Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. gynėjo advokato Artūro Špilkovo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 243 straipsnį – 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 7 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. A. konfiskuota transporto priemonė – automobilis ,,Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. A. nuteistas už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., būdamas teistas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant jam terminuotą laisvės atėmimą 10 mėnesių bei vadovaujantis BK 68 straipsniu paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus 2022 m. birželio 8 d., ir jam žinant apie tai, t. y. 2022 m. birželio 22 d. buvo pasirašytinai probacijos tarnybos darbuotojo apie tai supažindintas, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: 2024 m. spalio 11 d. apie 16.30 val.(duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį ,,Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą N. R. vardu, kai alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 18.27 val. jam nustatytas 2,15 promilės girtumas.

2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje yra surinkta pakankamai nuteistojo D. A. kaltę, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis D. A. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, veikos baigtos, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas taip pat vertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: nevedęs, dirba pagal verslo liudijimą, charakterizuojamas teigiamai, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, psichologo konsultacijas, anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (keturis kartus už vairavimą, esant neblaiviam), teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų įskaitai nepriklauso.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. A. gynėjo advokato Artūro Špilkovo apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Nuteistojo D. A. gynėjo apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam D. A.. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

8. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-813/2025). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023). Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).

9. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

10. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas D. A. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju D. A. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kadangi skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas galutine subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuteistas už baudžiamojo nusižengimo ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nors aplinkybės, kad nuteistasis D. A. praeityje ne kartą teistas, nėra palankios nuteistajam, tačiau tai neatima galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi praeities teistumų skaičius nėra vienintelis objektyvus kriterijus, lemiantis sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad po skundžiamo nuosprendžio nuteistasis D. A. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. D. A. nusikalstamais veiksmais sunkių pasekmių nesukelta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kas pagrįstai buvo pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, turi įsigijęs žemės ūkio ir miško technikos, augina ir prižiūri naminius gyvūnus, dirba pagal verslo liudijimą, lanko anoniminių alkoholikų grupę, dėl turimos priklausomybės alkoholiui kreipėsi pagalbos pas psichologę. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad D. A. dar gali pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, todėl realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. Sutiktina su gynėju, kad D. A. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes.

12. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metų terminui, įpareigojant D. A. nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, gydytis nuo turimos priklausomybės alkoholiui bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tuo atveju, jei D. A. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo D. A. gynėjo advokato Artūro Špilkovo apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 7 punktu, 10 punktu, D. A. paskirtos galutinės 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. A. įpareigoti neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą) ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.