- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-27
- Bylos Nr.
- eB2-2374-657/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Kreditorius
- K. N., kreditoriaus K
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas
dalyvaujant kreditoriui K. N. (K. N.), kreditoriaus K. N. atstovui advokatui Ruslanui Mazurovui (Ruslan Mazurov), atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RPK Construction“ atstovo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Seturas“ įgaliotam asmeniui P. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl kreditoriaus K. N. finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius K. N., bankrutavusiai įmonei pareiškė finansinį reikalavimą ir 2017 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje patikslinęs savo reikalavimo dydį, prašė patvirtinti 6 166,97 Eur kreditorinį reikalavimų, kurį kildina iš negrąžintų paskolų bei skolos už pirktas žaliavas ir medžiagas.
BUAB „RPK Construction“ administratoriaus UAB Seturas“ įgaliotas asmuo P. P. 2017 m. birželio 12 d. pateikė prieštaravimą, nurodydamas, kad sutinka su K. N. trečios eilės finansinio reikalavimo patvirtinimu sutinka tik iš dalies – t. y. sutinka su 5 004,79 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimu, kreditoriaus finansinio reikalavimo 1 164,18 Eur sumai prašė netvirtinti. Administratorius nurodė, kad kasos, banko išrašais patvirtinta, kad įmonės vadovas suteikinėjo paskolas įmonei, dalis jų buvo grąžinta įvairiais mokėjimais, o negrąžintų paskolų likutis sudaro 9 482,59 Lt sumą. Vadovas po kreditorinio reikalavimo pareiškimo pateikė avansinės apyskaitos suvestines už 2012 – 2014 metus, tačiau nepateikė visų 2014 metų avansinėje suvestinėje nurodytas ūkines operacijas patvirtinančių pirminių dokumentų, todėl neįmanoma patikrinti, ar 2014 m. suvestinėje nurodyti įrašai atitinka realias ūkines operacijas ir sandorius, todėl neprieštarauja tos kreditorinio reikalavimo dalies, kuri yra pagrįsta dokumentais patvirtinimui.
Kreditoriaus K. N. finansinis reikalavimas tvirtintinas.
Administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmeniui, kurio reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 5 d.).
Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi UAB „RPK Construction“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Seturas“. Šia nutartimi buvo nustatytas 40 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriams reikalavimams pareikšti. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtintas BUAB „RPK Construction“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Šia nutartimi patvirtintas kreditoriaus K. N. 362,61 Eur finansinis reikalavimas, susijęs su darbo santykiais. 2017 m. liepos 19 d. nutartimi BUAB „RPK Construction“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama bei patvirtintas patikslintas įmonės kreditorių sąrašas.
Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme. Kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų.
Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tokie teismo procesiniai sprendimai UAB „RPK Construction“ bankroto byloje nepriimti, todėl kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai yra galimi.
Nagrinėjamu atveju administratorius ginčija 1 164,18 Eur dalies kreditoriaus K. N. pareikšto trečios eilės finansinio reikalavimo pagrįstumą.
Civiliniame procese galioja rungtyniškumo principas (CPK 12 str.), kas reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.2 straipsnį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.
Byloje esantis 2011 – 2014 metų paskolų sąrašas patvirtina, kad akcininkas suteikinėjo įmonei paskolas, kurių dalis buvo grąžinta, negrąžintų paskolų bendra suma – 2 746,35 Eur (9 482,59 Lt). UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Skirgesa“, UAB „Žaliakalnio žėrutis“ pateikė dokumentus apie 2014 m. su BUAB „RPK Construction“ vykdytas ūkines operacijas, todėl administratorius neprieštarauja ir 2 258,44 Eur kreditorinio reikalavimo sumai, kuri yra pagrįsta avansine apyskaita ir pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Dėl šios finansinio reikalavimo dalies ginčo nėra, administratorius jos patvirtinimui neprieštarauja, todėl ši 5 004,79 Eur suma tvirtintina (CPK 178 str., ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Nustatyta, kad byloje yra pateiktos 2012 – 2014 metų laikotarpio avanso apyskaitos Nr. 2012/06, Nr. 2012/07, Nr. 2012/08, Nr. 2012/09, Nr. 2012/10, Nr. 2012/11, Nr. 2012/12, Nr. 2013, Nr. 2014. Iš avanso apyskaitos Nr. 2014 matyti, kad šiuo laikotarpiu per atskaitingą asmenį buvo atliekami įvairių sumų mokėjimai, yra nurodyti dokumentų numeriai. Aplinkybė, kad Circle K Lietuva, UAB (UAB „Lietuva Statoil“) ir UAB „Lukoil Baltija“ ir UAB „Viada LT“ savo duomenų sistemose negalėjo rasti pirminių dokumentų, patvirtinančių avanso apyskaitose nurodytų sumų mokėjimus, nereiškia, kad tokių dokumentų nebuvo. Kaip minėta, šie dokumentai įtraukti į BUAB „RPK Construction“ avanso apyskaitas, byloje nėra duomenų, kad jie būtų nuginčyti, ar įrodymų apie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atlikus patikrinimą nustatytus pažeidimus. Be to, administratoriaus teiginiai, kad dalis įmonės rengtų ir tvarkytų buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo perduoti atsakovės bankroto administratorei, savaime nepaneigia buvusių ūkinių operacijų, įtrauktų į įmonės avansines apyskaitas ir todėl taip pat nėra teisiškai reikšmingi vertinant kreditoriaus K. N. reikalavimo pagrįstumą.
Nors šiuo atveju pateikta tik dalis dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių 2014 m. per atskaitingus asmenis vykdytus žaliavų, medžiagų apmokėjimus, o kiti – išvestiniai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog realiai buvo vykdytos ir kitos avanso apyskaitoje Nr. 2014 nurodytos ūkinės operacijos, todėl 1 164,18 Eur kreditoriaus K. N. finansinio reikalavimo dalis taip pat tvirtintina.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas, pripažįsta pagrįstu pareiškėjo K. N. kreditorinį reikalavimą, todėl UAB „RPK Construction“ bankroto byloje tvirtintinas kreditoriaus K. N. 6 166,97 Eur dydžio finansinis reikalavimą (CPK 185 str. 1 d., ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Patikslinti kreditoriaus K. N. finansinio reikalavimo dydį ir patvirtinti jo trečios eilės finansinį reikalavimą 6 166,97 Eur sumai.
Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.