Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-1498-839/2017 pagal pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys Swedbank, AB, D. J., A. B. įmonė „Namudė“ veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. Z. prašė: 1) paskelbti neįvykusiomis antrąsias pakartotines pareiškėjui V. Z. priklausančio turto - buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytines Nr. (duomenys neskelbtini); 2) paskirti pakartotinę pareiškėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui atitinkančiam teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą; 3) nusišalinti antstolei A. M. nuo vykdomosios bylos, kurioje ji vykdo išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio turto. Nurodė, kad pareiškėjui ir D. J. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 1 dienai vertė buvo 14 500 Eur. Tačiau butas parduotas už mažesnę nei rinkos kaina, t.y. tik už 12000 Eur. Turto vertinimą atlikęs turto vertintojas nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, todėl neturėjo teisės atlikti turto vertinimo ekspertizės. Turtas buvo pardavinėjamas vadovaujantis daugiau nei prieš metus atliktu turto vertinimu, todėl antstolė parduodama butą iš varžytinių 2017 m. turėjo iš naujo atlikti turto vertinimą. Juolab, kad viešojo registro duomenimis 2017 m. sausio 1 dienai šio turto vertė buvo 14500 Eur. Pareiškėjui kilo abejonių dėl antstolės šališkumo ir suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi, nes ji dėl neaiškių priežasčių siekė kuo greičiau skolininko turtą parduoti pernelyg žema kaina atitinkamiems pirkėjams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės A. M. veiksmų ir prašymą dėl antstolės nusišalinimo nuo vykdomosios bylos atmetė.Teismas nurodė, kad antstolė patvarkyme dėl areštuoto turto vertės išaiškino teisę dėl turto įkainojimo reikšti prieštaravimus, tačiau nei vienas iš skolininkų neginčijo nustatyto parduodamo turto įkainojimo, taip pat nepasiūlė ir areštuoto turto pirkėjų, neprieštaravo dėl ekspertizės pavedimo atlikti UAB „Verslavita“. Todėl teismas laikė, kad su tokiu turto vertės nustatymu skolininkai sutiko. Be to, turtas buvo parduotas už didesnę sumą nei buvo įvertintas, todėl pareiškėjo teiginys, kad turtas buvo parduotas už mažesnę vertę nei rinkos vertė, nėra pakankamai pagrįstas. Teismas sprendė, kad pagrindo skirti pareiškėjo pageidaujamą pakartotinę jo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) m., rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nėra.Teismas pasisakė, kad antstolės A. M. veiksmai dėl pareiškėjo ginčijamų varžytinių ir areštuoto turto vertės nustatymo yra teisėti ir pagrįsti, įstatymo nustatytų pagrindų nusišalinti antstolei nuo vykdomosios bylos nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu V. Z. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017-06-26 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad Turto vertės nustatymo procedūra antstolės A. M. vykdomojoje byloje buvo atlikta netinkamai, turto vertintojui neatitinkant eksperto reikalavimų (turto vertintojas neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą) turtą pardavinėjant 2017 m., kai vertė nustatyta 2016 m., dėl ko turto pardavimas iš varžytinių turėtų būti pripažintas neteisėtu. Teigia, kad teismas nagrinėdamas skundą buvo formalus, nevykdė pareigos būti aktyviam, netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, kad turtas įvertintas tinkamai. Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, susijusią su ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimu bei Turto vertinimo priežiūros tarnybos išaiškinimus, kurie jo įsitikinimu atsižvelgus į tai, kad UAB „Verslavita“ nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patvirtina, kad turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta netinkamo eksperto. O antstolė pavesdama vertinti turtą tokiam turto vertintojui elgėsi neprofesionaliai ir turto vertės nustatymo procesas ginčo vykdomojoje byloje atliktas netinkamai. Atkreipia dėmesį, kad turtas iš varžytinių buvo pardavinėjamas 2017 m. balandį, kai UAB „Verslavita“ jo vertę nustatinėjo 2015 m. gruodį. Be to, pagal VĮ Registrų centras duomenis, pareiškėjo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2017 m. sausio 1 d. yra 14 500 Eur, t.y. skiriasi nuo atlikto vertinimo. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė: pareiškėjo V. Z. atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje palikti galioti; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui skirti 600 Eur baudą. Nurodė, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad vykdymo procese turtą turi įvertinti teismo ekspertas yra nepagrįstas. Mano, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad antstolė jokių pažeidimų vykdomojoje byloje neatliko ir pareiškėjui priklausančio turto vertinimas atliktas tinkamai. Teigia, kad pareiškėjas vilkindamas turto pardavimą jau antrą kartą teikia skundą dėl antstolio veiksmų. Skundus, prieštaravimus dėl parduodamo turto rinkos vertės teikia ne CPK nustatytu terminu, o tik tuomet, kai įvyksta varžytinės ir antstoliui atsiranda pareiga surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Tokius pareiškėjo veiksmus suinteresuotas asmuo laiko piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nustatyta, kad antstolė A. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtą vykdyti pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro 2015 m. rugsėjo 28 d. vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise V. Z. ir D. Z. realizavimo priverstine tvarka, parduodant iš varžytinių (vykd. b.l.2-10). Skolinio įsipareigojimo suma - 27525,90 Eur. CPK 759 straipsnio tvarka prie antstolės A. M. vykdomo išieškojimo iš V. Z. 2017 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. S-17-73-1224 prisijungė antstolė A. V. (vykd. b.l.166-167). Antstolė A. M. 2015 m. gruodžio 2 d. patvarkymu Nr. (0104/15/01512)-SD-16046 paskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę V. Z. ir D. J. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurią pavedė atlikti UAB „Verslavita“ (vykd. b. l. 36-37).2015 m. gruodžio 29 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015 m. gruodžio 10 dienai nustatyta 11 000 Eur. 2016 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl areštuotino turto vertės nustatymo (vykd.b.l. 47-46) antstolė minėtą butą įvertino 11 000 Eur. 2016 m. kovo 21 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo skolininkus, kad 2016 m. kovo 15 d. paskelbtos skolininkams nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto, kurio vertė nustatyta 11000 Eur varžytinės, kurios vyksta elektroniniu būdu ir pradinė turto pardavimo kaina 8800 Eur, kas sudaro 80 procentų nustatytos turto vertės (vykd.b. l. 69-68). Kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, jos 2016 m. balandžio 15 d. paskelbtos neįvykusiomis (vykd b.l. 77). 2016 m. gegužės 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė išieškotoją ir skolininkus informavo apie antrųjų varžytinių eigą ir nurodė, kad pradinė turto pardavimo kaina yra 6600 Eur, kas sudaro 60 procentų nuo nustatytos turto vertės (vyk. b.l. 89-90)2016 m. birželio 3 d. varžytines laimėjusiam asmeniui nesumokėjus jo pasiūlytos maksimalios sumos, antstolė paskelbė varžytines neįvykusiomis (vykd b.l. 113-115). 2017 m. kovo 29 d. antstolė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė antrąsias skolininkų turto varžytines ir nustatė, kad pradinė turto pardavimo kaina yra 6600 Eur, kas sudaro 60 procentų nuo nustatytos turto vertės (vykd. b.l. 155-156). 2017 m. balandžio 28 d. varžytines laimėjo A. B. įmonė „Namudė“ pasiūliusi 12000 Eur (vykd.b.l. 167-168). CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Nagrinėjamu atveju skolininkas prieštarauja dėl antstolės nustatytos turto vertės. 2015 m. gruodžio 2 d. antstolė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę V. Z. ir D. J. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Jokių prieštaravimų nei vienas iš skolininkų nustatytais terminais dėl vertintojo ar turto vertės nepareiškė. Įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-196-544/2017, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl toje pačioje vykdomojoje byloje vykdomų anstolės veiksmų, taip pat konstatuota, kad byloje nėra, o ir pats pareiškėjas nenurodė, jog, nesutikdamas su nustatyta areštuotino turto verte, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų ar skundęs antstolės patvarkymą Nr. SD-362 ( Dėl areštuoto turto vertės nustatymo). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui priklausantis turtas buvo įvertintas remiantis turto vertintojo UAB „Verslavita“ vieno kambario buto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad ši bendrovė neturi tinkamos kvalifikacijos turto vertinimo ekspertizei atlikti, nes nėra įrašyta į LR Teisingumo ministerijos tvirtinamą teismo ekspertų sąrašą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas numato, kad turto arba verslo vertinimo įmonė yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialai, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi turto arba verslo vertinimo veikla, o turto arba verslo vertintojas - Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, vertinantis turtą arba verslą, turintis turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą – turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą LR Vyriausybės įgaliotos atlikti įstaigos fiziniam asmeniui išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama jo, kaip tam tikros srities turto arba verslo vertintojo, kvalifikacija (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 14, 17, 18 dalys).Taigi, teisės aktuose antstoliui nėra nustatytos pareigos vadovautis tik ekspertinių įstaigų ar ekspertą skirti tik iš LR Teisingumo ministerijos patvirtinto teismo ekspertų sąrašo, o pagrindo konstatuoti, kad UAB „Verslavita“ neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, nėra. UAB „Verslavita“ yra pateikusi Turto vertinimo priežiūros tarnybos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinantį, kad ši bendrovė yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, kaip ir konkrečiai vertinimą atlikęs O. I., pateikęs savo turto vertintojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nei kreipdamasis į apylinkės teismą, nei atskiruoju skundu apeliantas nepateikė iš esmės jokių duomenų, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Tai, kad aptariamo turto vertė buvo nustatyta daugiau nei prieš vienerius metus iki antrųjų varžytinių paskelbimo, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nekilnojamojo turto rinkoje įvyko tokie pokyčiai dėl ko būtų esmingai pakitusi skolininko nekilnojamojo turto vertė. Apeliantas nepaneigė, kad byloje esančiame UAB „Verslavita” atliktos ekspertizės akte areštuoto turto vertė neatitinka rinkos kainų. Tai, kad turto vertinimo, atlikto kvalifikuoto ir tam teisę turinčio asmens, kaina skiriasi nuo VĮ „Registrų centras” nustatytosios, nėra pagrindas abejoti dėl jos pagrįstumo. Pirmiausia, UAB „Verslavita” vertinimas atliktas individualiai, vietoje apžiūrint skolininkų turtą, atsižvelgiant į jo ypatybes ir esamą būklę, t.y. yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo būdu ir yra tik preliminari turto kaina, neatsižvelgiant į vertinamo objekto ypatumus, kuriuos gali įvertinti tik ekspertas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nagrinėjamu atveju, sutiktina tiek su antstolės, tiek su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra pagrindo abejoti atliktu UAB „Verslavita” vertinimu ir nustatyta kaina. Antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Priverstinis vykdytino dokumento vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, taip pat kitų turtinių teisių suvaržymų, tačiau sprendimui įvykdyti būtinų ir laikantis CPK bei kitų teisės aktų reikalavimų laikymasis atliekant vykdymo veiksmus nereiškia, kad antstolis yra šališkas ar peržengia savo kompetencijos ribas. Todėl argumentai dėl antstolės neprofesionalumo atliekant vykdymo veiksmus yra atmestini kaip nepagrįsti.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, kurie buvo reikšmingi civilinėje byloje nagrinėjamu klausimu, detaliai pasisakė dėl reikalavimo teisinio ir faktinio pagrindo, dėl to padarė pagrįstas ir išsamias išvadas t.y. visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašė skirti pareiškėjui 600 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, išieškojimo vilkinimą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (CPK 95 straipsnis). Apeliantas nesutikdamas su antstolės veiksmais pasinaudojo teise, skųsti jos veiksmus teismui bei nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ją apskundė apeliacinės instancijos teismui (CPK 510, 334 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi jis naudojasi civilinio proceso įstatyme suteiktomis teisėmis. O bylos duomenimis nepaneigta, kad pareiškėjas, reikšdamas nors ir nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, buvo sąžiningas, todėl negalima pripažinti jį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis todėl suinteresuoto asmens prašymas skirti baudą netenkinamas.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.