- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 2-2083-527/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00476-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“
- Advokatai
- Gediminas Gudeliauskas, Aurimas Navikas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ ieškinį atsakovams R. M. ir R. M. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2014-05-27 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 177 815,37 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 7 556 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė R. M. buvo BUAB „Bikopa“ vienintelė akcininkė (savininkė) ir laikotarpiu nuo 2007-12-03 iki 2011-05-10 – įmonės direktorė, kuri 2008-12-01 visų akcijų vienintelio savininko sprendimu nusprendė dėl direktorės R. M. išėjimo į gimdymo atostogas paskirti laikinai einančiu direktoriaus pareigas R. M.. Atsakovas R. M. laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2011-05-10 BUAB „Bikopa“ direktoriaus pareigas ėjo laikinai, o nuo 2011-05-10 iki 2012-03-27 – pastoviai. Ieškovė bendradarbiavo su UAB ,,Bikopa“ bei pardavė šiai įmonei prekes, už kurias išrašė PVM sąskaitas faktūras (2010-06-08 (VMFB 0063/10), 2010-06-10 (VMFB 0064/10), 2010-06-15 (VMFB 0061/10), 2010-06-16 (VMFB 0062/10), 2010-07-20 (VMFB 0066/10), 2010-08-02 (VMFB 0072/10), 2010-08-03 (VMFB 0074/10), 2010-08-06 (VMFB 0075/10), 2010-08-19 (VMFB 0083/10), pagal kurias nuo 2010 metų birželio iki rugpjūčio mėnesio UAB „Bikopa“ įsigijo 156 069,13 Lt vertės prekių, už kurias privalėjo atsiskaityti per 60 dienų, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. 2011-01-14 UAB ,,Bikopa“, atstovaujama atsakovo R. M., pateikė raštą, patvirtindama įsiskolinimą bei žadėdama visą skolą sumokėti iki 2011 m. liepos mėnesio, tačiau ir per papildomą terminą prievolei įvykdyti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti. UAB ,,Bikopa“, nevykdydama savo pareigos atsiskaityti pagal išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, liko skolinga ieškovei 156 069,13 Lt. UAB ,,Bikopa“ ne kartą buvo raginama sumokėti skolą, tuometinis vadovas, atsakovas R. M., nuolat žadėjo atsiskaityti, bet realiai įsipareigojimų nevykdė. Atsakovui R. M. vengiant bendrauti, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovei 2012 metų sausio mėnesį pareiškus teisme ieškinį dėl skolos priteisimo, atsakovas R. M. pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1620-260/2012 dėl skolos priteisimo, 2012-03-09 sprendimu tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė 156 069,13 Lt skolos, 17 279,24 Lt palūkanų, 4 467 Lt žyminio mokesčio iš UAB „Bikopa“, tačiau 2012-03-12 Kauno apygardos teismas taip pat iškėlė UAB „Bikopa“ bankroto bylą ir konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonė yra nemoki, jos turtas pareiškimo padavimo dieną sudaro 138 470 Lt, iš kurio 133 720 Lt gautinos sumos, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 320 167 Lt, iš kurių 291 941 Lt pradelsti įsipareigojimai, kurių įmonė negali ir ateityje negalės įvykdyti. Teismas 2012-03-12 nutartyje konstatavo, kad įmonė 2011 m. patyrė 91 456 Lt nuostolį, nekilnojamojo turto neturi. Įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, galimybių atkurti įmonės mokumą nėra. Šia nutartimi buvo konstatuotas teisinis įmonės nemokumas, tačiau tai, kad įmonė jau gerokai anksčiau buvo nemoki, dar 2010 metų pradžioje, žinojo tiek įmonės vadovas, tiek savininkė (akcininkė). 2010-03-02 R. M. pateikė raštą UAB „Intrum Justitia“, kuriame padarė išvadą, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, jis turėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. R. M. neteikė prašymo teismui, nes, anot jo, įmonė buvo teoriškai moki, kadangi BUAB „Murena“ bankroto procese BUAB „Bikopa“ buvo pareiškusi 100 460,72 Lt kreditorinį reikalavimą. Tačiau, kaip pats atsakovas nurodė 2010-03-02 rašte, jam buvo žinoma, jog BUAB „Murena“ turimas turtas yra menkavertis, perspektyvų atgauti nors dalį skolos praktiškai nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė R. M. buvo ir yra artimuose santykiuose su atsakovu R. M., tuo metu vadovavusiu įmonei, o, be to, atsakovė R. M. turėjo pareigą tvirtinti įmonės finansinę atskaitomybę, pagrįstai teigtina, jog atsakovė taip pat žinojo apie įmonės faktinį nemokumą. Atsakovai žinojo apie faktinį trečio asmens nemokumą jau 2010 metų kovo mėnesį, bet nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimo. Be to, žinodami apie įmonės faktinį nemokumą ir vykdydami trečio asmens veiklą 2010 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais, UAB ,,Bikopa“ vardu iš ieškovės įsigijo prekių, už kurias neatsiskaitė, taip padarydami žalą ieškovei. 2012-03-12 Kauno apygardos teismui iškėlus bankroto bylą UAB ,,Bikopa“ ir bankroto proceso metu iš bankroto administratoriaus sužinojus, jog ieškovė skolos neatgaus, konstatuotina, kad ieškovė patyrė žalą dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl neveikimo, 2010 metais nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos UAB „Bikopa“ iškėlimo.
ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė įmonės savininkui arba vadovui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės savininkas arba vadovas turi įstatyme numatytą ne tik teisę pareikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina įmonės vadovo (savininko) pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti įmonės kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ar teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Atsakovai nevykdė savo pareigos, numatytos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors įmonė jau 2010-03-02 negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir vadovas arba savininkas turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei, o ne tęsti įmonės veiklą ir pirkti naujas prekes iš kitų įmonių, taip pat ir iš ieškovės, ir likti skolingais.
Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės vadovo (savininko) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai, nevykdymas, reiškia imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimą ir yra pagrindas įmonės administracijos vadovo civilinei atsakomybei kilti (LAT 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Įmonei turint kreditorių, su kuriais nėra galimybės atsiskaityti, bet toliau vystoma nuostolinga veikla ir nesikreipiama į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, didėja atotrūkis tarp bendrovės turto ir įsipareigojimų bendros masės, o tai reiškia, kad žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams <...>. Įstatyme nėra tiesiogiai apibrėžta, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievoles, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti. Teismų praktikoje juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievoles pripažįstamos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis situacijos, kai pagrindinis skolininkas – juridinis asmuo, neįvykdo prievolės kreditoriui, pavyzdžiui, dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-442/2012).
Pagal CK nuostatas civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.246–6.249 straipsnių nuostatas asmens prievolė atlyginti žalą atsiranda esant civilinės atsakomybės sąlygų visumai. Šioje byloje egzistuoja visos būtinosios atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai arba sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui, dėl ko buvo pažeisti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai bei bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kas reiškia, kad atsakovų veiksmai (tiksliau neveikimas) yra neteisėti (CK 6.246 str. 1 d.). Ieškovė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė žalą (nuostolius). Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovės 177 815,37 Lt vertės kreditorinis reikalavimas, kuris yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šiai dienai nėra patenkintas ir nebus patenkintas bankroto procese. Tokiu būdu ieškovė patyrė realius 177 815,37 Lt nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.). Pagal CK 6.247 straipsnio nuostatas atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovams laiku nesikreipiant į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Bikopa“, buvo vykdoma įmonės nuostolinga veikla bei perkamos prekės iš ieškovės. Jei bankroto bylos inicijavimas nebūtų taip uždelstas, tai UAB ,,Bikopa“ nebūtų vykdžiusi nuostolingos veiklos bei nebūtų iš ieškovės pirkusi prekių, dėl ko ieškovė nebūtų patyrusi 177 815,37 Lt dydžio nuostolių. Atsakovų neveikimas tiesiogiai įtakojo ieškovės nuostolių atsiradimą, kas reiškia, kad tarp atsakovų neteisėto neveikimo ir ieškovės nuostolių yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). LAT yra pažymėjęs, kad, nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovės neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (savininkas) (LAT 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Šiuo atveju neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo tiek vadovo, tiek ir savininko, todėl abiejų atsakovų kaltė yra preziumuojama.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai nurodė su ieškiniu nesutinkantys. Atsakovas R. M., kaip UAB „Bikopa“ vadovas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2010 m. kovo mėnesį, neatliko jokios neteisėtos veikos, kadangi tiek tuo metu, tiek 2010-06-06–2010-08-19, kai buvo išrašinėjamos ieškinyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros ir tiekiamos jose nurodytos prekės, UAB „Bikopa“ buvo moki, ir dėl to atsakovas R. M. ieškovės nurodytu laikotarpiu neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tai reiškia, kad tokį ieškinyje nurodytą atsakovo R. M. neveikimą nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2010 m. kovo mėnesį nėra jokio pagrindo laikyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga.
Šalies argumentai
Ieškovė savo teiginius apie tai, kad UAB „Bikopa“ buvo nemoki jau 2010 m. kovo mėn. ir kad apie tai atsakovas R. M. žinojo, grindžia UAB „Bikopa“ UAB „Intrum Justitia“ adresuotu 2010-03-02 raštu Nr. 01-03/2010, kuriame yra nurodyta paties atsakovo R. M., tuo metu laikinai ėjusio UAB „Bikopa“ direktoriaus pareigas, padaryta išvada, jog UAB „Bikopa“ įmonės vadovas turėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir kad to padaryti 2010-03-02 dienai, t. y. esant nebaigtoms BUAB „Murena“ bankroto procedūroms, negalima, kadangi UAB „Bikopa“ yra moki. Šio rašto nėra jokio pagrindo vertinti nei kaip patvirtinantį aukščiau nurodytus ieškovės teiginius, kad UAB „Bikopa“ buvo nemoki jau 2010 m. kovo mėn., ir kad apie tai atsakovas R. M. žinojo. Rašto turinys nepatvirtina, o paneigia UAB „Bikopa“ 2010-03-10 buvus nemokia, kadangi jame yra nurodyta, kad UAB „Bikopa“ tai dienai pagal balanso duomenis buvo moki, ir dėl to bankroto bylos iškėlimui nebuvo pagrindo. Be to, ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjimą lėmė UAB „Bikopa“ nemokumas, buvęs jau tų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu (2010-06-06–2010-08-19), paneigia ir UAB „Bikopa“ ieškovei per laikotarpį nuo 2010-07-19 iki 2011-04-27 atlikti mokėjimai 99 600 Lt sumai.
Atsiliepimas
Atsakovai nesutinka ir su ieškovės teiginiu, jog atsakovai, žinodami apie įmonės faktinį nemokumą ir vykdydami UAB „Bikopa“ veiklą, 2010 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais UAB „Bikopa“ vardu iš ieškovės įgijo prekių, už kurias neatsiskaitė ir taip padarė žalą bendrovei. Visų pirma, atsakovas R. M. kartu su atsakove R. M. UAB „Bikopa“ veiklos nevykdė ir bendrovės vardu iš ieškovės prekių neįgijinėjo – veiklą vykdė ir prekes iš ieškovės pirko pati UAB „Bikopa“. Antra, UAB „Bikopa“ nebuvo nemoki, kai 2010 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais pirko iš ieškovės prekes pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Vadovaujantis juridinio asmens savarankiškos ir ribotos turtinės atsakomybės principu (CK 2.50 str. 1 d.), atsakovas R. M., ieškovės atžvilgiu neatlikęs jokių neteisėtų veiksmų (tame tarpe ir ieškinyje nurodytų), negali būti laikomas padariusiu ieškovei žalos dėl to, kad jo vadovaujama bendrovė neapmokėjo ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų. Turint omenyje, kad bendrovei nevykdant savo prievolių jos vadovui gali kilti tik subsidiaraus pobūdžio atsakomybė prieš bendrovės kreditorius, atsakovas R. M. negali būti laikomas padariusiu ieškovei žalos dar ir dėl to, kad kol kas nėra jokio pagrindo konstatuoti ieškovei neatgausiant skolos iš pačios bankrutavusios UAB „Bikopa“ turto.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo ir akcininkės civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – klausimas. Juridinio asmens vadovui ar savininkui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė.
ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje (2008-05-22 įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008-07-01) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje ((2008-05-22 įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008-07-01) nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014
Šioje byloje ieškovė 2014-05-27 ieškinyje įrodinėja patyrusi nuostolių dėl to, kad atsakovai, UAB ,,Bikopa“ 2010-03-02 negalėjus atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Bikopa“ iškėlimo ir nesustabdė nuostolingos UAB ,,Bikopa“ veiklos. Anot ieškovės, jei atsakovai būtų laiku kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Bikopa“ iškėlimo, pastaroji bendrovė nebūtų toliau vykdžiusi nuostolingos veiklos ir nebūtų iš ieškovės laikotarpiu nuo 2010-06-06 iki 2010-08-19 pirkusi prekių už 156 069,13 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras (2010-06-08 (VMFB 0063/10), 2010-06-10 (VMFB 0064/10), 2010-06-15 (VMFB 0061/10), 2010-06-16 (VMFB 0062/10), 2010-07-20 (VMFB 0066/10), 2010-08-02 (VMFB 0072/10), 2010-08-03 (VMFB 0074/10), 2010-08-06 (VMFB 0075/10), 2010-08-19 (VMFB 0083/10). Atsižvelgiant į tokį ieškinio pagrindą, šioje byloje ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad UAB „Bikopa“ buvo nemoki jau 2010-03-02, ir kad nurodytų ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už UAB „Bikopa“ parduotas prekes neapmokėjimas yra ieškovės nuostoliai, atsiradę dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dar 2010 metais. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovė jai tekusios procesinės įrodinėjimo pareigos neįvykdė, dėl ieškinys atmestinas.
CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš tokio teisinio reglamentavimo seka, kad įmonės nemokumas negali būti nustatinėjamas jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis kaip tik įmonės balanso (buhalterinės apskaitos) duomenimis. Tokių UAB ,,Bikopa“ balanso (buhalterinės apskaitos) duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „Bikopa“ buvo nemoki jau 2010-03-02, byloje nėra. Priešingai – iš tuometinio BUAB „Bikopa“ bankroto administratoriaus teismo pareikalavimu (2014-07-24 protokoline nutartimi patenkinus ieškovės atstovo prašymą) 2014-08-13 ir 2014-08-18 raštais pateiktų duomenų matyti, kad 2010-03-02 UAB „Bikopa“ buvo moki, kadangi pradelsti įsipareigojimai (143 174,61 Lt) neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (307 084,43 Lt). Šie administratoriaus nurodyti įmonės balanso duomenys yra galiojantys, nenuginčyti, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti, juo labiau, kai ir pats ieškovės atstovas 2014-11-12 teismo posėdyje pripažino, kad pagal tuos duomenis UAB „Bikopa“ 2010-03-02 „aritmetiškai“ buvo moki. Be to, kaip matyti iš BUAB „Bikopa“ 2014-08-13 rašto, ši bendrovė nuo 2010-07-19 iki 2011-04-27 ieškovei yra sumokėjusi 99 600 Lt, tokiu būdu apmokėdama prieš tai ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Teismo nuomone, ši aplinkybė patvirtina pačios ieškovės pozicijos nenuoseklumą, nes jeigu UAB ,,Bikopa“ 2010-03-02 buvo nemoki ir jeigu jau tada atsakovai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (kaip teigia ieškovė), akivaizdu, jog tokiu atveju ir atsiskaitinėjimas su pačia ieškove sumokant jai 99 600 Lt yra neteisėtas ir pažeidžiantis kitų kreditorių interesus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad UAB „Bikopa“ 2010-03-02 buvo nemoki. Tai reiškia, kad ieškovės įrodinėjama įmonės nemokumo aplinkybė šioje byloje yra neįrodyta.
Nors, kaip jau minėta, ieškovės ieškinyje įrodinėjama UAB „Bikopa“ nemokumo aplinkybė 2010-03-02 dienai leistinais įrodymais yra ne pagrįsta, o paneigta, be to, kaip nustatyta bylos medžiaga, UAB „Bikopa“ atsiskaitinėjo su ieškove praėjus net metams po pastarosios datos, dėl ieškovės teismui pateikto UAB „Bikopa“ uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Justitia“ adresuoto 2010-03-02 rašto Nr. 01-03/2010, kuriuo ieškovė įrodinėja UAB „Bikopa“ nemokumą 2010-03-02 dienai, pasisakytina atskirai. Teismas visiškai pritaria atsakovų atstovo argumentui, jog UAB „Bikopa“ 2010-03-02 raštas Nr. 01-03/2010 ieškovės įrodinėjamų aplinkybių aspektu neturi jokios įrodomosios reikšmės ne tik dėl to, kad įmonės nemokumas, kaip jau minėta, gali būti nustatinėjamas tik įmonės balanso (buhalterinės apskaitos) duomenimis, ne tik dėl to, kad ieškovė neįrodė teisėtu būdu gavusi UAB „Bikopa“ uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Justitia“ adresuotą raštą, bet ir dėl to, kad ieškovė akivaizdžiai neteisingai ir atsietai nuo viso rašto konteksto interpretuoja rašte nurodytas aplinkybes, juo labiau, kad ieškovė, nebūdama to rašto adresatu, net negali žinoti šio rašto surašymo aplinkybių. Visų pirma, konstatuotina, jog šis raštas ne patvirtina, o paneigia UAB „Bikopa“ nemokumą 2010-03-02, kadangi pačiame rašte aiškiai nurodyta, kad UAB „Bikopa“ tai dienai pagal balanso duomenis buvo moki, ir dėl to bankroto bylos iškėlimui nebuvo pagrindo. Šią aplinkybę, kaip jau minėta, taip pat patvirtina ir BUAB „Bikopa“ bankroto administratoriaus 2014-08-13 ir 2014-08-18 raštais teismui pateikti UAB „Bikopa“ balanso (buhalterinės apskaitos) duomenys 2010-03-02 dienai. Antra, šio rašto turinys niekaip nepatvirtina ir ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovas R. M. jau 2010-03-02 turėjo žinoti, kad UAB „Bikopa“ nebeatgaus skolų iš UAB „Murena“. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu atsakovas R. M. nurodė, kad minėtame rašte, kuriame bankroto bylos UAB „Murena“ iškėlimas nurodoma kaip priežastis, trukdanti UAB „Bikopa“ laiku atsiskaityti su kreditoriumi Betafence Sp. Z.o.o., jis sąmoningai sutirštino spalvas pateikdamas pesimistinį galimybių atgauti skolą iš BUAB „Murena“ vertinimą, tokiu būdu tikėdamasis UAB „Bikopa“ išderėti iš jos kreditoriaus Betafence Sp. Z.o.o. kuo ilgesnį skolos grąžinimo terminą, nors realiai atsakovas iš BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus buvo išgirdęs kiek kitokią nuomonę, t. y., jog galimybės atgauti bent dalį skolos yra visai realios, kadangi bankroto procedūros vykdomos, ginčijami sandoriai bus ginčijami, skolos prisiteisinėjamos, turtas pardavinėjamas, ir t. t. Netikėti tokiais atsakovo R. M. paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi įrodymų, kurie paneigtų tokias atsakovo nurodytas 2010-03-02 rašto surašymo aplinkybes, į bylą nepateikta. Kita vertus, net ir be tokio atsakovo R. M. paaiškinimo nebūtų jokio jokio pagrindo 2010-03-02 rašto vertinti kaip patvirtinančio ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad atsakovas R. M. jau 2010-03-02 turėjo žinoti, jog UAB „Bikopa“ nebeatgaus iš UAB „Murena“ skolų, kadangi, kaip nustatyta šios bylos ir LITEKO duomenimis, 2010-03-02 UAB „Murena“ bankroto byloje dar net nebuvo patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl BUAB „Murena“ pabaigos ir joks kitas sprendimas, kurio pagrindu būtų galima pripažinti BUAB „Murena“ įsiskolinimą įmonei UAB „Bikopa“ beviltišku ir daryti atitinkamas korekcijas UAB ,,Bikopa“ balanse BUAB „Murena“ įsiskolinimo atžvilgiu. Kaip itin svarbi aplinkybė vertintina ir tai, jog teismo nutartis, kuria UAB ,,Murena“ buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo tik 2009-10-01, todėl iki 2010-03-02 BUAB „Murena“ bankroto administratoriui dar buvo permažai laiko apsispręsti dėl UAB „Murena“ sudarytų sandorių teisėtumo ir jų neginčijimo, tuo labiau, kad, kaip matyti iš LITEKO duomenų, 2010 m. pabaigoje administratorius ginčydamas UAB „Murena“ sudarytus sandorius teismuose inicijavo daugybę bylų, kurių daugumą, beje, 2013 metais laimėjo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog byloje nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo R. M. turėjimą jau 2010-03-02 žinoti, kad UAB „Bikopa“ nebeatgaus skolų iš BUAB „Murena“, ir tuo pagrindu daryti kokias nors korekcijas UAB ,,Bikopa“ balanse debitorinių įsiskolinimų atžvilgiu ar savo įmonės turtą tiesiog vertinti be BUAB „Murena“ įsiskolinimo bendrovei.
Atskirai pasisakytina ir dėl 2009 metų balanso, kuris, ieškovės atstovo teigimu teismo posėdyje, taip pat patvirtina UAB „Bikopa“ nemokumą 2010-03-02 dienai. Teismo nuomone, 2009 metų balanso (b. l. 60, 86 a. p.) taip pat nėra jokio pagrindo laikyti UAB „Bikopa“ nemokumą 2010-03-02 dienai patvirtinančiu įrodymu. Visų pirma, iš balanso duomenų visiškai nėra aišku, kokie 2009-12-31 buvo UAB ,,Bikopa“ pradelsti įsipareigojimai, nes būtent tik jų dydis (o ne visos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) santykyje su turtu turi teisinę reikšmę nustatinėjant nemokumą. Antra, įmonės turto ir įsipareigojimų apimtis nuolat kinta, todėl apie įmonės finansinę būklę 2010-03-02 dienai spręsti 2009-12-31 dienos balanso duomenimis, ypač kai byloje yra aktualūs balanso duomenys būtent 2010-03-02 dienai, būtų visiškai neteisinga.
Nors 2009 m. finansinėje atskaitomybėje, kuri pagal teisės aktų reikalavimus tuometinio vadovo VĮ Registrų centrui turėjo būti pateikta iki 2010-05-01, tačiau kuri bankroto administratoriaus buvo pateikta tik 2012-05-28 (b. l. 60), per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė net 227 845 Lt, kai tuo tarpu UAB ,,Bikopa“ turto turėjo tik už 278 474 Lt, kas galėtų kelti tam tikrų abejonių dėl UAB ,,Bikopa“ mokumo 2010-12-31 dienai (kurias galėjo išsklaidyti UANB ,,Bikopa“ administratoriaus pateikti duomenys, jeigu ieškovė jų būtų paprašiusi), pažymėtina, jog ieškovė šioje byloje pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo negrindė nei aplinkybe, kad atsakovai savalaikiai nesudarė ir nepateikė VĮ Registrų centrui UAB ,,Bikopa“ balanso, iš kurio atsakovams turėjo paaiškėti UAB ,,Bikopa“ nemokumas (jeigu toks pagal balanso duomenis ir buvo), nei aplinkybe, kad jau pagal 2009 metų balanso duomenis 2010-12-31 UAB ,,Bikopa“ buvo nemoki. Ieškovė, šioje byloje ieškinį pareiškusi dar 2014-05-27, šioje byloje nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog iš 2009 metų balanse nurodytų 227 845 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos) pradelsta buvo didesnė negu 139 237 Lt suma, t. y. pusė UAB ,,Bikopa“ turėto turto sumos (278 474 / 2).
Ieškovė paskutinio teismo posėdžio metu reiškė teismui prašymą bylos nagrinėjimą atidėti ir išreikalauti iš BUAB ,,Bikopa“ administratoriaus duomenis apie BUAB ,,Bikopa“ pradelstus įsiskolinimus ir apie turėtą turtą už 2010 m. pamėnesiui tikslu nustatyti, ar UAB ,,Bikopa“ netapo nemoki po 2010-03-02. CPK 245 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu teismo posėdžio metu pateikti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas juos gali atmesti, jeigu šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą. Teismas šios ieškovės atstovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkino, spręsdamas, jog paskutinio teismo posėdžio metu ieškovės pareikšto prašymo, kuris galėjo būti pareikštas anksčiau, patenkinimas neabejotinai būtų užvilkinęs sprendimo šioje byloje priėmimą, kadangi: 1) dar BUAB ,,Bikopa“ esant neišregistruotai iš Juridinių asmenų registro šioje byloje vyko du parengiamieji teismo posėdžiai, o, vadovaujantis CPK 226 straipsniu, būtent pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, tačiau ieškovė nei pati kreipėsi į administratorių dėl tokių įrodymų gavimo, nei teisme reiškė tokį prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nei tikslino savo ieškinio pagrindą dėl UAB ,,Bikopa“ nemokumo ne tik 2010-03-02 duomenimis, bet ir pagal 2009 m. balanso duomenis, o taip pat dėl UAB ,,Bikopa“ nemokumo 2010 metais nuo balandžio iki rugpjūčio mėn. pamėnesiui; 2) 2014-08-29 nutartimi pačios ieškovės prašymu civilinės bylos Nr. 2-2083-527/2014 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bankroto byloje Nr. B2-415-390/2014 įsiteisės sprendimas dėl BUAB „Bikopa“ veiklos pripažinimo pasibaigusia, 2014-10-22 bylos nagrinėjimą atnaujinus ir paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, trečiuoju asmeniu buvusi patraukta UAB ,,Bikopa“ 2014-10-28 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau ieškovė iki UAB ,,Bikopa“ išregistravimo nepasirūpino iš bankroto administratoriaus išreikalauti įrodymus apie UAB ,,Bikopa“ mokumą kitais laikotarpiais; 3) nors 2014-11-12 teismo posėdis, į kurį BUAB ,,Bikopa“ administratorius dar buvo atvykęs, paties ieškovo prašymu buvo atidėtas, ieškovės atstovas nereiškė prašymo dėl įrodymų išreikalavimo iš administratoriaus.
Teismo nuomone, jeigu buhalterinės apskaitos duomenimis ir būtų nustatyta, jog tam tikru konkrečiu laikotarpiu, pvz. 2010-04-01 ar kokią kitą datą, UAB ,,Bikopa“ vis tik buvo tapusi nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, ieškovė privalėtų įrodyti, kad atsakovai turėjo įstatyme numatytą pareigą įmonės balansą sudaryti ne metams pasibaigus, o būtent tai konkrečiai datai arba kitaip tariant – kad atsakovai privalėjo kiekvieną dieną sudarinėti įmonės balansus ir sekti, ar įmonė kažkurią dieną netapo nemokia. Tokių įrodymų ir argumentų ieškovė šioje byloje nepateikė.
Pažymėtina ir tai, jog ieškovės pateiktas į bylą 2010-09-30 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas bei aplinkybė, jog VĮ Registrų centrui UAB ,,Bikopa“ 2009 metų finansinė atskaitomybė savalaikiai nebuvo pateikta, patvirtina pačios ieškovės didelį nerūpestingumą, kiek toje situacijoje buvo būtina, kad neatsirastų jos įrodinėjami nuostoliai. Akte užfiksuota, kad ieškovė pagal 2010-02-04 PVM sąskaitą faktūrą VMFB Nr. 0002/10 pardavė prekių UAB „Bikopa“ už 33 304,04 Lt. Turint omenyje ieškinyje nurodytą 60 dienų atsiskaitymo terminą, UAB „Bikopa“ turėjo atsiskaityti su ieškove iki 2010-04-05. UAB „Bikopa“, kaip matyti iš 2010-09-30 tarpusavio atsiskaitymų suderinimų akto, už pastarojoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes nebuvo atsiskaičiusi, t. y. buvo nesumokamos pakankamai didelės sumos net akto surašymo dienai, tačiau, nepaisant to, taip pat fakto, kad UANB ,,Bikopa“ neteikia VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės, ieškovė 2010-06-08 ir vėliau vis tiek tiekė jai prekes. Tai reiškia, kad net jei ir būtų pagrindo UAB ,,Bikopa“ neapmokėtas pagal ieškovės laikotarpiu nuo 2010-06-08 iki 2010-08-19 išrašytas PVM sąskaitas faktūras už parduotas prekes sumas laikyti ieškovės nuostoliais, akivaizdu, kad juos lėmė pačios ieškovės neapdairumas ir nerūpestingumas, beatodairiškas pelno vaikymasis prisiimant visą su tuo susijusią riziką ir ignoruojant elementariausias saugumo priemones jai sumažinti, o ne atsakovų neteisėta veika.
Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą, ieškovės nurodytos aplinkybės, atsiradusios po 2010-03-02, ir jas patvirtinantys įrodymai (įskaitant UAB „Bikopa“ balansus už 2011 ir vėlesnius metus, UAB „Bikopa“ ir UAB „Dakesta" 2012-01-20 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12/01/22-01, UAB „Dalsita“ 2012-02-14 sąskaitą faktūrą ir jos apmokėjimo dokumentus ir kt.), teismo nuomone, neturi jokios teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakytina.
Teismo nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovams 2010-03-02 (o netgi ir kažkurią kitą neįvardintą dieną 2010 m.) buvo atsiradusi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad ieškovės įrodinėjama neteisėta atsakovų veika šioje byloje yra neįrodyta.
Šioje byloje ieškovė, akivaizdu, neįrodė atsakovų neteisėtos veikos (įskaitant nesąžiningų veiksmų), todėl, vadovaujantis juridinio asmens savarankiškos ir ribotos turtinės atsakomybės principu (CK 2.50 str. 1 d.), jie negali būti laikomi padariusiais ieškovei žalos dėl to, kad, kaip nurodoma ieškinyje, jų vadovaujama ar kontroliuojama UAB „Bikopa“ neapmokėjo ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų. Kadangi nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas yra beprasmis, todėl dėl jų nepasisakytina. Taigi, ieškovei neįrodžius egzistuojant visoms atsakovų civilinės atsakomybės sąlygoms, neįrodytu yra laikytinas ir šioje byloje pareikštas ieškinys, kuris atmestinas, o atsakovams iš ieškovės priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš atsakovų teismui pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovai kiekvienas turėjo po 2 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, iš jų po 2 000 Lt už atsiliepimo surašymą, ir po 500 Lt už atstovavimą teisme. Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, atsakovų advokato atliktus procesinius veiksmus, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus užmokesčių dydžius bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas atsakovams iš ieškovės priteisia tik dalį šių išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.2 ir 8.18 p.). Atsakovų atstovas dalyvavo po 1 val. 2014-07-24, 2014-08-25 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir po 2 val. 2014-11-12 ir 2014-11-19 teismo posėdžiuose, t. y. viso 6 val., už ką, vadovaujantis Rekomendacijomis gali būti priteista maksimali 921 Lt (150 x 2 ir 155,25 x 4) suma arba po 460,5 Lt kiekvienam atsakovui už atstovavimą teisme. Abiejų atsakovų atsiliepimai nesudėtingi, nedidelės apimties ir panašūs, todėl atsakovams iš ieškovės už atsiliepimų surašymą priteistina tik po 1 000 Lt. Viso atsakovams priteistina iš ieškovės po 1 460,5 Lt, kas atitinka 422,99 eurų.
Be to, iš ieškovės, pralaimėjusios bylą, į valstybės biudžetą priteistinos ir teismo turėtos pašto išlaidos – 27,40 Lt, kas atitinka 7,94 eurų.
Nors ieškovė buvo nurodžiusi, jog bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, tačiau teismas, laikydamas, jog ieškinys neatitinka CPK 424 straipsnio 1 dalyje išvardintų leistinumo reikalavimų ir nėra pagrįstas leistinais tašytiniais įrodymais, šią bylą nagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kadangi ieškovė už ieškinį, pateiktą elektroninio ryšio priemonėmis, 2013-07-19 sumokėjo 4 556 Lt žyminio mokesčio, kai tuo tarpu prašant priteisti 177 815,37 Lt, už ieškinį, pateiktą elektroninio ryšio priemonėmis, reikėjo sumokėti tik 4 000,85 Lt žyminio mokesčio (177 815,37 x 0,03 x 0,75), teismas, nusprendęs bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jokios nutarties dėl žyminio mokesčio primokėjimo nepriėmė (CPK 424 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra permokėjusi 555,15 Lt žyminio mokesčio, permokėta žyminio mokesčio dalis ieškovei grąžintina (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).
Sprendimui įsiteisėjus naikintinos laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytos Kauno apygardos teismo 2014-08-29 nutartimi (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 263–267, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ (j. a. k. 302425679) atsakovei R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 460,5 Lt (kas atitinka 422,99 eurų) už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ (j. a. k. 302425679) atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 460,5 Lt (kas atitinka 422,99 eurų) už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ (j. a. k. 302425679) valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752) 27,40 Lt, kas atitinka 7,94 eurų, pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbankas“, įmokos kodas 5660). Nurodyti, kad šių valstybei priteistų sumų nesumokėjus per 5 darbo dienas po šio procesinio dokumento įsiteisėjimo arba nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančio kvito, dėl priteistos sumos išieškojimo bus išrašytas vykdomas raštas ir perduotas išieškotojui, kad jis galėtų jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko atsiras papildomos vykdymo išlaidos.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ (j. a. k. 302425679) 555,15 Lt (kas atitinka 160,78 eurų)žyminio mokesčio, sumokėto 2013-07-19 AB SEB banke vietinio mokėjimo nurodymu.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apygardos teismo 2014-08-29 nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.