- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- II-189-617/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00154-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus ( toliau ir – Vilniaus apskrities VPK ) 2022-05-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_9619-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. J. skundu prašo panaikinti 2022-05-06 Vilniaus apskrities VPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_9619-2022, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau – ir ANK ) 417 straipsnio 3 dalį paskirta bauda 75 € dydžio, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – bauda 11 € dydžio, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – bauda 75 € dydžio, dėl to, kad jis 2022-03-11 14.15 val. (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, be tikrinančio pareigūno leidimo išlipo iš automobilio, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 150, 20, 16 punktus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą institucija, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities VPK, palaiko K. J. atžvilgiu 2022-05-06 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir siūlo K. J. skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje K. J. paaiškino, kad su administracinio nusižengimo nutarime nustatytomis aplinkybėmis ir veikos kvalifikacija nesutinka visiškai. Įvykio dieną jis važiavo iš (duomenys neskelbtini)yra žiedas, pravažiavus žiedą važiuodamas matė priešpriešais važiuojantį policijos pareigūnų automobilį. Važiuojant toliau pareigūnai jį pasivijo, sustabdė. Jis sustojo, įjungė avarinę signalizaciją, prie mašinos priėjo policijos pareigūnas Aleksejevas, kuris pasakė, kad lyg tai jis ( K. J. ) naudojasi mobiliuoju telefonu, tačiau jis mobilaus ryšio telefonu nesinaudojo ir tai pasakė policijos pareigūnui. Jis turėjo vieną telefoną. Policijos pareigūnas Aleksejevas paprašė pateikti mobilaus ryšio telefoną, jis telefoną pateikė. Policijos pareigūnas paprašė padiktuoti telefono numerį, surinkęs padiktuotą numerį, policijos pareigūnas paskambino į jo mobilaus ryšio telefoną. Suprato, kad tokiu būdu tikrina ar tai jo ( K. J. ) mobilaus ryšio telefonas. Patikrinęs telefoną, pareigūnas pasakė, kad jis naudojosi telefonu it nuėjo link tarnybinio automobilio. Jis suprato, kad pareigūnas nuėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolo, tačiau pareigūnas nepaėmė jo asmens dokumento, todėl, išlipęs iš automobilio, nuėjo prie policijos automobilio ir tada policijos pareigūnas Aleksejevas pasakė: „dar vienas protokolas“. Jis automobilį buvo pastatęs šalikelėje, automobilyje buvo įjungęs avarinį signalą, eismas nebuvo intensyvus, buvo blaivus, pareigūnui nešė pateikti savo asmens dokumentą. Žino, kad pagal KET draudžiama išlipti iš automobilio, nenorėjo nieko blogo, negalvoja, kad daro kažkokį pažeidimą, tenorėjo policijos pareigūnui pateikti asmens tapatybės kortelę. Jaučia padidintą pareigūnų J. ir Aleksejevo dėmesį, kadangi, kai tik pareigūnai jį pamato, tai iš karto stabdo jo vairuojamą automobilį ir rašo protokolus. Jis mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo, policijos automobilyje turi būti filmuojama. Prašo jam priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Teismo posėdyje liudytojas V.Petrovskis paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK. 2022 m. kovo mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, dirbo su kolega J.Aleksejevu. Jie važiavo tarnybiniu automobiliu, atrodo (duomenys neskelbtini), važiuojant link žeidinės sankryžos, pamatė, kad žiedine sankryža važiuojančio automobilio vairuotojas naudojasi telefonu. Tikslios pažeidimo padarymo vietos neužfiksavo, žiede ar prie žiedo. Atstumo nuo tarnybinio automobilio ir pravažiuojančio automobilio nurodyti negali, matomumo ribose, oro sąlygų neprisimena. Matė, kad vairuotojas telefonu naudojasi lyg tai dešine ranka, tačiau kuria tiksliai ranka naudojosi telefonu, pasakyti negali. Automobilis buvo Volvo. Tarnybinį automobilį vairavo J.Aleksejevas, jis sėdėjo keleivio vietoje. Kaip pamatė pažeidimą, t. y. ar būnant važiuojančiam automobiliui Volvo iš šono, ar iš priekio, neprisimena. Pamačius pažeidimą, kolega apsuko tarnybinį automobilį ir važiavo automobiliui Volvo iš paskos, automobilį Volvo sustabdė Stoties gatvėje, Švenčionių m. Kolega įjungė Body kamerą ir nuėjo link sustabdyto automobilio. Grįžęs su vairuotojo dokumentais J.Aleksejevas pradėjo rašyti administracinio nusižengimo protokolą. Jis asmeniškai automobilį vairavusio asmens telefono netikrino, pasak J.Aleksejevo, pastarasis telefoną tikrino. Matė, kad sustabdyto automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir priėjo prie tarnybinio automobilio. Kokiu tikslu vairuotojas buvo priėjęs prie tarnybinio automobilio pasakyti negali, gal norėjo kažko paklausti, asmeniškai su vairuotoju nekalbėjo. Girdėjo, kad J.Aleksejevas pasakė, kad be policijos pareigūno leidimo draudžiama išlipti iš sustabdyto automobilio, ir tada vairuotojas grįžo į savo automobilį.
Teismo posėdyje liudytojas J.Aleksejevas paaiškino, kad šiuo metu dirba Policijos departamente. Įvykio dieną jis patruliavo su policijos pareigūnu V.Petrovskiu, važiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė iš žiedo išvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas kalbėjo telefonu, t. y. laikė ranką prie ausies, o pamatęs policijos ekipažą, vairuotojas staigiai ranką trūktelėjo apačion. Kurioje rankoje vairuotojas telefoną laikė, tiksliai neprisimenu. Pažeidimą, t. y. tai, kad vairuotojas kalba telefonu, pamatė kai vairuotojas išvažinėjo iš žiedo, jis su kolega artėjo prie žiedo, kuris yra Kunos gatvėje, ir buvo gal kokių 30-40 metrų atstumu iki automobilio. Tarnybinį automobilį vairavo jis, kolega sėdėjo keleivio vietoje. Jis apsuko tarnybinį automobilį ir važiavo paskui automobilį, kuris, padidinęs greitį, nuvažiavo link Vilniaus g., Švenčionių m., parduotuvės „Maxima“. Važiuojant paskui automobilį, automobiliui iš Vilniaus gatvės darant posūkio manevrą į Stoties gatvę, matė, kad vairuotojas ranka telefone kažką maigė. Automobilį Volvo sustabdė Stoties gatvėje, Švenčionių m., įjungė Body kamerą ir nuėjo prie sustabdyto automobilio, prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastį. Vairuotojas neigė, kad vairuodamas naudojosi telefonu. Paklausus ar turi laisvų rankų įrangą, vairuotojas nurodė, kad laisvų rankų įrangos neturi. Jis paprašė vairuotojo parodyti skambučių registrą, skambučių nebuvo, telefono naudojamas programėles parodyti atsisakė, buvo matyti, kad telefone yra įjungtas 4G ryšys, t. y. ir skambučiai ir žinutės viskas eina į duomenis. Vairuotojui pasakė, kad dėl padaryto pažeidimo bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nuėjo į tarnybinį automobilį surašyti administracinio nusižengimo protokolo. Būnant tarnybiniame automobilyje pamatė, kad sustabdyto automobilio vairuotojas išlipo iš sustabdyto automobilio ir priėjo prie tarnybinio automobilio. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad be policijos pareigūno leidimo draudžiama išlipti iš sustabdyto automobilio, tuomet vairuotojas grįžo į savo automobilį. Jis surašė administracinio nusižengimo protokolą, kurį įteikė nusižengimus padariusiam asmeniui. Vairuotojas telefonu naudojosi du kartus, vieną kartą, išvažiuodamas iš žiedo (duomenys neskelbtini), ir antrą kartą - automobiliui darant posūkio manevrą iš Vilniaus gatvės į Stoties gatvę, Švenčionių m.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ( ANK 641 straipsnis ). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas ( pareigūnas ), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skundžiamo 2022-05-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_9619-2022 matyti, kad K. J. dėl to, kad jis 2022-03-11 14.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, be tikrinančio pareigūno leidimo išlipo iš automobilio, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 150, 20, 16 punktus, nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį bauda 75 € dydžio, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – bauda 11 € dydžio, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – bauda 75 € dydžio.
Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika ( veikimas arba neveikimas ), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius ( ANK 5 straipsnio 1 dalis ).
Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija ( pareigūnas ) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019 ).
Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas ( teisena ), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais ( ANK 563, 566 straipsniai ), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai ( ANK 567 straipsnis ), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių ( ANK 569 straipsnis ), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas ( ANK 635 straipsnio 1 dalis ), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ( Klaipėdos apygardos teismo 2019-05-23 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-151-557/2019 ).
Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis ( išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas ), nesilaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 20 punkte nustatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. J. paaiškino, kad vairuodamas telefonu nesinaudojo ir nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, mano, kad protokolas dėl naudojimosi telefonu jam surašytas nepagrįstai, jaučia padidintą jį sustabdžiusių policijos pareigūnų dėmesį. Policijos pareigūnas J.Aleksejevas teismo posėdyje nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) matė iš žiedinės sankryžos priešingai jo važiavimo kryptimi, išvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas naudojosi telefonu – t. y. matė, kad vairuotojas ranką laikė prie ausies, o pamatęs policijos pareigūnus ranką staiga trūktelėjo apačion, sustabdžius minėtą automobilį Stoties gatvėje, Švenčionių m., patikrino vairuotojo pateiktą telefoną, kurio skambučių skilties sąrašas buvo tuščias, kitų telefone esančių programėlių vairuotojas nesutiko patikrinti, mobiliojo ryšio telefone buvo įjungtas interneto ryšys ( 4G ), vairuotojas laisvų rankų įrangos neturėjo, tarnybiniame automobilyje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kai bendravo su pažeidimą padariusiu asmeniu K. J. buvo įjungęs BODY kamerą. Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas V.Petrovskis nurodė, kad su J.Aleksejevu patruliavo Švenčionių m., tarnybinį automobilį vairavo J.Aleksejevas, jis ( V.Petrovskis ) sėdėjo keleivio vietoje, važiuojant matė, jog automobilį vairuojantis asmuo naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kokiu atstumu buvo automobilis tiksliai neprisiminė, neprisiminė ir negalėjo nurodyti ar pažeidimą matė prie žiedinės sankryžos, esančios (duomenys neskelbtini), ar sankyžoje, negalėjo nurodyti kurioje rankoje asmuo laikė telefoną, taip pat ar matė pažeidimą padariusiam asmeniui važiuojant priešpriešais ar iš šono. Nors teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų J.Aleksejevo ir/ar V.Petrovskio parodymais, tačiau nagrinėjamu atveju, byloje nesurinkta kitų duomenų ( pvz. tarnybinio automobilio vaizdo įrašų ar kt. ), kurie patvirtintų ar paneigtų minėtų policijos pareigūnų parodymus ir byloje nesant kitų neginčijamų įrodymų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės vien policijos pareigūnų parodymais grįsti negalima. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas ( Šiaulių apygardos teismo 2021-05-24 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-309/2021 ).
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015 ). Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007 ).
Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, jog šioje byloje neįrodyta, kad K. J., vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą, yra išnaudotos visos galimos įrodinėjimo priemonės, tačiau K. J. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-05-06 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9619-2022, dalyje kuria K. J. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas bauda 75 € dydžio, naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena K. J. šioje dalyje nutrauktina ( ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).
Kaip jau minėta, skundžiamu nutarimu K. J. taip pat pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas bauda 11 € dydžio.
Pagal Kelių eismo taisyklių 16 punktą tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. < ... >. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. < ... >. Už šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 7 dalyje ( kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius ).
Nors skundu pareiškėjas K. J. prašo 2022-05-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jis nubaustas už padarytus nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 7 dalyje, panaikinti visa apimtimi, tačiau apklausiamas teismo posėdyje, pareiškėjas iš esmės kaltės dėl to, kad iš jo vairuojamo ir policijos pareigūnų sustabdyto automobilio išlipo be policijos pareigūnų leidimo, neneigia. Nurodė, kad be pareigūnų leidimo iš automobilio išlipo, nes norėjo pareigūnui pateikti savo asmens tapatybės kortelę ir nemanė, kad daro pažeidimą. Policijos pareigūnas V.Petrovskis teismo posėdyje paaiškino, kad matė kaip iš sustabdyto automobilio išlipo ir prie tarnybinio automobilio priėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, girdėjo kaip J.Aleksejevas pasakė, kad draudžiama išlipti iš sustabdyto automobilio be policijos leidimo ir matė, kad vairuotojas grįžo į savo automobilį. Policijos pareigūnas J.Aleksejevas nurodė, kad sustabdyto automobilio vairuotojas prie policijos tarnybinio automobilio, kuriame jis minėtam vairuotojui rašė administracinio nusižengimo protokolą, išlipo be policijos pareigūno leidimo. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, padarius administracinį nusižengią, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, patvirtina ir byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno J.Aleksejevo tarnybinis pranešimas. Skundžiamu nutarimu K. J. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą paskirta nuobauda – bauda 11 € dydžio, atitinkanti straipsnio sankcijoje nustatytų minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį ( už šį pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 10 iki 12 € ), todėl, teismo vertinimu, šioje dalyje skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms K. J. skundas dalyje dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuria jam paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, atmetamas kaip nepagrįstas ir Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-05-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9619-2022 ( ROIK: 22160910539 ) dalis, kuria K. J. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas bauda 11 € dydžio, paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-05-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9619-2022 ( ROIK: 22160910539 ) dalį, kuria K. J. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas bauda 75 € dydžio ir administracinio nusižengimo bylos teisena K. J. šioje dalyje nutraukti.
Kitą Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-05-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9619-2022 ( ROIK: 22160910539 ) dalį, kuria K. J. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas bauda 11 € dydžio, palikti nepakeistą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.