- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- 1S-189-453/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00832-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svajūno Knizlerio ir Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Editos Ignatavičiūtės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties, kuria teismas patenkino nuteistojo A. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus prašymą dėl jo ginamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 3 dalį (trys nusikalstamos veikos) už tai, kad jis ir L. K. veikdami bendrininkų grupe tyčia savo naudai pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko apgaulės būdu įgijo didelės vertės 77 232,48 Lt (22 368,07 Eur) svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas);A. K. taip pat nuteistas už tai, kad jis ir V. Š. veikdami bendrininkų grupe tyčia savo naudai pagamino žinomai netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko apgaulės būdu įgijo didelės vertės 91 314,23 Lt (26 446,43 Eur) svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas);A. K. taip pat nuteistas už tai, kad jis ir J. L. (M.) veikdami bendrininkų grupe tyčia pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, dėl ko apgaulės būdu įgijo didelės vertės 56 952,63 Lt (16 494,62 Eur) svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas).Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuteistajam A. K. minėtu nuosprendžiu buvo pakeista į suėmimą.2017 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo A. K. gynėjo prašymas dėl kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone, kurį Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi patenkino ir pakeitė nuteistajam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones - 15 000 Eur užstatą, įmokėtą į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 133 straipsnis), dokumentų (asmens tapatybės kortelės ir (ar) Lietuvos Respublikos paso) paėmimą (BPK 134 straipsnis), rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Kauno miesto (BPK 136 straipsnis) ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojant A. K. nelyginėmis kiekvieno mėnesio dienomis nuo 7 val. iki 8 val. ryto užsiregistruoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariate, adresu Taikos pr. 115, Kaunas (BPK 135 straipsnis).Skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartyje teismas konstatavo, kad remiantis bylos duomenimis nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje galėtų bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos pareigūnų, trukdyti procesui arba daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai), todėl padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir netaikant nuteistajam pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.Prokurorė skunde nurodo, kad priešingai nei nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartyje, yra pagrįstas manymas, kad nuteistajam netaikius kardomosios priemonės – suėmimo, jis ne tik sieks išvengti jam paskirtos bausmės vykdymo, bet tokiu būdu iš esmės bus užkirstas kelias BPK 119 straipsnyje numatytų baudžiamojo proceso tikslų pasiekimui. Nuteistajam netaikius suėmimo, bus apribotos pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio įvykdymo galimybės. Prokurorė nurodo, kad vien tik deklaratyvūs nuteistojo gynėjo argumentai negali būti pripažinti pakankama sąlyga suėmimo pagrindams paneigti. Priešingai Vilniaus apygardos teismo padarytoms išvadoms, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad nuteistasis aktyviais veiksmais prisideda prie vaikų išlaikymo ar motinos priežiūros. Prokurorės teigimu, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad finansinės paramos vaikų priežiūrai iš A. K. dvi jo vaikų motinos nėra gavusios. Pats nuteistasis 2016 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog vienam vaikui skiria moralinį išlaikymą, o tai rodo jo įžūlumą pateikti teismui melagingus faktus siekiant išvengti apribojimų ir griežtų bausmių pagal įstatymą. Prokurorė skunde pažymi, kad nuteistasis ne kartą teismo posėdžių metu yra sakęs, kad su vyresniąja dukterimi nebendrauja, neturi jokio ryšio ir negali jai įteikti šaukimo. Taigi, nuteistojo gynėjo nurodyti ir duomenimis nepagrįsti motyvai negali patvirtinti, kad nuteistąjį saisto tokie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų tikimybę, jog nuteistasis bėgs ar slėpsis tuo teismo proceso. Prokurorės teigimu nuteistasis manipuliuoja duomenimis sau palankia linkme, o teismas turėtų tokius duomenis patikrinti remdamasis faktine bylos medžiaga, o ne tik nuteistojo ar jo gynėjo deklaratyviomis frazėmis.Prokurorės teigimu, vertinant nuteistojo bėgimo ar pasislėpimo nuo teismo proceso ar bausmės vykdymo tikimybę būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžiuose sistemingai nedalyvavo. Dažnas teismo posėdžių atidėjimas buvo sąlygojamas neva pablogėjusios nuteistojo sveikatos ar jo negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose apskritai. Prokurorė skunde pažymi, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, suabejojęs nuteistojo galimybėmis ateityje laikytis įstatymų ir nebedaryti jokių teisės pažeidimų, paskyrė realią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. A. K. buvo nuteistas už šešių nusikalstamų veikų – trijų apysunkių ir trijų sunkių nusikaltimų, padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad nuteistasis yra pavojingas visuomenei, o jo nusikalstamas elgesys yra ne atsitiktinis, bet dėsningas ir sąmoningai pasirinktas veikimo būdas. Prokurorės teigimu, svarbu ir tai, kad baudžiamojo proceso metu nustatyta, jog nuteistasis jau yra teistas, o jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos baudos nėra sumokėjęs, o tai tiesiogiai patvirtina teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų nevykdymą ir faktą, kad bausmės paskirtis nėra įgyvendinta, neužtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Remdamasi paminėtomis aplinkybėmis prokurorė daro išvadą, kad apygardos teismo nutartimi nuteistajam paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės nėra pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Prokurorė skunde sutinka su apygardos teismo išvada, kad suėmimas negali būti tęsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais, jog asmuo bėgs (slėpsis), nes yra įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau nurodo, kad šiuo atveju netaikant nuteistajam suėmimo bus užkirstas kelias tinkamam apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymui, t. y. nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prokurorė teigia, kad įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu yra nuteistas A. K. pobūdį, sunkumą, jo socialinius ryšius, dalyvavimą teismo posėdžiuose, suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.Prokurorė skunde taip pat prašo įvertinti ar apygardos teismas pagrįstai išnagrinėjo nuteistojo gynėjo prašymą nenagrinėdamas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paduoto apeliacinio skundo. Prokurorės manymu teismas pažeidė prašymo nagrinėjimo tvarką ir prašymą nagrinėjusi teisėja neteisingai vadovavosi BPK 130 ir 131 straipsniais. Šiuo atveju prašymą turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, ir, tik tuo atveju, jei prašymas apskritai teiktinas nagrinėjimui kai kardomoji priemonė paskirta nuosprendžiu. Teismo posėdyje prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės skundas tenkinamas iš dalies. Išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, todėl ji yra neteisėta ir turi būti naikinama.BPK 123 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Remiantis baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, teisėjų kolegija šiai bylai nagrinėti buvo sudaryta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės 2017 m. birželio 1 d. patvarkymu, o nuteistojo gynėjo prašymas buvo nagrinėjamas teismo posėdyje 2017 m. birželio 8 d., t. y. jau sudarius baudžiamąją bylą turinčią nagrinėti trijų teisėjų kolegiją. Vadinasi, baudžiamoji byla jau buvo Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegijos žinioje ir būtent trijų teisėjų kolegija galėjo išnagrinėti nuteistojo gynėjo prašymą. Kadangi nuteistojo gynėjo prašymą išnagrinėjo ir nutartį dėl jo priėmė tik viena iš bylą nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos narių, skundžiama nutartis buvo priimta nesilaikant BPK 123 straipsnio 6 dalies nuostatos, yra neteisėta ir dėl to šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ji yra naikinama.Atsakant į prokurorės argumentą dėl to ar nuteistojo gynėjo prašymas galėjo būti nagrinėjamas nenagrinėjant apeliacinio skundo pažymėtina, kad nuteistojo gynėjas pateikė ne apeliacinį skundą dėl apygardos teismo nuosprendžio dalies, kuria nuteistajam pakeista kardomoji priemonė, bet atskirą nuo apeliacinio skundo prašymą pakeisti nuteistajam suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Toks nuteistojo gynėjo prašymas nelaikytinas apeliaciniu skundu dėl apylinkės teismo priimto nuosprendžio ar skundu BPK 130 straipsnio prasme. BPK 48 straipsnio 1 dalies 9 punktas garantuoja nuteistojo gynėjui teisę teikti prašymus, todėl teismas nuteistojo gynėjo prašymą išnagrinėjo pagrįstai ir tai nėra atskiru pagrindu pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta.Vis dėlto, išnagrinėjusi skundžiamos nutarties ir prokurorės skundo motyvus, baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant A. K. švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones. Todėl, remdamasis BPK XI skyriaus nuostatomis bei proceso teisingumo, proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi priima sprendimą atsisakyti taikyti nuteistajam suėmimą ir nutaria paskirti kelias už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones.Iš prokurorės skunde pateikiamų motyvų matyti, kad ji nesutinka su apygardos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog byloje nenustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo skyrimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo pripažinta, jog taip pat nėra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 bei 3 punktuose numatytų suėmimo pagrindų (kad nuteistasis trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus), prokurorė neskundžia. Apie BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą (kad nuteistasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) teismas sprendžia atsižvelgdamas į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes - įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra našlys, turi keturis vaikus, trys iš jų – nepilnamečiai, kuriems reikalingas išlaikymas, taip pat turi senyvo amžiaus motiną. Prokurorė skunde nurodo, kad nuteistasis neskiria artimiesiems reikalingo išlaikymo, jų neprižiūri. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad A. K. yra nurodęs, kad neskiria vaikams materialinio išlaikymo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai savaime nereiškia, kad dėl šios priežasties jo socialiniai ryšiai yra silpni, kadangi materialinio išlaikymo jis gali neteikti dėl įvairių priežasčių. Be to, teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė sąskaitos išrašą bei raštą, patvirtinančius, kad nuteistasis finansiškai prisideda prie savo vaikų išlaikymo, todėl prokurorės skundo argumentas, kad nuteistasis tik deklaratyviai nurodo besirūpinantis artimaisiais, yra nepagrįstas. Be to, nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) raštą, patvirtinantį, kad nuteistasis turi darbą UAB „T.“ ir VšĮ „P.“. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „T.“ vadove yra jo motina M. K., vadinasi su motina jį sieja ne tik šeiminiai, bet ir darbiniai santykiai, šie duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis, turi legalų pragyvenimo šaltinį ir stengiasi užsidirbti teisėtais būdais. Byloje duomenų apie tai, kad nuteistasis turėtų ryšių užsienyje, nėra, Lietuvoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Vis dėlto, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė dar būdamas neteistas, t. y. tiek šioje byloje, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-645-497/2014, kurioje 2014 m. liepos 4 d. nuteistajam buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis nagrinėtos nusikalstamos veikos buvo padarytos beveik tuo pačiu metu – 2008-2011 metų laikotarpiu. Nuteistasis yra sumokėjęs 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudos dalį ir nėra duomenų, kad nuo 2011 metų padarė naujas nusikalstamas veikas, nuteistasis ilgą laiką gyvena laikydamasis įstatymų. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, jog prokurorės argumentas apie tai, kad nuteistasis po jam priimto 2014 m. liepos 4 d. apkaltinamojo nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje nepadarė išvadų ir jam paskirta bausme nebuvo pasiekti bausmės tikslai, yra nepagrįstas.Prokurorės skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad nuteistasis sistemingai nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis teismo posėdžiuose nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių (tai patvirtina iš gydymo įstaigos gauti dokumentai), teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas nuteistojo gynėjo prašymas pakeisti nuteistajam suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, metu, prokuroras nurodė, kad duomenų, jog nuteistasis vilkina bylos nagrinėjimo teisme procesą, jis neturi. Iš nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateikto VSDFV rašto matyti, kad vien birželio mėnesį nuteistajam buvo du kartus išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis būtų bandęs bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų.Nors apylinkės teismas neįsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažino nuteistąjį kaltu padarius tris apysunkius ir tris sunkius nusikaltimus ir nuteisė jį realia penkerių metų laisvės atėmimo bausme, teismų praktikoje pripažįstama, kad gręsiančios bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga taikyti asmeniui pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Juo labiau, kai kiti byloje esantys duomenys taip pat nepagrindžia tokios būtinybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis galėtų bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo – nuteistojo socialiniai ryšiai pakankamai tvirti, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, nėra duomenų, kad nuo 2011 metų būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų.Aukščiau aptartos aplinkybės taip pat nesudaro prielaidų manyti, kad egzistuoja ir kiti BPK 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti suėmimo pagrindai – kad nuteistasis gali trukdyti procesui ar, kad darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant dėl šių suėmimo pagrindų buvimo, be jau paminėtų argumentų atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis turi legalų pragyvenimo šaltinį, taigi nėra pagrindo teigti, jog pragyvenimui užsidirba darydamas nusikalstamas veikas, o taip pat byloje nėra duomenų, kad nuteistasis proceso dalyviams būtų daręs neteisėtą poveikį ar kitaip trukdęs nagrinėti bylą.Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti netaikant nuteistajam A. K. pačios griežčiausios kardomosios priemonės, todėl skiria kelias už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones.