Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. A. ir atsakovo V. L. (V. L.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui V. L., išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir ieškovei priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė E. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 144), nustatyti nepilnamečio sūnaus R. L. (R. L.) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 3 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, 28 000 Lt išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą, priteisti ieškovei 1 500 Lt išlaikymo, ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų – 34 528 Lt, atsakovo namo statybai panaudotų ½ piniginių lėšų – 51 792 Lt, padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant 21 465 Lt kompensacijos, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „A.“, atsakovui – „L.“. Nurodo, kad su atsakovu susipažino Baku, nuo 2004 m. pradėjo gyventi kartu, iki sudarant santuoką, (duomenys neskelbtini), šalims gimė sūnus, atsakovas pripažino tėvystę. Ieškovei gavus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, ji atvyko ir šalys susituokė. Santuokoje vedė bendrą ūkį, gyveno atsakovo mamai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį suremontavo iš esmės, nusipirko naujus baldus, buitinę techniką. 2009-02-28 atsakovui Nordea Bank Finland Plc suteikė paskolą, iš kurios 30 000 Eur buvo panaudota namo įrengimui. Nuo 2010 m. birželio mėn. šalys nebegyvena kartu, kadangi atsakovas gyvena su kita moterimi. Nurodė, kad nepilnamečio sūnaus auklėjimu, išlaikymu rūpinasi viena ieškovė. Nurodė, kad sūnus turi atramos ir judėjimo aparato deformaciją, būtinas pastovus lankymasis pas gydytojus, mankšta, speciali avalynė. Taip pat vaikas lanko teatrus, koncertus, atostogų stovyklas ir kt. Nurodo, kad atsakovas dirba užsienio kompanijoje, kur jo darbo užmokestis per du mėnesius sudaro 15 000 Eur, tačiau jau daugiau kaip pusę metų atsakovas šeimai išlaikymo neteikia. Nurodo, kad neturėdama leidimo dirbti ir nemokėdama lietuvių kalbos atsakovė niekur negalėjo dirbti. Mano, kad iki santuokos sudarymo įgyta atsakovo prievolė bankui yra asmeninė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-03 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Šalių santuoką, 2009-02-28 įregistruotą Klaipėdos m. civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims vienam iš kito išlaikymo nepriteisė. Nustatė nepilnamečio vaiko R. L. gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš V. L. išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. L. periodinėmis išmokomis po 900 Lt kas mėnesį nuo 2011-02-08 iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo V. L. 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos. Paskyrė ieškovę E. A. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko R. L. pinigines lėšas iki jo pilnametystės. Padalino santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė vaikišką staliuką „Lego“, moterišką dviratį su vaikiška kėdute. Atsakovui priteisė kitus santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus: automobilinę priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); svetainės baldus – žurnalinį staliuką, pietų stalą ir keturias kėdes, televizorių, televizoriaus staliuką, DVD grotuvą; miegamojo baldus – lovą ir lovos čiužinį; tekstilės gaminius – užuolaidas, patalynę (septyni komplektai), antklodes (du vienetai), pagalves (du vienetai), staltieses (du vienetai), vonios rankšluosčius (dešimt vienetų), staltieses (du vienetai); baldus – bambukines kėdes, minkštą kėdę (pufą), drabužių laikiklį; kitus daiktus – navigacinę įrangą, fotoaparatą, šaldytuvą, svarstykles, kojų masažuoklį, treniruoklį nugarai ir pilvo presui, elektrinį masažuoklį, indus (lėkštes, puodelius, šaukštus, vazas, dubenėlius, virtuvės puodus); virtuvės įrangą – elektrinį mikserį (mėsai), sulčių spaudimo mikserį, trintuvą (blenderį), sulčių spaudėją, lygintuvą, lyginimo lentą, kavos virimo aparatą, elektrinį arbatinį, fritiūrinį, tosterį, mikserį, plaukų džiovintuvą; daiktus, skirtus namo statybai – vandens siurblį, betono maišytuvą, drėlę, elektrinį pjūklą, kirvius, plaktukus, gulsčiukus, ieškovei už šiuos daiktus priteisiant 10 000 Lt kompensaciją. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokos metu turėtas pavardes – „L.“ (L.), „A.“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 1 650 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo 840 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas nevykdo sutuoktinio pareigų, turi kitą moterį, konfliktuoja. Pažymėjo, jog ieškovė pati išvyko su sūnumi gyventi į Baku ir ilgą laiką nebendravo su sutuoktiniu, todėl konstatavo, kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, nė viena iš šalių nerodė jokios iniciatyvos dėl santuokos išsaugojimo ir nustatė abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Pripažinęs, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė pati nurodydama nepilnamečiam vaikui skiriamų lėšų sumą (3 500 Lt), prašo visą šią sumą priteisti tik iš atsakovo ir tokio dydžio prašomą sumą motyvuoja ne vaiko poreikiais, o tik vaiko tėvo pajamomis. Teismas nenustatė, jog nepilnametis vaikas turi išskirtinių poreikių, yra sergantis ir pan. Teismas nustatė, kad atsižvelgiant į vaiko tėvų turtinę padėtį, tokio amžiaus ir sveikatos vaiko poreikiams tenkinti į mėnesį būtina skirti apie 1 400 Lt. Įvertinęs, kad atsakovas turi galimybę teikti didesnę vaiko išlaikymui skiriamą lėšų dalį negu ieškovė, iš atsakovo priteisė sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 900 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ir 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nenustačius, kad ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos nėra pakankamos visiškai save išlaikyti, taip pat nenustačius, kad ieškovė yra nedarbinga ar turinti nors menkiausių sveikatos sutrikimų, dėl amžiaus ar kitų priežasčių apribota jos galimybė dirbti, teismas ieškovės reikalavimą dėl jos išlaikymo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad visų santuokoje įgytų daiktų vertė – 20 000 Lt, šiuos daiktus priteisė atsakovui, ieškovei išmokant 10 000 Lt piniginę kompensaciją. Daiktus, skirtus nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti (vaikišką staliuką „Lego“ ir dviračio vaikišką kėdutę), taip pat moterišką dviratį, kaip asmeninį ieškovės daiktą, priteisė ieškovei. Teismas nenustatė, kad santuokos metu buto remontui ar namo statybai buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos, todėl šių ieškovės ieškinio reikalavimų netenkino.

Apeliaciniu skundu ieškovė E. A. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo nurodė, kad grįžusi iš Baku sužinojo apie artimus atsakovo santykius su kita moterimi, be to, atsakovas nuo 2010 m. birželio mėn. neteikė šeimai materialinės paramos, nesirūpino šeima, per teismo skirtą terminą susitaikyti atsakovas nepareiškė noro susitikti su sūnumi. Ieškovė buvo priversta išvykti į Baku, nes Lietuvoje neturėjo darbo, teisės dirbti, nemoka lietuvių kalbos. Nepriteisdamas iš atsakovo išlaikymo ieškovei teismas neatsižvelgė, kad nepilnamečiam vaikui, gyvenančiam su ieškove, dėl sveikatos sutrikimų reikalinga nuolatinė priežiūra, jos įsidarbinimo galimybės ribotos. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtą, lėšas, santaupas, gaunamas pajamas ir kt. Pažymėjo, kad vien už vaiko mokyklą per metus turi mokėti 8 000 Eur, todėl mano, kad teismo priteistas išlaikymas nepilnamečiui yra nepakankamas. Už atliktus remonto darbus atsakovo motinai priklausančiame bute iš bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų buvo sumokėta 69 056 Lt suma, namo įrengimui – 103 584 Lt, todėl mano, kad ieškovei ½ šių sumų turi būti priteista iš atsakovo. Mano, kad byloje yra įrodymų apie tai, kad kartu su atsakovu rūpinosi namo statyba, buto remontu, teismas nesudarė teisingo dalytino turto balanso. Atvykdama į Lietuvą ieškovė buvo atskirta nuo jos socialinės aplinkos, tapo materialiai priklausoma nuo atsakovo, buvo priversta išeiti iš darbo Baku, atsisakyti galimybės gimtojoje šalyje siekti išsilavinimo, karjeros ir dėl atsakovo neištikimybės patyrė neturtinę žalą.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-03 sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio, įsiskolinimo priteisimo ir turto padalinimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo 400 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo 2011-02-08 iki sūnaus pilnametystės, 3 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos, priteisti ieškovei už atsakovui tenkantį kilnojamąjį turtą 2 250 Lt dydžio kompensaciją, taip pat priteisti atsakovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės nurodomi vaiko poreikiai yra nerealūs ir ieškovės nurodytos sumos (3 500 Lt) nesiekia, be to, nurodyta suma nepatvirtinta jokiais įrodymais, vaiko išlaikymo sąmata yra subjektyvi ir neatitinka tikrovės. Nepilnametis šalių vaikas neturi jokių rimtų sveikatos sutrikimų, išskirtinių poreikių, gabumų, kuriems lavinti būtinos papildomos lėšos. Mano, kad teismo nurodyta 1 400 Lt suma, vaiko būtiniems poreikiams tenkinti, yra nepagrįsta ir ženkliai per didelė. Nurodo, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis per 2 mėn. sudarė iki 10 000 Eur, kontraktas su užsienio kompanija, kurioje atsakovas dirbo, yra nutrauktas, atsakovo pajamos nėra reguliarios. Be to, atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų bankui pagal būsto kreditavimo sutartį. Ieškovė turi tokias pačias galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo, šalių turtinė padėtis yra panaši. Nurodo, kad santuokoje įgyto turto vertė yra 4 500 Lt, teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų apie daiktų vertę. Dalis turto, kuri buvo priteista atsakovui (komoda, skalbimo mašina, dušo kabina, kavos virimo aparatas, šviestuvai, stalinės lempos, akumuliatorinis atsuktuvas), yra įgyti iki santuokos, todėl šis turtas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir negali būti traukiamas į dalytino turto masę. Ši aplinkybė lėmė neteisingą dalytino turto balanso sudarymą ir nepagrįstą kompensacijos dydžio nustatymą.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. L. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Nurodo, kad būtent ieškovė, o ne atsakovas paliko šeimą. Ieškovei iš esmės pažeidus savo santuokines pareigas nėra pagrindo priteisti jai neturtinę žalą. Mano, kad ieškovė yra sveika, darbinga, jos turimas turtas yra pakankamas visiškai save išlaikyti. Nurodo, kad ieškovės nurodomi vaiko poreikiai yra nerealūs ir ieškovės nurodytos sumos (3 500 Lt) nesiekia. Ieškovė turi tokias pačias galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo, kaip ir atsakovas. Ieškovė, prašydama priteisti kompensaciją už atliktus remonto darbus, jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes nepateikė. Butas, kuriame kartu gyveno šalys, nebuvo remontuojamas. Buto remontas, namo apdailos darbai daryti iki šalims sudarant santuoką, iš atsakovo asmeninių lėšų.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė E. A. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovas pateikė teismui melagingus duomenis, kad ieškovės nurodytoje darbovietėje nebedirba, aplinkybės apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra nustatytos. Mano, kad atsakovas per mėnesį uždirba 50 000 Lt. Nurodo, kad atsakovo reikalavimas sumažinti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui yra nepagrįstas. Bendra santuokoje įgyto turto vertė yra 42 930 Lt, todėl atsakovo nurodyta dalytino turto vertė yra nepagrįsta.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad šalys susituokė 2009-02-28 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 144, t. 1, b. l. 13). Šalys yra nepilnamečio vaiko R. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1, b. l. 14). Ieškovė santuokos metu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, tačiau Azerbaidžane ieškovei nuosavybės teise priklauso butas ir automobilis (t. 1, b. l. 31). V. L. vardu yra įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto atsakovas neturi (t. 1, b. l. 32, 33). Atsakovas su banku Nordea Bank Finland Plc 2008-02-12 sudarė sutartį, kurios pagrindu bankas suteikė 231 696 Lt kreditą (t. 1, b. l. 66–76). VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis laikotarpiu nuo 2009-02-28 iki 2011-11-28 atsakovas nebuvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu (t. 2, b. l. 24). Atsakovo atstovo paaiškinimais atsakovas anksčiau uždirbdavo apie 10 000 Eur (34 528 Lt) per mėnesį (t. 2, b. l. 58). Ieškovė dirbdama nepilną darbo dieną Azerbaidžane Baku mieste kasininke uždirba 230 Eur per mėnesį, papildomai dirbama kitus atsitiktinius darbus uždirba dar 300 Eur per mėnesį, iš viso per mėnesį uždirba apie 530 EUR (apie 1 830 Lt), Azerbaidžane vidutinis mėnesinis atlyginimas yra apie 300 Eur (1 035 Lt, t. 2, b. l. 55–57).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 d.).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Nagrinėjamu atveju ieškovė E. A. nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neatlieka savo, kaip sutuoktinio pareigų – neteikė moralinės ir materialinės paramos nuo 2010 m. birželio mėn., taip pat atsakovas buvo neištikimas ieškovei, gyvena su kita moterimi, per teismo skirtą terminą susitaikyti atsakovas nepareiškė noro susitikti su sūnumi. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad pati ieškovė 2010 m. gegužės mėn. išvyko su sūnumi gyventi į Baku, į Lietuvą grįžo be sūnaus 2011-01-15, ilgą laiką nebendravo su sutuoktiniu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė akcentuoja, kad grįžusi į Lietuvą sužinojo apie atsakovo neištikimybę. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltė pripažintina įrodyta konstatavus abiejų šalių pažeistas iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne remiantis CK 3.60 straipsnio dalyje įtvirtintomis prezumpcijomis. Esant tokiai situacijai, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas atsakovo neištikimybės faktas, tai savaime nepaneigtų ieškovės kaltės ir teismo išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Ieškovė nurodo, kad buvo priversta išvykti į Baku, nes Lietuvoje neturėjo darbo, teisės dirbti, nemoka lietuvių kalbos, atsakovas neteikė išlaikymo šeimai. Tačiau išlaikymo ieškovei ir nepilnamečiam vaikui atsakovas neteikė po faktinio santuokos iširimo, t. y. po to, kai ieškovė išvyko iš Lietuvos (2010 m. birželio mėn.), todėl ši aplinkybė negali būti laikoma santuokos iširimo priežastimi dėl atsakovo kaltės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.

Pripažinęs, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš sutuoktinio neturtinės žalos, susijusios su santuokos iširimu, atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą ir kiekvieno iš tėvų dalį joje, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Pirmosios instancijos teismas 2012-01-03 sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 900 Lt kas mėnesį nuo 2011-02-08 iki sūnaus pilnametystės ir 7 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Ieškovė E. A. apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 3 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir 28 000 Lt išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą. Atsakovas prašo priteisti iš jo 400 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo 2011-02-08 iki sūnaus pilnametystės ir 3 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde atsakovas įrodinėjo, kad darbo sutartis su užsienio firma, kurioje jis dirbo, yra nutraukta. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2012-02-16 (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodoma, kad V. L. yra įdarbintas (duomenys neskelbtini) pagal paskyrimą (t. 2, b. l. 118). Atsakovas V. L. pateikė teismui 2011-03-09 (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad jo darbo sutartis nustoja galioti nuo 2012-04-11 (t. 2, b. l. 140). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad priimant teismo sprendimą pirmosios instancijos teisme atsakovas dirbo, todėl išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti priteisiamas atsižvelgiant į jo tuo metu gautą darbo užmokestį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė.

Ieškovė nurodo, kad per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia apie 1 000 Eur (3 500 Lt) (t. 1, b. l. 5). Ieškovė nurodydama nepilnamečiam vaikui skiriamų lėšų sumą, prašo visą šią, anot jos, vaikui skiriamų lėšų sumą priteisti tik iš atsakovo ir tokio dydžio prašomą sumą motyvuoja ne vaiko poreikiais, o tik vaiko tėvo pajamomis. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikui išlaikyti yra neprotingai didelės, todėl nėra pagrindo spręsti, jog jos yra pagrįstos ir būtinos. Nenustatyta, jog nepilnametis R. L. turi išskirtinių poreikių, yra sergantis ir pan. Nors ieškovė nurodė, jog nepilnametis vaikas turi atramos ir judėjimo aparato deformacijų, jos įsidarbinimo galimybės dėl vaiko sveikatos yra ribotos, tačiau šią ir kitas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vaiko poreikiams tenkinti į mėnesį būtina skirti 1 400 Lt.

Teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, bei laikydamas, kad atsakovas turi galimybę teikti didesnę vaiko išlaikymui skiriamą lėšų dalį negu ieškovė, pagrįstai priteisė iš atsakovo 900 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, nepilnamečiam vaikui. Aplinkybė, kad atsakovas su banku Nordea Bank Finland Plc 2008-02-12 sudarė sutartį, kurios pagrindu bankas suteikė 231 696 Lt kreditą, nepanaikina atsakovo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką ir priteisti mažesnį nei 900 Lt dydžio išlaikymą. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagrįsta, laikytina, kad teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 7 200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos patiriamas išlaidas vaikui išlaikyti (t. 2, b. l. 119–131). CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė nurodo, kad šių įrodymų nei atsakovas, nei teismas nereikalavo pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, ieškovė jų neturėjo ir jų pateikimo būtinybė iškilo teismui priėmus nepagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnis nustato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Iš ieškovės pateiktų mokėjimo kvitų datų matyti, kad prekės buvo perkamos iki teismo sprendimo priėmimo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė šių įrodymų neturėjo. Nepalankaus teismo sprendimo priėmimas negali būti laikomas pagrindu leisti šaliai naujus įrodymus pateikti vėliau, nes toks CPK 314 straipsnio teisės normų interpretavimas paneigtų apeliacijos, kaip pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdo, esmę. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai (pirkimo kvitai, čekiai) neatitinka dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, t. y. nėra išversti į valstybinę – lietuvių kalbą (CPK 113 str. 03 d.).

Iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikto pareiškimo, sudaryto tarp ieškovės E. A. ir XXI Asr Beynalxalq ugdymo ir inovacijų centro, dėl lavinimo paslaugų šalių nepilnamečiam vaikui teikimo (t. 2, b. l. 119–120), matyti, kad šis pareiškimas sudarytas 2011 m. rugsėjo mėn., taigi iki teismo sprendimo priėmimo, todėl taip pat galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Be to, pareiškimas pateiktas be sutarties, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė įmokas pagal sutartį ugdymo įstaigai yra sumokėjusi. Todėl pateikus šį įrodymą apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.

Pažymėtina, kad atsiradus naujoms aplinkybėms šalims išlieka teisė ir vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Dėl ieškovės išlaikymo

CK 3.72 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 d.). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Azerbaidžane ieškovei nuosavybės teise priklauso butas ir automobilis. Ieškovės gaunamos pajamos (apie 1 830 Lt) yra didesnės nei vidutinis mėnesinis atlyginimas Azerbaidžane (1 035 Lt), ieškovės amžius ir sveikatos būklė neriboja jos galimybių užsidirbti pragyvenimui ar pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, kad dėl nepilnamečio sūnaus sveikatos būklės jos įsidarbinimo galimybės yra ribotos.

Atsižvelgtina į aplinkybę, kad šalių santuoka truko neilgai (dvejus metus), teismo sprendimu nustatyta, kad nei vienas sutuoktinių nenorėjo išsaugoti šeimos ir gyventi kartu, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Aplinkybė, kad ieškovė sukūrusi šeimą atvyko gyventi į Lietuvą ir tokiu būdu prarado galimybę įgyti tinkamą išsilavinimą, susirasti geresnį darbą gimtojoje šalyje, nesudaro pagrindo priteisti jai išlaikymą iš atsakovo, nes įvertinus ieškovės turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovei racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai.

Dėl turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo

Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindas. Dalijant bendrą sutuoktinių turtą teisme, laikomasi tam tikros turto padalijimo eilės tvarkos. Bendro turto padalijimo procesas susideda iš kelių etapų. Visų pirma teismas turi nustatyti, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, o kuris – asmeninė kiekvieno nuosavybė (CK 3.118 str. 1 d.). Atribojus bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą, paaiškėja dalytinas bendras sutuoktinių turtas. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).

Pirmosios instancijos teismas atsakovui priteisė santuokos metu įgytus teismo sprendime nurodytus kilnojamuosius daiktus, ieškovei už šiuos daiktus priteisiant 10 000 Lt kompensaciją. Atsakovas nurodo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje santuokos metu įgyto turto tikroji vertė yra 4 500 Lt, ieškovės manymu – 42 930 Lt. Šalims nepateikus visų įrodymų apie turto vertę (atsakovas pateikia tik dalies turto vertę pagrindžiančius įrodymus, t. 1, b. l. 81–83), teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir nustatė, kad visų daiktų vertė yra 20 000 Lt. Manytina, kad toks turto padalijimas užtikrino sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą, atitiko proporcingumo principą bei maksimaliai eliminavo galimybę šalių poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.

Atsakovas taip pat nurodo, kad turto dalis, kuri buvo priteista atsakovui (komoda, skalbimo mašina, dušo kabina, kavos virimo aparatas, šviestuvai, stalinės lempos, akumuliatorinis atsuktuvas) yra įgyti iki santuokos, todėl šis turtas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo manymu ši aplinkybė, taip pat aplinkybė, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, lėmė neteisingą dalytino turto balanso sudarymą ir nepagrįstą kompensacijos dydžio nustatymą. Iš teismo sprendimo matyti, kad iš nurodytų daiktų į dalytino turto masę buvo įtrauktas tik kavos virimo aparatas (byloje nėra duomenų, kad kavos virimo aparatas buvo įgytas iki santuokos sudarymo), kilnojamojo turto vertė šalims nepateikus pakankamai įrodymų nustatyta remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles nustatydamas dalytino turto masę ir priteisdamas ieškovei 10 000 Lt dydžio kompensaciją už atsakovui tenkantį turtą (CK 3.127 str. 3 d., CPK 185 str.).

Dėl kitų ieškovės reikalavimų

Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame santuokos metu gyveno šalys, priklauso atsakovo tėvams.

Ieškovė byloje įrodinėja, kad už atliktus remonto darbus atsakovo motinai priklausančiame bute iš bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų buvo sumokėta 69 056 Lt suma, namo įrengimui – 103 584 Lt, todėl mano, kad ieškovei ½ šių sumų (86 320 Lt) turi būti priteista iš atsakovo. Mano, kad byloje yra įrodymų apie tai, kad kartu su atsakovu rūpinosi namo statyba ir buto remontu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė, prašydama priteisti kompensaciją už atliktus remonto darbus, jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes nepateikia (CPK 178 str.), atsakovas neigia, jog santuokos metu buvo atliekami buto remonto ar namo statybos darbai ir naudojamos bendros sutuoktinių lėšos. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, (t. 1, b. l. 84–139) taip pat nepatvirtina, jog santuokos metu buto remontui ar namo statybai buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos ir, kad šalys siekė sukurti ir įgyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.87, 3.88 str. 2 d.). Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ant statybos medžiagų pirkimo kvitų yra jos rašyta, kokios medžiagos buvo pirktos (t. 1, b. l. 128), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buto remontui ar namo statybai buvo naudojamos bendros lėšos, nes ieškovės nurodytos prekės buvo pirktos iki santuokos sudarymo, atsakovas gaudavo pakankamai dideles pajamas iš savo darbinės veiklos, todėl yra pagrindo tikėti, kad tai buvo atsakovo asmeninės lėšos (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). Be to, teismas neturi galimybės nustatyti, ar ieškovės nurodyti įrašai pirkimo kvituose buvo padaryti ieškovės ar kito asmens.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-03 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.