Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. balandžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 285 straipsnio 2 d. ( du epizodai) - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2021 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį - 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;

3) 2023 m. balandžio 3 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį - 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: viso bausmės vykdymo metu dirbti ar būti registruotam užimtumo tarnyboje, nuo 22:00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu; per 5 mėnesius neatlygintai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais, ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2025 m. vasario 26 d. apie 13:20 val. būdamas AB „Kauno autobusai“ 29-ojo maršruto autobuse MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiame Kauno raj., Karmėlavos mstl., Vilniaus g., matant ir girdint aplinkiniams keleiviams, būdamas agresyviai nusiteikęs, išvadino L. S. necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais bei vieną kartą ranka tyčia sudavė L. S. į kairį skruostą, padarydamas kairio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, sukėlusį nukentėjusiajai L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikaltimą numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, kaltinimas jam yra suprantamas, sutinko duoti parodymus ir paaiškino, kad įvykio metu pasielgė taip kaip nurodyta kaltinamajame akte. Pripažįsta tądien išvadinęs nukentėjusiąją įvairiais nezenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, nes pastaroji norėjo šalia jo atsisėsti, o jam tai nepatiko. Viskas vyko kažkaip spontaniškai. Negali paaiškinti savo elgesio. Supranta, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo 1000 Eur sumai sutinka iš dalies, mano, kad turėtų būti mažesnė suma, sutinka sumokėti 600 Eur dydžio ieškinį, kurį išmokėtų dalimis per 6 mėnesius, kas mėnesį sumokant po 100 Eur. Gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką ir atsiprašė nukentėjusiosios L. S. (2 t., b.l. 2-3).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. S. sutiko, kad jos pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo (1000 Eur sumoje) būtų sumažintas iki 600 Eur dydžio (2 t., b.l. 4).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P., nukentėjusioji L. S. ir prokuroras Arūnas Čepkauskas sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. P. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos Kamilės Magylaitės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. vasario 16 d. apie 13:15 val., adresu (duomenys neskelbtini), maršrutiniame, viešajame autobuse MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp keleivių A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vyras įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais L. S.. Autobuso vairuotojui V. S. priėjus iš autobuso išprašyti A. P., pastarasis atsistojęs vieną kartą ranka tyčia trenkė L. S. į veido sritį, kairįjį skruostą, taip padarydamas matomą sužalojimą ir sukeldamas jai fizinį skausmą. A. P. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis, grasindamas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (1 t., b.l. 7, 8, 9, 10).

2025 m. vasario 26 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos Kamilės Magylaitės tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad minėtą 2025 m. vasario 26 d. patruliuojant r.š. K1721 kartu su tyrėja Vaida Bagdonavičiene apie 13:22 val. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gautas pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), 29 maršruto autobuse kilus konfliktui, vyriškis trenkė vienai keleivei per veidą, matosi sumušimas ant veido. Vyriškis važiavo iš oro uosto, galimai atskridęs iš Anglijos. Iš autobuso asmuo išlipo, pėsčiomis eina link Kauno, pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus adresu -(duomenys neskelbtini), pasitiko autobuso vairuotojas V. S., kuris paaiškino, kad vairuojant maršrutinį autobusą, prie jo priėjusi keleivė nurodė, kad autobuse yra keleivis, kuris elgiasi agresyviai, žodiškai konfliktuoja ir necenzūriniais žodžiais iškeikė keleivę. V. S. sustabdė vairuojamą autobusą prie stotelės, kad galėtų išlaipinti keleivį, kuris trikdė viešąją tvarką bei elgėsi agresyviai. Siekiant išprašyti asmenį, šis atsistojęs, susirinkęs daiktus nuo sėdynės, tyčia vieną kartą trenkė keleivei į veido sritį, kuri ir buvo pranešusi apie pastarojo elgesį, ir bandė trenkti V. S., tačiau šis pasitraukė ir išstūmė keleivį iš autobuso. Vairuotojas pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu, o išprašytas keleivis pasišalino. V. S. nebuvo atlikta liudytojo apklausa, kadangi turėjo tęsti darbą bei vežti keleivius. Vairuotojas nurodė, kad buvo sutrikdyta keleivių vežimo veikla, kadangi autobusas stovėjo apie valandą laiko, negalėjo vykdyti savo maršruto. Bendraujant su keleive - L. S. ši nurodė, kad važiavo viešuoju transportu, ieškojo kur atsisėsti, pamatė sėdinti vyrą, šalia jo esanti sėdynė irgi buvo užimta minėto vyro daiktais, todėl moteris paprašė daiktus patraukti, kad ši galėtų atsisėsti. Tačiau minėtas vyras ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, elgėsi neadekvačiai, daiktus atsisakė patraukti bei toliau žodiškai konfliktavo. L. S. išsigandusi nuėjo į autobuso priekį prie vairuotojo ir pranešė jam apie aplinkybes. Dėl šių priežasčių vairuotojas V. S. su L. S. priėjo prie konfliktuojančio keleivio, bandė jį išprašyti iš autobuso. Šis, susirinkęs daiktus, prieš išlipdamas iš autobuso tyčia vieną ranka trenkė jai į veido sritį, kairįjį skruostą, taip jai padarydamas sužalojimą ir sukeldamas fizinį skausmą. Iškart po to vyras pasišalino link Kauno miesto pusės. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos moteris nesuteikė. L. S. pristatyta į LSMUL KK SPS skyrių apžiūrai, patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, jai nustatytas 0,00 prom. blaivumas. L. S. nebuvo atlikta liudytojos apklausa, nes moteris buvo apžiūrima medikų.?L. S. skirta užduotis atlikti objektų tyrimą į Kauno VTMT skyrių, adresu Baltijos g. 120, Kaunas. Įvykio vietoje, viena iš autobuso keleivių - K. F., kuri matė įvykį, priėjusi nurodė, kad yra stiuardesė, skrido su vyru, kuris trenkė autobuse keleivei, vienu lėktuvu iš Stanstedo (Jungtinės Karalystės) į Kauną. Ši nurodė, kad tas minėtas vyras sėdėjo galimai vietoje 33D, 34D arba 36 D. Siekiant nustatyti galimai padariusį nusikalstamą veiką asmenį, taip pat į pagalbą buvo pasitelktas ekipažas r. š 1741, buvo apvažiuotos šalimais esančios gatvės bei nuvykta į Kauno oro uostą. Atvykus į Kauno oro uostą buvo pabendrauta su ten dirbančiais pareigūnais, kurie suteikė informacijos, kad minėtame skrydyje, vietoje 33D, sėdėjo vyras A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Patikrinus per Polis II sistemą nustatyta, kad A. P. paskutinį kartą buvo registruotas adresu -(duomenys neskelbtini), dėl šių priežasčių ekipažas r. š. 1741, nuvyko minėtu adresu. Vykdant toliau paieškos veiksmus nuvykus iki (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas A. P., kuris nurodė, kad šiandien grįžo iš Anglijos ir važiuojant autobusu sukonfliktavo su viena iš moterų. Kadangi turi šiuo metu nemažai problemų ir yra greitai įsiutinamas, todėl nei pats nesuprato, kaip trenkė moteriai, bei kodėl pasišalino iš įvykio vietos (1 t., b.l. 31-32, 33).

Įvykio vieta - adresu (duomenys neskelbtini), autobusų sustojimo stotelė. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje stovi raudonos spalvos viešojo transporto autobusas MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) garažinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus per priekines duris, tiesiai matoma vairuotojo vieta, kairiau matomas praėjimas į autobuso saloną. Praėjus toliau, žiūrint tiesiai, matomos iš kairės ir dešinės pusės esančios sėdimosios vietos. Autobuso salone yra matomos įrengtos salono vaizdą fiksuojančios vaizdo stebėjimo kameros. Pridėta fotolentelė (1 t., b.l. 11-12, 13; fotolentelė Nr. 1, 1t., b.l. 14-17,18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. P., įtariant padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 248 straipsnį, kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 284 straipnsį) pilnai pripažino ir paaiškino, kad 2025 m. vasario 26 d. apie 12:30 val. jis parskrido iš Anglijos į Lietuvą. Iš oro uosto jis nuėjo į 29 maršruto autobusą, atsisėdo į laisvą kėdę, o savo krepšį pasidėjo šalia, ant laisvos kėdės. Autobusui sustojus jau sekančiame sustojime, į autobusą įlipo dvi moterys, iš kurių viena priėjo prie jo ir pasakė, kad jis patrauktų krepšį ir leistų jai šalia atsisėsti. Tada jis pasakė, kad patraukti jo (krepšio) negali, nes neturi kur jo dėti, bet tada pamatė, kad moteris pasidarė labai nepatenkinta. Tada jis pasakė „krysa“, nes supyko ir patraukė krepšį. Ta moteris pasakė, kad jis „debilas ir invalidas“, tačiau ji vis tiek atsisėdo šalia. Jis visą tą laiką, kai sėdėjo autobuse, kalbėjo telefonu, draugei pasakojo, kad šalia atsisėdo moteris, pasakė negražių žodžių jos atžvilgiu, bet ne moteriai tiesiogiai. Gal pastaroji jį ne taip suprato. Pamatė, kad moteris labai supyko, ji atsistojo ir nuėjo iki autobuso vairuotojo, suprato, kad ji nuėjo pasiskųsti jo elgesiu. Sekančiame sustojime autobusui sustojus pamatė, kad ateina autobuso vairuotojas, kuris priėjęs pasakė, kad jis turi išlipti. Moteris atsistojo ir stovėjo šalia kėdes, kur prieš tai sėdėjo. Atsistojęs, rankoje laikydamas telefoną, jis trenkė spontaniškai vieną kartą tai moteriai, kuri prieš tai sėdėjo šalia jos, į kairį skruostą. Kai trenkė, jam ant autobuso grindų nukrito telefonas. Jis pasilenkė, pasiėmė telefoną ir greitai išlipo iš autobuso. Moteriai nieko nebesakė. Kaip suprato, jį bandė sulaikyti autobuso vairuotojas, bet jam išlipus pastarasis jo nesivijo. Tada išsikvietė „Boltą“ir jis grįžo į namus. Būnant namuose, pro langą pamatė, kad į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, suprato, kad jie atvyko pas jį, todėl pats išėjo į kiemą ir nuėjo pas policijos pareigūnus, papasakojo, kaip viskas atsitiko. Pareigūnai jam patikrino blaivumą, nustatė, kad yra blaivus, pristatė į komisariatą, kur jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Labai gailisi, kad trenkė moteriai į skruostą, tai padarė labai spontaniškai. Labai supyko, kai moteris jį pavadino „debilu ir invalidu“. Kai liepė vairuotojas jam išlipti, supykęs ir trenkė vieną kartą moteriai. Labai gailisi, kad taip pasielgė, nėra linkęs smurtauti. Po šio įvykio jis lankosi pas psichologą dėl pykčio sutvardymo, nes mano, kad tai jam būtina. Jis gyvena su sugyventine, turi mažą vaiką, sutaria gerai, niekada nėra smurtavęs ar pakėlęs prieš ją balsą. Nuo kitos savaitės jis pradės dirbti, susirado darbą, norėtų susitaikyti ir su ta moterimi, kuriai trenkė, jos atsiprašyti, galėtų atlyginti žalą (1 t., b.l. 149-150, 151,152).

Ikiteisminiame tyrime papildomai apklaustas įtariamuoju A. P. paaiškino, kad ankstesnius savo duotus parodymus prisimena, juos patvirtina. Jis nori geranoriškai atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos atsiradusią žalą, t. y. nori pats geranoriškai padengti „Sodros“ ir „Teritorinės ligonių kasos“ pateiktus civilinius ieškinius, taip pat nori atlyginti ir nukentėjusiajai žalą, jos reiškiamą civilinį ieškinį. Žalą norėjo atlyginti anksčiau, jau prieš du mėnesius, tačiau vis nepavykdavo įsidarbinti ir gauti pastovių pajamų. Kadangi augina mažą vaiką, todėl gaunamos nedidelės pajamos būdavo išleidžiamos šeimos poreikiams. Šiuo metu jis dirba pastoviai, įsidarbino, darbas patinka ir tinka darbdaviams, todėl jau birželio 10 d. planuoja gauti atlyginimą ir padengti visą žalą. Atlikęs apmokėjimus, iš karto atsiųs prie ikiteisminio tyrimo apmokėjimo kvitus - sąskaitos išrašus. Prašo esant galimybei, jam atlyginus ikiteisminiame tyrime reiškiamus civilinius ieškinius, ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b.l. 153, 154,155).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja apklausta L. S. parodė, kad 2025 m. vasario 16 d. apie 13:03 val. ji Kauno r., Karmėlavoje, autobuso sustojime sulaukė 29 maršruto autobuso, kuriuo važiuoja į darbovietę. Įlipusi dairėsi kur atsisėsti ir pamatė, kad ties viduriu autobuso, netoli durų, prie lango sėdi jaunas vyras, šalia jo yra laisva vieta. Ant laisvos sėdynės vyras buvo pasidėjęs krepšį, todėl ji mandagiai paprašė, kad vyras patrauktų krepšį ir leistų jai atsisėsti. Autobuse dauguma sėdimų vietų jau buvo užimta. Vyras, kiek matė, kalbėjo telefonu ir jai šiek tiek pyktelėjęs pasakė: „kur ji tą tašę dės ?“ Tačiau krepšį patraukė, jį pasiėmė ant kelių, todėl ji atsisėdo šalia. Tik jai atsisėdus, vyras, kurio ji nepažįsta, kurį matė pirmą kartą, jis buvo apie 30 metų amžiaus, aukštas, lieso kūno sudėjimo, kaip buvo apsirengęs neatsimena, tik kad krepšys buvo pilkos spalvos, nešvarus, pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Jis gana garsiai pradėjo kalbėti, kalbėdamas telefonu, kad į autobusą įlipo „Karmėlavos žiurkė, žertva“. Išgirdusi tuos žodžius, ji vyrui iš karto pasakė, kad jis nustotų taip kalbėti, ją įžeidinėti, nes išsakyti žodžiai ją labai įžeidė. Pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, dar pasakė, kad jis randasi viešoje vietoje ir taip elgtis nedera. Vyras tada telefonu pasakė, kad „jau jį gąsdina“, tada atsisukęs jai pasakė, kad ji jo negąsdintų, nes jis pažįsta prokurorus. Pasakė, kad jis jos tegul prokurorais negąsdina, o jei nepatinka, tada gali ir pats stovėti, įvyko žodinis konfliktas. Ją ištiko šokas, išgąstis, pirmą kartą gyvenime įvyko toks konfliktas, jaunuolis buvo piktas, labai rodė didelį nepasitenkinimą, girdėjo, kad ir toliau ją įžeidinėjo, vadino ją „žertva, žiūrkė“, jai sakė eiti „nachui“. Kai autobusas artėjo prie paskutinio Karmėlavoje esančio autobuso sustojimo, esančio (duomenys neskelbtini), ji atsistojo ir, neapsikentusi tokio jaunuolio elgesio, nuėjo iki vairuotojo ir pasakė jam kas vyksta, tačiau vairuotojas pasakė, kad jam jau pasakė kažkas iš keleivių, kurie išlipo, pranešė apie incidentą ir jai pažadėjo sustojęs sustojime „išmesti“ minėtą keleivį. Tada ji grįžo atgal į vietą, kur sėdėjo prieš tai, atsisėdo, jaunuolis dar pasakė, kad ji „jau pasiskundė vairuotojui“, dar kažką sakė, bet ką tiksliai sakė. neatsimena. Tada autobusas sustojo sustojime, vairuotojas atidarė duris ir išėjęs iš savo kabinos atėjo prie jų. Pamačiusi, kad vairuotojas ateina, ji atsistojo, kad jaunuolis galėtų pro ją netrukdomas praeiti, kai vairuotojas jam lieps išlipti. Atsistojo šalia sėdynės. Vairuotojas jaunuoliui pasakė, kad pastarasis liptų iš autobuso. Tada jaunuolis greitai atsistojo, pasiėmė krepšį ir, žengęs žingsnį, visai netikėtai trenkė vieną smūgį jai ranka į kairės veido pusės skruostą. Smūgis buvo stiprus, nes nuo smūgio net apsvaigo galva. Jaunuolis trenkė labai netikėtai, ar jis trenkė ranka, ar kumščiu ji nematė, su kuria ranka trenkė, taip pat negali pasakyti, galimai jis tuo metu rankoje laikė telefoną, nes po smūgio, kiek matė, jam telefonas nukrito ant autobuso grindų. Pasiėmęs telefoną, jaunuolis iš karto išlipo iš autobuso ir nuėjo į Kauno pusę. Vairuotojas jos paklausė, ar fiksuos įvykį, nes tada turi sustoti, nebevažiuoti. Ji atsakė, kad reikia fiksuoti, nes taip negalima. Vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, medikus. Keleiviai išlipo iš autobuso, perlipo į kitą, atvažiavusį kiek vėliau, o ji su vairuotoju laukė policijos pareigūnų ir medikų. Pirmi atvyko policijos pareigūnai, kurie klausinėjo įvykio aplinkybių, jos duomenų, padarė veido fotonuotrauką. Tada atvyko medikai, ją apžiūrėjo ir pristatė į Kauno klinikas detalesnei apžiūrai, nes jai svaigo galva, nežino, ar nuo išgąsčio, ar nuo smūgio, ir pykino. Kauno klinikose jai padarė rentgeną, nustatė, kad lūžių nėra, yra sumušimas, ir pasiūlė jai vykti į namus, išgerti nuo skausmo vaistų, nes skaudėjo ir skruostą, ir galvą, jautėsi blogai. Kol buvo gydimo įstaigoje, atvyko tie patys policijos pareigūnai, kurie jai įteikė šaukimą ir išdavė užduotį nuvykti į teismo med. ekspertizę. Priėmime jai gydytojai išdavė nedarbingumą 26-27 vasario dienoms. 27 dieną ji kreipėsi į savo šeimos gydytoją J. K., kuri dirba Dainavos poliklinikoje, kuri išdavė jai nedarbingumą ir 28 dienai. 27 dieną ji kreipėsi į teismo med. ekspertizę, kur ją apžiūrėjo specialistas. Būnant namuose vartojo nuo skausmo vaistus, veidą tepė tepalu, ant skruosto buvo nedidelė mėlynė, jautėsi dėl to nesmagiai. Po šio įvykio ji vis negali atsigauti, įlipusi į autobusą ir žiūrint kur atsisėsti, visada žiūri kas sėdi, ypač bijo jaunuolių, nesėda prie jų, jaučiasi nesaugi. Prašė ją ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiąja, pareikš civilinį ieškinį, prašė pripažinti ją civiliniu ieškovu dėl moralinių išgyvenimų. Jaunuolis autobuse įvairiais žodžiais ją žemindamas ir suduodamas jai smūgį, ją pažemino viešai, matant kitiems žmonėms, už tokį jo elgesį prašo jį nubausti įstatymo numatyta tvarka. Nori pareikšti civilinį ieškinį 1000 Eur sumai. Ji nesiekia pasipelnyti, tačiau galimai kreipsis į psichologą ir taip patirs pinigines išlaidas, nes po šio įvykio jaučiasi nerami, labai išgąsdinta (1 t., b.l. 83-84, 85, 86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2025 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. G454/2025 (02) nurodyta, kad L. S. konstatuotas kairio skruosto sumušimas su poodine kraujosruva, padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimų padarymo metu L. S. galėjo būti vertikalioje padėtyje. Sužalojimo pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025-02-26. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b.l. 42-43).

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė L. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo, kadangi įvykio metu patyrė išgastį bei moralinių išgyvenimų (1 t., b.l. 98). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. S. sutiko sumažinti pareikštos neturtinės žalos dydį iki 600 Eur, atsižvelgiant į kaltinamojo išsakytą poziciją dėl pareikšto civilinio ieškinio dydžio, kuris sutiko sumokėti nukentėjusiajai 600 Eur dydžio neturtinę žalą dalimis, t. y. kas mėnesį sumokant nukentėjusiajai po 100 Eur iki pilno atsiskaitymo.

Apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytojas V. S. parodė, kad apie 13 metų dirba AB „Kauno autobusai“ vairuotoju. Paskutiniu metu vairuoja 29 maršruto autobusą, kurio maršrutas yra iš Kauno oro uosto į Kauno geležinkelio stotį ir atgal. 2026 m. vasario 26 d. jid nuo 05:40 val. vairavo 29 maršruto autobusą. Apie 13:00 val., gal kiek vėliau, tiksliai laiko negali nurodyti, jis atvažiavo į autobusų sustojimą, kuris yra oro uosto teritorijoje, ir įlaipino keleivius. Kadangi visi keleiviai įlipa pro priekines duris, parodo bilietus arba nuskanuoja važiavimo programėlę, arba nusiperka bilietą iš jo, todėl visus žmones ir mato. Apie 13:10 val. pajudėjo iš oro uosto ir važiavo kaip įprastai. Pravažiavus kelis sustojimus prie jo kabinos priėjo moteris ir pasakė, kad vyras, kuris sėdi autobuse, negražiai vadina moterį, koliojasi necenzūriniais žodžiais. Kadangi tuo metu važiavo, todėl ne sustojime nestojo ir važiavo iki kito sustojimo. Pamatė, kad prie kabinos atėjo dar viena moteris, kuri pradėjo sakyti, kad ją kolioja, įžeidinėja vyras. Moteriai pasakė, kad apie tai jau jai pranešė, ir sustojęs artimiausioje stotelėje jis ateis ir išlaipins minėtą keleivį, kuris trikdo žmonių ramybę. Sustojęs, jis išėjo iš savo kabinos ir nuėjo į autobuso vidurį, pamatė, kur sėdi ta moteris, kuri skundėsi, kad ją įžeidinėja. Moteris, pamačiusi, kad jis prieina, atsistojo iš savo vietos ir atsistojo šalia sėdynių, kad vyras netrukdomai galėtų išeiti. Tada jis, priėjęs vyrui, kurį atsiminė, kai jis įlipo į autobusą (jis įlipo pačioje pirmoje stotelėje, atkreipė dėmesį, nes jis buvo susinervinęs, atrodė piktas) pasakė, kad jis išliptų iš autobuso, nes netinkamai elgiasi. Vyras nieko nesakė, atsistojo, pasiėmė krepšį ir netikėtai dešine ranka, kurioje dar ir laikė telefoną, trenkė staigiai vieną kartą moteriai, kuri jam pasiskundė, į kairį skruostą. Viskas vyko labai greitai, dar spėjo pamatyti, kad po smūgio vyrui iš rankų iškrito telefonas, kurį pasiėmęs jis greitai išlipo iš autobuso, išlipdamas pasakė „žiurkė“. Išlipęs, vyras nuėjo į Kauno pusę. Jis moters paklausė, ką daro toliau, ar kviečia policijos pareigūnus, nes tada nebegalės tęsti kelionės. Moteris pasakė, kad ji nori fiksuoti įvykį, todėl jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie bendravo tiek su ja, tiek su juo, pasiteiravo dėl vaizdo įrašo, ir tada atvyko medikai. Kiti keleiviai dar buvo autobuse, bet atvykus kitam autobusui jei išlipo ir perlipo į kitą autobusą. Medikai apžiūrėję moterį ją išsivežė į Kauno klinikas, o jis su autobusu nuvyko į Kalniečius ir perdavė autobusą kitam vairuotojui, nes baigėsi darbo laikas. Nori paminėti, kad vyrą, kuris trenkė moteriai, autobuse jis matė pirmą kartą, anksčiau jo nėra matęs (1 t., b.l. 104-105, 106, 107).

Iš byloje pateikto kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminiame tyrime buvo apžiūrėtas pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250226-133316UTC+0200“. Vaizdo įrašas trunka 13 min. 20 sek. Protokole užfiksuota, kad peržiūrint įrašą matoma, kad pareigūnai eina link autobusų sustojimo ir ten stovinčio autobuso. Pareigūnai klausia stovinčio vyro, kokio amžiaus vyras, kuris pasišalino, vyras atsako, kad apie 30. Pareigūnė teiraujasi, kur nukentėjusioji, vyras atsako, kad ji yra autobuse. Pareigūnė dar aiškinasi, kad vyras buvo labai aukštas, su kuprine. Tada nueina į autobusą, kur nukentėjusioji pasakoja, kaip viskas įvyko, paaiškina, kad nesitikėjo, kad jai bus suduotas smūgis, ir jei būtų įtarusi, būtų pasitraukusi. Pareigūnė tikslinasi, ar vyras trenkė vieną kartą, moteris patvirtina, kad taip, trenkė vieną kartą. Pareigūnė klausia, ar moteriai reikia medikų pagalbos, moteris atsako, kad reikia. Pareigūnė dar tikslinasi asmens išvaizdos detales, iš kur ir kur vyras važiavo. Tada paprašo tiek autobuso vairuotojo, tiek nukentėjusios moters dokumentų. Pareigūnė nufotografuoja moters veidą, taip pat paklausia, ar ji rašys pareiškimą. Moteris atsako, kad taip, rašys. Atvyksta medikai, kurie apžiūri, bendrauja su nukentėjusiąja. Pareigūnė išlipusi iš autobuso bendrauja su moterimi, kuri paaiškina, kad vyras skrido lėktuvu ir kad galima aerouoste sužinoti keleivių sąrašus ir tokiu būdu sužinoti vyro, kuris trenkė moteriai, duomenis. Pareigūnė paeina į šoną, padaro autobuso nuotraukas. Kalbasi su medikais, kurie pasako, kad moterį pristatys į LSMUL KK SPS apžiūrai, pasitikslina moters telefono numerį, adresą, kur ji gyvena. Pareigūnė nukentėjusiajai moteriai paaiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad ji kai nusiramins, galės atvažiuoti į Kauno rajono policijos komisariatą, kur ji bus apklausta. Pareigūnė toliau eina bendrauti su autobuso vairuotuoju, kurio klausia, kam reikia siųsti reikalavimą dėl vaizdo įrašo pateikimo. Vairuotojas pasako kur, kokiu adresu siųsti paklausimą, taip pat pasako savo kontaktinius duomenis. Surašius duomenis pareigūnės atsisveikina ir važiuoja toliau ieškoti įtariamojo, įrašo pabaiga.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atidarius kūno kameros įrašą pavadinimu „PSS-20250226-135708UTC+0200“ , kad įrašas trunka 3 min. 1 sekundę. Nurodyta, kad atidarius įrašą matoma, kaip pareigūnės kalbasi su oro uosto darbuotoju, aiškinasi lėktuvu skridusių keleivių sąrašus. Darbuotojas užsirašo vietos duomenis, kur galimai sėdėjo kaltininkas, ir išeina patikslinti duomenų. Įrašo pabaiga. Atidarius kūno kameros įrašą pavadinimu „PSS-20250226-142314UTC+0200“, nurodyta, kad įrašas trunka 2 min. 42 sekundes. Nurodyta, kad atidarius įrašą matoma, kaip pareigūnai atvažiavę į daugiabučio namo kiemą, prie tarnybinio automobilio prieina vyras, kuriam pareigūnai pasiūlo lipti į automobilio vidų. Pareigūnai paklausia, ar vyras su savimi turi draudžiamų daiktų, vyras atsako, kad nieko su savimi neturi ir pats norėjo skambinti į policiją. Pareigūnas dar paklausia, ar pats norėjo „prisiduoti“, į ką vyras atsako, kad taip. Pareigūnas vyro paklausia, dėl kokių priežasčių taip atsitiko, trenkė moteriai, vyras atsako, kad nesusivaldė ir trenkė. Pareigūnai atidaro automobilio gale esančią laikino sulaikymo kamerą ir pasako, kad vyras iš kišenių ištrauktų visus daiktus ir sudėtų į šalia esantį stalčiuką. Vyras viską daro paklusniai, atsako į visus užduodamus klausius. Pareigūnai paklausia vyro, ar jis nevartojęs alkoholio, vyras atsako, kad tikrai nevartojęs. Įrašo pabaiga.

Nurodyta, kad atidarius kūno kameros įrašą pavadinimu „PSS-20250226-143745UTC+0200“ matoma, kad jis trunka 5 min. 23 sekundę. Jame matoma, kaip policijos pareigūnai nueina prie automobilio galo, atidaro duris ir tikrina jaunuolio blaivumą. prieš tai dar paklausia, ar tikrai nieko nėra vartojęs, vyras atsako, kad nei alkoholio, nei kitokių medžiagų jis nevartojo. Pareigūnas klausia, ar vyras gyvena Lietuvoje, ar užsienyje, vyras atsako, kad buvo išvykęs į Angliją, neaišku dirbti, ar atostogauti, o dabar grįžo pastoviam buvimui į Lietuvą. Pareigūnai paklausia, ar žino, kaip tikrinamas blaivumas, vyras atsako, kad jam tris kartus buvo tikrinamas girtumas, dar pasako, kad su alkoholiu „nedraugauja“. Pareigūnas į tai atsako, kad jei blaivus daro nesąmones, tai kas būtų, kai būtų išgėręs. Vyras nieko neatsako. Patikrinus blaivumą nustatomi nuliukai, pareigūnai tikslinasi vyro gyvenamosios vietos adresą, tikslinasi vyro telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Viską sužymėjus pareigūnas paprašo vyro trumpai papasakoti įvykio aplinkybes, dėl ko taip nutiko. Vyras pasakoja, kad buvo pasidėjęs krepšį ant sėdynės, o moteris atėjusi liepė krepšį patraukti, ir tiesiog prasidėjo konfliktas, jie pradėjo koliotis. Vyras sako, kad ir taip „ima nervas po Anglijos“, ir todėl taip išėjo. Vyras sako, kad jam iš karto reikėjo palaukti policijos, nevažiuoti namo. Pareigūnas paklausia vyro, kaip jis parvažiavo į namus, vyras atsako, kad jis parvažiavo su pavėžėju „Bolt“. Vyras pasako, kad pirmą kartą papuola į tokią nesąmonę. Pareigūnas vyrui paaiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 284 straipsnį, dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Paaiškina, kad jam bus įteiktas šaukimas atvykti į Kauno rajono policijos komisariatą, nes viskas įvyko rajone. Vyras klausia, kur yra komisariatas, pareigūnai paaiškina, kad Kauno rajone, Mastaičiuose, Mokslo g. 2, kad važiuoja ten autobusai. Pareigūnas pasako, kad už tokį straipsnį sulaiko ir uždaro asmenis, bet kadangi jis blaivus, normaliai bendrauja, todėl jam bus įteiktas šaukimas pačiam atvykti į apklausą. Vyras dar pasako, kad pats būtų skambinęs į dispečerinę iš angliško numerio ir pasisakęs, kur yra. Vyras pasako, kad jam tiesiog suėmė nervai ir taip atsitiko. Pareigūnas pasako, kad tuoj bus atspausdintas šaukimo lapas, kadangi jis bendrauja normaliai, įteikus šaukimo šaknelę jis galės keliauti namo. Įrašo pabaiga.

Nurodyta, kad atidarius kūno kameros įrašą pavadinimu „PSS-20250226-151143UTC+0200“ matoma, kad jis trunka 4 min. 21 sekundę. Matoma, kaip policijos pareigūnės atvyksta į gydimo įstaigą, suranda sėdinčią nukentėjusią moterį, kuriai pasako, kad surado vyrą, kuris jai sudavė. Pasako, kad vyras neneigia kaltės ir būtų pats kreipiasi į policiją. Pareigūnės pasako, kad moteriai turi patikrinti blaivumą, ir tai padaro. Nustatoma, kad moteris yra blaivi, parodo nuliukus. Pareigūnė moteriai įteikia pasirašytinai šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Tada įteikia moteriai užduotį atlikti kūno sužalojimo tyrimą. Paaiškina, kur reikia paskambinti, kokiu telefonu, kur užsiregistravus nuvykti, pasirašytinai įteikia užduoties kopiją. Pareigūnės paaiškina, kad jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad moteris turi nuvykti į teismo med. ekspertizę ir į apklausą, kur nurodys visas įvykio aplinkybes. Viską paaiškinę pareigūnės atsisveikina. Įrašo pabaiga. (1 t., b.l. 19-22).

2025 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime atidarius vaizdo įrašą pavadinimu 1420_2_20250226-125230-131200, jame matomas filmuojamas autobuso vidaus vaizdas dviem kameromis. Dešinėje ekrano pusėje, viršuje matoma įrašo data 2025 m. vasario 26 d.. Pirma kamera filmuoja autobuso vidurį labiau nuo priekio, antra kamera, nuo vidurio iki autobuso galą. Matoma, kad autobusas stovi ir į jį lipa keleiviai, užima sėdimas vietas. Įrašo 22 sekundę matoma, kaip į autobusą pro priekines duris įlipa vyras, kuris yra aukštas, su tamsia striuke, su šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis, jis ant peties užsidėjęs rudos spalvos krepšį su juodos spalvos rankenomis. Įlipęs į autobusą, vyras atsiskaito prie aparato ir nueina į autobuso vidurį, dešinėje rankoje nešasi mobilaus ryšio telefoną, atsisėda į dešinėje autobuso pusėje, iš karto už vidurinių durų esančias kėdes. Vyras atsisėda į sėdynę, kuri yra arčiau vidurinio automobilio tako, o krepšį padeda ant sėdynės prie lango. Vyras kažką žiūri telefone ir netrukus telefoną laiko dešine ranka prie ausies, kalba telefonu. Baigia kalbėti, vėl kažką žiūri telefone, po to vėl kažkam skambina, kalba. Į autobusą įlipa keleiviai, kurie užima laisvas vietas. Įrašo 9 minutę autobusas pajuda. 11:15 įrašo minutę autobusas sustoja, įlipa viena moteris, kuri atsisėda priekyje, tada autobusas važiuoja toliau. Įrašo 13:06 minutę į autobusą įlipa dvi moterys. Antra moteris yra su bordo spalvos striuke, su lapės kailio pilkos spalvos apykakle, trumpų plaukų. Pirma moteris atsisėda kairėje autobuso pusėje, ties viduriu, o antra moteris, su bordo spalvos striuke įrašo 13:06 minutę nueina prie vyro, kuris sėdi už vidurinių durų, dešinėje pusėje, kalbančio telefonu. Moteris vyrui kažką pasako, ir jis pasitraukia prie lanko, krepšį pasideda ant kelių ir toliau kalba telefonu. Moteris atsisėda, įsitaiso patogiau, ir praėjus keliasdešimt sekundžių, įrašo 13:52 min. pasuka galvą į šalia sėdintį vyrą. Matoma, kad vyras atsisuka į moterį, kažką pasako, kiek muistosi sėdynėje, moteris taip pat kažką atsako, vyksta kažkoks bendravimas. Moteris vėl atsisuka į vyrą, ji kažką pasako, vyras atsisuka į ją, kažką pasako, tačiau visą laiką laiko telefoną prie dešinės ausies. Įrašo 16:08 minutę, laiku 13:08:38 ties viduriu stovinti moteris, šviesia striuke, kaštoniniais plaukais nueina iki autobuso vairuotojo ir jam kažką pasako, lieka stovėti prie autobuso vairuotojo. Autobusas sustoja sustojime, įlipa keli keleiviai, matome, kad vyras kažką sako moteriai, gestikuliuoja laisva ranka, moteris kažką atsako. Įrašo 16:47 minutę moteris, kuri sėdėjo šalia vyro, atsistoja iš savo vietos, rankinę palieka ant sėdynės, nueina iki vairuotojo ir jam kažką pasako. Tada grįžta atgal ir atsisėda į savo sėdynę. 17:33 įrašo minutę autobusas sustoja sustojime, atsidaro vidurinės durys, už kurių link autobuso galo sėdi moteris su violetine striuke ir vyras, kuris kalba telefonu. Vairuotojas išėjęs iš savo kabinos eina prie minėtų asmenų, todėl moteris atsistoja ir paeina žingsnį atgal į praėjimo taką. Vairuotojas atsistoja prie sėdynės ir kažką pasako vyrui, kuris kalba telefonu ir sėdi prie lango. Vyras stojasi, ir įrašo 17:46 minutę, atsistojęs staigiu dešinės rankos judesiu, rankoje laikydamas telefoną, trenkia vieną kartą moteriai per veidą. Moteris griebiasi už veido, vairuotojas bando vyrą sugriebti, vyrui iš rankų iškrenta telefonas ant autobuso grindų. Jis staigiai pasilenkia ir pasiima nukritusį telefoną, krepšį suima ir greitai išlipa iš autobuso. Vairuotojas pažiūri pro autobuso duris. Tada kalbasi su moterimi, kuri ranką laiko ant kairio skruosto (1 t., b.l. 27-29).?

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.). Įžūlus elgesys gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023).

BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, A. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad 2025 m. vasario 26 d. apie 13:20 val. būdamas AB „Kauno autobusai“ 29-ojo maršruto autobuse MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiame Kauno raj., Karmėlavos mstl., Vilniaus g., matant ir girdint aplinkiniams keleiviams, būdamas agresyviai nusiteikęs, išvadino L. S. necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais bei vieną kartą ranka tyčia sudavė L. S. į kairį skruostą, padarydamas kairio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, sukėlusį nukentėjusiajai L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė aplinkybes, kaip įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis paaiškino, kad tądien įvykio metu išvadino nukentėjusiąją įvairiais nezenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, nes pastaroji autobuse norėjo šalia jo atsisėsti, o jam tai nepatiko. Viskas vyko kažkaip spontaniškai. Negali paaiškinti savo elgesio. Supranta, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką ir atsiprašė nukentėjusiosios L. S. (2 t., b.l. 2-3). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. pateikė analogiškus parodymus, parodė, 2025 m. vasario 26 d. apie 12:30 val. jis parskrido iš Anglijos į Lietuvą. Iš oro uosto jis nuėjo į 29 maršruto autobusą, atsisėdo į laisvą kėdę, o savo krepšį pasidėjo šalia, ant laisvos kėdės. Autobusui sustojus jau sekančiame sustojime, į autobusą įlipo dvi moterys, iš kurių viena priėjo prie jo ir pasakė, kad jis patrauktų krepšį ir leistų jai šalia atsisėsti. Tada jis pasakė, kad patraukti jo (krepšio) negali, nes neturi kur jo dėti, bet tada pamatė, kad moteris pasidarė labai nepatenkinta. Tada jis pasakė „krysa“, nes supyko ir patraukė krepšį. Ta moteris pasakė, kad jis „debilas ir invalidas“, tačiau ji vis tiek atsisėdo šalia. Jis visą tą laiką, kai sėdėjo autobuse, kalbėjo telefonu, draugei pasakojo, kad šalia atsisėdo moteris, pasakė negražių žodžių jos atžvilgiu, bet ne moteriai tiesiogiai. Gal pastaroji jį ne taip suprato. Pamatė, kad moteris labai supyko, ji atsistojo ir nuėjo iki autobuso vairuotojo, suprato, kad ji nuėjo pasiskųsti jo elgesiu. Sekančiame sustojime autobusui sustojus pamatė, kad ateina autobuso vairuotojas, kuris priėjęs pasakė, kad jis turi išlipti. Moteris atsistojo ir stovėjo šalia kėdes, kur prieš tai sėdėjo. Atsistojęs, rankoje laikydamas telefoną, jis trenkė spontaniškai vieną kartą tai moteriai, kuri prieš tai sėdėjo šalia jos, į kairį skruostą. Kai trenkė, jam ant autobuso grindų nukrito telefonas. Jis pasilenkė, pasiėmė telefoną ir greitai išlipo iš autobuso. Moteriai nieko nebesakė. Kaip suprato, jį bandė sulaikyti autobuso vairuotojas, bet jam išlipus pastarasis jo nesivijo. Tada išsikvietė „Boltą“ ir jis grįžo į namus. Būnant namuose, pro langą pamatė, kad į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, suprato, kad jie atvyko pas jį, todėl pats išėjo į kiemą ir nuėjo pas policijos pareigūnus, papasakojo, kaip viskas atsitiko. Pareigūnai jam patikrino blaivumą, nustatė, kad yra blaivus, pristatė į komisariatą, kur jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Labai gailisi, kad trenkė moteriai į skruostą, tai padarė labai spontaniškai. Labai supyko, kai moteris jį pavadino „debilu ir invalidu“. Kai liepė vairuotojas jam išlipti, supykęs ir trenkė vieną kartą moteriai. Labai gailisi, kad taip pasielgė, nėra linkęs smurtauti. Po šio įvykio jis lankosi pas psichologą dėl pykčio sutvardymo, nes mano, kad tai jam būtina. Jis gyvena su sugyventine, turi mažą vaiką, sutaria gerai, niekada nėra smurtavęs ar pakėlęs prieš ją balsą. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo, patvirtina ir nukentėjusiosios L. S. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kad įvykio dieną ji įlipo į 29 maršruto autobusą, kuriuo važiavo į darbovietę. Įlipusi pamatė, kad ties viduriu autobuso, netoli durų, prie lango sėdi jaunas vyras, šalia jo yra laisva vieta. Ant laisvos sėdynės vyras buvo pasidėjęs krepšį, todėl ji mandagiai paprašė, kad vyras patrauktų krepšį ir leistų jai atsisėsti. Autobuse dauguma sėdimų vietų jau buvo užimta. Vyras, kiek matė, kalbėjo telefonu ir jai šiek tiek pyktelėjęs pasakė: „kur ji tą tašę dės ?“ Tačiau krepšį patraukė, jį pasiėmė ant kelių, todėl ji atsisėdo šalia. Tik jai atsisėdus, vyras, kurio ji nepažįsta, kurį matė pirmą kartą, jis buvo apie 30 metų amžiaus, aukštas, lieso kūno sudėjimo, kaip buvo apsirengęs neatsimena, tik kad krepšys buvo pilkos spalvos, nešvarus, pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Jis gana garsiai pradėjo kalbėti, kalbėdamas telefonu, kad į autobusą įlipo „Karmėlavos žiurkė, žertva“. Išgirdusi tuos žodžius, ji vyrui iš karto pasakė, kad jis nustotų taip kalbėti, ją įžeidinėti, nes išsakyti žodžiai ją labai įžeidė. Pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus, dar pasakė, kad jis randasi viešoje vietoje ir taip elgtis nedera. Vyras tada telefonu pasakė, kad „jau jį gąsdina“, tada atsisukęs jai pasakė, kad ji jo negąsdintų, nes jis pažįsta prokurorus. Pasakė, kad jis jos tegul prokurorais negąsdina, o jei nepatinka, tada gali ir pats stovėti, įvyko žodinis konfliktas. Ją ištiko šokas, išgąstis, pirmą kartą gyvenime įvyko toks konfliktas, jaunuolis buvo piktas, labai rodė didelį nepasitenkinimą, girdėjo, kad ir toliau ją įžeidinėjo, vadino ją „žertva, žiūrkė“, jai sakė eiti „nachui“. Kai autobusas artėjo prie paskutinio Karmėlavoje esančio autobuso sustojimo, esančio (duomenys neskelbtini), ji atsistojo ir, neapsikentusi tokio jaunuolio elgesio, nuėjo iki vairuotojo ir pasakė jam kas vyksta, tačiau vairuotojas pasakė, kad jam jau pasakė kažkas iš keleivių, kurie išlipo, pranešė apie incidentą ir jai pažadėjo sustojęs sustojime „išmesti“ minėtą keleivį. Tada ji grįžo atgal į vietą, kur sėdėjo prieš tai, atsisėdo, jaunuolis dar pasakė, kad ji „jau pasiskundė vairuotojui“, dar kažką sakė, bet ką tiksliai sakė. neatsimena. Tada autobusas sustojo sustojime, vairuotojas atidarė duris ir išėjęs iš savo kabinos atėjo prie jų. Pamačiusi, kad vairuotojas ateina, ji atsistojo, kad jaunuolis galėtų pro ją netrukdomas praeiti, kai vairuotojas jam lieps išlipti. Atsistojo šalia sėdynės. Vairuotojas jaunuoliui pasakė, kad pastarasis liptų iš autobuso. Tada jaunuolis greitai atsistojo, pasiėmė krepšį ir, žengęs žingsnį, visai netikėtai trenkė vieną smūgį jai ranka į kairės veido pusės skruostą. Smūgis buvo stiprus, nes nuo smūgio net apsvaigo galva. Jaunuolis trenkė labai netikėtai, ar jis trenkė ranka, ar kumščiu ji nematė, su kuria ranka trenkė, taip pat negali pasakyti, galimai jis tuo metu rankoje laikė telefoną, nes po smūgio, kiek matė, jam telefonas nukrito ant autobuso grindų. Pasiėmęs telefoną, jaunuolis iš karto išlipo iš autobuso ir nuėjo į Kauno pusę. Vairuotojas jos paklausė, ar fiksuos įvykį, nes tada turi sustoti, nebevažiuoti. Ji atsakė, kad reikia fiksuoti, nes taip negalima. Vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, medikus. Keleiviai išlipo iš autobuso, perlipo į kitą, atvažiavusį kiek vėliau, o ji su vairuotoju laukė policijos pareigūnų ir medikų. Pirmi atvyko policijos pareigūnai, kurie klausinėjo įvykio aplinkybių, jos duomenų, padarė veido fotonuotrauką. Tada atvyko medikai, ją apžiūrėjo ir pristatė į Kauno klinikas detalesnei apžiūrai, nes jai svaigo galva, nežino, ar nuo išgąsčio, ar nuo smūgio, ir pykino, todėl ji buvo nuvežta į Kauno (1 t., b.l. 83-84, 85, 86).

Taip pat ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas V. S. parodė (AB „Kauno autobusai“ vairuotojas, įvykio metu vairavęs maršrutinį autobusą Nr. 29), kad įvykio dieną apie 13:00 val., gal kiek vėliau, tiksliai laiko negali nurodyti, jis atvažiavo į autobusų sustojimą, kuris yra oro uosto teritorijoje, ir įlaipino keleivius. Kadangi visi keleiviai įlipa pro priekines duris, parodo bilietus arba nuskanuoja važiavimo programėlę, arba nusiperka bilietą iš jo, todėl visus žmones ir mato. Apie 13:10 val. pajudėjo iš oro uosto ir važiavo kaip įprastai. Pravažiavus kelis sustojimus prie jo kabinos priėjo moteris ir pasakė, kad vyras, kuris sėdi autobuse, negražiai vadina moterį, koliojasi necenzūriniais žodžiais. Kadangi tuo metu važiavo, todėl ne sustojime nestojo ir važiavo iki kito sustojimo. Pamatė, kad prie kabinos atėjo dar viena moteris, kuri pradėjo sakyti, kad ją kolioja, įžeidinėja vyras. Moteriai pasakė, kad apie tai jau jai pranešė, ir sustojęs artimiausioje stotelėje jis ateis ir išlaipins minėtą keleivį, kuris trikdo žmonių ramybę. Sustojęs, jis išėjo iš savo kabinos ir nuėjo į autobuso vidurį, pamatė, kur sėdi ta moteris, kuri skundėsi, kad ją įžeidinėja. Moteris, pamačiusi, kad jis prieina, atsistojo iš savo vietos ir atsistojo šalia sėdynių, kad vyras netrukdomai galėtų išeiti. Tada jis, priėjęs vyrui, kurį atsiminė, kai jis įlipo į autobusą (jis įlipo pačioje pirmoje stotelėje, atkreipė dėmesį, nes jis buvo susinervinęs, atrodė piktas) pasakė, kad jis išliptų iš autobuso, nes netinkamai elgiasi. Vyras nieko nesakė, atsistojo, pasiėmė krepšį ir netikėtai dešine ranka, kurioje dar ir laikė telefoną, trenkė staigiai vieną kartą moteriai, kuri jam pasiskundė, į kairį skruostą. Viskas vyko labai greitai, dar spėjo pamatyti, kad po smūgio vyrui iš rankų iškrito telefonas, kurį pasiėmęs jis greitai išlipo iš autobuso, išlipdamas pasakė „žiurkė“. Išlipęs, vyras nuėjo į Kauno pusę. Jis moters paklausė, ką daro toliau, ar kviečia policijos pareigūnus, nes tada nebegalės tęsti kelionės. Moteris pasakė, kad ji nori fiksuoti įvykį, todėl jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kurie bendravo tiek su ja, tiek su juo, pasiteiravo dėl vaizdo įrašo, ir tada atvyko medikai. Kiti keleiviai dar buvo autobuse, bet atvykus kitam autobusui jei išlipo ir perlipo į kitą autobusą. Medikai apžiūrėję moterį ją išsivežė į Kauno klinikas, o jis su autobusu nuvyko į Kalniečius ir perdavė autobusą kitam vairuotojui, nes baigėsi darbo laikas. Vyrą, kuris trenkė moteriai, autobuse jis matė pirmą kartą, anksčiau jo nėra matęs (1 t., b.l. 104-105, 106, 107).

Šiuos kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantis rašytiniai duomenys: Kauno AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos Kamilės Magylaitės pranešimas bei pranešimas prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš kurių matyti, 2025 m. vasario 26 d. jai patruliuojant r.š. K1721 kartu su tyrėja Vaida Bagdonavičiene apie 13:22 val. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gautas pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), 29 maršruto autobuse kilus konfliktui, vyriškis trenkė vienai keleivei per veidą, matosi sumušimas ant veido. Vyriškis važiavo iš oro uosto, galimai atskridęs iš Anglijos. Iš autobuso asmuo išlipo, pėsčiomis eina link Kauno, pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus adresu -(duomenys neskelbtini), pasitiko autobuso vairuotojas V. S., kuris paaiškino, kad vairuojant maršrutinį autobusą, prie jo priėjusi keleivė nurodė, kad autobuse yra keleivis, kuris elgiasi agresyviai, žodiškai konfliktuoja ir necenzūriniais žodžiais iškeikė keleivę. V. S. sustabdė vairuojamą autobusą prie stotelės, kad galėtų išlaipinti keleivį, kuris trikdė viešąją tvarką bei elgėsi agresyviai. Siekiant išprašyti asmenį, šis atsistojęs, susirinkęs daiktus nuo sėdynės, tyčia vieną kartą trenkė keleivei į veido sritį, kuri ir buvo pranešusi apie pastarojo elgesį, ir bandė trenkti V. S., tačiau šis pasitraukė ir išstūmė keleivį iš autobuso. Vairuotojas pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu, o išprašytas keleivis pasišalino (1 t., b.l. 7-10, 31-33). Taip pat byloje yra peiktas vaizdo išrašas pavadinimu 1420_2_20250226-125230-131200, kuris buvo apžiūrėtas ikiteisminiame tyrime, jame matomas filmuojamas autobuso vidaus vaizdas dviem kameromis, ir juo užfiksuota 2025 m. vasario 26 d. įvykio eiga (apie 13:20 val) (kitų objektų apžiūros protokolas; 1 t., b.l. 19-22).

Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Taigi, atsižvelgus į teismo ištirtus įrodymus, nėra abejonių dėl kaltinamojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos (pagal LR BK 284 straipsnį), t. y. jog kaltinime nurodytu laiku, viešoje vietoje (viešajame 29-to maršruto autobuse) atlikti ko fiziniai veiksmai, nukreipti į nukentėjusiąją L. S., buvo akivaizdus įžūlaus elgesio bei vandališkų veiksmų demonstravimas, nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams demonstravimas, trikdant visuomenės rimtį ir tvarką, peržengę tarpusavio konflikto ribas. Tai, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis patvirtina liudytojo ir nukentėjusiosios parodymai, kuriais nustatyta, jog kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius keleivės atžvilgiu bei tyčia sudavė jai vieną kartą ranka į kairį skruostą. Liudytojo V. S. parodymu, jis sustabdė vairuojamą autobusą prie stotelės, kad galėtų išlaipinti keleivį, kuris trikdė viešąją tvarką bei elgėsi agresyviai. Taip veikdamas A. P. aiškiai siekė išreikšti nepagarbą visuomenėje vyraujančioms moralinėms normoms dėl menkavertės priežasties, t. y. 2025 m. vasario 26 d. apie 13:20 val. jis būdamas AB „Kauno autobusai“ 29-ojo maršruto autobuse MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiame Kauno raj., Karmėlavos mstl., Vilniaus g., matant ir girdint aplinkiniams keleiviams, būdamas agresyviai nusiteikęs, išvadino L. S. necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais bei vieną kartą ranka tyčia sudavė L. S. į kairį skruostą, padarydamas kairio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, sukėlusį nukentėjusiajai L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. tokiais savo veiksmais A. P. padarė nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas įvertina 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. P. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 117-115, 116, 117-123), vienerių metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 124-127, 128). A. P. yra dirbantis (1 t., b.l. 129-130), nėra įskaitoje dėl priklausomybės ar psichonių ligų gydymosi (1 t., b.l. 134, 136). Ikiteisminiame tyrime jis savanoriškai atlygino civilinei ieškovei Kauno teritorinės ligonių kasai, kurios teisių perėmėja - Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679, a. s. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 73,33 Eur turtinės žalos, bei savanorškai atlygino 48,65 Eur turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, už nukentėjusiosios laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2025 m. vasario 26 d. iki 2025 m. vasario 28 d. , t. y. kai dėl kaltinamojo veiksmų (dėl suduoto smūgio) nukentėjusiajai kelias dienas buvo sutrikusi sveikata.

Skiriant bausmę teismas įvertina, tai, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo nukreipti į siekį pademonstruoti viršenybę kitų žmonių atžvilgiu, sutrikdant visuomeninę rimtį ir tvarką. Be kitą ko neteisėtas kaltinamojo veikimas buvo tapęs atviru iššūkių jį mačiusiems žmonėms, išskirtinai neigiamą emocinį poveikį sukeliant nukentėjusiajai. Kaltinamojo A. P. neteisėti veiksmai neturi jokio loginio paaiškinimo, įžūliai ir vandališkais veiksmais prieš visuomeninę tvarką kaltinamasis elgėsi tik dėl jam vienam suprantamų priežasčių, jo paaiškinimu, viskas įvyko greitai ir spontaniškai, negalintis paaiškinti savo tokio elgesio. Įvertinus visa tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. P. paskiriant 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę. Remiantis aplinkybe, kad byla išnagrinėtina atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir paskirtina 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Kaltinamasis A. P. dirba pagal individualią veiklą, gauna pastovias pajamas, gyvena faktinėje šeimoje, augina mažametį vaiką, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, todėl manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo (šiuo atveju paskirto arešto) bausmės atlikimo. Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo (šiuo atveju paskirtos arešto) bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai. Teismo manymu, laisvės atėmimo (šiuo atveju paskirtos arešto) bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1, 5 dalių ir 6 dalies 5,7 ir 10 punktų nuostatas, netaikant jam intensyvios priežiūros. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

LR BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punkto ir 3 dalies pagrindu A. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą nukentėjusiosios naudai per paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji L. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b.l. 97-101), kurį bylos eigoje sumažino iki 600 Eur dydžio, sutikus kaltinamajam sumokėti gera valia 600 Eur dyžio civilinį ieškinį nukentėjusiajai dalimis, t. y. sumokant kas mėnesį po 100 Eur iki pilno atsiskaitymo.

Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo A. P. kaltę, kuri buvo padaryta jo neteisėtais veiksmais, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos nukentėjusiajai yra priežastinis ryšys, nustačius, jog nukentėjusioji L. S. patyrė neturtinę žalą, nes įvykio metu ji išsigando, patyrė moralinius išgyvenimus, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalavimas dėl 600 Eur neturtinės žados dydžio atlyginimo (priteisimo) yra pagrįstas, su kurio dydžiu sutiko ir kaltinamasis A. P., todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius byloje pareikškė civilinį ieškinį dėl padarytos 48,65 Eur turtinės žalos, kurį A. P. savanoriškai atlygino, todėl tyrime civilinio ieškinio atsisakyta (1 t., b.l. 47-66).

Civilinė ieškovė - Kauno teritorinės ligonių kasa, kurios teisių perėmėja - Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679, a. s. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 73,33 Eur turtinės žalos, kurią A. P. savanoriškai atlygino, todėl ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio atsisakyta (1 t., b.l. 70-80).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajam šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 156-159) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD (2 vnt.) su vaizdo įrašu iš autobuso ir pareigūnų kamerų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini bylos medžiagoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam bausmę - 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę - 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5,7 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti - 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- neišeiti iš namų nuo 24:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punkto pagrindu ir 3 dalimi, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę - neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą nukentėjusiajai per bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Civilinės ieškovės L. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 600 (šešis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės – L. S. naudai.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktinius įrodymus, turėjusius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, kompaktinius diskus (CD -2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.