- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-307-516/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00442-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 55 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovo vadovaujama uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Vilmanto statybos“ 2017 m. vasario 28 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis. UAB „Vilmanto statybos“ atliko ieškovo gyvenamojo namo statybos darbus ir taip atsakovas, kaip UAB „Vilmanto statybos“ direktorius, įgavo ieškovo pasitikėjimą. Atsakovas paprašė, kad ieškovas paskolintų jam 55 000 Eur. Esminė atsakovo sąlyga buvo tokia, kad paskola būtų suteikta grynaisiais pinigais. Ieškovas sutiko paskolinti nurodytą pinigų sumą atsakovui.
3. Atsakovas išrašė ieškovui du vekselius: 2018 m. rugsėjo 24 d. 20 000 Eur vekselį, pagal kurį pinigus turėjo sugrąžinti iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir 2018 m. rugsėjo 24 d. 35 000 Eur vekselį, pagal kurį pinigus turėjo grąžinti iki 2019 m. birželio 1 d. Po vekselių pasirašymo ieškovas paskolino atsakovui 55 000 Eur.
4. Tik vėliau ieškovas suprato, kad pagal vekseliuose nurodytas pinigų sumas šie vekseliai turėjo būti tvirtinami pas notarą. Nepaisant to, kad nebuvo laikytasi vekselių formos reikalavimų, šie vekseliai tampa paprastais skolos rašteliais, kuriais, kaip rašytiniais įrodymais, įtvirtinama atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu.
5. Vekselių apmokėjimo terminai buvo praleisti, nes su atsakovu nuolat vyko bendravimas žodžiu ir ieškovas manė, kad pavyks susitarti taikiai, tačiau atsakovas, nuolat žadėjęs įvykdyti prievolę, jokių veiksmų nesiėmė, o vėliau visiškai nustojo bendrauti su ieškovu.
6. Atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip 2019 m. birželio 1 d. Atsakovui buvo suteiktas pakankamas laiko tarpas surasti pinigų ir grąžinti juos ieškovui. Ieškovas išnaudojo visas taikaus susitarimo galimybes, tačiau skolos iš atsakovo neatgavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad atsakovo pasirašyti paprastieji neprotestuotini vekseliai, išrašyti 20 000 Eur ir 35 000 Eur sumoms, nebuvo patvirtinti notaro, todėl jie negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu ir jiems netaikytinos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos.
9. Pasak teismo, nors egzistuoja pagrindas vertinti, jog išduoti vekseliai formaliai galėtų būti pripažinti paskolos rašteliais, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad pasirašytais vekseliais buvo įtvirtinti būtent paskolos teisiniai santykiai.
10. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtino aplinkybių, kad vekselių išrašymo metu šalių statybos rangos teisiniai santykiai buvo baigti. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie galėtų suponuoti išvadą dėl šių santykių pabaigos ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad statomas namas net nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.
11. Susiklosčiusių statybos rangos teisinių santykių tąsą, teismo vertinimu, patvirtino aplinkybė, kad po vekselių išrašymo buvo toliau vykdoma ieškovo pavėsinės statyba. Šį faktą patvirtina 2019 m. gruodžio 19 d. 2 205,96 Eur PVM sąskaita faktūra Nr. ALV10005627 už metalo konstrukcijas, kurios buvo naudotos pavėsinės statybos darbams. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad statybai reikalingas medžiagas pirko tiek ieškovas, tiek atsakovas. 2019 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas medžiagas ieškovas įsigijo iš UAB „Augila“. Tai, pasak teismo, lemia išvadą, jog statybos rangos teisiniai santykiai 2018 m. rugsėjo 24 d. (vekselių išrašymo metu) nebuvo baigti.
12. Nustatęs, kad po vekselių išrašymo 2018 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos teisiniai santykiai šalių buvo tęsiami, teismas įvertino, jog labiau tikėtina, kad vekseliai buvo pasirašyti taip įforminant atsakovo įsipareigojimą įvykdyti statybos darbus, už kuriuos ieškovas perdavė vekseliuose nurodytas sumas atsakovui kaip avansą, įskaitant ir pavėsinės statybos išlaidas.
13. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad UAB „Vilmanto statybos“ 2018 m. gruodžio 8 d. įsiteisėjusia teismo nutartimi iškelta bankroto byla, netenkinus atsakovo prašymo iškelti restruktūrizavimą bylą. Šalys neginčijo aplinkybės, kad ieškovo sutuoktinė buvo UAB ,,Vilmanto statybos“ darbuotoja – buhalterė. Iš esmės visi atsiskaitymai už statybos rangos darbus, kartu ir sumos, kurių pagrindu buvo išrašyti byloje esantys vekseliai, buvo mokami grynaisiais pinigais.
14. Teismas įvertino, kad atsiskaitymo grynaisiais pinigais faktas patvirtina buvusius stiprius šalių pasitikėjimo santykius, dėl to nėra pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad ieškovui sužinojus apie sunkią įmonės finansinę padėtį, buvo imtasi veiksmų pakeisti nusistovėjusią avansų įforminimo praktiką išrašant vekselius, kaip statybos rangos užtikrinimo priemonę, jei atsakovo valdoma įmonė ir (ar) atsakovas pagal ieškovo sumokėtus avansus negalėtų įvykdyti sutartų darbų.
15. Teismas, nustatęs, kad 2022 m. lapkričio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog dėl sulygtų darbų atlikimo atsakovui pretenzijų neturi, nusprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 55 000 Eur negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovas R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
16.1. Atsakovo iškelta versija, kad pinigai buvo jam perduoti kaip avansas už būsimus statybos darbus, yra nepagrįsta, jos nepatvirtina jokie, net ir netiesioginiai, bylos įrodymai. Ieškovas aiškiai nurodė, kad atsakovo vadovaujama įmonė UAB „Vilmanto statybos“ visus namo statybos darbus baigė iki 2018 metų rudens. Jokie statybos darbai po to nebebuvo atliekami. Atsakovo teiginiai, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. jam perduoti 55 000 Eur yra avansas už būsimus statybos darbus, neatitinka tikrovės, kadangi ieškovui nebereikėjo atlikti jokių namo statybos darbų, nes jie buvo baigti.
16.2. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jo gyvenamasis namas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, neturi esminės reikšmės šioje byloje, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl darbų kokybės ar atsiskaitymo už atliktus darbus.
16.3. Nepagrįsta skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovo ir atsakovo statybos rangos santykių tąsą įrodo 2019 metų gruodžio mėnesio 2 205,96 Eur sąskaita faktūra už metalo konstrukcijas. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ieškovo pateiktais paaiškinimais dėl pavėsinės statybos darbų. Atsakovas atliko gyvenamojo namo statybos darbus, kurie buvo baigti 2018 metų vasarą. 2019 metų pabaigoje atsakovo buvo paprašyta atlikti naujus – pavėsinės statybos darbus. 2019 metais tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė kiti rangos teisiniai santykiai, kai atsakovas sutiko padėti atlikti tam tikrus pavėsinės statybos darbus. Visas reikiamas medžiagas pavėsinei pirko pats ieškovas, tai nebuvo gyvenamojo namo statybos darbų tąsa.
16.4. Ieškovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo pavėsinės kaina yra 30 000 Eur. Tokia teismo išvada nepagrįsta jokiais loginiais argumentais bei bylos įrodymais. Byloje yra tik kelios sąskaitos faktūros dėl medžiagų pavėsinės statybai, kurių suma siekia vos kelis tūkstančius eurų. Be to, šias pinigų sumas sumokėjo pats ieškovas. Taigi šios aplinkybės paneigia atsakovo versiją, kad iš 2018 m. rugsėjo 24 d. gautų avansu pinigų buvo pastatyta pavėsinė. Jeigu ši atsakovo versija būtų buvusi teisinga, tai ieškovui nebūtų reikėję pačiam pirkti statybinių medžiagų. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakovas avansu gavo pinigų pavėsinės statybos darbams, nes jos statybos darbai buvo pradėti tik 2019 metų gruodį, praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo pinigų atsakovui perdavimo.
16.5. Skundžiamame sprendime padarytą išvadą, kad vekseliai buvo pasirašyti įforminant atsakovo įsipareigojimą įvykdyti statybos darbus, už kuriuos ieškovas perdavė vekseliuose nurodytas sumas atsakovui kaip avansą, teismas padarė remdamasis vien tik atsakovo paaiškinimais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Atsakydamas į klausimus teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nurodyti, kokius konkrečius darbus jis atliko ieškovo naudai po 2018 m. rugsėjo 24 d.
16.6. Teismas turėjo nustatyti, už kokius papildomus darbus buvo sumokėti 55 000 Eur ir ar tie darbai buvo atlikti, atsakovas turėjo konkrečiai ir aiškiai pagrįsti, kokiems darbams buvo panaudoti šie 55 000 Eur. Šis klausimas byloje liko neatsakytas, taigi nėra aišku, kokius darbus atsakovas po 2018 m. rugsėjo 24 d. atliko ieškovo name. Atsakovui nepateikus atitinkamų įrodymų dėl šios aplinkybės ir net nesugebant pateikti konkrečių atsakymų, teismas turėjo nuspręsti, kad atsakovo iškelta versija yra nepagrįsta.
16.7. Tarp šalių niekada neegzistavo praktika mokėti pinigus už ateityje būsimus darbus. Todėl ir šiuo aspektu yra paneigiama atsakovo iškelta versija, kad atsakovui 55 000 Eur buvo perduoti kaip avansas už būsimus darbus. Ieškovas visada mokėdavo už faktiškai atliktus darbus. Tai akivaizdžiai matyti ir iš 2019 metų gruodžio mėnesio sąskaitų faktūrų, kurios patvirtina, kad ieškovas pats pirko medžiagas pavėsinės statybai.
Atsiliepimas
17. Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko ir prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepripažino fakto, kad vekseliais buvo įforminti šalių paskolos santykiai. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad teismui pateiktais vekseliais, kuriuos atsakovas buvo išdavęs ieškovui, atsakovas tik garantavo, jog bus atlikti ieškovo gyvenamojo namo statybos darbai, kurie turėjo būti atlikti pagal statybos rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir įmonės, kuriai vadovavo atsakovas.
17.2. Pats ieškovas į bylą pateikė statybos rangos sutartį su priedais (lokalinėmis sąmatomis), kur yra daug įrašų apie pinigų atsakovui perdavimą, kurie patvirtinti atsakovo parašu, o taip pat tik ieškovo ranka darytais įrašais apie pinigų perdavimą atsakovui. Ta aplinkybė, kad kai kurių pinigų sumų perdavimas yra užfiksuotas su statybos rangos sutartimi (sąmatoje) susijusiuose dokumentuose, atsižvelgiant į šių įrašų datas (pinigų perdavimo datos yra ankstesnės už vekselių išrašymo datas), leidžia daryti išvadą, kad pinigų perdavimas yra susijęs būtent su statybos darbų pagal statybos rangos sutartį atlikimu.
17.3. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai jokių aplinkybių apie darbų pabaigą neįrodo. Byloje iš viso nėra pateikta jokių dokumentų apie tai, kada buvo užbaigti gyvenamojo namo statybos darbai. Sprendime pagrįstai nurodoma, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie galėtų suponuoti išvadą dėl statybos rangos santykių pabaigos. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovo teiginiai, jog 2018 m. rugsėjo 24 d. jam perduoti 55 000 Eur yra avansas už būsimus statybos darbus, neatitinka tikrovės, nes ieškovui nebereikėjo atlikinėti jokių namo statybos darbų, tačiau teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad statybai reikalingos medžiagos buvo pirktos tiek ieškovo, tiek atsakovo. 2019 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos medžiagos įgytos netiesiogiai iš ieškovo lėšų per UAB „Augila“, kuriai vadovavo atsakovas. Ieškovas pats patvirtino, kad minėti darbai buvo atliekami būtent tuo metu ir neneigė, kad šiuos darbus atliko atsakovo samdyti asmenys.
17.4. Ieškovas niekaip nepaaiškina, kaip su atsakovu už pavėsinės statybos darbus buvo atsiskaitoma. Tuo metu mokėjimo terminai pagal vekselius jau buvo pasibaigę, todėl mažai tikėtina, kad ieškovas būtų papildomai mokėjęs atsakovui už atliktus darbus, kai atsakovas jau buvo pradelsęs grąžinti pinigus vekseliuose nurodytais terminais. Apeliaciniame skunde taip pat aiškinama, kad posėdžio metu atsakovas negalėjo įvardinti konkrečių darbų, kurie buvo atlikti po 2018 m. rugsėjo 24 d. Pažymi, kad nuo darbų atlikimo jau buvo praėję daugiau kaip ketveri metai, atsakovo veikla yra susijusi su statybos darbų atlikimu, todėl detalių jis neprisiminė, tačiau nurodė, kad name buvo tęsiami vidaus apdailos darbai, po to buvo atliekami aplinkos sutvarkymo ir pavėsinės statybos darbai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, kad jis kada nors būtų prašęs ar pasiteiravęs, kada atsakovas grąžins pinigus pagal vekselius, nors grąžinimo terminai pagal vekselius buvo pradelsti daugiau kaip trejus metus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog po vekselių sudarymo bylos šalis ir toliau siejo statybos rangos santykiai, todėl konstatuotina, kad labiau tikėtina aplinkybė, jog 2018 m. rugsėjo 24 d. išrašyti vekseliai yra kildinami iš statybos rangos santykių, o tikrieji šalių ketinimai buvo užtikrinti statybos rangos sutartimi šalių sulygtų darbų įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. vasario 28 d. tarp ieškovo (toliau – ir apeliantas) ir UAB „Vilmanto statybos“ (šiuo metu – bankrutavusi ir išregistruota iš juridinių asmenų registro), atstovaujamos atsakovo, buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurioje nurodyta, kad sutartis sudaryta dėl individualaus gyvenamojo namo statybos, tačiau nėra detalizuotas sutarties objektas, darbų kaina bei darbų atlikimo terminai.
20. Iš byloje pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad UAB „Vilmanto statybos“ statybos rangos darbus atliko objekte (duomenys neskelbtini).
21. 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakovas išdavė apeliantui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2019 m. birželio 1 d. sumokėti apeliantui 35 000 Eur. Tą pačią dieną atsakovas išdavė apeliantui ir antrąjį paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2018 m. gruodžio 31 d. sumokėti apeliantui 20 000 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo padaryta išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, jog 2018 m. rugsėjo 24 d. vekseliais atsakovas užtikrino tinkamą statybos darbų apeliantui atlikimą. Taigi, ginčas byloje kilo dėl atsakovo ieškovui išduotų vekselių paskirties ir šių vekselių pagrindu susiklosčiusių šalių santykių teisinio kvalifikavimo.
23. Kadangi ieškinio reikalavimų atsiradimo pagrindu apeliantas nurodė vekselių išdavimo faktą, byloje, be kita ko, aktualus vekselių teisinis reglamentavimas bei jį aiškinanti teismų praktika.
24. Pagal ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalį, vekselis apibrėžiamas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį, vertybinis popierius yra savarankiškas civilinių teisių objektas. Vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).
25. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).
26. Remiantis ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalimi, paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Nagrinėjamu atveju abu atsakovo ieškovui išduoti vekseliai nurodytos formos reikalavimų neatitinka, todėl jie nuo pat pradžių neįgijo vertybinio popieriaus, kaip savarankiško civilinių teisių objekto, kuriuo sukuriama besąlygiška, abstraktaus pobūdžio prievolė, statuso.
27. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).
28. Vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso, taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019). Kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).
29. Pažymėtina, kad vekselis gali būti kilęs iš bet kokių prievolinių teisinių santykių (paskolos, mokėjimo už paslaugas ar daiktą ir kt.). Jeigu vekselis buvo išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 37 punktas).
30. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali pripažinti vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba, priešingai, neįrodytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).
32. Nagrinėjamu atveju 2018 m. rugsėjo 24 d. išduotuose vekseliuose buvo nurodytas vekselio davėjas – atsakovas, nurodytos pinigų sumos – atitinkamai 20 000 Eur ir 35 000 Eur. Nors vekseliuose nebuvo nurodyta, kad vekselių išdavimo metu apeliantas atsakovui perdavė vekseliuose nurodytas sumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių aplinkybių egzistavimą patvirtina kiti žemiau aptariami byloje esantys įrodymai.
33. 2022 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu (posėdžio garso įrašo laikas nuo 49:15 min. iki 49:31 min., nuo 53:28 min. iki 53:32 min.) atsakovas pripažino, kad vekselių išdavimo metu jam apeliantas perdavė vekseliuose nurodytas sumas. Su tokiomis faktinėmis aplinkybėmis sutiko ir apeliantas. Taigi, nesant dėl to tarp šalių ginčo, pripažintinos įrodytomis faktinės aplinkybės, kad vekselių išdavimo metu (2018 m. rugsėjo 24 d.) apeliantas atsakovui perdavė vekseliuose nurodytas 20 000 Eur ir 35 000 Eur sumas.
34. Nesant tarp šalių ginčo dėl pinigų, nurodytų vekseliuose, perdavimo atsakovui fakto, tačiau skirtingai nurodant prievolę, kurią šalys siekė sukurti pinigų perdavimu bei vekselių išrašymu (ieškovas teigia, kad šalys siekė sukurti paskolos teisnius santykius, atsakovas – kad vekseliuose nurodytos sumos jam buvo perduotos kaip avansas būsimiems namo statybos darbams atlikti, o vekseliai buvo išrašyti kaip statybos darbų atlikimą turėjusi užtikrinanti priemonė), toliau vertinama, kuri iš ginčo šalių įrodymais pagrindė būtent jos nurodomą vekselių paskirtį.
35. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tokie faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis).
36. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas ir jame nurodyta praktika).
37. Remiantis kasacinio teismo praktika, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; kt.).
38. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovas iki šiol nėra įregistravęs savo gyvenamojo namo nekilnojamojo turto registre, kad ieškovas pripažino, jog po vekselių išrašymo atsakovas prie jo gyvenamojo namo pastatė pavėsinę, priėjo prie išvados, kad labiau tikėtina yra atsakovo nurodyta versija, jog vekseliai buvo išrašyti ne kaip paskolos santykius patvirtinantys dokumentai, o kaip statybos darbų atlikimo užtikrinimo priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepripažintina pagrįsta.
39. Rašytiniame vekselių tekste, kuriuos išrašė ir ieškovui perdavė atsakovas, nurodytas atsakovo besąlyginis įsipareigojimas sumokėti apeliantui pasiskolintas sumas atitinkamai iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir iki 2019 m. birželio 1 d. Jokių sąsajų ar nuorodų su atsakovo ar jo vadovaujamų įmonių (UAB ,,Vilmanto statybos“ ar UAB ,,Augila“) vykdomais ar įsipareigojamais įvykdyti statybos darbais ieškovui, vekselių tekstuose nėra.
40. Atsakovui ginčijant apelianto nurodytas faktines vekselių surašymo aplinkybes ir teigiant, kad vekseliais apeliantas ne paskolino atsakovui iš viso 55 000 Eur sumą, tačiau atsakovas užtikrino tinkamą statybos darbų apeliantui atlikimą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga tokias faktines aplinkybes įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).
41. Atsakovas byloje, be kita ko, įrodinėjo aplinkybes, kad jis tinkamai atliko statybos darbus, kurių įvykdymui užtikrinti jis išdavė apeliantui 2018 m. rugpjūčio 24 d. vekselius. Iš atsakovo argumentų darytina išvada, kad, atsakovo manymu, kadangi statybos darbus jis atliko tinkamai, atitinkamai pasibaigė ir tokių darbų atlikimą užtikrinanti prievolė, įforminta 2018 m. rugpjūčio 24 d. vekseliais (CK 6.123 straipsnio 3 dalis).
42. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje prievolės įvykdymo patvirtinimą, nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą.
43. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas, atlikęs statybos darbus, kurių tinkamą įvykdymą, kaip teigia, buvo užtikrinęs 2018 m. rugsėjo 24 d. vekseliais, būtų kreipęsis į apeliantą dėl pakvitavimo iš jo gavimo. Nėra duomenų ir apie tai, kad įrašas apie tinkamą darbų atlikimą būtų atliktas 2018 m. rugsėjo 24 d. vekseliuose, tokiu būdu patvirtinant statybos darbų ir vekselių išdavimo tarpusavio ryšį.
44. 2022 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu (posėdžio garso įrašo laikas nuo 49:32 min. iki 49:53 min.) atsakovas pripažino, kad atlikęs statybos darbus nesiekė gauti tokio pakvitavimo, neprašė apelianto grąžinti 2018 m. rugsėjo 24 d. išduotus vekselius.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės apie tai, kad atsakovas nesiekė gauti iš apelianto pakvitavimo apie statybos darbų tinkamą atlikimą ar susigrąžinti iš apelianto 2018 m. rugsėjo 24 d. išduotų vekselių leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokių vekselių išdavimas nebuvo susijęs su statybos darbų tinkamu atlikimu.
46. Nors atsakovas 2022 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu (posėdžio garso įrašo laikas nuo 49:54 min. iki 50:19 min.) nurodė, kad užtikrinant statybos darbų tinkamą atlikimą atsakovas ir anksčiau (iki 2018 m. rugsėjo 24 d.) buvo išdavęs apeliantui vekselius ir tokia tarp šalių susiklosčiusi praktika buvo įprasta, tokioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliantas aplinkybių apie kitų vekselių išdavimą nepatvirtino. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia ir faktas, kad abu vekseliai skirtingoms sumoms ir su skirtingomis įvykdymo (pinigų sumokėjimo) datomis buvo išduoti tą pačią dieną, nors pagal atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, avansas buvo sumokamas ir išrašomas naujas vekselis jau po to, kai pagal ankstesnįjį vekselį darbai būdavo atlikti.
47. Nesutiktina ir su atsakovo teiginiu, kad atsižvelgiant į tai, jog statybos rangos sutartyje su priedais (lokalinėmis sąmatomis) yra daug įrašų apie pinigų atsakovui perdavimą, tai leidžia daryti išvadą apie tai, jog ir pinigų perdavimas pagal vekselius yra susijęs su statybos darbų pagal statybos rangos sutartį atlikimu.
48. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kartu su statybos rangos sutartimi pateiktuose rangos sutarties prieduose atlikti šalių ranka daryti įrašai apie tai, kad 2017 m. vasario 28 d. atsakovui buvo sumokėtas 15 000 Eur avansas, 2017 m. kovo 8 d. – 40 000 Eur, 2017 m. balandžio 19 d. – 18 000 Eur, 2017 m. birželio 14 d. – 15 000 Eur, 2017 m. liepos 18 d. – 20 000 Eur, 2017 m. rugsėjo 8 d. – 20 000 Eur, 2017 m. rugsėjo 27 d. – 10 000 Eur, 2017 m. spalio 20 d. – 5 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, statybos rangos sutarties prieduose užfiksuoti ranka daryti įrašai patvirtina tarp šalių buvus praktiką, kai apeliantas sumokėdavo atsakovui už statybos darbus avansu, tačiau nepatvirtina šalių praktikos išduoti vekselius, kuriais atsakovas užtikrintų tinkamą statybos darbų atlikimą. Be to, nors atsakovas 2022 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad vekseliai buvo išduodami dėl to, jog UAB „Vilmanto statybos“ buvo restruktūrizuojama, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškimą dėl UAB „Vilmanto statybos“ įmonės restruktūrizavimo Vilniaus apygardos teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 27 d., taigi vekselių išdavimo metu (2018 m. rugsėjo 24 d.) įmonė dar nebuvo įgijusi restruktūrizuojamos įmonės teisinio statuso ir į teismą dėl to dar nebuvo kreiptasi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
49. Atsakovas taip pat nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad po vekselių išdavimo momento (2018 m. rugsėjo 24 d.) atsakovas dėl apelianto namo ar kitų statinių statybų patyrė vekseliuose nurodyto dydžio sąnaudas (55 000 Eur). Nors atsakovas nurodė, kad po vekselių išdavimo atliko tam tikrus namo apdailos, pavėsinės statybos darbus, tačiau nenurodė, kokių konkrečių darbų atlikimui buvo skirtos vekseliuose nurodytos sumos. Pažymėtina ir tai, kad įmonė privalo vykdyti buhalterinę apskaitą, todėl tuo atveju, jeigu iš gautų pagal vekselius pinigų buvo perkamos statybinės medžiagos, tai turėtų būti atspindėta įmonės apskaitos dokumentuose (ar bent jau atsakovas galėtų pateikti prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus). Taigi atsakovas neįrodė pagal vekselius gautos sumos ir po 2018 m. rugsėjo 24 d. apeliantui galimai atliktų darbų tarpusavio ryšio.
50. Nesutiktina ir su atsakovo teiginiu, kad aplinkybes, jog apelianto užsakymu atliekamų statybos darbų sąnaudos turėjo būti dengiamos iš pagal vekselius gautos 55 000 Eur sumos, patvirtina UAB „Augila“, kuriai vadovavo atsakovas, išrašytos sąskaitos faktūros.
51. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 19 d. UAB „Alvora“ išrašė UAB „Augila“ sąskaitą faktūrą Nr. ALV10005627 už metalo konstrukcijas už 2 672,84 Eur sumą. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą 2019 m. gruodžio 12 d. (avansu) ir 2019 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymais ieškovas pervedė UAB „Augila“. Taigi apeliantas kompensavo UAB „Augila“ metalo konstrukcijų įsigijimo išlaidas. Nustatytos faktinės aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, kad jo vadovaujama UAB „Augila“ dėl apelianto naudai atliekamų statybos darbų patyrė 2 672,84 Eur sąnaudų, kurios turėjo būti dengiamos iš pagal vekselius gautos 55 000 Eur sumos.
52. 2020 m. vasario 12 d. UAB „Puorių mediena“ išrašė UAB „Augila“ 196,99 Eur sąskaitą faktūrą Nr. PUO007601 už lauko dailylentes ir transportavimo paslaugas. Nors duomenų apie tai, kad ši sąskaita faktūra apelianto buvo apmokėta, nėra, ši suma yra visiškai nereikšminga, lyginant su atsakovo pagal vekselius gauta suma (55 000 Eur), dėl to vien tai, kad byloje nėra tokios sąskaitos iš apelianto lėšų apmokėjimą patvirtinančių duomenų, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokią sąskaitą atsakovas turėjo pagrindą apmokėti iš pagal vekselius gautos sumos.
53. Papildomai pažymima tai, kad tarp vekselių išdavimo datos ir šių atsakovo nurodomų sąskaitų išrašymo yra labai ilgas laiko tarpas – daugiau kaip vieneri metai, todėl atsakovo nurodoma aplinkybė, kad avansas, sumokėtas 2018 m. rugpjūčio 24 d., buvo skirtas daugiau kaip po metų atliktiems darbams finansuoti, o vekseliai turėjo užtikrinti šių darbų atlikimą, skamba neįtikinamai.
54. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovas nepaaiškino ir nepagrindė aplinkybių, dėl ko vekselius apeliantui išdavė ne namo statybų rangovė UAB „Vilmanto statybos“, o statybos rangos sutarties šalimi nesantis atsakovas. Vekseliuose nenurodyta ir tai, kad atsakovas išdavė vekselius kaip su UAB „Vilmanto statybos“ susijęs asmuo, t. y. kaip šios bendrovės vadovas.
55. Pritartina ir apelianto teiginiui, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog apelianto gyvenamasis namas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, neturi esminės reikšmės šioje byloje kilusio ginčo išsprendimui bei nepatvirtina aplinkybių, kad vekseliuose nurodytos sumos atsakovui buvo skirtos kaip apelianto naudai atliekamų statybos darbų išlaidų apmokėjimas.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui įgyvendinus jam tenkančią procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kad jis 2018 m. rugsėjo 24 d. perdavė atsakovui vekseliuose nurodytas pinigų sumas (iš viso 55 000 Eur) ir atsakovas jas priėmė, įsipareigodamas jas atitinkamais terminais grąžinti, o atsakovui neįrodžius aplinkybių, kad vekseliuose nurodytos sumos buvo skirtos statybos darbų tinkamam įvykdymui užtikrinti, pripažintina, kad vekseliai patvirtina atsakovo įsipareigojimą grąžinti apeliantui pasiskolintą 55 000 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į byloje nustatytas teisingam ginčo išsprendimui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai jas įvertino pagal šalims tenkančią faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštą ir, remdamasis iš esmės tik atsakovo paaiškinimais, kurių kiti bylos įrodymai nepatvirtino, padarė nepagrįstą išvadą apie paskolos teisinių santykių tarp apelianto ir atsakovo nebuvimą ir apie atsakovo piniginių įsipareigojimų apeliantui tinkamą įvykdymą.
57. Bylos duomenys patvirtina, kad vekseliuose nurodyti paskolos dalių (20 000 Eur ir 35 000 Eur) grąžinimo terminai yra pasibaigę (20 000 Eur paskolos dalies grąžinimo terminas suėjo 2018 m. gruodžio 31 d.; 35 000 Eur paskolos dalies grąžinimo terminas suėjo 2019 m. birželio 1 d.). Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų grąžinęs apeliantui nurodytas pasiskolintas sumas, byloje nėra.
58. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
59. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas praleido paskolos grąžinimo terminus ir iki šiol nėra grąžinęs apeliantui pasiskolintos sumos (55 000 Eur), atsakovo negrąžinta paskolos suma (55 000 Eur) priteistina apeliantui iš atsakovo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
60. Nustačius, kad atsakovas turi pareigą sumokėti apeliantui 55 000 Eur skolą, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 55 000 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
61. Nurodytų motyvų pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, nusprendžiant ieškinį patenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
62. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
63. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas (apeliantas) patyrė 1 095 Eur bylinėjimosi išlaidas (sumokėjo žyminį mokestį). Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai šios bylinėjimosi išlaidos (1 095 Eur) priteisiamos ieškovui iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
64. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
65. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas (apeliantas) patyrė 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidas (sumokėjo žyminį mokestį). Ieškovo (apelianto) apeliacinį skundą tenkinus visiškai šios bylinėjimosi išlaidos (1 050 Eur) priteisiamos ieškovui (apeliantui) iš atsakovo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 000 Eur (penkiasdešimt penkis tūkstančius eurų) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 55 000 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 095 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.