Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-196-544/2017

Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-3-50-01697-2016-2;

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2096-228/2016 dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys: D. J., „(duomenys neskelbtini “, AB ir antstolė A. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Kaip matyti iš pareiškėjo (skolininko) V. Z. atskirojo skundo, jis vertina, kad antstolė A. M. netinkamai vykdė savo pareigą informuoti skolininkus apie vykdomosios bylos eigą, susijusią su turto vertinimu bei varžytynių paskelbimu, todėl padarė eilę pažeidimų ir nepagrįstai paskelbė antrąsias pakartotines varžytynes, o pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus vertina nepagrįstais. CPK 604 straipsnyje numatyta, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje (vykdymo procesas) numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Pagal CPK 644 straipsnį skolininkas privalo: nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus; kviečiamas atvykti pas antstolį; aktyviai domėtis vykdymo eiga; bei atlikti kitas pareigas. CPK 704 straipsnis numato skolininko teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pačiam arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktą pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolė A. M. vykdo 27 525,90 Eur skolos išieškojimą iš skolininkų (įkaito davėjų) V. Z. ir D. Z. (dabartinė pavardė J.) pagal pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro 2015 m. rugsėjo 28 d. vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), realizavimo priverstine tvarka, parduodant iš varžytynių (2 – 10 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). 2015 m. spalio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2015 m. spalio 30 d. antstolė parengė raginimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkai paraginti per 30 dienų įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir sumokėti 27 525,90 Eur skolą bei nurodytas vykdymo išlaidas (11 – 15 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). Raginimas įteiktas skolininkui V. Z. asmeniškai 2015 m. lapkričio 10 d. (17 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas). 2015 m. gruodžio 2 d. antstolė areštavo įkeistą nekilnojamąjį turtą bei priėmė patvarkymus skirti turto ekspertizę, atlikti turto apžiūrą, pareikalavo, kad skolininkai 2015 m. gruodžio 10 d. nuo 10.30 val. iki 11.30 val. būtų adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (28 – 37 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). Skolininkas V. Z. šios registruota siųstos pašto siuntos neatsiėmė pašte, o bendraskolei D. Z. skirta siunta įteikta tinkamai (38 b vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas). Nustatyta, kad įkeisto buto rinkos kainą nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė turto vertinimo ataskaitą. Po to antstolė 2016 m. sausio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriuo skolininkams priklausantį butą, remdamasi turto ekspertizės įvertinimu, įvertino 11 000 Eur. Nustatyta, kad šis patvarkymas, kuriame buvo nurodytos CPK 704, 510 ir 512 straipsnių nuostatos, kartu su ekspertizės akto santraukos kopija skolininkams išsiųstas registruota pašto siunta. Pareiškėjui V. Z. 2016 m. sausio (dienos įteikimo pranešime nesimato) įteikta asmeniškai (48 – 49 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). Atsižvelgiant į 20 punkte nustatytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjams buvo išdėstytos CPK 704 straipsnio nuostatos bei įteiktas patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog antstolė A. M. neinformavo pareiškėjo apie nustatytą nekilnojamojo turto vertę ar nesuteikė pakankamai informacijos apie vykdymo procesą. Pažymėtina, kad pagal CPK 644 straipsnio 4 punkto nuostatas pats skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga. Byloje nėra, o ir pats pareiškėjas nenurodė, jog, nesutikdamas su nustatyta areštuotino turto verte, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų ar skundęs antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkte numatyta, jog pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo devintos valandos nulis minučių iki keturioliktos valandos nulis minučių. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo interneto svetainėje www.evarzytynes.lt momentas. Nagrinėjamoje byloje 2015 m. kovo 15 d. interneto svetainėje www.evarzytines.lt buvo paskelbtos pirmosios skolininkų nekilnojamojo turto varžytynės. Šios varžytynės, priešingai nei nurodo apeliantas, vyko nepažeidžiant virš minėtų teisės aktų nuostatų ir praėjus gerokai daugiau nei 20 dienų nuo 2016 m. sausio 11 d. antstolės priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuoto turto vertės nustatymo bei šio akto įteikimo skolininkams. Kartu reikšminga ir tai, jog 2016 m. kovo 21 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame skolininkus ir išieškotoją informavo apie pirmųjų turto varžytynių elektroniniu būdu paskelbimą, pradinę pardavimo kainą, išaiškinto teisę pateikti skundą dėl turto realizavimo, teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga bei nurodė kitą informaciją. Patvarkymas skolininkams buvo išsiųstas registruota pašto siunta; pareiškėjui V. Z. siunta įteikta asmeniškai 2016 m. kovo 23 d. (66 – 69, 70 – 71 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). Taigi pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku buvo informuotas apie vykstančias turto varžytynes, kitus vykdymo veiksmus ir jam buvo išaiškintos jo teisės vykdymo procese. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios turto pardavimo varžytynės neįvyko, dėl ko 2016 m. balandžio 18 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris adresuotas išieškotojui, skolininkams ir antstolei N. V., kuri 2016 m. balandžio 12 d. patvarkymu prisijungė prie išieškojimo. 2016 m. gegužės 4 d. interneto svetainėje www.evarzytines.lt paskelbtos skolininkų nekilnojamojo turto varžytynės. 2016 m. gegužės 11 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame skolininkus, išieškotoją ir antstolę N. V. informavo apie antrųjų turto varžytynių elektroniniu būdu paskelbimą, pradinę turto pardavimo kainą, išaiškinto teisę pateikti skundą dėl turto realizavimo, teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga bei nurodė kitą informaciją (87 – 89 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). Patvarkymas, skirtas skolininkei D. J., buvo įteiktas 2016 m. gegužės 13 d., o registruota pašto siunta siųstas patvarkymas skolininkui V. Z. grąžintas neįteiktas, kadangi adresatas neatsiėmė siuntos pašte (90, 100 – 102 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). 2016 m. liepos 21 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antrąsias varžytynes paskelbė neįvykusiomis, pasiūlė perimti turtą išieškotojui bei nurodė kitą informaciją, o šis patvarkymas buvo adresuotas ir skolininkui V. Z. (113 – 115 vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 23 punkte nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad pagal virš minėto CPK 604 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje (vykdymo procesas) numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, o pareiškėjas V. Z. tiek Utenos rajono apylinkės teismui, tiek antstolei pateiktame skunde pripažino gavęs 2016 m. liepos 21 d. antstolės patvarkymą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog antstolė, vykdydama priverstinį išieškojimą iš skolininkams nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto, tinkamai informavo skolininkus apie vykdymo veiksmus, teikė jiems reikiamą informaciją, išaiškino jų teises ir pareigas, atitinkamų veiksmų apskundimo tvarką ir kitus vykdymo proceso klausimus. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, kad dalis jam siųstų dokumentų nebuvo įteikti. Šiuo atveju reikšminga tai, kad skolininkas V. Z., žinodamas apie jau pakankamai seniai pradėtą ir vykdomą vykdymo procesą bei išieškojimą iš jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, pats nebuvo aktyvus, kaip tai numatyta minėtame CPK 644 straipsnyje, nesidomėjo vykdymo proceso eiga, neatsiiminėjo jam siųstų dokumentų iš pašto, nors suprato (turėjo suprasti), kad tai bus ir antstolės siunčiami patvarkymai bei dokumentai. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog už pareiškėją galėjo pasirašyti koks nors kitas asmuo, kadangi byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti Lietuvos pašto pateiktų duomenų apie įteikimą originalumu bei teisingumu. Tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas, kuris atskirajame skunde taip pat nenurodė ir jokių konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias, vesdama vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), neva pažeidė antstolė. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepagrįstai netyrė dalies byloje esančių svarbių aplinkybių. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, Utenos rajono apylinkės teismas itin išsamiai, detaliai ir objektyviai išnagrinėjo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinėje byloje esančius duomenis bei dėl jų vertinimo pasisakė. Apeliantas tik deklaratyviai, o ne konkrečiai ir detaliai nurodo, kokie konkretūs duomenys, jo vertinimu, yra svarbūs ir pirmosios instancijos teismo nebuvo tirti bei vertinti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir netyrė reikšmingų bylos aplinkybių, taip pat atmeta kaip nepagrįstus.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.