Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį ir profesinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 str., draudžiantį Lietuvos Respublikos teritorijoje auginti kanapes, neteisėtai augino didelį kiekį kanapių, o būtent: nuo 2017 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, iki kratos atlikimo 2018 m. kovo 5 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini), savo sodybos namo rūsyje ir ūkiniame pastate, augino didelį kiekį kanapių - 162 jų augalus, kurie įtraukti į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą ir kuriuose tetrahidrokanabinolio kiekis yra tarp 0,2 proc. - 5,6 procento.

Taip pat J. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: nuo 2017 m. rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, iki kratos atlikimo 2018 m. kovo 5 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini), savo sodybos gyvenamajame name, ūkinio pastato gyvenamojoje dalyje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 91,672 g. narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminės dalys), bei 601,98 gramus geltonos spalvos birios ir minkštos konsistencijų medžiagų, kurių sudėtyse yra 2,011 g. psichotropinės medžiagos - tetrahidrokanabinolio.

Taip pat J. K. neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: nuo 2017 m rudens, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, iki kratos atlikimo 2018 m. kovo 5 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini), savo sodybos ūkiniame pastate virš durų staktos neteisėtai laikė 7 pramoninės gamybos 1895 m. pavyzdžio 7,62 mm kalibro NAGANT šovinius ir 21 pramoninės gamybos 1903 m. pavyzdžio 32-o (7,65mm) kalibro .38 SMITH & WESSON, LONG šovinį, kurie yra šaudmenys ir visi tinkami šaudyti šaunamaisiais ginklais, kurių jis neturi ir neturi leidimų jiems įsigyti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 265 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų. Taigi, šio nusikaltimo dalykas yra kanapės, iš kurių gali būti gaminamos narkotinės medžiagos. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą jų auginimą kyla tik tuo atveju, kai auginamas didelis šių augalų kiekis. Teismų praktikoje dideliu kanapių kiekiu pripažįstamas ir 63 kanapių augalų auginimas (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-229-449/2018), ir netgi 21 augalo auginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-596/2011), todėl kaltinamojo augintas net 162 kanapių augalų kiekis neabejotinai laikytinas dideliu kiekiu ir tokia jo veika kvalifikuotina pagal BK 265 straipsnio 1 dalį.

Kaip minėta, kanapės (antžeminės dalys) pagal 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą yra narkotinė medžiaga (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 10 punktas), o tetrahidrokanabinolis pagal tą patį sąrašą yra psichotropinė medžiaga (1971 m. psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 75 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ redakciją, galiojusią veikos padarymo metu, kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g (eilės Nr. 19), o tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 50 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g (eilės Nr. 94¹). Todėl remiantis BK 269 straipsnio 2 dalimi, kuri įpareigoja vadovautis šiomis rekomendacijomis, kaltinamojo laikytas 91,672 g narkotinė medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kiekis ir 2,011 g. psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio mišiniuose, kiekis nelaikomas nei nedideliu kiekiu, už kurį atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, nei dideliu ar labai dideliu, už kurį atsakomybė numatyta BK 260 straipsnio 2, 3 dalyse. Kaltinamojo laikytas 91,672 g kanapių (antžeminių dalių) kiekis ir 2,011 g. psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio mišiniuose kiekis atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kuri pasireiškia neteisėtu narkotinės ir psichotropinės medžiagos laikymu neturint tikslo jų platinti, nes įrodymų apie kaltinamojo ketinimą šias medžiagas platinti nėra, o jo šlapime rasti šios medžiagos pėdsakai patvirtina jo paaiškinimus, kad kanapes jis laikė savo poreikiams. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes kaltinamojo veika dėl 91,672 g kanapių (antžeminių dalių) kiekio ir 2,011 g. psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio mišiniuose kiekio laikymo kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamasis ir jo sutuoktinės motina I. Š. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. Š. laidavimą, tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas, nes tam nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jeigu nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-31/2010, 2K-51/2010, 2K-305/2011).

Šiuo atveju kaltinamais J. K. negali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, todėl nesant šios būtinos sąlygos jis negali būti atleistas nuo atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai suformuotas termino „pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką“ aiškinimas, pagal kurį BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Šioje byloje kaltinamasis nors ir pirmą kartą, tačiau padarė ne vieną, o tris nusikalstamas veikas, todėl BK 40 straipsnis jam galėtų būti taikomas tik tuo atveju jeigu visos veikos sudarytų idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2K-83-942/2018). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą ir atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-83-942/2018).

Šiuo atveju kaltinamojo padarytos nusikalstamo veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, nes kanapių auginimas ir iš jų gautos narkotinės bei psichotropinės medžiagos laikymas, nors objektyviai ir pasireiškė skirtingais veiksmais, tačiau jie akivaizdžiai buvo padaryti įgyvendinant bendrą kaltinamojo sumanymą - užsiauginti ir savo poreikiams turėti iš kanapių gaunamos narkotinės medžiagos. Šie veiksmai buvo jungiami šio bendro sumanymo, kuris ir leidžia šias veikas laikyti idealia sutaptimi, todėl nesvarbu jeigu jie galbūt nevisą laiką truko kartu, o kanapių auginimas ir iš jų gautų narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymas pasireiškė ne tais pačiais veiksmais. Tačiau trečioji kaltinamojo nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, visiškai nesusijusi su pirmiau aptartomis nusikalstamomis veikomis, nes šaudmenų laikymas pasireiškė visiškai kitais veiksmais ir niekaip nesusijęs su kaltinamojo sumanymu savo poreikiams užsiaugini kanapes ir turėti iš jų gaunamos narkotinės medžiagos. Ši veika sudaro ne idealiąją, o realiąją sutaptį su pirmosiomis dvejomis veikomis, todėl kaltinamasis nėra laikomas pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, už kurią galėtų būti atleistas nuo atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Tai reiškia, kad jam turi būti skiriamos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas.

Skiriant bausmes kaltinamajam teismas turi vadovautis BK 55 straipsniu, kuris numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiuo atveju kaltinamasis niekada nebuvo teistas (t. 1, b. l. 130), savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi, turi šeimą ir du nepilnamečius vaikus (t. 1, b. l. 127), todėl už pirmą kartą padarytus du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus jam skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik viena su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, todėl pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ši bausmė J. K. ir skirtina.

BK 265 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės: viešieji darbai, bauda ir laisvės apribojimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra ūkininkas, neturi samdomų darbuotojų ir jo ūkio pajamos priklauso tik nuo jo darbo, skirti švelniausią bausmę - viešuosius darbus, netikslinga ir nesuderinama su jo darbine veikla. Todėl pagal BK 265 straipsnio 1 dalį jam taip pat skirtina bauda.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tik dvi bausmės rūšys: areštas ir terminuotas laisvės atėmimas, todėl už šį nusikaltimą bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu sankcijoje nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė šį nusikaltimą ir savo kaltę pripažįsta, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių – areštas.

Bausmės dydžiai už kiekvieną nusikaltimą nustatytini minimalaus dydžio, nes byloje nėra jokių kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl pirmą kartą teisiamam kaltinamajam, kuris turi šeimą, du nepilnamečius vaikus ir yra ūkininkas, nėra pagrindo ir būtinybės skirti griežtesnes kiekvienos rūšies bausmes, norint pasiekti bausmės tikslus.

BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, o jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 6 dalis).

Kaip minėta, kaltinamojo padarytos nusikalstamo veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bauda apimant švelnesnę. Ši subendrinta bauda sudėtina su arešto bausme, skiriama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir abi bausmės skirtinos kartu.

Prokuroro prašymas paskirti galutinę subendrintą bausmę – baudą, yra nepagrįstas, nes BK 65 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Be to, pagal įstatymą teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme, bet ne atvirkščiai (BK 65 straipsnio 2 dalis). Todėl prokuroro siūlymas bendrinant bausmes arešto bausmę pakeisti į švelnesnę bausmę – baudą, ir galutinę bausmę paskirti tik subendrintą baudą, yra nepagrįstas, nes tą draudžia įstatymas. Taip pat pažymėtina, kad prokuroras nepagrįstai prašomam baudos dydžiui apskaičiuoti taikė iki 2018-01-01 galiojusį MGL (minimalaus gyvenimo lygio) dydį, skaičiuodamas jį kaip 38 eurus. Visi trys kaltinamajam inkriminuoti nusikaltimai yra trunkamieji, nes kanapių auginimas, narkotinės ir psichotropinės medžiagos laikymas bei šaudmenų laikymas tęsėsi nuo 2017 m. rudens iki 2018 m. kovo 5 d., kuomet visi nusikaltimai buvo baigti juos nutraukus policijos pareigūnams. Kadangi visi trunkamieji nusikaltimai tęsėsi ir po 2018 m sausio 1 d., o baigti buvo tik 2018 m. kovo 5 d., tai baudos dydžiui apskaičiuoti turi būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantis 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 patvirtintas 50 eurų MGL dydis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl visų kaltinimų prisipažino kaltu ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 49 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Šiuo atvejus kaltinamajam skiriamas minimalios trukmės areštas yra kur kas trumpesnis nei keturiasdešimt penkios paros, todėl jį atlikti nustatytina poilsio dienomis, nes taip kaltinamasis galės suderinti ir bausmės atlikimą, ir savo darbą, užtikrinantį pajamas jo šeimai.

Vadovaujantis BPK 354 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam išaiškintina, kad remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Taip pat kaltinamajam išaiškintina, kad jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Iš kaltinamojo paimti daiktai: kanapių augalai - 1576,277 g; kanapių sėklos-104,998 g; metalinė trintuvė; rūkomasis popierius; pypkė, geltonos spalvos biri medžiaga - 79,33 g, geltonos spalvos minkštos konsistencijos medžiaga - 513,27 g, plastikinis kibiras su dangčiu ir plastikinis mėgintuvėlis; oro sausintuvas; du ventiliatoriai; keturi elektros srovės transformatoriai; termometras; lempa su laidais; dvi lempos su transformatoriumi; termostatas; laikmatis su laidu ir dviem ilgintuvais; ortakis su ventiliatoriumi ir lempa; filtras; du šviestuvai; šildytuvas su laidu; laikmatis; šildytuvas; elektros laido ilgintuvas; dvi kartoninės dėžės su augalams auginti ir prižiūrėti skirtomis cheminėmis priemonėmis; 14 šovinių, kurie yra saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo komisariato aptarnavimo skyriuje (t. 1, b. l. 91- 94), konfiskuotini kaip nusikaltimui padaryti skirtos priemonės ir nusikalstamo veikos rezultatas ir visi, išskyrus šovinius, sunaikintini kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta arba kurie yra nerealizuotini ir menkaverčiai (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai).

Kompaktinė plokštelė su įvykio vietos apžiūros vaizdo ir garso įrašais paliekama saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 265 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - 15 (penkiolikos) parų areštu;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 265 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti J. K. subendrintą bausmę - 100 MGL (5 000 Eur) baudą, šią bausmę sudėti su 15 (penkiolikos) parų arešto bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 15 (penkiolikos) parų areštą ir 100 MGL (5 000 Eur) baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. K. galutinę bausmę – 10 (dešimties) parų areštą ir 66 MGL (3300 Eur) baudą.

Paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

Išaiškinti nuteistajam J. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Paskirtą baudą nustatyti sumokėti per 11 (vienuolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 6801. Po baudos sumokėjimo kvitą būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų raštinės tarnautojui.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikin­ti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Kanapių augalus - 1576,277 g; kanapių sėklas - 104,998 g; metalinę trintuvę; rūkomąjį popierių; pypkę, geltonos spalvos birią medžiagą - 79,33 g, geltonos spalvos minkštos konsistencijos medžiagą - 513,27 g, plastikinį kibirą su dangčiu ir plastikinį mėgintuvėlį; oro sausintuvą; du ventiliatorius; keturis elektros srovės transformatorius; termometrą; lempą su laidais; dvi lempas su transformatoriumi; termostatą; laikmatį su laidu ir dviem ilgintuvais; ortakį su ventiliatoriumi ir lempa; filtrą; du šviestuvus; šildytuvą su laidu; laikmatį; šildytuvą; elektros laido ilgintuvą; dvi kartonines dėžes su augalams auginti ir prižiūrėti skirtomis cheminėmis priemonėmis; 14 šovinių, kurie yra saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo komisariato aptarnavimo skyriuje pagal priimtą 2018-05-10 tarnybinį pranešimą Nr. IBPS-IL-4524 ir 2018-05-10 kvitą, serija AVPK Nr. 002696, konfiskuotini ir visus, išskyrus šovinius, sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kompaktinę plokštelę su įvykio vietos apžiūros vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.