Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 75.6.1.; 75.8.; 77.4.2.; 77.4.3.; 77.7.; 78.2.1.; 99.5.; 116.1.; 125.2.

2012 m. sausio 3 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei, ieškovei E. A., jos atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovo atstovui Gediminui Žliobai, išvadą teikiančios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. A. (E. A.) ieškinį atsakovui V. L. (V. L.), išvadą teikiančiai institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė E. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, įregistruotą 2009 m. vasario 28 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 144), nustatyti nepilnamečio sūnaus L. R. (L. R.), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 3.500,00 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, 28.000,00 išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą priteisti ieškovei 1.500,00 Lt išlaikymo, 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų – 34.528,00 Lt, atsakovo naudai namo statybai panaudotų ½ piniginių lėšų – 51.792,00 Lt, padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant 21.465,00 Lt kompensacijos, 20.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę - Abrashkina, atsakovui - Leonov. Nurodo, kad su atsakovu susipažino Baku, nuo 2004 m. pradėjo gyventi kartu, iki sudarant santuoką 2005-03-04 gimė sūnus, atsakovas pripažino tėvystę. Atsakovei gavus laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, ji atvyko ir šalys susituokė. Santuokoje vedė bendrą ūkį, gyveno atsakovo mamai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), kurį suremontavo iš esmės, nusipirko naujus baldus, buitinę techniką. 2009-02-28 atsakovui Nordea Bank Finland Plc suteikė paskolą, iš kurios 30.000,00 EUR buvo panaudota namo įrengimui. Nuo 2010 m. birželio mėnesio, šalys nebegyvena kartu, kadangi atsakovas gyvena su kita moterimi. Nurodė, kad nepilnamečio sūnaus auklėjimu, išlaikymu rūpinasi viena ieškovė. Nurodė, kad sūnus turi atramos ir judėjimo aparato deformaciją, būtinas pastovus lankymasis pas gydytojus, mankšta, speciali avalynė. Taip pat vaikas lanko teatrus, koncertus, atostogų stovyklas ir kt. Nurodo, kad atsakovas dirba užsienio kompanijoje, kur jo darbo užmokestis per du mėnesius sudaro 15.000,00 EUR, tačiau jau daugiau kaip pusę metų atsakovas šeimai išlaikymo neteikia. Mano, kad iki santuokos sudarymo atsakovo prievolė bankui yra asmeninė. Nurodo, kad neturėdama leidimo dirbti ir nemokėdama lietuvių kalbos atsakovė niekur negalėjo dirbti.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti. Nesutinka, kad santuoka yra nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį atsakovė su sūnumi išvyko į Baku aplankyti artimų giminaičių ir grįžo tik 2011-01-15 be sūnaus. Anot atsakovo, ieškovė buvo suplanavusi palikti šeimą, susirinko iš buto daiktus ir nieko nepaaiškinusi išsikėlė gyventi pas draugę, bei pareikalavo sumokėti 50.000,00 Lt, kad nesikreiptų į teismą. Nurodo, kad tai atsakovės elgesys leidžia daryti prielaidą, kad ji neištikima. Nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, nurodo, kad ji nesudaro sąlygų dalyvauti vaiko auklėjime bei rūpintis juo, kadangi jinai su vaiku šiuo metu gyvena Baku. Nurodo, kad darbo sutartis su užsienio firma, kurioje dirbo atsakovas, yra nutraukta. Nesutinka su ieškovės nurodytu turto padalijimu, teigia, kad turto vertės yra išpūstos ir nepagrįstos, atsakovas norėtų, kad kilnojamasis turtas būtų priteistas ieškovei, o atsakovui 2.250,00 Lt kompensacija. Remontas buvo daromas iš asmeninių lėšų. Kreditas bankui grąžinamas iš asmeninių atsakovo lėšų, namo apdailos darbai atlikti iki santuokos, kuriuos apmokėjo atsakovas. Teigia, kad nėra pagrindo ieškovei priteisti išlaikymo, be to jos materialinė padėtis nėra bloga. Teigia, kad siekia susitaikymo su ieškove ir pats aktyviais veiksmais stengiasi išsaugoti santykius, tačiau ieškovė nenori su juo bendrauti, ignoruoja.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas ir automobilis, kuriuos ieškovė įgijo iki santuokos sudarymo. Kadangi bute reikalinga atlikti remontą, ieškovė su sūnumi gyvena pas mamą. Nurodė, kad atsakovas nepareiškė noro bendrauti su vaiku, neskambino. Teigia, jog sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaiku, tačiau nenori, kad išsivežtų jį į Lietuvą. Susitaikyti galimybės nebėra. Nurodė, kad vaiko išlaikymui išleidžia 1.000,00 EUR per mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad dirba restorane kasininke (nepilną darbo dieną – 4 valandas) ir gauna apie 230,00 EUR per mėnesį. Nurodė, kad dėl blogo atsakovo elgesio patyrė persileidimą. Nurodė, kad ieškovės žiniomis, jos sutuoktinis dirba naftos perdirbimo kompanijoje. Paaiškino, kad santuokos metu buvo atlikti visi pagrindiniai namo ir buto remonto darbai. Nurodo, kad klausimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku, neturėtų būti sprendžiamas, nes ieškovė nedraudžia tėvui matytis su sūnumi. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas nėra kaltas dėl santuokos iširimo, ieškovės elgesys, taip pat leidžia teigti, kad buvo jos kaltės. Atsakovas nevarė jos iš namų. Paaiškino, kad sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti gyvenamąją vaiko vietą su mama, tačiau nori, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka, nori atsivežti vaiką į Lietuvą. Nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti po 400 Lt išlaikymą vaikui, o tai kad anksčiau jo neteikė, lėmė susiklosčiusios aplinkybės: darbo netekimas, paskola bankui. Atsakovas šiuo metu išvykęs į darbą bandomajam laikotarpiui. Nurodė, jog anksčiau atsakovo darbo užmokestis buvo apie 10.000,00 EUR per mėnesį. Teigia, kad ieškovė yra darbinga, sveika, turi darbą, todėl prašymas priteisti išlaikymą yra nepagrįstas, taip pat ieškovė neįrodė neturtinės žalos buvimą. Jeigu ieškovė nenori pasiimti santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų, atsakovas sutinka juos pasiimti sau ir sumokėti 2.250,00 Lt kompensaciją. Tai, kad atsakovas turi kitą moterį yra prasimanymas. Su vaiku 2011 m. buvo susitikęs du kartus, nes ieškovė vengė bendravimo, neatsiliepė į skambučius.

Išvadą teikiančios institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su mama, nes vaikas mažas, o mama tinkamai atlieka pareigas, tuo tarpu tėvas dažnai važinėja į užsienį, todėl tokių galimybių prižiūrėti vaiko neturėtų, be to, ginčo dėl šio reikalavimo tarp šalių nėra. Pritaria ieškovės reikalavimui priteisti prašomą išlaikymo vaikui sumą. Nurodo, kad atsakovas galėtų vaiką lankyti kasdien nuo 17.00 val. iki 21.00 val., vaiko gyvenamojoje vietoje, jei vaikas vyktų į Lietuvą, jį turėtų lydėti mama (2 t. b.l.59).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė 2009 m. vasario 28 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 144) (1. t. b.l. 13). Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko L. R., gim. 2005-01-13, tėvai(1 t. b.l. 14). 2009-06-26 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo komisariato Migracijos skyriaus pasų poskyrio sprendimu R. L. pripažintas LR piliečiu (1 t. b.l. 29). Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei ieškovės paaiškinimo, pateiktų pažymų apie turimą turtą nustatyta, kad ieškovė santuokos metu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, tačiau Azerbaidžiane ieškovei nuosavybės teise priklauso butas ir automobilis ( 1 t. b.l. 31). V. L. vardu yra įregistruota transporto priemonė Syland A600/2, v/n CT231, nekilnojamojo turto atsakovas neturi (1 t. b.l. 33). Atsakovas su banku Nordea Bank Finland Plc 2008-02-12 sudarė sutartį, kurios pagrindu bankas išdavė 231696 Lt kreditą (b.l. 66-76). VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis laikotarpiu nuo 2009-02-28 iki 2011-11-28 atsakovas nebuvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (b. l. 24). Atsakovo atstovo paaiškinimais atsakovas anksčiau uždirbdavo apie 10.000 Eur (34.528,00 Lt) per mėnesį (2 t. b.l. 58). Ieškovė dirbdama ne pilną darbo dieną A. B. mieste kasininke uždirba 230,00 Eur per mėnesį, papildomai dirbama kitus atsitiktinius darbus uždirba dar 300,00 Eur per mėnesį, iš viso per mėnesį uždirba apie 530 EUR (apie 1.830,00 Lt) per mėnesį, Azerbaidžiane vidutinis mėnesinis atlyginimas yra apie 300 Eur (1035,00 Lt) (2 t. b.l. 55-57).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnis). Šiuo atveju 2011-06-01 teismui nutartimi skyrus tokį terminą susitaikyti, buvo gautas prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą (b.l. 157). Konstatuotina, kad abu sutuoktiniai yra tvirtai apsisprendę santuoką nutraukti, sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus negyvena kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė E. A. nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neatlieka savo, kaip sutuoktinio pareigų – neteikia moralinės ir materialinės paramos, taip pat atsakovas gyvena su kita moterimi. CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas nevykdo sutuoktinio pareigų, turi kitą moterį, konfliktuoja. Pažymėtina, jog ieškovė pati išvyko su sūnumi gyventi į Baku ir ilgą laiką nebendravo su sutuoktiniu. Tai leidžia teismui manyti, jog sutuoktiniai abu pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Kartu pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Šalys viena kitą kaltina dėl santuokos iširimo ir bylos nagrinėjimo metu nė viena iš šalių nerodė jokios iniciatyvos dėl santuokos išsaugojimo. Teismo vertinimu, šalių skirtingas požiūris į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimas priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko interesų patvirtina, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigą išsaugoti šeimą, ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pripažinus, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė neturi teisės reikalauti iš sutuoktinio neturtinės žalos, susijusios su santuokos iširimu, atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio vaikio gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.62, 3.59 straipsniai). Sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką V. L., gimusį 2005 m. sausio 13 d. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys sutinka, jog vaikas gyventų su mama, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, netrukdant atsakovui matytis, bendrauti su vaikau ir rūpintis jo auklėjimu. Atsakovas tuo klausimu nuomonės nepareiškė, o vaiko teisių apsaugos institucija davė išvadą, jog ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris šiuo metu yra 800 litų. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Duomenų apie tai, kad atsakovas vykdytų pareigą teikti savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą byloje nėra. Ieškovė nurodė, kad vaikas gyvena kartu su ieškove, ji viena išlaiko nepilnametį vaiką, išleisdama per mėnesį vidutiniškai apie 1000 EUR (1 t. b.l. 5). Tačiau ieškovė prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo po 3.500,00 Lt išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Atsakovas prašo priteisti 400,00 Lt per mėnesį. Vaiko teisių apsaugos institucija davė išvadą, kad 3.500,00 Lt išlaikymo dydis pagrįstas. Pažymėtina, jog ieškovė pati nurodydama nepilnamečiui vaikui skiriamų lėšų sumą, prašo visą šią anot jos vaikui skiriamų lėšų sumą priteisti tik iš atsakovo ir tokio dydžio prašomą sumą motyvuoja ne vaiko poreikiais, o tik vaiko tėvo pajamomis. Teismo nuomone, nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. I. Kazlauskienė, bylos Nr. 3K-3-306/2005; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. Klimauskienė v. A. Botyrius, byla Nr. 3K-3-189/2009). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog nepilnametis R. L. turi išskirtinių poreikių, yra sergantis ir pan. Nors ieškovė nurodė, jog nepilnametis vaikas turi atramos ir judėjimo aparato deformacijų, tačiau šią ir kitas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Pažymėtina, jog byla nagrinėjama pakankamai ilgą laiką, beveik vienerius metus, tačiau ieškovė nesugebėjo pateikti tiek nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, išlaikymui reikalingą pinigų sumą, turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, Todėl, teismas, vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos principu, siekdamas užkirsti kelią bylos vilkinimui, vadovaujasi byloje esančiais ir iš Lietuvos Respublikos registrų gautais duomenimis bei šalių paaiškinimais (2 t. b.l. 59). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas byloje aplinkybes, į tai, kad vaikas šiuo metu gyvena Azerbaidžiane, kur vidutinis mėnesinis atlyginimas yra apie 1035,00 Lt, į vaiko interesus, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas įvertinęs ieškovės, atsakovo paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių jos nurodytas vaiko poreikiams tenkinti būtinas išlaidas laiko, jog ieškovės nurodytos tam tikros sumos būtinos skirti vaiko išlaikymui kas mėnesį yra per didelės, todėl daro išvadą, jog, atsižvelgiant į vaiko tėvų turtinę padėtį, tokio amžiaus ir sveikatos vaiko poreikiams tenkinti į mėnesį būtina skirti apie 1.400,00 Lt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis numato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Preziumuojama, kad abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti vaikus. Vertinant kiekvienos iš šalių turtinę padėtį, atsižvelgiama į jų gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis bei turimą registruotiną turtą. Nors byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šioje byloje yra pasyvus, t. y. neteikia jokių atsikirtimų į ieškovės reikalavimus, nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis ir turimą turtą, tik posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino apie anksčiau gautą darbo užmokestį (2 t. b.l. 58), teismas remiasi ieškovės ir atsakovo atstovo paaiškinimais. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2004-04-19 Nr. 3K-3-286/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010 ir kt.). Todėl teismas daro išvadą, kad abu vaiko tėvai yra sveiki ir darbingi, ieškovė ir atsakovas jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi (1 t. b.l. 31, 32), duomenų apie atsakovo ir ieškovės kitus išlaikomus asmenis byloje nėra. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą, protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, laikytina, kad atsakovas turi galimybę teikti didesnę vaiko išlaikymui skiriamą lėšų dalį negu ieškovė, todėl ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 900,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į vaikui priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, iš dalies tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – iš atsakovo atitinkamai priteistina 7.200,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 str.). Atsakovas neginčija, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio kartu su vaiku negyvena ir neteikia išlaikymo (1 t. b.l. 54). Ieškovė skirtina vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Pagal CK 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Ieškovė ieškinyje ir atsakovas atsiliepime į ieškinį reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nustatymo byloje nepareiškė. Bylos nagrinėjimo metu ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais iš esmės nebuvo. Ieškovė teismo posėdžio paaiškino, jog netrukdo ir ateityje netrukdys atsakovui bendrauti su vaiku (2 t. b.l. 56), todėl šis klausimas šiuo metu nespręstinas. Tačiau teismas pažymi, kad šalims išlieka teisė ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į tesimą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nustatymo.

Dėl ieškovės išlaikymo

LR Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

Santuoka sukuria santuokines teises ir pareigas, tarp kurių yra pareiga sutuoktiniams vienas kitą remti (CK 3.27 str.). Ši nuostata reiškia, kad teisė į išlaikymą atsiranda iš santuokos sudarymo ir ginama iki santuokos pasibaigimo, jeigu sutuoktiniai, susitardami dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl teisės į išlaikymą nesutaria kitaip arba teismas pagal vieno iš sutuoktinio ieškinį nenusprendžia kitaip (CK 3.72 str. 1 d., 3.51 str. 2 d., 3.56 str. 2 d.). Teisės į išlaikymą atsiradimui būtina nustatyti tokio išlaikymo reikalingumą. Šį reikalingumą patvirtinančios aplinkybės turi atsirasti esant santuokai, o tam tikriems faktams, kurie nulemtų buvusio sutuoktinio išlaikymo reikalingumą, įvykus po santuokos nutraukimo, tokie faktai nesuponuoja pareigos kitam buvusiam sutuoktiniui išlaikyti buvusį vyrą (žmoną). Akivaizdu, kad iš santuokos atsiradusi pareiga remti sutuoktinį pasibaigia po santuokos nutraukimo, jeigu tokio rėmimo reikalingumas neiškilo gyvenant santuokoje. Teisės normos nustato teisės į išlaikymą atsiradimo pagrindus ir tos teisės įgyvendinimo tvarką. Reikalauti išlaikymo galima esant santuokoje, taip pat ją nutraukiant (CK 3.53 str. 3 d.), ar ją pripažįstant negaliojančia (CK 3.47 str.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovė E. A. yra nedarbinga ar turinti nors menkiausių sveikatos sutrikimų ar dėl amžiaus ar kitų priežasčių apribota jos galimybė dirbti. Nors atsakovas pagal turtinę padėtį turi šiek tiek geresnes galimybes save išlaikyti ir apsirūpinti, naudojant šį turtą, tačiau, kaip minėta, ieškovės amžius ir sveikatos būklė neriboja jos galimybę užsidirbti pragyvenimui ar pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Todėl teismui nenustačius, kad ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos nėra pakankamos visiškai save išlaikyti, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl jos išlaikymo, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl turto padalinimo

Civilinio kodekso 3.116 str. 1 dalis nustato, kad jungtine santuokine nuosavybe įgytą turtą dalinti galima vieno sutuoktinio reikalavimu tiek susituokusiems, tiek santuoką nutraukusiems. Dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę visų pirma nustatomas visas dalinamas turtas (Civilinio kodekso 3.118 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, sudaromas turto balansas. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, o jeigu iš bendro turto vykdytinų prievolių terminas dar nesuėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto masė mažinama šių prievolių (skolų) suma (Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 2 dalis).

Pagal paskutinius teismo priimtus procesinius dokumentus (t. 1, b.l. 3, 53), nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (t. 1, b.l. 31, 32) nustatyta, kad santuokoje gyvendamos šalys nekilnojamojo turto neįgijo. Šalys santuokos metu įgijo transporto priemonę – automobilinę priekabą Syland valst. Nr. CT231 (1 t. b.l. 33). Kitas turtas - svetainės baldai: žurnalinis staliukas, pietų stalas ir keturios kėdės, televizorius, televizoriaus staliukas, DVD grotuvas; miegamojo baldai: lova ir lovos čiužinys, spinta; tekstilės gaminiai: užuolaidos, patalynė (septyni komplektai), antklodės (du vienetai), pagalvės (keturi vienetai), staltiesės (du vienetai), vonios rankšluosčiai (dvidešimt vienetų), staltiesės (du vienetai), pledai (du vienetai); baldai: bambukines kėdes, minkštos kėdės(pufai), drabužių laikiklis, skalbimo mašina, navigacinė įranga, fotoaparatas, šaldytuvas, dušo kabina, svarstyklės, kojų masažuoklis, treniruoklis nugarai ir pilvo presui, elektrinis masažuoklis, indai (lėkštes, puodelius, šaukštus, vazas, dubenėlius, virtuvės puodus; virtuvės įranga: elektrinis mikseris (mėsai), sulčių spaudimo mikseris, trintuvas (blenderis), sulčių spaudėjas, lygintuvas, lyginimo lenta, kavos virimo aparatas, elektrinis arbatinis, fritiūrinis, tosteris, mikseris, plaukų džiovintuvas; vandens siurblys, betono maišytuvas, drėlė, elektrinis pjūklas, kirvis, plaktukas, gulsčiukas.

Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK177 str. 1 d.). Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei atsakovas jokių duomenų apie turimą turtą ir jų vertę nepateikė. Pažymėtina, jog teismas ne kartą šalis buvo įpareigojęs pateikti visus įrodymus, patvirtinančius turtinę padėtį ir jų vertę (1 t. b.l. 142, 152, 2 t. 4) ir ėmėsi priemonių išreikalauti savo iniciatyva galimus įrodymus (CPK 376 str.). Tačiau šalims nepateikus reikalaujamų duomenų ir šalims neturint viso turto Lietuvoje, teismas vadovaujasi byloje esančiais ir iš Lietuvos Respublikos registrų gautais duomenimis bei šalių paaiškinimais. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus paaiškinimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, daro išvadą, jog visų daiktų vertė yra 20.000,00 Lt.

LR CK 3.120 str. 1 d. nustatyta, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai, susiję tik su sutuoktinio asmeniu. Šiame straipsnyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui.

Kadangi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, todėl daiktai, skirti nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti: vaikiškas staliukas „Lego“, dviračio vaikiška kėdute, atitenka ieškovei. Laikytina, kad moteriškas dviratis yra asmeninis ieškovės daiktas, todėl po santuokos nutraukimo šis kilnojamasis daiktas taip pat atitenka ieškovei.

Byloje nustatyta, jog visi kiti išvardinti daiktai yra Lietuvoje, ieškovė nesiruošia jais naudotis ir to neprašo, todėl išvardinti daiktai priteistini atsakovui, ieškovei išmokant 10.000, 00 Lt piniginę kompensacija (CK 1.5 str., CPK 178 str., CPK 185 str.).

Dėl kitų ieškovės reikalavimų

Ieškovė prašo priteisti 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų – 34.528,00 Lt, atsakovo naudai namo statybai panaudotų ½ piniginių lėšų – 51.792,00 Lt.

Byloje nustatyta, kad šalys nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi (1 t. b.l. 31,32). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovo tėvams. Ieškovė, prašydama priteisti kompensaciją už atliktus remonto darbus jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes nepateikia (CPK 178 str.), o atsakovas neigia, jog santuokos metu buvo atliekami buto remonto ar namo statybos darbai ir naudojamos bendros sutuoktinių lėšos. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas išreikalavo iš atsakovo (CPK 135 str. 2 d.) (1 t. b.l. 84-141) taip pat nepatvirtina, jog santuokos metu buvo naudojamos bendros sutuoktinių lėšos buto remontui ar namo statybai ir, kad šalys siekė sukurti ir įgyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise (LR CK 3.87, 3.101 straipsniai, 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-422/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis 3K-3-491/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (LR CPK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė E. A. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 200,00 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, duomenų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė (1 t. b.l. 10, 11, 37). Atsakovas V. L. turėjo 3.500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t. b.l. 150).

Iš byloje pareikštų reikalavimų nustatyta, jog paduodant ieškinį turėjo būti sumokėtas 5.318,00 Lt žyminis mokestis už visus reikalavimus, išskyrus išlaikymo priteisimą. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, dalis ieškovės reikalavimų patenkinta, o dalis atmesta, laikytina, jog yra patenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš viso turi būti atlyginta 50 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš viso turi būti atlyginta 50 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei E. A. iš atsakovo V. L. priteistina 100 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui V. L. iš ieškovės E. A. priteistina 1.750,00 Lt (3500 Lt x 50 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų. Užskaičius šalių vienos kitai mokėtinas sumas, atsakovui V. L. iš ieškovės E. A. priteistina 1.650,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškovė E. A. už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo įstatymo atleista nuo žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iš atsakovo V. L. valstybei priteistinas 540 Lt (900 Lt × 12 mėn. = 10800 Lt + 7200 Lt = 18.000,00 Lt × 3 proc. = 540 Lt) žyminis mokestis, taip pat priteistinas mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl turto padalinimo – 300, 00 Lt, todėl viso iš atsakovo V. L. valstybei priteistina 840,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo susijęs su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, už šį reikalavimą žyminis mokestis iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinas (LR CPK 92, 96 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-11 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui – priteisė iš atsakovo V. L. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. L. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2011-02-11, iki kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje (b. l. 35-36). Įsiteisėjus šiam sprendimui, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 385, 259, 260, 263-268, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2009 m. vasario 28 d. Klaipėdos m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.144, tarp E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. L. (R. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, t.y. ieškove E. A..

Priteisti iš V. L., išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. L., gim. 2005-01-13, periodinėmis išmokomis po 900 Lt (devyni šimtai litų 00 ct) kas mėnesį nuo 2011-02-08 iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti iš atsakovo V. L. 7.200 Lt (septyni tūkstančiai du šimtai litų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui R. L. už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos. Paskirti ieškovę E. A. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko R. L. pinigines lėšas iki jo pilnametystės.

- ieškovei E. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti vaikišką staliuką „Lego“, moterišką dviratį su vaikiška kėdute.

atsakovui V. L. priteisti kitus santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus: automobilinę priekabą Syland A600/2, v/n CT231, VIN kodas -SU9A0602N9WK11037; svetainės baldus: žurnalinį staliuką, pietų stalą ir keturias kėdes, televizorių, televizoriaus staliuką, DVD grotuvą; miegamojo baldus: lovą ir lovos čiužinį, tekstilės gaminius: užuolaidas, patalynę (septyni komplektai), antklodės (du vienetai), pagalvės (du vienetai), staltiesės (du vienetai), vonios rankšluosčiai (dešimt vienetų), staltiesės (du vienetai), baldus: bambukines kėdes, minkštą kėdę (pufą), drabužių laikiklį, navigacinę įrangą, fotoaparatą, šaldytuvą, svarstykles, kojų masažuoklį, treniruoklį nugarai ir pilvo presui, elektrinį masažuoklį, indus (lėkštes, puodelius, šaukštus, vazas, dubenėlius, virtuvės puodus ; virtuvės įrangą: elektrinį mikserį (mėsai), sulčių spaudimo mikserį, trintuvą (blenderį), sulčių spaudėją, lygintuvą, lyginimo lentą, kavos virimo aparatą, elektrinį arbatinį, fritiūrinį, tosterį, mikserį, plaukų džiovintuvą; daiktus, skirtus namo statybai: vandens siurblį, betono maišytuvą, drėlę, elektrinį pjūklą, kirvius, plaktukus, gulsčiukus, ieškovei E. A. už šiuos daiktus priteisiant 10.000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų 00 ct) kompensaciją.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes Leonovas (Leonov), Abrashkina.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-11 nutartimi dėl laikino nepilnamečio R. L. išlaikymo.

Priteisti iš ieškovės E. A. atsakovui V. L. 1.650,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. L. 840,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.