- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-694-194/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03180-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- UAB „Pasna“
- Advokatai
- Muradas Bakanas
- Kategorijos
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03180-2011-8
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 28 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. atstovų D. K., advokato Murado Bakano atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pasna“ ieškinį atsakovei S. K., daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „Pasna“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams S. K. ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo byloje priėmimo ir jo įsiteisėjimo uždrausti atsakovams negyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti bet kokius statybos darbus atidalijant jiems priklausančias dalis natūra. Nurodė, kad prasidėjus teisminiam procesui dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo UAB „Pasna“ ieškinį atsakovės motina D. K., gyvenanti atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ieškovui pareiškė, kad jai reikalingas raktas nuo rūsio patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), nes ji jame nori pradėti vykdyti S. K. priklausančios nuosavybės dalies atidalinimą natūra. Šias aplinkybes ieškovui patvirtino ir atsakovė S. K.. Tokie vieno iš bendraturčių veiksmai, prasidėjus teisminiam procesui, ieškovo nuomone, gali pažeisti kitų bendraturčių teises ir interesus, todėl siekiant, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba iš viso pasidarytų nebeįmanomas arba dėl tokių atsakovės veiksmų nepagrįstai būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. ieškovo prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo byloje priėmimo ir jo įsiteisėjimo uždraudė atsakovams S. K. ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai negyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbus, atidalijant atsakovams priklausančias dalis natūra. Teismas nurodė, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nors atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad nesiekia atidalinti jai priklausančios patalpos dalies natūra, tačiau teigia, kad nori pasidaryti atidalinimo natūra projektą, todėl teismas, siekdamas, kad būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas, ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovams negyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlikti bet kokius statybos darbus atidalijant jiems priklausančias dalis natūra – tenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovės S. K. atstovai D. K., advokatas Muradas Bakanas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Pasna“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negyvenamai patalpai-sandėliui, Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovo UAB „Pasna“ teiginys, kad atsakovė S. K. nori natūra atsidalyti negyvenamąją patalpą-sandėlį yra nepagrįstas, nepateikti minėtą faktą pagrindžiantys įrodymai. Nėra visų būtinų sąlygų taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemonės. Atsakovė nesiekia natūra atidalyti iš bendro turto jai priklausančios dalies. O tam, kad tinkamai apginti savo teises ir teisėtus interesus, atsakovė tik siekia atlikti teisėtus veiksmus, t.y. pasidaryti patalpos vertinimo ataskaitą ir atidalijimo projektą. Atsakovė S. K. pasidarydama minėtus dokumentus niekaip negali pažeisti kitų bendraturčių teisių ir interesų, o taip pat šių dokumentų parengimas, antstolio apsilankymas ir pan., negali įtakoti teismo priimto sprendimo įvykdymo, jo įvykdymo apsunkinimo ar užvilkinimo bei juo labiau, sudaryti galimybę dėl sprendimo įvykdymo nebeįmanomumo. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, negalėjo vadovautis niekuo nepagrįsta abejone, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasiryti nebeįmanomas. Teismas tam turėjo turėti pagrįstas prielaidas. Konkrečiu atveju jokių konkrečių pagrįstų prielaidų, jog atsakovė S. K., prasidėjus teisminiam ginčui dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, ginčo patalpoje nori pradėti vykdyti atidalinimo natūra darbus, o jau labiau įrodymų nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Pasna“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad investuodamas lėšas į rūsio patalpas, turėjo ir pagrįstų lūkesčių. Atsakovę S. K. pagal įgaliojimą atstovaujanti jos motina D. K. 2011 m. birželio- liepos mėn. kartu su ieškovu lankėsi rūsio patalpose, teiravosi jo kaip ir kurioje vietoje būtų patogiausia atsitverti dukrai tenkančios rūsio patalpos (5,372 kv. m.) dalį, prašė, kad šiuos darbus atliktų ieškovas, o šiam atsisakius atsakovei padėti, įgaliotinė nedviprasmiškai pareiškė, kad ji artimiausiu metu pati atsiveš statybinių medžiagų, nusisamdys žmones ir imsis realių veiksmų savo ketinimams įgyvendinti. Tokie įgaliotinės veiksmai ir paskatino ieškovą prasidėjus teisminiam procesui kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo. Nurodytus faktus ir aplinkybes patvirtina atsakovės telefoniniai skambučiai, kurie yra fiksuoti ieškovo telefone, susitikimus stebėjo pašaliniai asmenys ir tai nėra prielaidos, kurių pagrindu, kaip teigia atsakovė, teismas priėmė skundžiamą nutartį. Ieškovas mano, kad atsakovė S. K., sudarydama bent kokias penkias pirkimo-pardavimo sutartis, turėjo iš pardavėjų perimti ne tik įsigytų patalpų dalis, bet ir gauti raktus nuo įsigytų patalpų. Atsakovės pateikta Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre pažymą, tačiau šie duomenys galiojo nuo 2006-12-07 iki 2007-01-05, šiai datai jie yra pasikeitę ir neatitinka tikrovės.
Atskirasis skindas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėdamas ir nespręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, turi įvertinti, ar konkrečioje byloje yra poreikis taikyti procesines teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galėtų būti realiai įvykdytas. Kartu pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė egzistuoja.
Šalies argumentai
Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ginčas yra kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas, bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais S. K. ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija valdo negyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju negyvenamoji patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) yra ieškinio dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas, kad iki ieškinio išnagrinėjimo negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) bendrasavininkams priklausančios dalys liktų nepakitusios bei taip siekdamas apginti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus teisėtai ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, nepažeidė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl naikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.