Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. S. atstovės advokatės Žavintos Jurgelėnienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-24 nutarimo, kuriuo J. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį 1 820 Eur dydžio bauda su kontrabanda gabentų daiktų konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. S. nubausta pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2019-02-13 atskrido iš Stambulo į Vilniaus oro uostą reisu TK1409 18 val. ir apie 18.30 val., Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kelias 2, su savimi gabeno 1 232,08 Eur vertės prekes (drabužius (sportinius kostiumus, apatinį trikotažą, leginsus), dezodorantus, tualetinį vandenį), kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Minėtais veiksmais padarė ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

4. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalyje, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad J. S. pagrįstai buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje. Tačiau jai paskirta administracinė nuobauda kartus su kontrabanda gabentų prekių konfiskavimu, aukštesnio teismo nuomone yra per griežta, todėl skundžiamas nutarimas keistinas.

5. Byloje neginčytinai nustatyta, kad J. S. oro transportu, iš trečiosios šalies, asmeniniame bagaže gabeno nekomercinio pobūdžio prekes: drabužius (30 vienetų sportinių kostiumų, 10 vienetų moteriškų kelnių iš sintetikos (leginsų), 19 vienetų moteriškų kelnaičių iš medvilnės, 36 vienetus vyriškų apatinių kelnaičių), vieną moterišką rankinį laikrodį, 0,52 kg tualetinio vandens, 1,4 kg kūno dezodorantų. Byloje kyla ginčas dėl minėtų prekių vertės ir privalomumo jas deklaruoti.

6. Apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad apylinkės teismas netinkamai nustatė gabentų prekių muitinę vertę, t. y., kad prekių muitinei vertei nustatyti turėjo būti taikomas sandorio metodas; kad nereikėjo apskaičiuoti dezodorantų, laikrodžio ir tualetinio vandens vertės, nes, pasak apeliantės, šie daiktai negali būti laikomi prekėmis.

7. Pagal ANK 208 straipsnio 5 dalį kontrabanda gabentų prekių vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius.

8. Importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso, patvirtinto 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 70–74 straipsniais, Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto 71 straipsniu ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2447 2015-11-24 nustatytų tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 127–146 ir 347 straipsniais bei 23–01 ir 23–02 priedais bei šių teisės aktų pagrindu parengtomis Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis 2004-04-28 Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431.

9. Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 9 punkte nurodyta, kad nustatant importuojamų prekių muitinę vertę sandorio vertės metodu, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už importuojamas prekes, prireikus patikslinta Sąjungos muitinės kodekso 71 ir 72 straipsniuose nurodytomis išlaidomis. Šiuo atveju importuojamų prekių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis prekių pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sąskaitomis faktūromis, sutartimis, transporto paslaugų sąskaitomis faktūromis ir kt. Pagal taisyklių 10 punktą, nesant galimybės importuojamų prekių muitinę vertę nustatyti taikant sandorio vertės metodą, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsniu taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai. Nustatydamas tikrinamų prekių muitinę vertę antriniais muitinio įvertinimo metodais muitinės pareigūnas prekių muitinio įvertinimo informacinėje sistemoje (toliau - PREMI IS) atlieka duomenų analizę ir atrenka tuos sandorius, kurie atitinka tapačių arba panašių prekių reikalavimus. PREMI IS kaupiami duomenys apie importuotų prekių deklaruotus sandorius.

10. Bylos duomenimis, pagal J. S. apylinkės teismui pateiktas sąskaitas negalima taikyti sandorio metodo prekių muitinei vertei nustatyti, nes: sąskaitose dalies įgytų prekių neįmanoma nustatyti, kadangi vertime į lietuvių kalbą padarytas įrašas, jog neįmanoma įskaityti sąskaitoje esančio įrašo; prie šio įrašo esantis prekių kiekis – 39 vienetai po 7,6 Turkijos liras, nesutampa su jokiu šioje byloje užfiksuotų įvežtų daiktų kiekiu; kitoje sąskaitoje faktūroje esantys įrašai nepatvirtina, kokia konkrečiai prekė buvo parduota už joje nurodytą kainą, išskyrus tampres, nes toliau esantys įrašai nurodo ne prekės rūšį, o prekės ženklo pavadinimą; J. S. neturėjo kvepalų kainą pagrindžiančių dokumentų; dezodorantai gauti kaip dovana iš Turkijos prekeivių. Visa tai patvirtina apylinkės teismo išvadą, jog pagal J. S. apylinkės teismui pateiktas sąskaitas, nėra galimybės visiškai identifikuoti konkrečių prekių ir jų kainos bei, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikti duomenys buvo netinkami norint taikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą ir todėl apylinkės teismas pagrįstai šiais duomenimis nesivadovavo ir prekių muitinę vertę apskaičiavo pagal sulaikytų prekių muitinę vertę, apskaičiuotą pagal panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertę (Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies b punktas), t. y. taikant antrinį muitinio įvertinimo metodą, vadovaujantis PREMI IS duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Apygardos teismas sutinka su nustatyta sulaikytų prekių muitine verte - 1 232,08 Eur. Abejoti oficialių institucijų sukaupta informacija ir atliktais skaičiavimais teismas neturi pagrindo.

11. Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad neturėjo būti skaičiuojama dezodorantų, gautų kaip dovana perkant sportinius kostiumus, muitinė vertė. Pagal Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 26 punkto 1 papunktį, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio nuostatomis importuojamų prekių muitinė vertė muitinio įforminimo metu nustatoma taikant antrinius muitinio įvertinimo metodus taip pat jeigu deklaruojamoms prekėms sandorio vertės metodas negali būti taikomas, pvz., prekės nebuvo pirkimo-pardavimo objektu (nemokamos siuntos, dovanos, pavyzdžiai, reklaminės prekės, pagal konsignacijos sutartis importuojamos prekės, prekės, importuojamos filialų, skolinamos, laikinam naudojimui (perdirbimui) perduodamos prekės, kurios lieka siuntėjo nuosavybe, ir kt.).

12. Nesutiktina ir su apeliantės skundo argumentu, kad dovanoti dezodorantai, laikrodis ir pirktas tualetinis vanduo, kuris jau buvo pradėtas naudoti, negalėjo būti laikomi prekėmis siaurąją prasme. Sąjungos muitinės kodekse nepateikiama visaapimanti prekės sąvoka. Vis tik pagal suformuluotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką prekė apibrėžiama kaip produktas, kuris gali būti įvertintas pinigais ir kuris gali būti prekybinių sandorių objektu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1985-07-11 sprendimas Cinetheque SA ir kiti prieš Federation nationale des cinemas francais). Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad prekės yra daiktai, įskaitant elektros energiją, galintys būti tarptautinės prekybos objektais. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonės, jog tualetinis vanduo, nors ir išimtas iš pakuotės bei laikrodis ir dezodorantai, yra prekės Sąjungos muitinės kodekso prasme ir turėjo būti pateiktos muitinės poste dirbusiems pareigūnas.

13. Skunde keliamas klausimas ir dėl J. S. pareigos muitinei deklaruoti iš Turkijos (trečiosios valstybės) į Lietuvos Respubliką (ES valstybę) ne komerciniais tikslais įvežamas prekes asmeniniame bagaže.

14. Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, jog į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, tai yra bendro pobūdžio nuostata, nustatanti asmens, įvežusio į Europos Sąjungą prekes, pareigą pateikti jas muitinei, todėl nustatant, ar nagrinėjamu atveju J. S. turėjo tokią pareigą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintomis Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėmis (toliau - Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklės), kurios nustato kada keleivių asmeniniame bagaže atgabentos iš trečiųjų valstybių ar trečiųjų teritorijų į Lietuvos Respublikos teritoriją prekės yra apmokestinamos importo pridėtinės vertės mokesčiu (1 punktas). Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 4 punkte nustatyta, kad keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: 1) jos įvežamos ne komerciniais tikslais; 2) jų vertė ar kiekis neviršija Taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. Pagal minėtų taisyklių 5 punktą prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos įvežamos nereguliariai; skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos (nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais). Taisyklių 6.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad keleivių, atvykstančių iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija 430 eurų, kai asmuo atvyksta oro arba jūrų transportu (išskyrus šių taisyklių 6.1.1 papunktyje nurodytus asmenis, t. y. transporto priemonių, vykstančių reguliariais tarptautiniais maršrutais į trečiąsias valstybes ar trečiąsias teritorijas arba iš jų, įgulos nariai) (6.2 punktas).

15. Taigi, keleivis atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių oro transportu, nemokėdamas importo muitų ir mokesčių, gali įvežti asmeniniame bagaže esančias nekomercinio pobūdžio prekes (įvežamas nereguliariai ir skirtas keleivių arba jų šeimų narių asmeniniam naudojimui arba dovanoms), jeigu jų bendra vertė yra ne didesnė kaip 430 eurų. Kai minėtos prekių vertė viršija 430 Eur sumą, keleiviui jau kyla pareiga mokėti importo muitus ir mokesčius, tuo pačiu deklaruoti įvežamas prekes. Šiuo gi atveju bendra J. S. asmeninėms reikmėms įvežamų daiktų vertė buvo 1 232,08 Eur, ji minėtų prekių nedeklaravo (tiek veiksmu (pasirinkdama žalią kanalą), tiek žodžiu patvirtindama, jog neturi deklaruotinų prekių). Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo J. S. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje. Todėl šioje dalyje skundas atmetamas.

16. Skunde taip pat nesutinkama su J. S. paskirtos piniginės nuobaudos dydžiu bei su sprendimu konfiskuoti tualetinį vandenį, dezodorantus bei laikrodį. Be to, apeliantės manymu, bauda, palyginus su vežtų prekių verte, jų vežimo tikslu, tai, jog J. S. nesiekė pažeisti teisinio reguliavimo – yra per didelė ir per griežta, neatitinkanti padaryto pažeidimo bei protingumo ir proporcingumo kriterijų. Mano, kad J. S. šiuo atveju galėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis.

17. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai nurodyti ANK 32 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ANK 34, 35, 36 straipsniuose.

18. Asmuo, padaręs ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą baudžiamas nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. Privalomai skiriamas kontrabandos daiktų konfiskavimas (ANK 208 straipsnio 4 dalis).

19. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

20. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

21. Apygardos teismo nuomone, faktinės šioje byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo aplinkybės yra tokios, kuriomis neabejotinai galima grįsti minėtų teisės principų panaudojimą. Ši išvada darytina atsižvelgus į tai, kad daiktai kontrabanda gabenti ne komerciniais tikslais, į jų kiekį, vertę, kuri yra artima minimalios nuobaudos dydžiui, tai, kad šį pažeidimą galima laikyti atsitiktiniu (parvykstant iš atostogų Turkijoje, kur įsigytos prekės asmeniniams poreikiams tenkinti), į tai, kad šios prekės yra konfiskuojamos. Padarytas nusižengimas buvo formalus, atsitiktinio pobūdžio, veika realių pasekmių nesukėlė, taip pat nesukėlė esminės žalos įstatymo papildomai saugomai vertybei – finansų sistemai. Dėl to spręstina, jog skiriant nuobaudą administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino duomenis ir paskyrė per griežtą piniginę nuobaudą. Apygardos teismo nuomone, tarp padaryto teisės pažeidimo bei siekiamo tikslo ir priemonių jam pasiekti bus teisinga pusiausvyra paskyrus švelnesnę piniginę nuobaudą, nei numatytas jos minimumas ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. 200 Eur, paliekant privalomą kontrabanda gabentų prekių konfiskavimą.

22. Apeliantės prašymas nekonfiskuoti dalies kontrabanda gabentų prekių: tualetinio vandens, dezodorantų ir laikrodžio, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pagal ANK 208 straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą, neatsižvelgiant į jų gabenimo tikslus.

Esant tokioms aplinkybėms teismo nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-24 nutarimą pakeisti.

J. S. pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirti 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.