kad taip gali nutikti su atsakovu. Atsakovas turėjo žinoti ne tik iš lokalinių teisės aktų, kas yra komercinė paslaptis, bet buvo su juo žodžiu kalbama apie atvejį tiekėjų įmonėje, kai buvo nutekintos komercinės paslaptys, atsakovas tada nurodė suprantantis, kas yra komercinė paslaptis. Aplinkybė, kad atsakovas nelojalus įmonei paaiškėjo, kai ieškovės direktorė sugedus vaizdo įrašymo sistemai, pradėjo atsukinėti vaizdo įrašus ir tikrinti, nuo kur įsirašęs vaizdas, pamatė, jog atsakovas ne darbo metu per atostogas šeštadienį atvažiavęs su mašina įeina į cechą, kur cecho kamera uždengta su skuduru, bet galima matyti, kad atsakovas prieina prie įrengimo ir įrengimas veikia, dega lemputės. Lietuvoje yra gal du ar trys tokių gabaritų įrengimai. Atsakovas dirbo prie įrengimo visą dieną ir pabaigęs darbą išsinešė dvi dėžes gaminių. Tai pastebėjus direktorė ir akcininkai, pradėjo klausinėti kitų darbuotojų, kas vyksta ir taip po truputį išsiaiškino, kad atsakovas turi įmonę, kad gamina produkciją ieškovės klientams mažesne kaina nei ieškovė, nes žino ieškovės kainą. Išsikvietus pokalbio atsakovas pripažino, kad savo įmonės parduodamą produkciją gamino pas ieškovę. Ieškovės komercinės paslapties vertę apibrėžė atsakovo padaryta žala, kurios ieškovė prašo tik nedidelės dalies, nes žala 4-5 kartus didesnė. Ieškovė nebūtų pajėgi konkuruoti su atsakovų pradėta siūlyti kaina, kuri buvo 2-3 kartus mažesnė, nes atsakovas žinojo kainą, už kurią gali gaminti ieškovė. Be to, tai žlugdo įmonės reputaciją, kai atsiranda, kas gali pagaminti dar pigiau. Jų siūlomą produkciją galima užsisakyti Vokietijoje, Kinijoje, tačiau tokiu atveju kyla aptarnavimo kaštai, ieškovė, būdama Lietuvoje, Lietuvos klientams visa tai gali pasiūlyti pigiau. Ieškovė turi ir Latvijos rinkos dalį, nes Latvijoje nėra tokias paslaugas teikiančių įmonių. Atsakovas dirbdamas pas ieškovę įgijo darbo su CNC baru patirties, sužinojo, kaip atskirti medžiagas ir iš kur užsakyti, kokių medžiagų reikia, į ką reaguoja, koks jos tąsumas ir pan. Atsakovui išėjus iš darbo pas ieškovę, klientai sugrįžo, nes atsakovai neturi tokių staklių, kad išlaikyti klientus, atsakovams reiktų patiems įsigyti 75 tūkst. – 100 tūkst. kainuojančius įrengimus, kurių dideli elektros energijos suvartojimo kaštai, eksploatavimo specifika – dažnai lūžtančios frezos, kurios labai brangios. Atsakovo įmonė atsakovui nebedirbant pas ieškovę nebegali pasiūlyti tokios kainos kaip anksčiau. Atsakovas iš esmės vykdė vagystę. Ieškovės direktorė R. Š. 2024 m. gruodžio 10 d. papildomai paaiškino, kad ieškovės konkurencinis pranašumas, jog ji turi didelių gabaritų CNC frezavimo centrą, dėl ko gali atlikti sudėtingesnius darbus. Šis CNC įrenginys yra brangiai kainuojantis ir buvo įsigytas naujas.
6. Atsakovų įgaliotas atstovas 2024 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją ieškinį atmesti. Atsakovas D. Š. 2024 m. gruodžio 10 d. paaiškino, kad Kauno technikos kolegijoje įgijo medžiagų apdirbimo inžinerijos specialybę, studijos buvo apie metalą. Baigęs mokslus, pradėjo dirbti pas ieškovę operatoriumi, paskui tapo CNC baro vadovu, darbas iš esmės nesikeitė, tik jis tapo atsakingas už kitų darbuotojų darbą. Prie įrenginių nebedirbo po to, kai tapo gamybos vadovu. Nesijautė, kad pilnai užima šias pareigas, nes gamybos vadovu dirbo trumpai, dar ir atostogavo tuo laikotarpiu. Kol dirbo operatoriumi ir CNC baro vadovu, jo žinios apie įmonės klientus buvo tokios pačios, žinojo pavadinimus, nepažinojo klientų atstovų. Baigęs mokslus atsinešė teorines žinias, o dirbant įmonėje pamatė, kaip turimas žinias pritaikyti praktikoje. Kai dirbo prie įrengimų, tai greta įrengimo yra stalas su kompiuteriu, su kuriuo rašomos programos apdirbimui, dirbama su įrengimais ir prie kompiuterio, prie kompiuterio dirbdavo tik tiek, kiek reikia pasirašyti programą, braižyti. Prie kiekvieno įrengimo yra stalas su kompiteriu, prie įrengimo paprastai dirba du operatoriai, kurie ir dirba su tuo kompiuteriu. Dirbdavo pamainomis, dažniausiai antroje pamainoje, kuri trukdavo ir ilgiau nei nustatyta, yra tekę dirbti savaitgaliais, jei prašydavo direktorius dirbti, tai ir dirbdavo pagal galimybes. Nėra pasirašęs su ieškove nekonkuravimo susitarimo. Nebuvo susipažinęs su įmonės komercinių paslapčių sąrašu. Tapus gamybos vadovu suprato, kad kainodara, klientų kontaktiniai duomenys yra neviešinama informacija. Pasirašė tik darbo sutartį, su papildomais lokaliniais teisės aktais nebuvo supažindintas. Tapus gamybos vadovu gavo prieigą prie elektroninio pašto su klientų informacija, užklausas, pasiūlymus, nes iki tol, tai buvo bendras visai gamybai. Gamybos elektroninis paštas buvo tas, į kurį buvo siunčiami brėžiniai, juos siųsdavo gamybos direktorius, kartais V. P., kuris yra marketingo direktorius, tai buvo gamybos el. paštas, tikslaus pavadinimo neprisimena, prie jo turėjo priėjimą visi operatoriai, kurių buvo 5-6. Gamybos direktorius spręsdavo kokiam operatoriui, kokią detalę pagaminti. Kiekvienas operatorius gavęs užduotį išsitraukdavo brėžinį, kurį nurodydavo direktorius R. S. Tapus gamybos vadovu, atsakovas sužinojo, kas yra ieškovės tiekėjai, atsakydavo klientams į užklausas ir pasiūlymus, bet ne savo vardu, atrašydavo R. S. vardu, būtent į R. S. el. paštą eidavo užklausos ir užsakymai, R. S. mokė jį, galimai ruošė jį perimti jo vietą. Apie UAB „Medrenta“ sužinojo, kai į jį kreipėsi V. P., kuris kažkaip buvo susijęs su UAB „Medrenta“. Su juo susipažino darbe, nes pas V. P. ieškovė užsakydavo įrankius staklėms ir jam tekdavo juos užsakyti dirbant CNC baro vadovu. Su V. P. susiklostė draugiški santykiai, ne tik darbiniai. V. P. žinojo jo darbo pobūdį ir kokį įrengimą turi atsakovas, pasiūlė jam pagaminti detalių, suvedė jį su UAB „Medrenta“. Kai gavo UAB „Medrenta“ užsakymą, žinojo, kad UAB „Medrenta“ ieškovės klientė, matė UAB „Medrenta“ pavadinimą ant brėžinio. Draugai pagelbėdavo rasti kitų klientų. MB (duomenys neskelbtini) turėjo iki 10 klientų. MB (duomenys neskelbtini) įsteigė, kai susitvarkė įrengimą, kurį nusipirko iš ieškovės. Jis įsigijo tekinimo stakles, jos gali būti priskirtos CNC staklėms, nes turi programinį valdymą. Įrengimą susitvarkė maždaug per du metus, padėjo draugai, rekomendavo elektriką, nes jis neišmano elektronikos srities, įrengimui sutaisyti reikėjo pirkti elektros plokštes, pirkimo dokumentų neturi. Įrengimas stovi pas atsakovo tėvą garaže. Šiai dienai MB (duomenys neskelbtini) neturi darbuotojų. Medžiagas gamybai įsigija iš „Plienmetas“. Iš to pačio tiekėjo įsigija ir ieškovė. Dar ieškovė įsigydavo iš „Alumeco“. Tai pagrindiniai ir populiariausi visų metalų tiekėjai. Savo įmonės darbų kainą nustatydavo pagal medžiagų kainą ir reikalingą darbo laiką, kuris priklausė nuo sudėtingumo, taikė 30 Eur/ val. įkainį. Pirmais MB (duomenys neskelbtini) veiklos metais naudojo ir medžiagas, kurias buvo anksčiau pirkęs medžiagų iš fizinių asmenų, kuriuos rasdavo per skelbimus, įsigijimo dokumentų neturi, mokėdavo grynais pinigais. Dokumentais medžiagos nebuvo perduotos MB (duomenys neskelbtini), įmonės veiklai naudojo tą pačią sąskaitą kaip savo. Pasiprašė savo noru išeiti iš darbo pas ieškovę, kai prasidėjo kaltinimai nesąžininga konkurencija dėl įsteigtos įmonės. 2023 m. spalio 16 d. jį pokalbiui pasikvietė V. P. Įsteigus MB (duomenys neskelbtini) ir toliau dirbo pas ieškovę, nes nepakako iš įmonės gaunamos veiklos pajamų. Negamino su ieškovės įrenginiais MB (duomenys neskelbtini) užsakymų. Su MB (duomenys neskelbtini) tekinimo staklėmis galima pagaminti 90 proc. gautų užsakymų, ko negalėdavo pagaminti, subranguodavo UAB „Mitronas“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo D. Š. atsakomybės ieškovei teigiant, kad atsakovas neteisėtai pasinaudojo jos komercine paslaptimi. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad reikalavimus reiškia tik dėl komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžiningos konkurencijos, o reikalavimų dėl iš atsakovo D. Š. darbo santykių kylančios civilinės atsakomybės nereiškia, dėl ko nebuvo naudotasi ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Ieškinio 10, 13 punktai). Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartis palikti ieškovės ieškinį atsakovo D. Š. atžvilgiu nenagrinėtą dėl to, kad susiklostę civiliniai santykiai turi ir individualaus darbo ginčo požymių, tačiau nepasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kai ja dar galima pasinaudoti, panaikinta Kauno apygardos teismui 2024 m. liepos 2 d. nutartimi konstatavus, kad asmenims, pažeidusiems pareigą saugoti komercines paslaptis, kyla civilinė atsakomybė ir nagrinėjamam ginčui išspręsti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, o ne DK nuostatos. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikys tik civilinės atsakomybės dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžiningos konkurencijos teisės normas, nes iš darbo santykių kilusiems ginčams teisme nagrinėti pirmiau turi būti pasinaudota ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka (DK 220 straipsnio 1 dalis).
8. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija (CK 1.116 straipsnio 2 dalis).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.116 straipsnyje nurodyti komercinės paslapties požymiai yra suformuluoti taip, jog į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų. Aptarti formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma komercine paslaptimi, pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014), t. y. komercine paslaptimi gali būti pripažinta ne tik praktinė patirtis ir technologinė informacija, bet ir verslo informacija (taip pat ir su klientais susijusi informacija), jeigu ji atitinka komercinei paslapčiai taikomus slaptumo, vertingumo ir protingos apsaugos reikalavimus. Tai, ar konkreti informacija šiuos reikalavimus atitinka, yra fakto klausimas, nagrinėtinas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 57 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 48 punktas). Todėl prieš vertinant atsakovo veiksmus atskleidžiant ieškovės nurodomą jos komercinę paslaptį, būtina aiškiai nustatyti, kokią informaciją pati ieškovė laikė komercine paslaptimi, ir ar ieškovės komercine paslaptimi nurodoma informacija atitiko komercinės paslapties požymius.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo patvirtinusi įmonės ūkinių-komercinių paslapčių sąrašą kartu su 2007 m. lapkričio 9 d. darbo tvarkos taisyklėmis. Įmonės ūkinių - komercinių paslapčių sąraše nurodoma, kad komercine paslaptimi šios bylos kontekste laikoma įmonės pajamos ir finansinė padėtis (2 punktas), įmonės realizacija (4 punktas), ekonominiai rodikliai (5 punktas), rinkos pasirinkimas (6 punktas), įmonės užsakovai (7 punktas), įmonės finansinė informacija, išskyrus raštiškai patvirtintą įmonės admnistracijos vadovo leidimą konkrečiai informacijai platinti (12 punktas), įmonės klientai, tiekėjai, subrangovai, partneriai (adresai, telefonai, klientų kainininkai, nemokios firmos, bet kokio pobūdžio kita su jais susijusi informacija) (16 punktas), įmonės informacinėje sistemoje laikoma informacija (duomenų bazė, programos, bylos, prisijungimo slaptažodžiai, komopiuterinio tinklo duomenys, kita informa, susijusi su informacinėje sistemoje laikoma informacija) (18 punktas), bet kokia kita informacija, kurios praradimas arba atskleidimas gali pakenkti įmonės komerciniams interesams ar įmonė gali patirti finansinių nuostolių (19 punktas) (1 t., e. b. l. 161-173). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos komercinę paslaptį sudarė informacija apie ieškovės klientus, jų kontaktiniai duomenys, kontaktiniai asmenys, klientų sąrašai, klientų poreikiai ir nuolatinai užsakomi darbai / gaminiai, jų kiekiai, užsakymų dažnumas, kainodara (tiek bendra, tiek susitarimai su konkrečiais klientais), žaliavų tiekėjai, žinios apie klientų perkamų gaminių kokybę ir kt. (Ieškinio 18, 32-33 punktai). Taigi, ieškinyje ieškovė labiau specializuoja jos komercinę paslaptį sudarančią informaciją nei ji apibrėžta jos ūkinių – komercinių paslapčių sąraše. Atsižvelgiant į tai, itin svarbu tampa apibrėžti informaciją dėl kurios kaip komercinės paslapties statuso vyko ginčas šioje byloje
Žemesnės instancijos teismas
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatą (tiek iki 2018 m. gegužės 31 d. galiojusią, tiek nuo 2018 m. birželio 1 d. galiojančią CK šio straipsnio redakciją, priėmus pakeitimus, įgyvendinant Komercinių paslapčių direktyvą), yra pažymėjęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, iš esmės keliami trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 43 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-969/2023, 40-41 punktai).
12. Informacijos komercinės (ekonominės) vertės kriterijus aiškintinas kaip konkurencinio pranašumo suteikimas jos turėtojui. Paprastai informacijos komercinė vertė – tai komercinės paslapties turėtojui dėl informacijos turėjimo, naudojimo suteikiamas konkurencinis pranašumas lyginant su jo konkurentais, kurio komercinės paslapties turėtojas netektų, jeigu konkurentai žinotų komercinę paslaptį sudarančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018, 46–47 punktai). Komercinę paslaptį sudaranti informacija turi būti slapta, saugoma protingomis jos turėtojo pastangomis. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi, pažymėta, jog svarbu tai, ar informacijos turėtojas priėmė sprendimą dėl konkrečių duomenų pripažinimo komercine paslaptimi, ar nustatė jų saugojimo ir naudojimo tvarką; informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti identifikuojama tinkamu būdu; paprastai informacijos savininkas įmonės darbuotojams turėtų sudaryti sąlygas aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, sukurti tvarką, kaip įmonės darbuotojams su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 42 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 64 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-916/2024, 66-67 punktai).
13. Šios bylos kontekste visų pirma pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė aiškiai neapibrėžė, kuri jos komercine paslaptimi laikoma informacija suteikia jai konkurencinį pranašumą, t. y. neišskyrė aiškaus jos vertės komponento. Pati ieškovės direktorė nurodė, kad ieškovės konkurencinis pranašumas yra naujai įsigyti CNC baro įrengimai, kurių neturi kitos įmonės. Liudytojas R. S., ieškovės akcininkas ir gamybos direktorius, konkurencinį pranašumą siejo su ieškovės gebėjimu tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagaminant užsakytą gaminį, t. y. „pagal vokišką tvarką“ ir turima patirtimi (2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 22 min. 26 sek. – 1 val. 27 min. 45 sek.) Liudytojas V. P., ieškovės akcininkas, atsakingas už marketingą, konkurencinį pranašumą siejo su kokybe, užsakymo įvykdymo terminais ir kaina, t. y. ieškovės gebėjimu tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagaminant užsakytą gaminį, o komercine paslaptimi – viskas, kas susieta su pridėtinės vertės sukūrimu (2024 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min. 24 sek. – 40 min. 14 sek.). Tuo tarpu tiek ieškovės direktorė, tiek liudytojas V. P. nurodė, kad klientus pradėjo prarasti dėl to, kad klientai jiems anksčiau gamintą produktą galėjo nusipirkti dar pigiau nei įmonės gaminto produkto minimali savikaina (2024 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 35 min. 31 sek. – 36 min. 57 sek.). Taigi, įmonės konkurencinis pranašumas nebuvo siejamas su ta informacija, kurią ieškovė apibrėžė kaip savo komercinę paslaptį.
14. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis ieškovės direktorės ir liudytojų R. S. ir V. P. parodymais, didžiausią produkto kainos dalį sudaro jo gamybos sąnaudos, kurią sudaro elektros kaina ir greitai besidėvinčios bei brangiai kainuojančios įrengimų dalys. Taigi, ieškovės kainodara nėra susieta su specifine informacija apie įmonės klientus, o su galimybe pasiūlyti savo produktą pigiau, nei tai daro konkurentai, ir tai gali būti pasiekiama tik remiantis ieškovės darbuotojų gebėjimais, nes ieškovė neturi galimybės daryti įtakos tokiems jos sąnaudų elementams kaip elektros energijos kaina. Byloje ieškovė taip pat neįrodinėjo aplinkybės, jog turi informaciją, leidžiančia produktui pagaminti reikalingas žaliavas įsigyti pigiau, nei tai daro konkurentai, ir atsakovai pasinaudojo tokia ieškovės informacija įsigydami žaliavas MB (duomenys neskelbtini) produkcijai gaminti. Priešingai ieškovė teigė, kad prarado dalį savo klientų, kadangi atsakovas D. Š. per įsteigtą įmonę MB (duomenys neskelbtini) galimai naudodamasis ieškovės įrengimais ir medžiagomis gamino analogišką produkciją pigiau, nes atsakovams nereikėjo įvertinti įrenginio darbui reikalingų elektros energijos sąnaudų ir medžiagų kainos. Ieškovės direktorė ir akcininkai pabrėždavo, kad tai, ką darė atsakovas D. Š., buvo vagystė, o iš jų nurodytų aplinkybių visumos darytina išvada, jog tai buvo ieškovės medžiagų ir elektros energijos vagystė, tačiau ne informacijos, kurią atsakovė laiko komercine paslaptimi, šiuo atveju klientų kontaktiniai duomenys, kontaktiniai asmenys, klientų sąrašai, žaliavų tiekėjai, vagystė.
15. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad tokia ieškovės informacija kaip ieškovės klientų sąrašas, jų kontaktiniai duomenys, kontaktiniai asmenys, žaliavų tiekėjai savaime nebuvo vertinga. Juo labiau, kad byloje nustatyta, jog atsakovas ieškovės klientą UAB „Medrenta“ rado ne UAB „Medrenta“ kontaktinio asmens pagalba, bet vieno iš ieškovei detales tiekusios įmonės darbuotojo V. P. pagalba, kurio ieškovė neapibrėžė kaip jos tiekėjo kontaktinio asmens. Ieškovė taip pat neįrodė, kad žinojo itin specifinius jos klientų poreikius, kurie leido jai siūlyti produkciją savo klientams ir atsakovas D. Š. pasinaudojo būtent šia informacija atsakovės MB (duomenys neskelbtini) veiklai. Aplinkybė, kad ieškovės klientai greitai persiorientuodavo į kitą produkcijos gamintoją dėl kainos tik įrodo, kad ieškovė tokios informacijos neturėjo arba tokia informacija ieškovei savaime nebuvo vertinga, net jei ji ir turėjo ją. Be to, ieškovės direktorė paaiškino, kad ieškovę klientai renkasi ir dėl teritorinio patogumo, kas leidžia ieškovams sutaupyti kaštus, kai reikia aptarnauti pagamintą produktą – štampą. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad tik ieškovės turima informacija apie nuolatinai užsakomus darbus / gaminius, jų kiekius, užsakymų dažnumą, žinios apie klientų perkamų gaminių kokybę buvo būtent ta informacija, kuria pasinaudojo atsakovai perimdami ieškovės klientą. Dėl šių priežasčių liko nepaneigta versija, kad atsakovai naudojosi ne ieškovės informacija, o ieškovės žaliavomis ir įrengimais, ir, kad ne informacijos, kurią ieškovė apibrėžė kaip komercinę paslaptį, naudojimas nulėmė patirtą žalą, kurią šioje byloje prašoma priteisti negautų pajamų forma.
16. Apie tai, kad ieškovės nurodoma informacija kaip jos komercinė paslaptis neturėjo vertės ir nebuvo slapta patvirtina ir tai, jog tai, ką pati įmonė savo vidaus teisės aktuose apibrėžė kaip komercinę paslaptį, didžiaja dalimi buvo vieša informacija, kuri nelaikoma komercine paslaptimi pagal CK CK 1.116 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Šiuo atveju įmonės pajamos ir finansinė padėtis bei tam tikra finansinė informacija yra vieša informacija, nes finansines ataskaitas privalu teikti Juridinių asmenų registrui, kurio duomenys vieši (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2.71 straipsnio 1 dalis). Dėl juridinių asmenų registro duomenų viešumo viešais laikytini ir įmonės klientų, tiekėjų, subrangovų, partnerių adresai, telefonai, nemokios firmos. Todėl ieškovės pateikti įrodymai, kad ant gaminamų detalių brėžinių buvo ir kliento adresas bei telefonas, kurie yra vieši, neįrodo, jog atsakovas pasinaudojo komercine paslaptimi vykdant atsakovės MB (duomenys neskelbtini) veiklą. Apibendrinant ieškovės ūkinių-komercinių paslapčių sąraše nurodoma didžioji dalis šią paslaptį sudarančios informacijos apibrėžiama bendrais požymiais, jos nedetalizuojant, todėl vienintelė slapta informacija galėjo būti tik ieškovės kainodara.
17. Dėl ieškovės kainodaros teismas atkreipia dėmesį į jau minėtą aplinkybę, kad ieškovės kainodara buvo paremta produkcijos savikaina, kur lemiamą reikšmę turi įrenginio darbo laikas detalei pagaminti, dėl ko svarbu elektros energijos kaina pagal įrengimo darbo valandas ir medžiagų kaina. Pažymėtina, kad elektros nergijos kainos viešai yra skelbiamos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tinklapyje, o žaliavoms įsigyti ieškovė nenurodė turinti kokių nors specifinių duomenų rinkinių, leidžiančių prognozuoti žaliavos kainą ir tokiu būdu nulemti savo produkcijos kainą, t. y. ieškovė nesirėmė aplinkybe, kad žaliavų kainos yra ypatingų pastangų reikalaujanti surinkti informacija ar ieškovei nepalankias žaliavos kainas nulėmė atsakovų veiksmai užsakant medžiagas iš tų pačių tiekėjų. Šiuo atveju ieškovei akcentuojant įrengimo darbo valandas, ji nurodė, kad naudojosi D. Š. žiniomis ir įgytais gebėjimais vertinant kiek reikės įrenginio darbo valandų detalei pagaminti, o ne pačios ieškovės suformuotomis instrukcijomis, duomenų rinkiniais, todėl D. Š. žinios ir gebėjimai leido ieškovei spręsti dėl jos produkcijos kainos.
18. Taigi, byloje esantys įrodymai, t. y. pačios ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, jog D. Š. dėl savo išsilavinimo, asmeninių savybių ir gebėjimo įsisavinti žinias turėjo jo kaip darbuotojo sąžiningai įgytą patirtį, įgūdžius, ir gebėjimus, kuriais ir naudojosi ieškovė nustatydama savo produkcijos kainą. Atsakovo gebėjimų svarbą pagrindžia ir ta aplinkybė, kad ieškovė itin pasitikėjo atsakovu kaip darbuotoju, ką patvirtina ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai. Net atsakovui dirbant paprastu darbuotoju jam buvo patikėta įmonėje vadovaujančias pareigas užimančių R. S. ir V. P. el. pašto skaitymas, su juo buvo konsultuojamasi dėl kainos, nes ieškovės kainodarą lemia ir įrenginio darbo valandos. Šiuos gebėimus D. Š. įgijo sąžiningai, nes dirbant pas ieškovę įgytos žinios ir kaupiama patirtis buvo reikalinga jo darbo funkcijoms atlikti ir ieškovė tuo naudojosi, pasitelkdama ir kitų darbuotojų, ypač ir vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų, gebėjimus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad D. Š. ir įmonei vadovaujančių asmenų gebėjimų visuma nulėmė tai, jog ieškovė galėjo su standartiniais įrengimais ir sąnaudomis be kažkokios ypatingos vertės informacijos gaminti klientams reikalingą produkciją ir sukurti savo kaip patikimos įmonės vardą bei konkurencinį pranašumą. Nustačius, kad ieškovės nurodomą konkurencinį pranašumą nulėmė atsakovo D. Š. sąžiningai įgyti gebėjimai, kurie nelaikomi komercine paslaptimi, nėra pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumą. Juo labiau, kad su atsakovu nebuvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas DK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir ieškovė apskritai nesirėmė darbo santykius reguliuojančiomis teisės normomis atsakovo neteisėtiems veiksmams pagrįsti.
19. Net ir laikant, kad ieškovės nurodoma informacija galėjo turėti tam tikrą vertę, ieškovė akivaizdžiai nesiėmė reikalingų priemonių tokios informacijos slaptumui apsaugoti. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) su atsakovu D. Š. 2012 m. spalio 16 d. sudarė darbo sutartį Nr. 148, pagal kurią atsakovas įdarbintas derintojo-operatoriaus pareigoms. Darbo sutartis pakeista 2017 m. sausio 2 d. nurodant, kad atsakovo pareigos keičiamos į CNC baro vadovo, žymos apie darbo sutarties nutraukimą nėra (2 t., e. b. l. 82-85). Šalys 2018 m. gruodžio 19 d. sudarė darbo sutartį Nr. 148-N, pagal kurią atsakovas nuo 2019 m. sausio 1 d. pradėjo eiti CNC baro vadovo pareigas, nurodant, kad jis yra atsakingas už CNC baro darbuotojų kokybišką darbų eigą, darbo drausmę, dirba su CNC apdirbimo centrais, apmoko naudus darbuotojus. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad darbuotojas privalo laikytis bendrovėje patvirtintų taisyklių bei kitų lokalinių norminių aktų, išdėstytų priede Nr. 1, laiku ir tinkamai vykdyti darbdavio nurodymus bei instrukcijas, taip pat laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos, higienos bei kitų galiojančių teisės reikalavimų. Darbo sutarties pakeitimo žyma nubraukta nurodant, kad perrašyta sutartis tęsinys 2023 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. su atsakovu D. Š. sudarė darbo sutartį Nr. 148-N, pagal kurią atsakovas nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo eiti gamybos vadovo pareigas, nurodant, kad jis yra atsakingas už įmonės gamybos darbuotojų darbo našumą, darbų paskirstymą, kokybės ir terminų laikymąsi, darbo drausmės kontrolę, gamybos medžiagų ir įrankių užsakymą, taip pat įpareigotas vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkciją. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad darbuotojas privalo laikytis bendrovėje patvirtintų taisyklių bei kitų lokalinių norminių aktų, išdėstytų priede Nr. 1, laiku ir tinkamai vykdyti darbdavio nurodymus bei instrukcijas, taip pat laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos, higienos bei kitų galiojančių teisės reikalavimų (1 t., e. b. l. 51- 54).
20. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. lapkričio 9 d. patvirtino darbo tvarkos taisykles. Nauja darbo tvarkos taisyklių redakcija patvirtinta 2017 m. gruodžio 11 d. (1 t., e. b. l. 62-73, 161-173). Atsakovas D. Š. su darbo tvarkos taisyklėmis supažindintas 2012 m. spalio 16 d., t. y. pirmąją jo drabo įmonėje dieną (1 t., e. b. l. 174). Taigi, atsakovui D. Š. jo darbo pas ieškovę laikotarpiu galiojo ieškovės direktorės 2007 m. lapkričio 9 d. patvirtintos darbo tvarkos taisyklės, kadangi su 2017 m. gruodžio 11 d. darbo tvarkos taisyklių redakcija atsakovas nebuvo supažindintas. Be to, tiek 2007 m. lapkričio 9 d. darbo tvarkos taisyklių 11.2 papunktyje, tiek 2017 m. gruodžio 11 d. darbo tvarkos taisyklių 5 punkte punkte buvo numatyta darbdavio pareiga supažindinti darbuotojus su darbo tvarkos taisyklių pakeitimais. Ieškovei darbuotojai to neatlikus, atsakovas turėjo vadovautis 2007 m. lapkričio 9 d. darbo tvarkos taisyklių redakcija, tiek kiek jos normos neprieštarauja DK.
21. 2007 m. lapkričio 9 d. darbo tvarkos taisyklių 5 punkte nustatyta, kad bendrovės darbuotojai saugo bendrovės ūkines – komercines paslaptis. Darbo tvarkos taisyklių 14 punkte nustatyta, kad darbo tvarkos taisyklių reikalavimus privalo vykdyti visi bendrovės darbuotojai. Darbo tvarkos taisyklių 8.14 papunktyje nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimu laikoma komercinių, technologinių, finansinių duomenų, paslapčių atskleidimas, jos pranešimas konkuruojančiai įmonei, žiniasklaidai (spaudos, televizijos, radijo atstovai), tretiesiems asmenims. Pagal darbo tvarkos taisyklių 9.1 papunktį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma valstybės, tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei. Pagal taisyklių 76.12 papunktį darbuotojams buvo draudžiama iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių, o pagal 76.14 papunktį pasibaigus darbo dienai ant stalo palikti dokumentus, juodraščius, projektus ir kt., nesutvarkytas darbo priemones (1 t., e. b. l. 161-173).
22. Taigi atsakovei D. Š. takytinoje darbo tvarkos taisyklių redakcijoje ieškovės nurodoma ūkinė-komercinė informacija buvo saugoma tik jos atskleidimą apibrėžiant kaip darbo pareigų pažeidimą ir numatant priemones draudžiančias netinkamai naudoti įmonės materialų turtą. Ieškovė nepasirūpino atsakovo supažindinti su nauja darbo tvarkos taisyklių redakciją, kurioje buvo numatytos griežtesnės informacijos, esančios kompiuterinėse laikmenose ar saugomos naudojantis informacinėmis technologijomis, apsaugos priemonės. Pačios ieškovės komercinės paslapties apibrėžimai, į juos įtraukiant daug viešų duomenų buvo nekonkretūs, todėl atsakovui kaip darbuotojui nebuvo aišku, kokią informaciją įmonė saugo kaip komercinę paslaptį, ką patvirtino pats atsakovas D. Š. Ieškovės begalinis pasitikėjimas atsakovo kaip geru darbuotoju, vadovaujantiems darbuotojams, leidžiant naudoti savo elektroninį paštą, kuriame, kaip nurodė ieškovė, buvo jai vertingos informacijos, negali pateisinti to, kad ieškovė nesiėmė pakankamai priemonių, kad apsaugoti to, ką ji laikė savo komercine paslaptimi. Toks elgesys, kai darbuotojai aiškiai nėra supažindinami su tuo, ką įmonė laiko komercine paslaptimi, kai nesupažindinama su darbo tvarkos taisyklių pokyčiais, kuriuose nurodomos naujos darbuotojų pareigos saugant ieškovės nurodomą informaciją, nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad ieškovė ėmėsi protingų veiksmų, atsižvelgdama į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą
23. Teismas, įvertindamas nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad jos nurodoma informacija apie ieškovės klientus, jų kontaktinius duomenis, kontaktinius asmenis, klientų sąrašai, klientų poreikiai ir nuolatinai užsakomi darbai / gaminiai, jų kiekiai, užsakymų dažnumas, žaliavų tiekėjai, žinios apie klientų perkamų gaminių kokybę yra vertinga ir slapta informacija, kurios slaptumą ieškovė saugojo. Taigi ši informacija neturi CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nurodytų komercinės paslapties požymių. Kadangi ieškovės kainodara rėmėsi asmenų, įskaitant ir D. Š., sąžiningai įgytais ir turimais gebėjimais vertinti ieškovės produkcijos kainą, ši informacija negali būti pripažįstama ieškovės komercine paslaptimi. Ieškovė byloje neįrodinėjo aplinkybių, kad žalą patyrė dėl atsakovo kaip darbuotojo darbo pareigų neatlikimo ir teismas negalėjo šių aplinkybių vertinti, kol nepasinaudota ikiteismine individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarka. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovei neįrodžius jos nurodomos informacijos kaip komercinės paslapties požymių ir tuo paču atsakovų veiksmų naudojantis informacija, kuri nėra komercinė paslaptis, neteisėtumo, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
Dėl kreipimosi į prokurorą
24. Baigus nagrinėti bylą, ieškovės įgaliotas atstovas pašė teismą pasinaudoti CPK 299 sttraipsniu ir priimant atskirąją nutartį pranešti prokurorui dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 , 187 211 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos požymių atsakovo D. Š. veiksmuose. Teismas nenustatė atsakovo D. Š. veiksmų neteisėtumo atskleidžiant ieškovės komercinę paslaptį, o atsakovo atliktų darbo pareigų pažeidimų tyrimas išeitų iš šioje byloje kilusio ginčo ribų, todėl teismo vertinimu byloje nėra surinktų duomenų, leidžiančių spręsti apie atsakovo padarytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 , 187 211 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, apie kurias reiktų pranešti ikiteisminio tyrimo institucijoms. Kartu teismas pažymi, kad teismo nesinaudojamas jam CPK 299-300 straipsniuose suteiktomis teisėmis, neužkerta kelio pačiai ieškovei kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, jei ji turi duomenų apie atsakovo nurodytuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
26. Atsakovo D. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 267 Eur išlaidos advokato pagalbai, iš kurių 2 178 Eur už atsiliepimą į ieškinį ir 1 089 Eur už tripliką (2 t., e. b. l. 112-117). Kadangi nurodytas išlaidas apmokėjo atsakovas D. Š., laikytina, kad atsakovė MB (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Teismas taip pat nevertina aplinkybės, kad atsakovas atstovui realiai sumokėjo 184,50 Eur (3 448,50 Eur – 3267 Eur) daugiau, nes į bylą nepateikti įrodymai, kokias teisines paslaugas sudaro šis išlaidų likutis. Teismas įvertinęs kilusio ginčo pobūdį bei advokato darbo laiko sąnaudas šioje byloje, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo D. Š. išlaidos advokato pagalbai neviršija pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.3 punktus nustatytų maksimalių įkainių dydžių, sprendžia, jog atsakovo D. Š. prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovui D. Š. iš ieškovės priteistina 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 267 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.