Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferenciniu būdu per Zoom platformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B., nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios paskirtos bausmės pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 1 (vienam) mėnesiui, bausmės laiką skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. B. J. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta bausmė - laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. J. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, o R. B. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad R. J., kaip organizatorius, susitardamas ir veikdamas bendrai su nusikalstamos veikos vykdytojais – motina R. B. J. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, duodamas jiems nurodymus ir tokiu būdu vadovaudamas nusikalstamos veikos padarymui, organizavo neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimą, turint tikslą jas platinti, o R. B. J. su nenustatytais asmenimis neteisėtai įgijo, laikė ir siuntė psichotropinę medžiagą, turint tikslą platinti, o būtent: R. J., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytuje, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 21 d., tyrimo metu nenustatytiems asmenims nurodė psichotropinę medžiagą perduoti R. B. J.; taip pat R. J. 2019 m. sausio 18-19 d. nurodė R. B. J. ir nenustatytiems asmenims psichotropinę medžiagą paslėpti laikraštyje ir išsiųsti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistojo R. P. vardu. Vykdydami R. J. nurodymus, nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2019 m. sausio 21 d., R. B. J. perdavė, o R. B. J., vykdydama R. J. telefoninių pokalbių metu duotus nurodymus, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. sausio 21 d., iš nenustatytų asmenų ir nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo 7,096 g birios medžiagos, savo sudėtyje turinčios 6,4419 g psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido 5-fluoro MDMB PICA. R. B. J. šią psichotropinę medžiagą laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), ir pagal R. J. nurodymus, laikraštyje paslėptus 0,2430 g birios medžiagos, savo sudėtyje turinčios 0,2194 g minėtos psichotropinės medžiagos, 2019 m. sausio 21 d. nunešė į pašto poskyrį, esantį Vydūno al. 63, Kaune, bei išsiuntė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Pravieniškių g. 57, Pravieniškėse, Kaišiadorių r., nuteistojo R. P. vardu, o likusius 6,853 g birios medžiagos, savo sudėtyje turinčios 6,2225 g minėtos psichotropinės medžiagos, R. B. J. toliau laikė savo namuose iki 2019 m. balandžio 9 d. 9.45 val., kol ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo: panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje R. B. J. skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirti 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1.1. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuteistajai R. B. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažeidė proporcingumo bei teisingo nubaudimo principus, tinkamai neįvertino padarytos veikos sunkumo ir R. B. J. asmenybės. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ir kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą. Šiuo atveju nėra pagrindo tikėtis, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistosios atžvilgiu paskyrus jai laisvės apribojimo bausmę.

1.2. Apeliantė, cituodama BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nurodo, kad skiriant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų negali būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

1.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė R. B. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau skirdamas jai bausmę nepagrįstai nurodė bei atsižvelgė į tai, kad nuteistoji savo kaltę iš esmės pripažino. Pasak prokurorės, R. B. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepripažino kaltinime nurodytų aplinkybių, keitė savo parodymus, taip pat atsisakė duoti parodymus. 2019 m. balandžio 9 d. vykusios apklausos metu R. B. J. neigė telefonu bendravusi su R. J., aiškino, kad jis jai telefonu nedavė jokių nurodymų, jie telefonu net nebendravo, ji paketą rado pašto dėžutėje, paslėpė užuolaidos laikiklyje ir laukė kol atsiras savininkas. Apklausiama papildomai 2019 m. spalio 1 d. parodė, kad paketą rado pašto dėžutėje ir supratusi, kad jis susijęs su mergina, kuri pas ją lankėsi, paėmė jį bei paslėpė kambaryje užuolaidos laikiklyje; voką taip pat rado pašto dėžutėje, išsiuntė jį, nes šalia buvo parašytas grasinimas, kad jeigu voko neišsiųs, gaus į galvą; ji su sūnumi naktimis telefonu nebendravo. 2019 m. spalio 30 d., lapkričio 27 d. vykusių apklausų metu nuteistoji parodymus duoti atsisakė, nurodydama, kad parodymus duos teisme. Nagrinėjant bylą teisme, R. B. J. parodė, kad ji psichotropinių medžiagų bute neslėpė, nežinojo, kas buvo paslėpta užuolaidos laikiklyje; mano, kad paketą užuolaidos laikiklyje paslėpė pas ją bute besilankanti mergina, susijusi su Raigirdu; kiek laiko paketas buvo namuose, nežino; voką, adresuotą R. P., rado savo pašto dėžutėje ir pamačiusi, kad jis skirtas ne jai, nunešė į paštą ir išsiuntė; baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad yra nekalta. Nepaisant nenuoseklių nuteistosios parodymų, teisme ištirti kiti įrodymai patvirtina, kad ji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą. Jai buvo žinomos nusikaltimo padarymo aplinkybės. Apie tai leidžia spręsti ir byloje užfiksuoti jos bei R. J. telefoniniai pokalbiai. Be to, kratos metu R. B. J. stengėsi būti šalia paslėptų psichotropinių medžiagų, nukreipti pareigūnų dėmesį ir sutrukdyti jas surasti. Pareigūnams draudžiamas medžiagas suradus, ji išėjo į kitą kambarį, išgėrė raminančių vaistų ir apie rastas medžiagas nieko nepaaiškino. Visos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistoji puikiai žinojo, kas ir kur buvo slepiama, kad medžiaga yra uždrausta, juolab, kad ji už analogišką nusikaltimą jau buvo teista 2004 metais.

1.4. Kartu prokurorė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo šiai nuteistajai motyvais, nurodo, kad R. B. J. sveikatos būklė atitinka vidutinę tokio amžiaus sulaukusio asmens sveikatos būklę, ji dalyvavo teismo posėdžiuose ir nekilo jokių abejonių dėl jos sveikatos būklės. Be to, įkalinimo įstaigose yra teikiamos kvalifikuotos sveikatos priežiūros paslaugos, kur nuteistoji būtų nuolat stebima ir jos sveikatos būklei nekiltų grėsmė. Visgi jeigu bausmės atlikimo metu nuteistosios sveikata pablogėtų ir dėl to ji nebegalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, tuomet ir būtų sprendžiamas klausimas dėl bausmės rūšies pakeitimo ar atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Tuo tarpu šiuo metu byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą R. B. J. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu.

2. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamus veiksmus iš BK 24 straipsnio 4 dalies, BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir paskirti jam baudžiamojo įstatymo už padarytą veiką sankcijoje numatytą minimalią bausmę.

2.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo vaidmenį įvertino kaip organizatoriaus ir inkriminavo tikslą platinti, todėl nepagrįstai jam paskyrė labai didelę laisvės atėmimo bausmę.

2.2. Byloje surinkti įrodymai, pasak apelianto, patvirtina, kad psichotropines medžiagas - sintetinį kanabinoidą 5-fluoro MDMB PICA, jis įsigijo savo reikmėms, nes yra priklausomas nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Byloje nėra įrodymų, kad šios psichotropinės medžiagos buvo platinamos, kad jis turėjo tikslą jas platinti, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

2.3. Be to, psichotropinės medžiagos buvo įgytos legaliai 2017 metais iš parduotuvės „Sex - chop“, tuo metu paminėtos medžiagos nebuvo įtrauktos į draudžiamų medžiagų sąrašą. Šias medžiagas jo (apelianto) prašymu įgijo jo draugė I. Š., kuri jas taip pat jo prašymu ir atsiųsdavo jam į pataisos namus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis niekam jokių nurodymų nedavė, tiesiog paprašė, kad padarytų jam paslaugą, todėl jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, kaip organizatoriaus.

2.4. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta, nesant abejonių; visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nepaisė pirmiau paminėtų EŽTT išaiškinimų. Skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepašalinti prieštaravimai ir abejonės, kurios turėjo būti vertinamos jo naudai.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prokuratūros skundą tenkinti iš dalies – vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, R. B. J. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis R. J. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios R. B. J. gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė R. J. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Kvalifikuodamas R. J. nusikalstamus veiksmus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad jis nusikaltimą organizavo. Apygardos teismas, skirdamas bausmę R. B. J., pagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau parinkdamas bausmės rūšį - laisvės apribojimo bausmę, padarė netinkamą išvadą, jog tokia bausmė užtikrins tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl R. J. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. J., duodamas nurodymus, organizavo neteisėtą psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimą, turint tikslą jas platinti, o R. B. J., vykdydama R. J. nurodymus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo 7,096 g birios medžiagos, savo sudėtyje turinčios 6,4419 g psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido 5-fluoro MDMB PICA, laikė ir 0,2430 g birios medžiagos, savo sudėtyje turinčios 0,2194 g minėtos psichotropinės medžiagos, išsiuntė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, turint tikslą ją platinti.

6. Nuteistasis R. J. pripažino, jog disponavo nustatytu psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido 5-fluoro MDMB PICA kiekiu, tačiau nurodė, kad jis turi priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, todėl ši medžiaga buvo skirta jo paties poreikiams tenkinti, tikslo ją platinti neturėjo. Nuteistasis mano, kad apygardos teismas jo vaidmenį nusikaltimo padaryme nepagrįstai įvertino kaip organizatoriaus (BK 24 straipsnio 4 dalis), nes jis savo motinos R. B. J. ar kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstamiems veiksmams nevadovavo, nuteistoji R. B. J. pati apie daromą nusikaltimą nieko nežinojo. Tokius R. J. skundo argumentus paneigia apygardos teismo ištirti ir įvertinti bylos faktiniai duomenys.

7. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-400/2011).

8. Pagal BK 24 straipsnio nuostatas bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas.

9. BK 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-511/2022.

10. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog R. J. nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kalėdamas pataisos įstaigoje, t. y. neturėdamas galimybės be apribojimų bendrauti su už pataisos įstaigos teritorijos esančiais asmenimis. Tačiau jis, duodamas nurodymus R. B. J. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims bei kontroliuodamas nusikaltimo padarymo eigą – organizavo savo motinos psichotropinės medžiagos įgijimą, nurodė jai dalį psichotropinės medžiagos išsiųsti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o likusią dalį paslėpti ir saugoti namuose, reguliavo atsiskaitymą už psichotropinę medžiagą ir piniginius pervedimus į motinos bankinę sąskaitą bei per „Perlo“ terminalą. Taigi jis tokiais savo veiksmais suvienijo ir nukreipė kitų bendrininkų pastangas, nustatė tarpusavio ryšius, numatė nusikalstamos veikos įvykdymo būdą per savo motiną ir taip ne tik koordinavo R. B. J. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nusikalstamus veiksmus, tačiau ir vadovavo nusikaltimo padarymui.

11. R. J. skunde neigia, jog davė kokius nors nurodymus savo motinai, aiškina, kad R. B. J. nieko apie jo daromą nusikaltimą nežinojo, nes nuo 2018 m. psichotropines medžiagas jam į pataisos namus siųsdavo jo pažįstama moteris I. Š., kuri prisistatydavo įvairiais vardais: K., S., I.. R. J. tik paprašė motinos, kad pastaroji jo pažįstamai moteriai perduotų informaciją, kokiam adresatui išsiųsti laišką su psichotropine medžiaga. Tuo metu minėta moteris buvo abstinencijos būsenoje, todėl laiško išsiųsti pati negalėjo ir psichotropinę medžiagą įmetė į motinos pašto dėžutę (t. 7, b. l. 114-115). Taigi nuteistojo R. J. nurodytos jo veiksmų padarymo aplinkybės patvirtina, kad savo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui jis pasitelkė kitus asmenis kaip bendrininkus ir koordinavo jų veiksmus, siekdamas disponuoti pirmosios instancijos teismo nustatyta psichotropine medžiaga. Nuteistoji R. B. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad ji voką, adresuotą kitam asmeniui, nunešė į pašto skyrių ir išsiuntė, tačiau aiškino, jog ji apie tai, kad voke yra psichotropinė medžiaga nieko nežinojo. (t. 6, b. l. 116-117). Apklausiama 2019 m. balandžio 9 d. ji nurodė, kad R. J. jai jokių nurodymų nei telefonu, nei kitais būdais nedavė. Ji su pastaruoju telefonu 2019 m. sausio 18 d. nebendravo. Laišką rado savo pašto dėžutėje, adresu (duomenys neskelbtini). Ant laiško buvo priklijuotas lapelis su užrašu „prašau įmesti į pašto dėžutę, jei nenori nemalonumų“. Ji priklijuotą lapelį iš karto nuėmė ir išmetė. Nuteistoji, eidama į polikliniką, paėmė minėtą laišką ir išmetė į kažkurį iš Kaune esančių pašto dėžučių. Siuntėjo bei gavėjo duomenis ji užsirašė ant lapelio ir pasiliko savo namuose (t. 6, b. l. 14-15). Įteikus pranešimą apie įtarimą, nuteistoji R. B. J. pripažino, jog 2019 m. sausio 18 d. telefonu kalbėjosi su R. J.. Aiškino, kad 2019 m., kada tiksliai pasakyti negali, savo pašto dėžutėje rado laišką, ant kurio buvo priklijuotas lapelis, su užrašu „įmesk laišką, bus blogai gausi į g“. Nuteistoji suprato, jog, jei nurodymo nevykdys, bus sumušta, todėl laišką nunešė į paštą (t. 6, b. l. 23-26). Tokį nuteistosios R. B. J. aiškinimą, kad voką su psichotropine medžiaga R. P. vardu išsiuntė ne sūnaus R. J. nurodymu, o jai grasinant nenustatytiems asmenims, paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

12. Kaip jau minėta, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 9 d. R. B. J. neigė, jog 2019 m. sausio 18 d. su sūnumi bendravo telefonu, vėliau savo parodymus pakeitė ir pokalbių faktą pripažino. Iš 2019 m. kovo 6 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo bei stenogramos matyti, kad pokalbių, vykusių 2019 sausio 18 d. 23:45:30 – 23:46:53, 2019 m. sausio 18 d. 23:47:38 – 23:58:56 metu R. J. nurodė R. B. J. užsirašyti adresą: R. P., Pravieniškių 57, Kaišiadorių rajonas, Laisvės atėmimo vietos ligoninė, kuriuo turėjo būti išsiųstas laiškas, prašė šiuos duomenis perduoti mergaitei, o į voką įmesti kelis tuščius vokus, įdėti kokį nors paskaitymą (t. 1, b. l. 147-157). Iš nuteistojo R. J. ir R. B. J. pokalbių analizės matyti, jog pokalbių metu jie kalbėjo suderintomis, užkoduotomis frazėmis, siekdami, kad iš pokalbio turinio nebūtų aišku, jog R. J. duoda nurodymus motinai dėl psichotropinės medžiagos išsiuntimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, jos veiksmus įvardindamas kaip nurodymus mergaitei: „<..>mergaitė, kaip sakei, ir išvažiavo pirmadienį ane?“, „<...> kitaip viską patvarkysim taip pat kaip mergaitė tvarkė tiktai per Kauną“, „aš padiktuosiu tu paduosi mergaitei K. duomenis“, „ką užsirašei perduok viską mergaitei“, „kad būtinai ji parašytų laišką“, „<...> kaip senais laikais viską tvarkydavo“, „<...> pasiklijuotų tuos kulniukus gerai, kad neparkristų“, „atrink kokį gražesnį mergaitė lai pasidaro ir viskas“, 2019 m. sausio 20 d. 09:46:53 - 09:52:37 pokalbio metu R. J. R. B. J. nurodo, kad laišką išsiųstų skubiai, rytojaus dieną „pasakyk tai mergaitei, kad būtinai <...> rytoj išvažiuotų tenai ir tada man nereikės nieko prašinėt“, „būtinai <...> pasakyk mergaitei, kad rytoj varo“ (t. 1, b. l. 155, 156). Nuteistoji R. B. J. šį R. J. reikalavimą suprato ir įvykdė: laišką 2019 m. sausio 21 d. nunešė į Kauno pašto 28 skyrių. 2019 m. sausio 25 d. 18:0029 - 18:07:16 pokalbio metu R. B. J. domėjosi, ar gautas jos išsiųstas laiškas: „<...> kaip ten, ar atvažiavo?“, į ką R. J. atsako: „Nekalbėk, nežinau“. 2019 m. sausio 27 d. 09:56:45 – 10:01:48 R. B. J. klausė: „D. kaip nežinai nieko?“. R. J. motiną nutraukia, kad ji daugiau nekalbėtų: „ai, ne nekalbam mam, nežinau ką jinai kaip D.“. (t. 1, b. l. 157). Tai, kaip psichotropinė medžiaga turės būti paslėpta, R. J. nurodė: „<...> labai viskas gerai eidavo, pasakyk jinai pati žino“, „<...> kaip senais laikais viską tvarkydavo“, „<...> pasiklijuotų tuos kulniukus gerai, kad neparkristų“, „atrink kokį gražesnį mergaitė lai pasidaro ir viskas“. R. B. J. patvirtindama, kad padarys viską taip, kaip darydavo anksčiau, pokalbio, vykusio 2019 m. sausio 20 d. 09:46:53 – 09:52:37 patvirtino, kad bus taip „kaip anksčiau plaukdavo laivai“ (t. 1, b. l. 155-156). Taigi pokalbių metu R. J. su R. B. J. kalba užmaskuotai, neįvardindami, jog organizuojamas psichotropinės medžiagos išsiuntimas, tačiau vienas kitą supranta. Kai pokalbių turinys gali aiškėti, nuteistasis pokalbius nutraukia, pakeisdamas temą, liepdamas nešnekėti, nurodo, kad detalės bus aptariamos vaizdo skambučiu. Vis tik kai kurios nuteistųjų neapgalvotai ištartos frazės patvirtina, kad R. J. nurodymus išsiųsti voką su psichotropine medžiaga duoda būtent R. B. J., o ne prašo duomenis perduoti kitam asmeniui: „<...> aš tau paskui kitaip pasakysiu kitaip viską patvarkysim <...>“, „<...> su šventėm žinai pasveikink“, „<...> paieškok gal mano senų rasi <...>“, „<...> atrink kokį gražesnį“, „<...> įdėk kaip ankščiau darydavai“. 2019 m. sausio 18 d. 17:43:46 – 17:47:48 pokalbio metu R. J. su motina pasisveikina: „labas vakaras mergaite“ (t. 1, b. l. 149). Toks nuteistojo pasisveikinimas neprieštarauja tam, kad R. B. J. tokiu būdu informuojama, jog pokalbio metu bus aptariamos psichotropinės medžiagos siuntimo detalės. Taigi, iš aptartų pokalbių turinio matyti, kad R. J. nurodė, kad R. B. J. neva perduotų laiško gavėjo duomenis kitam asmeniui, aptarė laiško turinį, kad pasiteirautų, kaip sveikata, pasveikintų su šventėmis, tačiau kitų pokalbių metu apie tą patį įvykį (psichotropinių medžiagų išsiuntimą) kalbėjo, kaip apie trečiojo asmens nuvykimą į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Teisiamojo posėdžio metu nuteistieji negalėjo paaiškinti pokalbiuose naudotų daugelio frazių reikšmės, teigė, jog jų prasmės neprisimena, aiškino, jog kalbama apie duomenų perdavimą I. (t. 7, b. l. 76-78), tačiau tokius nuteistosios R. B. J. ir R. J. parodymus, kad R. B. J. nieko nežinojo apie psichotropines medžiagas, o R. J. jai jokių nurodymų, susijusių su disponavimų šiomis medžiagomis, nedavė, teisėjų kolegija vertina kaip nuteistųjų siekį R. B. J. išvengti atsakomybės, o R. J. – palengvinti savo teisinę padėtį. Tai patvirtina kiti bylos objektyvūs duomenys.

13. Iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento Laisvės atėmimo vietų ligoninės Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2019 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. sausio 22 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 12 korpuso kamerų tipo palatoje Nr. 207, nuteistojo R. P., akivaizdoje, kartu su Kriminalinės žvalgybos skyriaus inspektore A. Z., įteikiant jam adresuotą atsiustą laišką, praplėšus voką, viduje rasta: laiškas rašytas ranka mėlynu rašalu ant sąsiuvinio langeliais lapo, atvirutė, baltas vokas bei iškarpa iš laikraščio, kurią apžiūrint matėsi, kad nuotrauka yra priklijuota, o braukiant pirštu per ją jautėsi paslėpta biri medžiaga (t. 3, b. l. 23). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Laisvės atėmimo vietų ligoninės Kriminalinės žvalgybos skyriaus inspektorė A. Z. parodė, kad 2019 m. sausio 22 d., atiduodant nuteistiesiems laiškus, jai kilo įtarimas. Nuteistasis R. P. dėl to buvo labai nepatenkintas. Liudytoja pažymėjo, kad paprastai, jei laiške nebūna nieko neleistino, gavėjas dėl to nesinervina, nes po ekspertizės, jei nieko nerandama, visas laiško turinys atiduodamas nuteistajam (t. 6, b. l. 134-135). Iš 2019 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti šie Laisvės atėmimo vietų ligoninės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinės patalpose buvę daiktai: baltos spalvos vokas, kurio kairiajame kampe siuntėjas nurodytas „G. P., (duomenys neskelbtini)“, apatiniame dešiniajame kampe užrašytas gavėjas „R. P. Laisvės atėmimo vietų ligoninė Pravieniškių g-vė 57 Kaišiadorių rajonas Pravieniškės“, dešiniajame viršutiniame kampe ant dviejų pašto ženklų uždėtas apvalus juodos spalvos išsiuntimo antspaudas, su užrašu „Kaunas 28 skyrius 2019 m. sausio 21 d. Lietuva, kairėje priekinėje voko pusėje po siuntėjo duomenimis matomas laiško gavimo antspaudas „Gauta Nr. 3 2019 m. sausio 22 d.“ Be kitų daiktų, apžiūrėta laikraščio iškarpa su antrašte „Klausimai dėl Magnitogorsko tragedijos“. Po antrašte dešinėje yra priklijuota spalvota fotonuotrauka. Atplėšus dalį fotonuotraukos, matomi suberti gelsvos spalvos neaiškios kilmės milteliai (t. 3, b. l. 30-37). Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateiktoje laikraščio iškarpoje po priklijuota fotonuotrauka rasta geltonos spalvos milteliai, kuriuose yra psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido 5-Fluoro-MDMB-PICA. Tyrimui pateiktų miltelių masė - 0,2430 g (t. 3, b. l. 51-52). 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateiktoje birioje medžiagoje (milteliuose), rastoje 2019 m. sausio 22 d., kurios masė - 0,2430 g yra 0,2194 g gryno 5-fluoro-MDMB-PICA (t. 2, b. l. 91-98). 2019 m. kovo 4 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada dėl DNR tyrimo patvirtina, kad ant balto tuščio voko nustatytas ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris gali būti tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui (t. 3, b. l. 56-57). 2019 m. balandžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada patvirtino, kad ant balto tuščio voko nustatytame mišriame, ne mažiau dviejų asmenų DNR profilyje gali būti R. B. J. DNR profilis (t. 3, b. l. 65-66). Teisiamojo posėdžio metu nuteistoji parodė, kad jos DNR profilis ant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę siųstame laiške buvusio voko galėjo atsirasti dėl to, kad ji tuos vokus buvo nupirkusi savo sūnui, juos čiupinėjo (t. 6, b. l. 116), tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl vokai, skirti R. J., buvo įdėti kartu su psichotropine medžiaga į voką, adresuotą kitam nuteistajam R. P., kurio pavardę pokalbyje buvo minėjęs jos sūnus.

14. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys ir nuteistųjų pokalbių turinio analizė vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad R. J., suorganizavęs R. B. J. psichotropinės medžiagos įgijimą per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis ir nurodęs ją paslėptą laikyti namuose, draudžiamos disponuoti medžiagos dalies išsiuntimą organizavo telefoninių pokalbių su motina metu, duodamas nurodymus, kam ir kaip psichotropinė medžiaga turės būti siunčiama, nurodydamas, viską atlikti taip, kaip seniau, paaiškindamas, kas turėtų būti į voką įdėta ir parašyta laiške. Tai neabejotinai patvirtina, kad abu nuteistieji suprato, jog jie kalbasi apie disponavimą psichotropinėmis medžiagomis ir abu tam nukreipė savo pastangas bendro tikslo – disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, įgyvendinimui.

15. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. J. aiškino, kad į motinos namus paketėlį su psichotropine medžiaga atnešė ir, R. B. J. nematant, paslėpė jo pažįstama I. Š.. Psichotropinė medžiaga buvo įgyta nedideliais kiekiais 2018 m., kai ji dar buvo legali (t. 7, b. l. 114-115). R. B. J. parodymai apie paketėlio atsiradimo jos namuose aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu ji aiškino, jog apie tai, kad paketėlyje yra psichotropinė medžiaga nieko nežinojo. Nežino, kiek laiko paketėlis, rastas užuolaidose, buvo jos namuose (t. 6, b. l. 116-117). 2019 m. balandžio 9 d. apklausoje ji nurodė, kad paketą, rastą jos namuose 2019 m. balandžio 9 d. kratos metu, ji surado savo pašto dėžutėje ir laikė savo bute laukdama, kol kas nors ateis ir prisipažins, kad tai jų. Kodėl paketą slėpė už užuolaidų medžiaginiame laikiklyje, paaiškinti negalėjo (t. 6, b. l. 14-15). Įteikus pranešimą apie įtarimą, 2019 m. spalio 1 d. apklausos metu nuteistoji R. B. J. aiškino, kad paketą, kuris buvo surastas kratos metu, ji rado savo pašto dėžutėje 2019 m. balandžio 8 d., t. y. dieną prieš kratą. Buvo įsitikinusi, kad paketas priklauso sūnaus R. J. pažįstamai moteriai, vardu K., todėl ji paketėlį laikė namuose, tikėdamasi su pastarąja išsiaiškinti. Kodėl paketą slėpė užuolaidos dekoratyvinio laikiklio viduje, paaiškinti negalėjo (t. 6, b. l. 23-26).

16. Iš 2019 m. balandžio 9 d. kratos protokolo matyti, kad kratos R. B. J. namuose metu, be kitų kratos metu rastų daiktų, užuolaidos laikiklyje rastas paketas su psichotropinėmis medžiagomis (t. 2, b. l. 7-17). 2019 m. gegužės 6 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada patvirtina, kad pakuotėje Nr. 487440 rasta 6,853 g gelsvai oranžinės spalvos miltelių, kuriuose yra psichotropinės medžiagos, sintetinio kanabinoido 5-Fluoro-MDMB-PICA (t. 2, b. l. 83-89). 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateiktoje birioje medžiagoje (milteliuose), rastoje 2019 m. balandžio 9 d., kurios masė - 6,853 g yra 6,2225 g gryno 5-fluoro-MDMB-PICA. (t. 2, b. l. 91-98).

17. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas pareigūnas G. Š., dalyvavęs kratos R. B. J. namuose atlikimo metu, parodė, kad atvykus į nuteistosios namus, R. B. J. namus leido apžiūrėti geranoriškai, sunerimo atvykus kinologui su šunimi. Pareigūnui kėlė įtarimą tai, kad R. B. J. sėdėjo vienoje vietoje – fotelyje prie lango ir užuolaidos, elgėsi neramiai: žiūrėjo pro langą, bandė atsistoti, elgėsi nenatūraliai. Kratos atlikimo metu pareigūnams priartėjus prie užuolaidos, ji eidavo gerti vaistus. Nuteistajai persėdus į kitą vietą, liudytojas apžiūrėjo užuolaidas ir ant jų esančiame papuošime užčiuopė iš kojinės padarytą paketėlį. Pati medžiaga buvo permatomoje pakuotėje, nes matėsi medžiagos geltona spalva. R. B. J. nepaaiškino, kaip toje vietoje atsidūrė rastas paketėlis (t. 6, b. l. 135-137). Liudytoja E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išvardinus nutartyje dėl kratos nurodytus ieškomus daiktus ir paprašius juos pateikti, nuteistoji pradėjo nervintis, nuolatos vaikščiojo į virtuvę vaistų, labai drebėjo, visą laiką buvo kambario kampe prie užuolaidos, todėl, pareigūnams kilus įtarimui, jie paprašė nuteistosios atsisėsti ant sofos. Kai buvo rastas maišelis, R. B. J. nieko nesakė. Vežama į Alytaus policijos komisariatą, ji pasakė, kad maišelį prieš keletą dienų rado pašto dėžutėje, parsinešė jį namo ir įdėjo į užuolaidą, nes tikėjosi, kad kažkas ateis jo pasiimti po kelių dienų (t. 6, b. l. 165-168). Liudytojas R. Č. parodė, kad jis nuteistosios R. B. J. namuose kratą atliko su tarnybiniu šunimi. Kai nuteistajai pasakė, kad šuo yra apmokytas narkotinių medžiagų paieškai, liudytojas jos elgesyje pastebėjo sumišimą. R. B. J. atsisėdo prie lango, dar labiau nervinosi. Liudytojas R. Č. suprato, kad bute yra kažkas neleistino. Užuolaidų dekoratyviniame dirželyje buvo rastas nykščio storio paketas. Moters paklausus, kas tai, ji nieko nepaaiškino (t. 6, b. l. 168-169). Analogiškas psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido 5-fluoro MDMB PICA nuteistosios R. B. J. namuose suradimo aplinkybes nurodė ir liudytojas, atlikęs ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje, S. R., kuris patvirtino, kad nuteistoji kratos metu sėdėjo fotelyje prie užuolaidos, kur buvo aptikta draudžiama psichotropinė medžiaga, užuolaidoje suradus paketėlį, nieko nepaaiškino. Pradėjus važiuoti į Alytų nuteistoji pasakė, kad tą paketą rado pašto dėžutėje (t. 6, b. l. 169-170). Taigi iš visų kratoje nuteistosios R. B. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvavusių pareigūnų parodymų matyti, jog nuteistosios elgesys, supratus, kad kratos metu bus ieškoma narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasikeitė, tapo nervingas, ji susijaudino, gėrė vaistus, sėdėjo fotelyje, esančiame prie užuolaidų, kurioje buvo rasta draudžiama medžiaga, tikėdamasi, kad galimai ta vieta nebus apžiūrėta. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji R. J. žinojo, kad ji savo namuose neteisėtai laiko psichotropines medžiagas ir suprato savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad būtent ji užuolaidoje paslėpė iš savo pašto dėžutės atsineštą paketėlį su tokia pat psichotropine medžiaga -5-fluoro-MDMB-PICA, kurios dalį jau buvo išsiuntusi R. J. nurodytu adresu.

18. Taigi, nors teisiamojo posėdžio metu nuteistieji laikėsi vienodos pozicijos, kad R. J. neorganizavo R. B. J. psichotropinės medžiagos įgijimo ir jos laikymo pastarosios namuose, teigė, jog jokių nurodymų R. B. J. dėl psichotropinės medžiagos supakavimo į voką ir išsiuntimo į Laivės atėmimo vietų ligoninę nedavė, o R. B. J. apie tai, kad voke yra draudžiama psichotropinė medžiaga, nieko nežinojo, jos namuose atliktos kratos metu paketėlį su psichotropine medžiaga, nuteistajai nematant, paslėpė R. J. tariamai pažįstama I. Š., tačiau toks jų aiškinimas neįtikinantis, nes jį paneigia pirmiau aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Be to, jų nurodytose įvykio aplinkybėse yra loginių prieštaravimų, kas taip pat kelia pagrįstas abejones jų parodymų teisingumu. Pirmiausiai, R. J. nurodė, kad su I. Š. jie yra pažįstami nuo 2017 m. Nuteistojo teigimu, su ja susipažino ir bendravo telefonu, pokalbių programėle, nuolat palaikė ryšį, net norėjo ją vesti, tačiau nežinojo jokių minėtos moters kontaktinių duomenų. R. B. J. nurodė, kad I. Š. sau artimo asmens motinai neva prisistatė kitu – K. vardu. Kaip jau minėta, R. J. aiškino, kad voką su psichotropine medžiaga jam 2019 m. sausio 21 d. turėjo atsiųsti I. Š., tačiau adresą ir asmenį, kuriuo vokas buvo siunčiamas, jis padiktavo ne jai, o savo motinai. Nuteistasis nurodo, kad I. Š. voką su psichotropine medžiaga į Laisvės atėmimo vietos ligoninę atsisakė siųsti, nes buvo abstinencijos būsenoje, todėl R. J. sugalvojo, kad ji voką įmestų į motinos pašto dėžutę. Taigi, moters prasta sveikatos būklė netrukdė jai pačiai psichotropinę medžiaga supakuoti ir įmesti į R. B. J. pašto dėžutę, nors, pagal nuteistojo parodymus, įmesti siuntą į pašto skyriaus dėžutę ji negalėjo. Iš nuteistosios R. B. J. parodymų matyti, kad tarp jos ir tariamai R. J. pažįstamos moters susiklostė abipusiu pasitikėjimu grįsti santykiai (anot nuteistosios, moteris keletą kartų lankėsi jos namuose, maudėsi, svarstė tekėti už jos sūnaus), tačiau minėta moteris jos neprašė išsiųsti laišką ant voko nurodytu adresu, o su grasinančiu tekstu įmetė siuntą į nuteistosios pašto dėžutę. R. B. J. parodymai apie tai, koks grasinantis tekstas buvo užrašytas ant minėto voko, taip pat nebuvo nuoseklūs. Apklausos 2019 m. balandžio 9 d. metu ji nurodė, kad ant laiško buvo priklijuotas lapelis su užrašu „prašau įmesti į pašto dėžutę, jei nenori nemalonumų“ (t. 6, b. l. 14-15). Įteikus pranešimą apie įtarimą, nuteistoji R. B. J. aiškino, kad savo pašto dėžutėje rado laišką, ant kurio buvo priklijuotas lapelis, su užrašu „įmesk laišką, bus blogai gausi į g“ (t. 6, b. l. 23-26). Nors nuteistoji aiškino, kad ji išsigando, jog dėl nurodymo išsiųsti voką nevykdymo jos atžvilgiu bus panaudotas smurtas, apie jos atžvilgiu išreikštą grasinimą nepranešė policijos pareigūnams ar, matydama, jog vokas adresuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje esančiam asmeniui, apie tokį neva jos pašto dėžutėje netikėtai atsiradusį grasinančio pobūdžio voką, nepranešė laisvės atėmimo bausmę atliekančiam sūnui, o tuo tarpu telefonu jo klausinėjo, ar siuntinį adresatas gavo. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismo ištirti ir įvertinti bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad būtent R. J., būdamas bausmės atlikimo pataisos namuose, vadovavo nusikaltimo padarymui. Jis bendraudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir telefonu bendraudamas su motina, duodavo nurodymus R. B. J. kaip inkriminuoto nusikaltimo vykdytojai, kuri be jokios abejonės suprato nusikalstamą sūnaus sumanymą ir veikdama kartu kaip vykdytoja pagal sūnaus nurodymus įgijo 7,096 g birios medžiagos, savo sudėtyje turinčios 6,4419 g psichotropinės medžiagos sintetinio kanabinoido 5-fluoro MDMB PICA, savo namuose laikė ir 0,2430 g birios medžiagos, savo sudėtyje turinčios 0,2194 g minėtos psichotropinės medžiagos, išsiuntė į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, turint tikslą ją platinti.

19. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių R. B. J. ar kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų savarankiškus, su R. J. nesuderintus veiksmus. R. J., duodamas nurodymus ir kontroliuodamas R. B. J. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmus, buvo nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, organizatorius, todėl pirmosios instancijos teismas, jo veiksmus kvalifikuodamas ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, įstatymą taikė tinkamai.

20. Nepagrįstas nuteistojo R. J. skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas jo nusikalstamus veiksmus turėjo kvalifikuoti ne pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jis neturėjo tikslo psichotropinę medžiagą platinti.

21. Pagal 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016). Įrodymai, patvirtinantys minėtą suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-84-489/2017).

22. Taigi, BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytos alternatyvios BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. Kaltininko nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį požymis – neteisėtas disponavimas labai dideliu šių draudžiamų medžiagų kiekiu. Taigi, nustačius, neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, tikslas jas platinti nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis. Šį požymį privalu įrodyti kaltininko nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ar 2 dalį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, jog bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad R. J., pasitelkdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, organizavo R. B. J. labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimą, koordinavo jos laikymą, vadovavo dalies psichotropinės medžiagos siuntimui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę bei kontroliavo atsiskaitymą už išplatintą psichotropinę medžiagą.

23. Nors apeliaciniame skunde R. J. prašo jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau nustatyto labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio neginčija, nurodo, kad ją įgijo, kai šios medžiagos dar nebuvo uždraustos, tvirtina, kad neturėjo tikslo ją platinti. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

24. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Artūras Lyskoit paaiškino, kad 5-fluoro-MDMB-PICA medžiaga yra sintetinis kanabinoidas. Dauguma sintetinių kanabinoidų atskirais pavadinimais į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą nėra įrašomi. Jie šiuose sąrašuose yra įrašyti kaip dariniai ir priklauso sintetinių kanabinoidų darinių pirmajai grupei. Ši darinių grupė, yra įrašyta į narkotinių psichotropinių medžiagų pirmojo sąrašo 69 punktą, pirmąjį pogrupį. Į pirmąjį sąrašą įrašytos medžiagos draudžiamos vartoti, išskyrus tam tikrais atvejais, kurie yra nurodyti įstatyme. Ekspertas paaiškino, kad siekiant priskirti minėtą medžiagą prie nedidelio, didelio ar labai didelio kiekio, reikia vadovautis rekomendacijų 89 punktu. Remiantis šiomis rekomendacijomis, labai didelis kiekis minėtos psichotropinės medžiagos yra 2,5 g. Taigi pagal rekomendacijas rastas kiekis viršijo daugiau negu du kartus (t. 8, b. l. 133-134). Kaip jau minėta, 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateiktoje birioje medžiagoje (milteliuose), rastoje 2019 m. sausio 22 d., kurios masė - 0,2430 g yra 0,2194 g gryno 5-fluoro-MDMB-PICA. Tirti pateiktoje birioje medžiagoje (milteliuose), rastoje 2019 m. balandžio 9 d., kurios masė - 6,853 g yra 6,2225 g gryno 5-fluoro-MDMB-PICA (t. 2, b. l. 91-98). Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistosios R. B. J. bendras įgytas ir laikytas psichotropinės medžiagos kiekis, kurio įgijimą ir laikymą organizavo R. J., buvo labai didelis.

25. Nuteistojo R. J. teigimu, jis draudžiamą medžiagą įsigijo 2017 m. parduotuvėje, kai ji dar buvo legali. Tai paneigia teismo posėdžio metu eksperto A. Lyskoit paaiškinimas, kad sintetinių kanabinoidų darinių grupė yra priskiriama prie naujų psichoaktyviųjų medžiagų. Iš Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-239, matyti, kad sintetiniai kanabinoidai į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą, įtraukti nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. (2011 m. rugpjūčio 10 d. įstatymo redakcija). Šie faktiniai duomenys neabejotinai paneigia R. J. aiškinimą, kad psichotropinę medžiagą 5-fluoro-MDMB-PICA nuteistieji įgijo teisėtai.

26. Kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti, ar bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra jo disponuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Teismų praktikoje laikoma, kad įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-237-689/2018).

27. Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu R. J. paaiškino, jog jis jau ilgą laiką yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. R. J. ne kartą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu baustas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Taigi R. J. neabejotinai žinojo, koks kiekis psichotropinės medžiagos sudaro vieną vartojimui skirtą dozę, kokia jos vertė bei poveikis žmogaus organizmui. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. J. neabejotinai suvokė, jog jis organizuoja bendro labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimą jos laikymą R. B. J. namuose bei siuntimą ir norėjo taip veikti. Taigi jis nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

28. Nors nuteistasis tvirtina, kad tikslo platinti psichotropinę medžiagą jis neturėjo, tačiau pirmiau aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys tai paneigia. Būtent R. J. organizavo nuteistosios namuose rastos labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą, dalies jos paštu išsiuntimą R. P. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur psichotropinę medžiagą dar iki jos patekimo gavėjui rado ir paėmė pareigūnai. Kaip jau minėta, iš nuteistųjų telefoninių pokalbių, vykusių 2019 m. sausio 18 d. – 2019 m. sausio 20 d. analizės matyti, kad tokie jų veiksmai buvo derinami ne pirmą kartą: R. J. motinai nurodė, kad ji viską padarytų taip, kaip anksčiau - kaip jai yra žinoma. Be to R. B. J. ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašas tvirtina, kad R. B. J. sąskaitą nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. papildė visa eilė asmenų: A. F., A. S., J. M., A. M., A. M., R. K., V. V., S. Ž., D. S., T. R.. 2018 metų lapkričio mėnesį pervesta - 310 Eur, gruodžio - 110 Eur, 2019 m. vasario mėnesį - 200 Eur, kovo mėnesį - 50 Eur, balandžio - 75 Eur (t. 1, b. l. 163-171, 184). UAB ,,Perlo paslaugos“ pateikė duomenis apie R. B. J. gautas pinigines sumas. Sumų dydis nuo 10 Eur iki 100 Eur, laikotarpis nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. spalio 14 d., siuntėjai: E. N., A. M., R. S., R. K., J. Z., L. G., M. Ž., N. M., V. T., V. B., N. M., T. S., T. Z., V. Ž., Ž. S., T. V., D. M., R. V.. (t. 1, b. l. 172-177). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. B. J. periodiškai įvairias pinigų sumas į pataisos namų sąskaitą pervesdavo R. J. (t. 1, b. l. 181).

29. Visi šie faktiniai bylos duomenys, juos vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių kontekste, kad R. J. organizavo dalies psichotropinės medžiagos išsiuntimą kito nuteistojo vardu, o nuteistoji R. B. J. jas išsiuntė, neabejotinai paneigia R. J. aiškinimą, kad jis organizavo labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos disponavimą, neturėdamas tikslo ją platinti.

30. Taigi apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes pagrindė BPK 301 straipsnyje 1 dalyje numatyta tvarka patikrintų ir įvertintų įrodymų visetu ir, kvalifikuodamas R. J. nusikalstamus veiksmus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo

31. Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 2 dalyje, joje nustatyta, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Teismų praktikoje aiškinant ir taikant BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas svarbią reikšmę turi ir Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Šis teismas yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą, būtent jam neturėjus galimybės įgyvendinti gynybos teises. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikrų samprotavimų, leidžiančių manyti, jog teismas laiko kaltinamąjį kaltu. Kaip pažymėjo EŽTT, turi būti daromas esminis skirtumas tarp aiškaus teismo paskelbimo, nesant galutinio nuosprendžio, kad asmuo padarė atitinkamą nusikaltimą, ir teiginio, kad kažkas yra tiesiog įtariamas padaręs nusikaltimą (t. y. vadinamasis įtarimo būklės aprašymas). Pirmaisiais sprendimais pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, o antruosius EŽTT daug kartų yra pripažinęs atitinkančiais Konvencijos 6 straipsnį (Didžiosios kolegijos 2013 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Allen prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25424/09, par. 120–122; 2018 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Bikas prieš Vokietiją, 76607/13, par. 44–45). Iš EŽTT sprendimuose pateiktų išvadų yra aišku, kad teismo baigiamuosiuose aktuose, kuriais nekonstatuojamas asmens kaltumas, negali būti jokių formuluočių, iš kurių susidarytų įspūdis, jog teismas asmenį laiko kaltu. Priešingu atveju turėtų būti konstatuojamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-489/2021).

32. Pirmosios instancijos teismas R. J. pripažino kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo remdamasis ne, kaip skunde nurodo nuteistasis, nepašalintomis abejonėmis, bet jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Apygardos teismas nuosprendyje atskleidė byloje surinktų įrodymų turinį, vertino juos kiekvieną atskirai bei jų visumą. Tai darydamas teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Be to, tiek R. J., tiek jo gynybai buvo suteikta galimybė ginčyti pateiktus įrodymus ir apklausti procese dalyvavusius asmenis. R. J. nurodyti skundo argumentai ir nesutikimas dėl jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, nesudaro pagrindo konstatuoti Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir R. J. paskirtos bausmės

33. Nuteistasis R. J., prašydamas jam paskirti švelnesnę bausmę, tai sieja su jo nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimu iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatymu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiame sprendime jau pasisakė, kad R. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo nuteistajam švelninti bausmę.

34. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015).

35. Kaip matyti iš pirmiau aptartų bylos duomenų, nuteistasis kaltės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, pilnai nepripažino. Siekdamas sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme R. J. nurodė, kad psichotropinė medžiaga - sintetinis kanabinoidas 5-fluoro MDMB PICA, buvo skirta tik jo vartojimui, tikslo ją platinti neturėjo, nusikaltimo neorganizavo, nurodymų niekam nedavė. Taigi nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra deklaratyvūs, pareikšti siekiant sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme ir nepatvirtina jo nuoširdžios atgailos dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta nuteistojo pozicija neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo kriterijų, todėl apygardos teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia.

36. Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų.

37. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įstatymų keliamų reikalavimų nepažeidė.

38. Pirmosios instancijos teismas, R. J. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį paskirdamas bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: nuteistasis organizavo vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis), susijusio su disponavimu draudžiamomis bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis. Jis nusikalto veikdamas tiesioginė tyčia. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad R. J. yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (t. 5, b. l. 68-77). Iš Alytaus pataisos namų 2021 m. spalio 14 d. rašto Nr. 363-2385 matyti, kad R. J. ne kartą baustas dėl narkotinių medžiagų vartojimo (t. 8, b. l. 24-25). Nors nuteistasis pripažįsta turintis ilgalaikę priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo dedamas pastangas šios priklausomybės atsisakyti. R. J. nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nedirba. Iš 2019 m. balandžio 19 d. Alytaus pataisos namų R. J. charakteristikos matyti, kad jis 84 kartus baustas drausmine tvarka, be kitų pažeidimų, ir už narkotinių medžiagų vartojimą (t. 5, b. l. 62).

39. Nors parinkdamas R. J. bausmę, apygardos teismas vertino tai, kad jis nusikalto, būdamas teistas, bausmės atlikimo metu, tačiau, bausmės skyrimo motyvuose, aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino.

40. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas R. J. paskyrė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą minimalią 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, vertinant pirmiau aptartas aplinkybes, tikrai nėra aiškiai per griežta. Kitų aplinkybių, kurios būtų svarbios švelninant jam bausmę, apeliantas skunde nenurodė, o byloje jų nėra. Todėl dar labiau švelninti R. J. paskirtąją bausmę nėra jokio pagrindo.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir R. B. J. paskirtos bausmės

41. Kaip jau minėta, nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymas užtraukia laisvės atėmimo bausmę nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų. Taigi baudžiamasis įstatymas už disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, nepriklausomai nuo turėto tikslo, numato išimtinai tik griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo labai didelį šios nusikalstamos veikos pavojingumą, nes vien tokio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas savo žinioje, esant tikimybei, jog draudžiamos medžiagos galimai pateks į neteisėtą apyvartą, kelia grėsmę didelio visuomenės narių rato gyvybei ir sveikatai, įtraukiant juos į narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą ir skatinant priklausomybę.

42. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys). Teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Kita vertus, konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

43. Apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai R. B. J., be padaryto nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnio, atsižvelgė į jos asmenybę, amžių, šeiminę padėtį, į tai, kad nėra nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nuteistoji anksčiau buvo nusikaltusi, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebausta, nusikalto dėl sūnaus įtakos, taip pat įvertino jos sveikatos būklę. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jai paskyrus švelnesnę, nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta, bausmės rūšį.

44. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą R. B. J. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl prašė nuteistajai skirti 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras patikslino, jog neprašo nuteistajai naikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. Palaiko skundą toje dalyje, kur prašoma šiai nuteistajai paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau prašo ją skirti mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmės riba. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės skundo argumentai pagrįsti iš dalies.

45. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-201-788/2021, Nr. 2K-233-976/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-132-942/2021, Nr. 2K-233-976/2021).

46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018).

47. Prokurorės teigimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę R. B. J., nepagrįstai nurodė, jog ji iš esmės kaltę pripažino, nes ji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepripažino kaltinime nurodytų aplinkybių. Iš tiesų, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios parodymai dėl nusikaltimo padarymo viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu ji pripažino, kad 2019 m. sausio 21 d. išsiuntė laišką į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau neigė, jog žinojo apie jame buvusią psichotropinę medžiagą, aiškino, jog nieko nežinojo ir apie tai, kaip jos namuose atsirado paketėlis su psichotropine medžiaga, rasta kratos metu. Toks jos prisipažinimas nėra laikytinas nuoširdžiu, nes ji, siekdama išvengti atsakomybės, nenurodė visų su nusikaltimo padarymu susijusių aplinkybių, pripažino tik dalį savo veiksmų ir tai padarė tik įtakojama byloje surinktų faktinių duomenų visumos. Be to, baigiamųjų kalbų metu, R. B. J. nurodė, kad ji dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo nėra kalta (t. 7, b. l. 127). Todėl apygardos teismas pagrįstai nuteistosios prisipažinimo nevertinto kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir išskirtinės reikšmės, parinkdamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį, kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, jai neskyrė.

48. Nuteistoji R. B. J. padarė tyčinį, labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), bendrininkaudama su kitais asmenimis, tačiau ji nusikalto dėl sūnaus R. J. įtakos, vykdydama pastarojo nurodymus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. B. J. buvo padaryto nusikaltimo iniciatorė ar nusikalsdama priėmė savarankiškus sprendimus. R. B. J. nusikalto, būdama neteista (t. 5, b. l. 173-174), administracine tvarka nebausta (t. 6, b. l. 1), yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų. Iš byloje esančių 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 15 d., 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. kovo 5 d. medicininių dokumentų matyti, kad R. B. J., be kitų susirgimų, buvo diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, persistuojantis prieširdžių virpėjimas, pirminė atviro kampo glaukoma, 2 tipo cukrinis diabetas be komplikacijos, kairiojo skilvelio nepakankamumas, alerginė astma (t. 6, b. l. 28, 37, 129, 130). 2019 m. spalio 18 d. E027-va diagnostinis tyrimo aprašymas patvirtina, kad R. B. J. nustatyta II-III st. kairė deformuojanti koksartrozė klubo sąnaryje (t. 6, b. l. 38), jai buvo taikytas operacinis gydymas (t. 7, b. l. 74). Iš 2020 m. lapkričio 26 d. UAB Saulės šeimos medicinos centro rašto matyti, kad R. B. J. stebimas paūmėjęs širdies nepakankamumas, juosmeninės stuburo dalies radikulitas, pacientei sunku judėti (t. 7, b. l. 46). Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, jog serga smegenų liga, jaučia pastovų galvos spaudimą, ūžesį, reikia dėti širdies stimuliatorių (t. 6, b. l. 117). Nėra R. B. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes pagrįstai sprendė, kad įstatymo sankcijoje numatyta minimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė nuteistajai būtų akivaizdžiai per griežta, nes bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti R. B. J. taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir skiriant jai bausmę, švelnesnę, negu numato BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija.

50. Kaip jau minėta, BK 260 straipsnio 3 dalis, nenumato alternatyvių bausmių, o išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu apygardos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, R. B. J. parinko trečią pagal nuteistajam sukeliamų padarinių sunkumą bausmių sąraše nurodytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatydamas 2 metų bausmės terminą ir įpareigodamas nuteistąją būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val. (BK 42 straipsnio 3 punktas). Parinkdamas laisvės apribojimo bausmę apygardos teismas nepasisakė dėl galimybės nuteistajai skirti mažesnę, nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas minimumas, laisvės atėmimo bausmę (BK 42 straipsnio 5 punktas). Kaip jau minėta, skiriama bausmė turi būti tokia, jog užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog R. B. J. paskirta laisvės apribojimo bausmė bei parinktas įpareigojimas – įprastomis poilsio laiko valandomis būti namuose (nuo 21.00 val. iki 7.00 val.), nereikalautų nuteistosios papildomų pastangų ir nesukeltų teigiamų pasekmių formuojant jos požiūrį į įstatymų laikymąsi ir norą daugiau nenusikalsti, todėl nebūtų pasiektas nei vienas iš baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų.

51. Parenkant R. B. J. bausmės rūšį ir dydį, be jau aptartų aplinkybių, svarbu įvertinti ir tai, kad, nors ji nusikaltimą padarė būdama neteista (išnykus teistumui), tačiau praeityje ji jau atliko bausmę už analogiško nusikaltimo padarymą - Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už narkotinės ir psichotropinės medžiagos gabenimą į pataisos namus ir jai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (t. 5, b. l. 187-191, 192-194). Tai rodo, kad R. B. J. nusikaltimą, už kurio padarymą ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė suvokdama savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir už juos gresiančias pasekmes. Vis tik praeityje kartą jau atlikta laisvės atėmimo bausmė, jai neturėjo tokios įtakos, kad sulaikytų nuo naujų, analogiškų nusikalstamų veikų darymo. Be to, iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimo matyti, kad R. B. J. ir R. J. atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl nuteistiesiems siųstų laiškų, su galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuris nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jie nusikalto (t. 1, b. l. 21-22). Be to, kaip nustatyta byloje, dalį nusikalstamų veiksmų ji padarė savo gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai laisvės apribojimo bausmę, šių aplinkybių neįvertino ir paskyrė jai aiškiai per švelnią, neatitinkančią padaryto nusikaltimo ir nuteistosios pavojingumo visuomenei laipsnio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajai paskyrus švelnesnę bausmės rūsį nei laisvės atėmimas, nebūtų pasiekti bausme keliami tikslai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

52. Nors bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo akcentuojama silpna R. B. J. sveikata, o iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ji turi įvairių negalavimų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji serga tokia sunkia ir (ar) nepagydoma liga, dėl kurios negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atkreiptinas dėmesys, jog, jei tokia liga nuteistoji susirgtų ateityje, tai ji, vadovaujantis BK 76 straipsnio 2 dalimi, nuo tolesnio bausmės atlikimo galėtų būti atleista. Svarbu pažymėti, kad pirminio lygio ambulatorinę terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 ir 4 dalys). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad net ir nuteistajai atliekant laisvės atėmimo bausmę, jai bus garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos. Pažymėtina, jog teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022).

53. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, nuteistajai R. B. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, nustatant mažesnę, negu numatyta įstatyme už jos padarytą nusikaltimą, t. y. laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metus. Tokia šios bausmės trukmė bus proporcinga nuteistosios padarytiems veiksmams bei jos asmenybei ir užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Dėl proceso išlaidų

54. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį R. J. ginti parinkta advokatė Diana Vaitkevičienė, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi paskirta nuteistojo gynėja (t. 8, b. l. 46) ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme.

55. Lietuvos apeliaciniame teisme dėl patirtų išlaidų gauta 2021 m. lapkričio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.34Mr)PT-8448, kurioje prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo R. J. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 120,27 Eur (t. 8, b. l. 86).

56. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016).

57. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Nors baudžiamoji byla dėl R. J. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Jis nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo metu nuteistojo atžvilgiu yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. R. J. nedirba, taigi jis neturi nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio. Aptartos aplinkybės apsunkina nuteistojo galimybes realizuoti savo teisę į gynybą vien tik savo pastangomis be gynėjo pagalbos, o tuo pačiu ir sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 120,27 Eur išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuteistajai R. B. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė 2 (dvejiems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., pakeisti: R. B. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. B. J. sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš R. J. neišieškoti.