Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Šalies argumentai

J. G. Institucijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad paspirtuko nedeklaravo, nes galvojo, kad neviršija 300 Eur normatyvo (b. l. 6). J. G. teisme paaiškino, kad suprato, kuo jį kaltina muitinė. Savo kaltės nepripažįsta. Sutinka teismui duoti paaiškinimus. Galvojo, kad savo daiktus, kurių vertė neviršija 300 eurų, galima vežti. Paspirtukas sugedo ir jis buvo priverstas nuvežti šį remontuoti. Nedeklaravo, nes tai nuosavas daiktas. Neįsivaizdavo, kad jį reikia deklaruoti. Žmonės vežioja savo dviračius. Paspirtuko neslėpė, nes matėsi, kad tai jo paspirtukas. Naudotą paspirtuką nupirko praeitų metų pavasarį pagal skelbimą. Čekį išrašė pardavėjas. Pirko su garantija su šiuo čekiu. Paspirtuką vežė iš Baltarusijos po remonto. Tai buvo garantinis remontas. Paspirtuką nuvežė dar rudenį, bet dėl karantino neturėjo galimybės jo atsiimti. Paspirtuko dokumentų neturi, pirko jį turguje, jam buvo svarbi jo būklė, o pagaminimo metai ir elektrinio variklio galia neturėjo reikšmės (b. l. 18-21, 47, 53). Jo atstovas teisme paaiškino, kad siuntė el. paštu prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Šie dokumentai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į bendrovę dėl paspirtuko remonto. O pareigūnai, kurie surašė protokolą, vadovavosi ant paspirtuko ekrano nurodyta data. Jie tą datą tapatino su paspirtuko pardavimo data. Bet pateiktuose dokumentuose matosi, kad tai data modelio, kuris buvo keičiamas garantinio remonto metu. Nori įrodyti, kad paspirtukas buvo įgytas dar 2020 m. balandžio mėnesį ir data ant modelio reiškia modelio pagaminimo datą, o modelis buvo pakeistas garantinio remonto metu. Tai buvo ne prekė, o naudotas daiktas. Byloje yra čekis, įrodantis, kad paspirtukas buvo nupirktas 2020 m. balandžio 21 d. Jis negalėjo būti naujas. Ant čekio yra raidės BU. Tas rusiškas trumpinys reiškia „buvo naudojamas“. Todėl vertėja taip ir pagalvojo, todėl vertime užrašė „naudotas“. Paspirtukas buvo įgytas Minsko turgavietėje. Asmuo, kuris pardavinėjo paspirtuką, vykdo individualią veiklą, todėl išrašė kvitą. Su tuo kvitu galima kreiptis dėl garantinio remonto. Pareigūnai surašė protokolą vadovaudamiesi čekyje nurodyta suma – 800 Baltarusijos rublių. Daiktas nenaujas, praėjo jau daugiau nei metai nuo įsigijimo. Protokole nurodyta kaina neatitinka realios daikto vertės. J. G. vežė tą paspirtuką kaip nuosavą, po garantinio remonto. Jis negalėjo to paspirtuko atsiimti anksčiau dėl karantino. Paspirtukas remonte buvo ilgai. Jis pateikė birželio - liepos mėnesių skelbimus, kuriuose nurodyta paspirtuko kaina. Eina kalba apie naudotą paspirtuką. 520 baltarusiškų rublių tai apie daugmaž 173 eurai. Palyginimui pateikė baltarusišką ir lietuvišką skelbimą. Nežino, ar atsakomybėn traukiamas asmuo turi paspirtuko modifikacijos dokumentus. Minėto paspirtuko modifikacija yra vienintelė. Tai nėra motociklas, kuris turėtų skirtingus galingumus. Tai vienintelis modelis ir to modelio parametrai vienodi. Modifikacijų, klasifikacijų nėra. Iš dokumentų, kurie buvo surašyti muitinėje, faktinės paspirtuko vertės nebuvo įmanoma nustatyti, o vertė, kuri nustatyta, neatspindi realios daikto vertės. Jų pateikti du skelbimai, kuriuose nurodyta 150 ir 170 eurų vertė – tai rinkos kaina. Muitinė neįvykdė teismo įpareigojimo, jie pateikė eksperto raštą, kuriame nurodyta, kad negalima įvertinti daikto, kadangi nepateikti techniniai duomenys. Kategoriškai nesutinka, kad muitinė nustatė faktinę daikto vertę. Tai muitinės atstovų klaida, pažeidimas, nes surašant administracinio nusižengimo protokolą jie nenustatė faktinės daikto vertės. Sandorio kainos negalima vertinti kaip faktinės. Antras vertinimo metodas gal tiktų, bet jis taikomas turint naują daiktą. Nei vienas metodas netinka nustatant paspirtuko faktinę vertę. Tik nustačius faktinę daikto vertę galima būtų spręsti, ar galima asmenį traukti administracinėn atsakomybėn. Daikto vertė iš muitinės pusės nenustatyta, neįrodyta, todėl prašo vadovautis jų pateiktais įrodymais, ir laikyti, kad minėto daikto vertė galėtų būti 150 eurų, kas leidžia teigti, kad šis daiktas neturėtų būti deklaruotas. J. G. neturėjo tikslo minėtą daiktą vežti kaip kontrabandą, jis nebuvo jo paslėpęs autobuso ertmėse. Jis buvo padėjęs į bagažo skyrių ir ramiai važiavo per pasienį. Minėtas daiktas buvo įsigytas asmeniniam naudojimui. Muitinės pareigūnai netinkamai pateikė administracinės bylos dokumentus, į teismą byla atkeliavo su trūkumais. Nėra procesinio pagrindo didinti daikto vertę iki 300 eurų. Šiuo atveju turėtų būti daromas tikslinimas. Teismas turi pagrindą administracinę bylą grąžinti muitinei trūkumų šalinimui. Prašymas padidinti daikto vertę yra visiškai nepriimtinas. Tai pažeidžia J. G. teises. Prašo J. G. atleisti nuo administracinės atsakomybės, bylą nutraukti ir netaikyti sulaikyto paspirtuko konfiskavimo ir grąžinti jį savininkui (b. l. 18-21, 31-33, 45-54).

Institucija raštu nurodė, kad palaiko kaltinimą, prašo patraukti J. G. administracinėn atsakomybėn ir skirti jam nuobaudą sankcijos numatytose ribose su sulaikytos prekės konfiskavimu. Nurodė, kad J. G. būdamas maršrutinio autobuso vairuotoju turėjo žinoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439 „Dėl Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 58-2049) 6 punkte numatytą prekių deklaravimo tvarką (b. l. 15-16). Teisme Institucijos atstovė paaiškino, kad visos asmens vežamos prekės, kertant Lietuvos Respublikos sieną, turi būti pateikiamos. Jei vežamų prekių vertė nesiekia 150 eurų, jos yra neapmokestinamos. Šiuo atveja prekė viršijo 150 eurų vertę. Pareigūnas nustatė paspirtuko vertę pagal pateiktą čekį, kuriame nurodyta, kad paspirtukas yra naudotas. Minėtame čekyje nurodyta suma. Kadangi paspirtukas buvo vežamas iš Baltarusijos, suma buvo konvertuota iš Baltarusijos rublių į eurus pagal tos dienos valiutos kursą. Pareigūnas vertindamas paspirtuko vertę taikė sandorių vertės metodą. Jei čekis nebūtų pateiktas, pareigūnas galėtų vadovautis PREMI duomenų baze ir vertinti prekę. Pareigūnas taip pat galėjo vadovautis interneto duomenimis ir nustatyti kainą, kuri galėjo būti ženkliai didesnė. Pareigūnas priėmė asmeniui palankų sprendimą ir įvertino prekės kainą pagal pateiktą čekį. Asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką, privalo pateikti visus asmeninius daiktus ir visas prekes. Prekės, viršijančios 150 eurų sumą, yra apmokestinamos. Asmuo privalėjo deklaruoti visas prekes, bet jis to nepadarė. Sutinka, kad paspirtukas buvo naudotas, bet jis nėra menkavertis. Paspirtukas buvo įvertintas pagal čekį, kuris buvo gautas iš paties asmens. Paspirtukas buvo naudotas, tačiau tai nešalina asmens atsakomybės. Jis vengė deklaruoti paspirtuką. Pareigūnas vertino paspirtuko vertę sandorių vertės metodu. Negali atsakyti, ar nuo 2020 metų iki 2021 metų balandžio mėnesio galėjo sumažėti paspirtuko vertė. Galima įpareigoti muitinę pervertinti prekę, tačiau tikėtina, kad paspirtuko vertė kistų į didesnę pusę. Negali pakomentuoti dėl datos ant paspirtuko detalės. Pareigūnas nelaikė, kad tai nauja prekė, nes prekė būtų vertinta per PREMI duomenų bazę arba vadovaujantis internetu ir tada prekės vertė būtų žymiai didesnė. Nemano, kad pareigūnas gilinosi, kokį paspirtuką asmuo įsigijo – naują ar naudotą, jis vertino paspirtuką pagal tai, ką pateikė asmuo. Pareigūnas šį čekį pripažino kaip tinkamą. Pareigūnas vertino paspirtuką pagal pateiktą dokumentą, kuris galimai neatitinka paspirtuko vertės. Mano, kad pervertinimą atliktų vizualiai. Pareigūnas įvertino paspirtuką pagal 2020 metų dokumentą, jei vertintų pagal dabartines kainas, tai vertė būtų didesnė. Prašo prijungti prie bylos tarnybinį paaiškinimą bei tarnybinį pranešimą. Negali paspirtuko įvertinti kaip naudoto, nes nepateikti paspirtuko gamybos metai ir pan. Paaiškinime pareigūnas nurodo, kad protokole per klaidą užrašė prekės vertę neįvertinęs privalomų mokesčių. Prekės vertę nustatė pagal asmens pateiktą dokumentą ir perskaičiavo vertę pagal tos dienos galiojusį valiutos kursą. Paspirtuko vertė su mokesčiais – 318,81 Eur. Prašo šiuos dokumentus prijungti prie bylos. Negalėjo įvertinti naudoto paspirtuko vertės, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jų nepateikė. Neaiškūs paspirtuko pagaminimo metai ir elektrinio variklio galia. Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, J. G. padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga. Kaip yra nustatyta, 2021 m. balandžio 16 d. apie 23:01 val. į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos, į autobusų tikrinimo kanalą, atvyko autobusas. Šio autobuso vairuotojas J. G. žodžiu deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba kurioms taikomi draudimai arba apribojimai. Patikrinus vairuotoją J. G., jo vairuojamo autobuso bagažo skyriuje buvo rastas nedeklaruotas elektrinis paspirtukas „Halten Cross“, kurio vertė 257,05 EUR. Šiais veiksmais J. G. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punktą. Muitinė pažymi, kad Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Tai reiškia, kad visas įvežamas prekes asmenys privalo pateikti muitinės kontrolei. Bet kuris prekes įvežęs asmuo ar asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, tampa atsakingu už nurodytos pareigos vykdymą. Nagrinėjamu atveju elektrinį paspirtuką į Sąjungos muitų teritoriją įvežė J. G., todėl jis privalėjo gabentą prekę pateikti muitinės kontrolei. Be to, 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 6 punkte yra tiesiogiai numatyta, kokios prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, o būtent: kai jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir jų vertė ir kiekis neviršija 150 eurų, kai šias prekes įveža transporto priemonių, vykstančių reguliariais tarptautiniais maršrutais į trečiąsias valstybes ar trečiąsias teritorijas arba iš jų, įgulos nariai. Nagrinėjamu atveju J. G., būdamas maršrutinio autobuso vairuotoju, gabeno paspirtuką, kurio vertė yra 257,05 EUR, ir tai viršija 150 EUR, todėl privalėjo deklaruoti gabenamą paspirtuką bei sumokėti importo muitą ir importo PVM, kaip tai numatyta minėtose taisyklėse. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad J. G. yra vairuotojas, o tai reiškia, kad yra ne kartą vykęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl prekių deklaravimo tvarka šiam asmeniui turi būti žinoma. Be to, J. G. protokolo surašymo metu paaiškinime nurodė, jog pas jį rado elektrinį paspirtuką, kurio jis nedeklaravo, nes galvojo, jog šis neviršija 300 Eur, tai reiškia, kad jis neprieštaravo, jog paspirtukas būtų įvertintas pagal pateiktą prekių čekį. Ne muitinė savavališkai įvertino paspirtuką iš kažkokių duomenų, bet pats asmuo pateikė sandorį patvirtinantį dokumentą iš kurio buvo nustatyta prekės vertė. Todėl neaišku, kodėl dabar asmuo ginčija vertę. Pagal ANK 208 straipsnio 5 dalį kontrabanda gabentų prekių vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu, vadovaujantis importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis 2004 m. balandžio 28 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431. Taisyklių 37 punkte nurodyta, kad sulaikytų ne Sąjungos prekių muitinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis Taisyklių 8 punkte nurodytuose teisės aktuose nustatyta muitinio įvertinimo metodų tvarka. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad nustatant importuojamų prekių muitinę vertę sandorio vertės metodu, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už importuojamas prekes, prireikus patikslinta Sąjungos muitinės kodekso 71 ir 72 straipsniuose nurodytomis išlaidomis. Šiuo atveju importuojamų prekių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis prekių pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sąskaitomis faktūromis, čekiais. Kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Buvo vadovaujamasi sandorio vertės metodu. Nustatydamas tikrinamų prekių muitinę vertę antriniais muitinio įvertinimo metodais, muitinės pareigūnas prekių muitinio įvertinimo informacinėje sistemoje PREMIIS) atlieka duomenų analizę ir atrenka tuos sandorius, kurie atitinka tapačių arba panašių prekių reikalavimus PREMI IS kaupiami duomenys apie importuotų prekių deklaruotus sandorius. Jei butų prekės vertė vertinama pagal šią duomenų bazę, vertė būtų didesnė, nes ten nurodytos naujų prekių vertės. Šiuo atveju pareigūnas atsižvelgė į pateiktą čekį, kuriame buvo nurodyta vertė ir pagal čekį įvertino paspirtuką. Apibendrinant konstatuotina, kad sandorio vertės metodas nustatant prekių muitinę vertę taikomas tuomet, kai yra pateikiami sandorį patvirtinantys dokumentai, o jų nesant, taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai. „Halten Cross“ naudoto paspirtuko kaina yra 800 Baltarusijos rublių. Ši suma buvo konvertuota pagal tos dienos valiutos kursą į eurus, tačiau per klaidą administracinio nusižengimo protokole nurodė prekių vertę be privalomų sumokėti mokesčių. Taigi prie esamos prekės vertės reikia pridėti 61,76 Eur. Pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyti muitinės tikslai, kurie yra apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo. Dėl to prašo J. G. pripažinti kaltu įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam nuobaudą įstatymo sankcijoje numatytose ribose su sulaikytos prekės konfiskavimu (b. l. 18-21, 31-33, 45-54).