Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto bankas įgaliotajam atstovui Dainiui Vinciūnui,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Ukmergės rajono savivaldybės administracijos įgaliotajam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, įprastu ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, biudžetinė įstaiga BĮ Ukmergės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Liudytojas pareiškėjo tėvas V. P. teismo posėdyje parodė, kad 1990 m. J. P. jau turėjo butą. Remontavo sandėliuką – išgriovė nereikalingas pertvaras, pakeitė stogo vidinę konstrukciją, sudėjo naują šiferį, įstatė naujas duris, atsivedė elektrą iš kaimynų. Kreipėsi į UAB „Ukmergės butų ūkis“, kad įforminti butui priklausantį sandėliuką. Nebuvo sumokėti pinigai. Sandėliuke buvo laikomi daiktai, įrankiai (el. b. l. 89, 94).

8. Liudytoja nekilnojamojo turto ekspertė B. B. teismo posėdyje parodė, kad apie 1983 m. buvo pakeistas daugiabučio namo kiemo reljefas. Ten žmonės laikė triušius, paukščius. Namas buvo rekonstruotas, o sandėliukus žmonės tvarkėsi patys. P. pasistatė sandėliuką savo jėgomis, lėšomis (dėl šios priežasties už jį nebuvo atskirai mokėta) ir jie visada juo naudojosi. Nebuvo atliktas išsipirkimas. Statybos leidimų nebūdavo, niekas jų neišduodavo. Tiesiog buvo žmonių susitarimas ir pasidalijimas. Derino su UAB „Ukmergės butų ūkis“. Garaže buvo J. P. daiktai, ji turėjo raktą. Buvo pasijungę elektrą, naudojo patalpas kaip dirbtuves (el. b. l. 89, 94).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal CK 4.68 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

10. Vadovaujantis CK 4.69 straipsnio 1 dalimi įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Remiantis CK 4.69 straipsnio 2 dalimi Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

11.1. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

11.2. Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

11.3. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo motina J. P., mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo sandėliuką (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu.

13.1. Byloje yra Nekilnojamojo daikto (pagalbinio ūkio paskirties sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla. Joje nurodyta, be kita ko, kad sandėlio statybos pradžios ir pabaigos metai 1962 (el. b. l. 10–24);

13.2. Byloje yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byla, kurioje yra nurodytas sandėlis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 38–43);

13.3. Butą/Patalpą – Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), J. P. įgijo (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. b. l. 70);

13.4. 1996 m. gegužės 8 d. rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo gyventojai neprieštaravo, kad J. P. nusipirktų sandėliuką, esantį šio daugiabučio namo kieme (el. b. l. 37);

13.5. 1996 m. gegužės 9 d. UAB „Ukmergės butų ūkis“ pažymoje nurodyta, jog UAB „Ukmergės butų ūkis“ neprieštarauja, kad (duomenys neskelbtini), buto gyventoja J. P. nusipirktų sandėliuką, esantį šio namo kieme (el. b. l. 57);

13.6. Iš 2024 m. sausio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad pareiškėjas M. P. paveldėjo J. P. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), automobilį AUDI A4, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visas esamas ir būsimas pinigines lėšas ir įplaukas, esančias AB SEB bankas, priklausančias J. P., ir pensijų kaupimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 29–31);

13.7. Valstybės įmonės Registrų centras 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu nuspręsta prašymą dėl sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenį įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą atmesti, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys 1962 m. pastatyto sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 Senų statinių sąraše (el. b. l. 25–27);

13.8. 2024 m. gruodžio 10 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu išregistruotos M. P. nuosavybės teisės į Butą/Patalpą – Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 70).

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

16. Liudytoja nekilnojamojo turto ekspertė B. B. teismo posėdyje parodė, jog apie 1983 m. buvo pakeistas daugiabučio namo kiemo reljefas. Ten žmonės laikė triušius, paukščius. Namas buvo rekonstruotas, o sandėliukus žmonės tvarkėsi patys (2025 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 50 sek.). P. pasistatė sandėliuką savo jėgomis, lėšomis (dėl šios priežasties už jį nebuvo atskirai mokėta) ir jie visada juo naudojosi (2025 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 30 sek., 44 min. 50 sek.).

17. 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sisteminė 1964 m. CK 153 straipsnio ir 99 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad valstybei priklausantis antraeilis daiktas, susijęs su gyvenamųjų patalpų naudojimu bei tarnavęs bendram gyvenamųjų patalpų gyventojų tikslui, galėjo būti perduotas privačių asmenų nuosavybėn privatizavimo procese pagal teisės aktų (tarp jų ir Butų privatizavimo taisyklių) nuostatas. Tačiau gyvenamojo namo priklausinių perleidimas privatizavimo procese privačion nuosavybėn turėjo būti aptartas privatizavimo dokumentuose atskirai. Tokia išvada neprieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje nurodyta, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jei speciali įstatymo nuostata dėl daiktų specifiškumo nedaro išimties. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso įtvirtintą valstybės nuosavybės disponavimo tvarką, išimtis dėl pagrindinio daikto priklausinio likimo galėjo nustatyti ne tik įstatymai, bet ir norminiai aktai, jei buto privatizavimo sutartimi buvo perduodamas valstybei priklausantis turtas (1964 m. CK 99 straipsnio 1 dalis). Tokią išimtį nurodė Butų privatizavimo taisyklės, pagal kurias pagrindinio daikto priklausinys (pagalbinis pastatas, jo dalis) turėjo būti įkainotas atskirai. Tai leidžia daryti išvadą, kad pagalbinio pastato (jo dalies) įsigijimas turėjo būti atskirai aptartas privatizavimo dokumentuose (tarp jų – privatizavimo sutartyje) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2017).

18. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnį šis įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo–pardavimo tvarką nuomininkams, pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Šio įstatymo 2 straipsnyje buvo nurodyta, kad pirkimo–pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punktas nustatė privatizuojamų objektų, įskaitant gyvenamojo namo, butų, jų priklausinių) įkainojimo tvarką. Šių taisyklių 7 punkto 12 pastraipoje buvo nurodyta, kad privatizuojamo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis, patikslinus jas pagal 1989 metų kainos pataisos koeficientą (1,21), atskaitant nusidėvėjimą ir indeksuojant šių taisyklių 9 punkte nustatyta tvarka.

19. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra įrodymų apie privatizacijos metu sudarytą sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį, atsiskaitymą už sandėlį su valstybe, konstatuoja, jog ginčo sandėlis nebuvo perleistas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka buto įgijėjai J. P..

20. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčo statinys – sandėlis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka buto įgijėjai J. P.. Dėl šios priežasties nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėjo pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268–270, 443, 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo M. P. pareiškimą atmesti.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.