Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Pasna“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Pasna“ ieškinį atsakovėms S. K., Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Pasna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms S. K., Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės UAB ,,Pasna“ dalį, ieškovei priteisiant negyvenamosios patalpos - sandėlio, patalpos Nr. 107, esančios (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 5372/71630 dalis, priklausančias iki ginčo išsprendimo atsakovei S. K. ir 2308/71630 dalis, priklausančias iki ginčo išsprendimo atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai; atsakovei S. K. iš ieškovės UAB „Pasna“ priteisti už ieškovei atitenkančias 5372/7I630 dalis 1 057,97 Eur; atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš ieškovės UAB ,,Pasna“ priteisti už ieškovei atitenkančias 2308/71630 dalis 454,54 Eur; priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas ir teismo išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji yra pastato bendrasavininkė, jai priklauso negyvenamoji patalpa - sandėlis, patalpa Nr. 107, esanti (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, patalpos registro numeris (duomenys neskelbtini), patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė nori atidalyti jai priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant visiškai naują objektą - kavinės banketinę salę. Ieškovei ir atsakovėms nepavyko susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Atidalijimu įgyvendinamas UAB „Pasna“ ekonominio intereso įgyvendinimas – UAB ,,Pasna“ priklausančios kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), patalpų praplėtimas, įrengiant banketinę salę, kurios įrengimas atitinka mieste gyventojų interesą tvarkingoje ir jiems prieinamoje aplinkoje praleisti laisvalaikį bei naudotis pilnoje apimtyje visomis paslaugomis, kurias teikia UAB ,,Pasna“ kavinės klientams. Mano, kad ieškovei įmanoma priteisti visą patalpą Nr.107, o atsakovėms proporcingai kompensuoti pagal turimą plotą pinigais rinkos verte.

Atsakovė S. K. pareikštu priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei S. K. nuosavybės teise priklausančias patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, 5372/71630 dalis, t. y. 5,25 kv. m., ir atsakovei bendrijai nuosavybės teise priklausančias patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, 2308/71630 dalis, t. y. 2,25 kv. m., natūroje, atsakovėms kartu suformuojant vieną bendrą 7,50 kv. m. patalpą pagal pateiktą projektinį pasiūlymą; nustatyti atsakovės bendrijos naudai neatlygintiną servitutą, suteikiantį teisę bendrijai naudoti ir aptarnauti namo inžinerinius tinklus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, nustatyti, jog atidalijimo išlaidos paskirstomos tarp ieškovės ir atsakovių proporcingai turėtoms patalpos dalims, priteisti iš ieškovės UAB „Pasna“ atsakovams bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė visiškai, o atsakovių priešieškinį tenkino iš dalies, atidalijo natūra tarp bendraturčių UAB ,,Pasna“ iš vienos pusės ir S. K. bei Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos iš kitos pusės, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas rūsio patalpas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pagal atsakovės S. K. pateiktą 2015-08-02 architekto R. L. sudarytą rūsio patalpų atidalijimo projektinį pasiūlymą, nustatant, kad atsakovių nuosavybėn perduodamos (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančios 5,25 kv. m., ir 2,25 kv. m. patalpos natūra, suformuojant vieną bendrą abejiems atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 7,50 kv. m. patalpą. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė atsakovių S. K. bei Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos projektinio pasiūlymo įgyvendinimui iki 24 mėnesių laikotarpį, per kurį turi būti baigti visi su rūsio patalpų atidalijimu susiję projektavimo ir statybos darbai. Nurodė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinamos byloje 2011-09-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Priteisė atsakovei Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš ieškovės UAB ,,Pasna“ 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei S. K. iš ieškovės UAB ,,Pasna“ 1 535,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės UAB ,,Pasna“ 38,50 Eur pašto išlaidų atlyginimui, priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 20,00 Eur žyminio mokesčio, likusioje dalyje atsakovų priešieškinį ieškovei atmetė.

Teismas vertino, kad atsakovės pagrįstai ir teisingai siūlo atidalinti natūra jiems priklausančią bendrąją dalinę nuosavybę atsižvelgiant ir į kitos šalies interesus. Byloje nustatyta, kad ieškovei yra galimybė nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų įsirengti atskirą įėjimą į rūsį, ne tik pagal atsakovių projektinio pasiūlymo variantą, bet pagal kitą pačiai ieškovei labiau priimtiną projektinį sprendimą. Tai nebus sudėtinga, nes namo pamatai tvirti, šią aplinkybę patvirtino abi šalys, o teismas tai įvertino vietos apžiūros metu. Bendraturčių santykiai konfliktiški, todėl rūsio atidalinimas natūra įrengiant dar vieną atskirą įėjimą ir atliekant nedidelės apimties kapitalinio remonto darbus, panaikintų tolimesnių konfliktų ir ginčų tarp bendraturčių galimybę. Naujo įėjimo į rūsį piniginės sąnaudos, atsižvelgiant į ieškovui tenkančio rūsio dalį ir rinkos vertę, nebūtų neprotingos ir neracionalios. Teismas sprendė, kad rūsio atidalinimas natūra atitinka racionalumo ir protingumo principus, todėl atsakovių reikalavimas atidalinti rūsį natūra tenkintinas, o ieškovės prašymas visą rūsį priteisti jai, įpareigojant sumokėti atsakovėms piniginę kompensaciją už jai tenkančias kitų bendraturčių rūsio dalis atmestinas. Teismas atmetė ieškovės motyvus, kad atidalinus ginčo objektą į dvi savarankiškas dalis, pats daiktas neteks komercinės vertės. Tokie ieškovės argumentai teismo laikyti nepagrįstais, kadangi ginčas kilo dėl rūsio paskirties patalpų, o ne dėl jų komercinio pritaikymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Pasna“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovės UAB „Pasna“ ieškinį patenkinti - atidalinti iš bendrosios nuosavybės rūsio patalpas Nr. 107, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei 2,308 kv. m. atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priklausančią patalpų dalį, iš ieškovės priteisiant atsakovei 455 Eur piniginę kompensaciją, priteisti ieškovei 5,372 kv. m. atsakovei S. K. priklausančią patalpų dalį, iš ieškovės atsakovei priteisiant 1058 Eur piniginę kompensaciją; atsakovės S. K. priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė S. K. akcentavo savo, kaip buto savininkės teisę turėti namo rūsyje sandėliavimo patalpą, todėl prašė jos dalį iš rūsio patalpos Nr. 107, t. y., iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinti natūra. Tačiau, iš pateikto atsakovės projekto, kuris buvo parengtas S. K. užsakymu matyti, kad S. K. tenkanti dalis - 5,372 kv. m. ir DNSB priklausantys 2,308 kv. m. yra suprojektuoti kaip vienas būsimas S. K. sandėliukas - pavadintas „S. K. ir Bendrijos patalpa“. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu DNSB priklausanti patalpų dalis susiliejo su S. K. priklausiančia dalimi. Bendrijos nariai neturėjo teisėto atstovo teisme, todėl, teismas negalėjo pateikto plano laikyti tinkamu ir taip atidalinti patalpas. Yra kitų bendraturčių teisių pažeidimas, nes kompensavus bendrijai pinigais, bendrija (t. y., jos nariai) gautų materialinį atlygį už buvusią dalį 2,308 kv. m. rūsio patalpų. Kai tuo tarpu, patvirtinus atsakovės S. K. projektą, bendrijai priklausančia dalimi neatlygintinai naudosis viena S. K..

Tai, kad bendrijos nariai nebuvo tinkamai atstovaujami, įrodo prie apeliacinio skundo pridedamas VĮ Registrų centras išrašas iš juridinių asmenų registro, iš kurio matyti, kad DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko pareigose joks asmuo neįregistruotas. Teismui pateiktas nežinoma data surašytas „Sutikimas“ dėl p. A. B. atstovavimo bendrijos nariams civ. byloje 2S-694-194/2011 neatitinka įstatymo, reglamentuojančio asmenų atstovavimą teisme reikalavimų. Prie apeliacinio skundo pridėtame 2015-08-27 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokole matyti, kad A. B. pateikus S. K. projektus svarstymui, dėl nagrinėjamos civilinės bylos prasidėjo arši diskusija ir ginčai, joks sprendimas tuo klausimu nebuvo priimtas.

Negalima laikyti tinkamai suderintu su bendrijos nariais atsakovės pateikto R. L. parengto projekto-plano, nes ant šio plano antros pusės yra keli butų savininkų parašai, todėl, lieka ginčytinas tas pats tinkamo atstovavimo klausimas - ar tų parašų pakanka laikyti, kad projektas užtikrina visų bendrijos narių interesus.

Ieškovė su pateiktu atsakovės atidalinimo planu nesutiko, nes esminiu savo teisių pažeidimu laikė tai, jog atsakovės joms tenkančias po atidalinimo patalpas numatė kartu su esamu vieninteliu įėjimu į rūsio patalpą iš lauko. Tokiu būdu ieškovei priskirta rūsio patalpos Nr. 107 dalis liks be jokio įėjimo. Teismas, vertindamas kad ieškovė galės įsirengti atskirą įėjimą, nepasisakė kokiu būdu kur ir kaip, pagal kokį projektinį sprendinį, ieškovė galės nepažeidžiant teisės aktų įsirengti atskirą įėjimą į namo rūsį. Nurodo, kad ieškovė neturi teisės ir kvalifikacijos spręsti ir įsirengti kitą įėjimą į namo rūsio patalpą, nesant byloje teisėto namo rūsio patalpų ir/ar pamatų rekonstrukcijos/kapitalinio remonto projekto.

Kelia abejones ir teismo sprendimas savo iniciatyva nustatyti atsakovėms 24 mėnesių laikotarpį projektinio pasiūlymo įgyvendinimui. Teismas neatsižvelgė, nesvarstė ir sprendime neaptarė esminių faktinių aplinkybių, kad toje pačioje erdvėje (namo rūsyje) kartu su dalinama patalpa Nr. 107, yra dar 5 atskiri kadastriniai objektai, šios 5 patalpos, nepatenkančios į ginčo patalpų plotą, randasi tame pačiame rūsyje, į kurias yra vienas ir tas pats įėjimas iš lauko. Kadangi visos penkios patalpos turi atskirus unikalius numerius ir, priklauso UAB „Pasna“ nuosavybės teise, tai rengiant „projektinio pasiūlymo įgyvendinimą“, pagal teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą, atsakovėms teks gauti savininko UAB „Pasna“ sutikimus dėl šioje byloje atidalintos patalpos įteisinimo ties vieninteliu įėjimu į rūsį. Šis klausimas ateityje suponuoja ginčą.

Atsakovė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Bendrijos negali nieko parduoti be savo savininkų sutikimo, kadangi yra mažas plotas, o reikėtų atlikti daug pinigų kainuojančias procedūras, tokias kaip kadastriniai matavimai, išdalinti visą plotą 70 - čiai savininkų, pagal turimą plotą užregistruoti registrų centre, todėl ir buvo teismo prašyta priteisti natūra. Todėl šie 2,308 kv. m. bus panaudoti, kaip patalpa, kurioje numatyta įrengti vandens apskaitos prietaisą (skaitiklį) ir įrankiams gėlynų priežiūrai laikyti.

Projektas, paruoštas S. K., buvo svarstomas bendrijos narių susirinkime, kadangi ieškovė sukėlė didelį triukšmą įrodinėdama savo teisingumą bendrijos nariams, iš susirinkimo jie išsivaikščiojo. Susirinkime buvo pasiūlyta kitą susirinkimą organizuoti su architektais: ieškovės - S. S. ir S. K. - R. L.. 7 - niose laiptinėse buvo iškabinti skelbimai, kada įvys susitikimas. Į kviečiamą susitikimą atvyko R. L. ir dar 8 bendrijos nariai. Ieškovė dalyvavo, bet jos architektas neatvyko. Susirinkimo metu buvo nutarta eiti su projektais pas butų savininkus, tuomet bus visi supažindinti su projektu ir jame galės pasirašyti apie pritarimą. Buvo atliktas supažindinimas su projektu, pritarė S. K. ir R. L. projektui ir pasirašė 38 butų savininkai. Dar kartą buvo patvirtinta, kad toje teismo byloje atstovautų ir jų interesus gintų bendrijos pirmininkas A. B., pasirašė 37 butų savininkai.

Atsakovės S. K. užsakytame projekte - brėžinyje yra nurodyta, kur galima įsirengti patekimą į patalpas, nes tai yra suderinta ir su bendrija. Iš bendro naudojimo patalpos ir patalpose Nr. 107 yra viena siena su veikiančia kavine, iš kurios galima padaryti daugiau įėjimų į patalpą Nr. 107.

Atsakovė S. K. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliaciniame skunde nėra nei prašymo prijungti naujus įrodymus, nei motyvų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau. Pridedamų dokumentų kopijos nėra patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nauji įrodymai, pateikti su apeliantės apeliaciniu skundu, neturėtų būti prijungti prie bylos.

Atsakovei S. K. nuosavybės teise šiame name priklauso butas. Šis butas neturėjo jokių sandėliavimo patalpų, todėl atsakovė S. K. šias patalpos dalis supirko iš kitų šio namo gyventojų būtent tuo tikslu. Ginčo patalpos yra vienintelės atsakovei S. K. nuosavybės teise priklausančios sandėlio paskirties patalpos. Todėl patenkinus ieškovės ieškinį atsakovė S. K. vėl netektų galimybės turėti vietą savo daiktų sandėliavimui. Tokiu būdu būtų pažeistos atsakovės S. K., kaip savininkės, teisės. Atsakovei bendrijai priklauso kitos patalpos.

Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog atsakovė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija neturėjo teisėto atstovo teisme. Byloje yra pateiktas išrašas iš juridinių asmenų registro, iš kurio matyti, jog A. B. nuo 2014-07-11 yra išrinktas, o nuo 2015-10-05 yra registruotas juridinių asmenų registre kaip Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos valdybos pirmininkas.

Prie apeliacinio skundo yra pridėtas ne 2015-08-27 visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas, o 2015-08-27 visuotinio bendrijos narių, butų savininkų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo kopija. Tai, jog šio susirinkimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pritarimo ar nepritarimo projektui, konkrečiu atveju neturi jokios reikšmės, nes atsakovė pateikė teismui projektą, ant kurio yra daugiau nei ½ visų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų parašų. O tai reiškia, kad daugiau nei ½ visų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų sutinka su tokiu atsakovei ir atsakovei Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priklausančios patalpos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdu bei kapitalinių sienų, kurios taip pat yra bendroji dalinė visų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų nuosavybė, išardymu.

Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiu, jog pagal tokį teismo sprendimą atsakovei Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priklausanti patalpos dalis neatlygintinai naudojimui atiteks atsakovei. Joks įstatymas nedraudžia dviem patalpos bendraturčiams kartu atsidalinti nuo trečiojo bendraturčio.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu nurodė, kad ji nėra suinteresuotas asmuo, todėl ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą kartu prašo prijungti naujus įrodymus: Registrų centro išrašo kopijas, Visuotinio Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių 2015-08-27 susirinkimo protokolo kopijas, laiptinės tambūro planą. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliaciniame skunde nėra nei prašymo prijungti naujus įrodymus, nei motyvų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau. Pridedamų dokumentų kopijos nėra patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija atsisako prijungi naujus įrodymus prie bylos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Pasna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti iš bendrosios nuosavybės rūsio patalpas Nr. 107, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei 2,308 kv. m. atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priklausančią patalpų dalį, iš ieškovės priteisiant atsakovei 455 Eur piniginę kompensaciją, priteisti ieškovei 5,372 kv. m. atsakovei S. K. priklausančią patalpų dalį, iš ieškovės atsakovei priteisiant 1058 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovės S. K. ir Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija nesutiko su ieškiniu, kadangi nori atidalinti turtą natūra pagal atsakovės S. K. priešieškinyje pateiktą projektinį pasiūlymą.

Nustatyta, kad į ginčo rūsį galima patekti tik iš kieme esančio įėjimo. Pažymėtina, kad pagal atsakovės S. K. pateiktą projektinį pasiūlymą, rūsys turi būti atidalijamas natūra, ieškovei UAB „Pasna“ suteikiant galimybę įsirengti iš jai ir kitiems gyvenamojo namo bendraturčiams priklausančios dalies atskirą įėjimą į ieškovės naudojimuisi priskiriamą rūsio patalpų dalį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovei yra galimybė nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų įsirengti atskirą įėjimą į rūsį, ne tik pagal atsakovių projektinio pasiūlymo variantą, bet pagal kitą pačiai ieškovei labiau priimtiną projektinį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų dokumentų pagrindu sprendė, kad namo pamatai leidžia įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kapitalinių sienų (kurios taip pat yra bendroji dalinė nuosavybė) išardymą.

Analizuojant CK 4. 80 str. 2 dalį ir teismų praktiką pripažintina, kad bendrosios dalinės nuosavybės turto atidalijimo atveju pirmenybė yra teikiama turto atidalijimui natūra. Pagal atsakovės S. K. pateiktą projektinį pasiūlymą bendrosios nuosavybės rūsio patalpos Nr. 107, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra atidalijamos natūra, atskiriant abiem iš bendraturčių, - S. K. ir Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, priklausančias idealiąsias šio turto dalis ir jų pagrindu suformuojant atskirą kadastrinį vienetą. Įgyvendinant tokį turto atidalijimo būdą, bendraturtės, atsakovės, neatsisako joms priklausančių ginčo turto dalių, nenori gauti už šias turto dalis atitinkamų piniginių kompensacijų ir natūroje nesumažina kito savininko nuosavybės dalies.

Ieškovė UAB „Pasna“ teigia, kad iš pateikto atsakovės projekto matyti, kad S. K. tenkanti dalis - 5,372 kv. m. ir DNSB priklausantys 2,308 kv. m. yra suprojektuoti kaip vienas būsimas S. K. sandėliukas - pavadintas „S. K. ir Bendrijos patalpa“. Ieškovės manymu, toks atidalijimo būdas prieštarauja bendrijos interesams, kadangi pagal ieškovės pateiktą projektą kompensavus bendrijai už jos dalį pinigais, bendrijos nariai gautų materialinį atlygį už buvusią dalį 2,308 kv. m. rūsio patalpų, o tuo tarpu patvirtinus atsakovės S. K. projektą, bendrijai priklausančia dalimi neatlygintinai naudosis viena S. K.. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija yra juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalis numato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrijos turtas yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto, o 3 dalis įtvirtina, jog bendrijos turtas valdomas ir juo disponuojama įstatymuose ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įstatų 15 punktas numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno savininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise jam priklausančių patalpų plotui. Pažymėtina, kad bendrijos negali nieko parduoti be savo savininkų sutikimo. Teisėjų kolegija pagrįstu laiko atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos argumentą, kad jai priklausanti ginčo turto dalis yra nedidelė, turto pardavimo procedūros kainuotų daug, kadangi reikėtų atlikti daug pinigų kainuojančias procedūras, tokias kaip kadastriniai matavimai, išdalinti visą plotą 70 - čiai savininkų, pagal turimą plotą užregistruoti registrų centre. Todėl atsižvelgus į galimas turto pardavimo išlaidas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija įvertino, kad jai ekonomiškiau ir naudingiau yra ginčo turtą atidalyti natūra ir sujungti. Bendrijos paaiškinimu, 2,308 kv. m. bus panaudota, kaip patalpa, kurioje numatyta įrengti vandens apskaitos prietaisą (skaitiklį) ir įrankiams gėlynų priežiūrai laikyti. Atsakovė pagrįstai teigia, kad nekilnojamojo turto kadastro, registro įstatymai, nuostatai ir taisyklės nedraudžia dviem patalpos bendraturčiams savo turto dalį atsidalinti kartu nuo trečiojo bendraturčio. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių santykiai konfliktiški, todėl rūsio atidalinimas natūra ateityje padėtų tarp bendrasavininkų išvengti konfliktų.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad bendrijos nariai nebuvo tinkamai atstovaujami, kadangi iš prie apeliacinio skundo pridedamo VĮ Registrų centras išrašo iš juridinių asmenų registro matyti, kad DNSB Viliaus 213 pirmininko pareigose joks asmuo neįregistruotas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad trečiojo asmens A. B. įgaliojimai atstovauti Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją yra tinkami. Pažymėtina, kad iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo matyti, kad A. B. nuo 2014-07-11 yra išrinktas, o 2015-10-05 įregistruotas kaip valdybos pirmininkas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atstovaudamas nagrinėjamoje byloje dalį trečiųjų asmenų A. B. pateikdavo sutikimus, vesti bylą per šį atstovą.

Byloje yra pateikta 2015 m. rugpjūčio 27 d. visuotinio bendrijos narių, butų savininkų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo kopija, iš kurios matyti, kad šio susirinkimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pritarimo ar nepritarimo projektui (15-17 b. l., IX t.). Todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad negalima laikyti tinkamai suderintu su bendrijos nariais atsakovės pateikto R. L. parengto projekto-plano, nes ant šio plano antrosios pusės yra keli butų savininkų parašai. Iš Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovo paaiškinimo matyti, kad projektas, paruoštas S. K. iniciatyva, buvo svarstomas bendrijos narių susirinkime, tačiau kilo konfliktas, klausymo svarstyti nepavyko. Teisėjų kolegija šį paaiškinimą laiko pagrįstu, kadangi iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. visuotinio bendrijos narių, butų savininkų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo kopijos matyti, kad susirinkime buvo pasiūlyta kitą susirinkimą organizuoti su architektais S. S. ir R. L.. Remiantis Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovo paaiškinimu, į kviečiamą susitikimą atvyko R. L. ir dar 8 bendrijos nariai, ieškovė dalyvavo, bet jos architektas neatvyko. Susirinkimo metu buvo nutarta eiti su projektais pas butų savininkus, tuomet bus visi supažindinti su projektu ir jame galės pasirašyti apie pritarimą. Buvo atliktas supažindinimas su projektu, gyventojai pritarė S. K. ir R. L. projektui ir pasirašė 38 butų savininkai (45 b. l., IX t.). Taip pat, dar kartą buvo patvirtinta, kad toje teismo byloje atstovautų ir jų interesus gintų bendrijos pirmininkas A. B., pasirašė 37 butų savininkai (46-47 b. l., IX t.).

Pažymėtina, kad atsakovė pateikė teismui projektą, ant kurio yra daugiau nei ½ visų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų parašų. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad daugiau nei ½ visų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų sutinka su tokiu atsakovei ir atsakovei Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priklausančios patalpos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdu bei kapitalinių sienų, kurios taip pat yra bendroji dalinė visų daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų nuosavybė, išardymu. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad su Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos nariais atsakovės pateiktas R. L. parengtas projektas-planas buvo suderintas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad po atidalijimo ieškovei priskirta patalpa liks be jokio išėjimo. Kaip teisingai nurodo atsakovė S. K., pateiktame projektiniame pasiūlyme yra numatyta, jog ieškovė gali ir turi įsirengti įėjimą, iškirsdama sienoje angą ir išeiti į ieškovei asmeninės nuosavybės teise po atidalinimo priklausysiančią tos pačios ginčo patalpos laiptų aikštelę. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje buvo apklaustas priešgaisrinės tarnybos atstovas, kuris patvirtino, jog toks išėjimas nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų ir yra galimas. Pastebėtina, kad siena šioje vietoje maždaug dviejų metrų aukštyje ieškovės yra jau iškirsta ir tereikia užbaigti jos kirtimą iki žemės. Taigi, ieškovė turi galimybę išsikirsti įėjimą į patalpą numatytoje vietoje, t. y. konkrečioje vietoje pagal projektinį pasiūlymą, kuriam pritarė dauguma daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovėms optimalų 24 mėnesių laikotarpį projektinio pasiūlymo įgyvendinimui.

Taikant šiam ginčo išsprendimui aktualią kasacinio teismo praktiką pažymėtina, jog galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, jog ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normoje yra nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo padalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės padalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams, gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės įrodė, jog ginčo patalpą galima padalinti natūra, taip pat įrodė, kad turto padalijimas (atidalijimas) natūra joms yra reikšmingas, kadangi atsakovėms yra svarbu turėti rūsio patalpas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pripažindamas atsakovių projektą tinkamu, išlaikė visų savininkų interesų pusiausvyrą ir nepažeidė atsakovės nuosavybės teisių. Byloje nustačius galimybę atidalinti patalpą natūra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šį turto padalijimo būdą, todėl ieškovės reikalavimą dėl piniginės kompensacijos sumokėjimo atsakovėms už jų dalių priteisimą ieškovei, atmetė. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas kuriam iš atidalijamų bendraturčių priteistina piniginė kompensacija, turėtų būti įvertinama bylos šalių valia, kiekvieno bendraturčio poreikis dalijamam daiktui, bendraturčio galimybė įsigyti kitą tokį daiktą arba išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, bei kitos reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju atsakovės išreiškė valią atidalinti turtą natūra, nes toks atidalijimo būdas yra joms finansiškai naudingesnis ir labiau atitinka jų interesus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto patalpų padalijimo (atidalijimo) tarp bendraturčių būdo, ieškovė nepatirs neproporcingos žalos.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė S. K. prašė priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 484 Eur bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Pasna“.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės UAB ,,Pasna“ (į. k. 14533947) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.