Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarimo, R. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas D. J. 2017 m. sausio 6 d. R. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-KAUANP-82141479-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 3 ir 5 dalis už tai, kad R. G. 2016 m. spalio – gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta) gamino ir laikė iki naudojimo kilpas medžiojamiems gyvūnams gaudyti; taip pat Kaišiadorių r., prie (duomenys neskelbtini)kaimo esančiame miške, medžiojo naudodamas draudžiamus medžioklėje įrankius – kilpas, skirtas medžiojamiems gyvūnams gaudyti, pagamintas iš metalinės vielos, iš viso buvo pastatęs 25 vnt. kilpų, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.6 p., 58.5.10 p. reikalavimus. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutarimu R. G. pripažino kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir paskyrė jam administracinę nuobaudą - 800 (aštuonių šimtų eurų 00 ct) Eur baudą su 24 (dvidešimt keturių) metalinių kilpų ir 3 medinių dvišakių, saugomų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, konfiskavimu. Apeliaciniame skunde R. G. prašo panaikinti 2017 m. kovo 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės tesimo nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs ANK 290 straipsnio 5 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną (administracinio teisės pažeidimo bylą) nutraukti. Apeliaciniame skunde R. G. nurodo, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcija (toliau – ir Institucija) surašė administracinio nusižengimo protokolą remdamasi prielaidomis ir spėlionėmis, pažeidžiant ANK 2 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį, t. y. nesant nei teisiniam, nei faktiniam pagrindui protokolui jo atžvilgiu surašyti.Apeliantas skunde nurodo, kad teismas ignoravo, kad protokolas surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus administracinio nusižengimo protokolo turiniui ir turi akivaizdžių vidinių prieštaravimų, kadangi nurodyti skirtingi pažeidimų padarymo laikotarpiai. Protokolo skiltyje „Nusižengimo (ų) padarymo vieta, ,data, laikas“ nurodyta data 2016 m. spalio 15 d. 08:00 val. - iki 2017 m. spalio 5 d. 15:00 val., tačiau jam neaišku, apie kurio pažeidimo iš dviejų inkriminuotų nusižengimų (ANK 290 str. 3 d. ar 290 str. 5 d.) padarymo laikotarpį apskritai eina kalba, be to, neaišku, kuo remiantis ir kaip toks laikotarpis buvo nustatytas ir nurodytas. Protokolo skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodytas kitas laikotarpis: “2016 m. spalio - gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta) gamino ir laikė iki naudojimo kilpas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti.“ Toliau iš naujos eilutės nurodyta: “Taip pat Kaišiadorių rajone, prie (duomenys neskelbtini) km. esančiame miške, medžiojo naudodamasis draudžiamus medžioklėje įrankius-kilpas, skirtas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, pagamintas iš metalinės vielos. Iš viso buvo pastatęs 25 vnt. kilpų“. Apeliantas teigia, kad iš šioje skiltyje teksto išdėstymo konstrukcijos galima suprasti, kad nurodytas pažeidimo padarymo laikotarpis „2016 m. spalio - gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta)“ taikytinas pažeidimui tik dėl kilpų gaminimo, laikymo, o dėl medžiojimo draudžiamais įrankiais (kilpomis) pažeidimo padarymo data ir laikotarpis apskritai nenurodyti, t. y. neaišku, kada šis pažeidimas padarytas. R. G. daro išvadą, kad protokole dėl pažeidimų padarymo, darymo pradžios ir pabaigos yra prieštaravimų, kurie nėra jam suprantami ir užkerta jam galimybę tinkamai gintis nuo kaltinimo. Taip pat protokole nėra nurodyta, kokiais įrodymais grindžiami suformuluoti kaltinimai.Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas pripažindamas jį kaltu pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, tiesiog atkartojo ydingą protokole suformuluotą nekonkretų kaltinimą ir nurodė pažeidimo padarymo laikotarpį „2016 m. spalio - gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta)“. Apelianto nuomone, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes jis yra nesuprantamas, kadangi jame nenurodyti ir nekonkretizuoti jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, padarymo, paaiškėjimo bei nustatymo datos ir laikotarpiai, kas pažeidžia jo teisę į gynybą. R. G. kyla klausimas, kaip ir kodėl jo pažeidimo pradžios data buvo nustatyta būtent 2016 m. spalio mėn., o ne bet kuri kita data. Apelianto nuomone, pažeidimo padarymo pradžią 2016 m. spalio mėn. teismas, nustatė neteisingai ir klaidingai, sutapatinęs pažeidimo padarymo datą ar laikotarpį su pažeidimo paaiškėjimu ir nustatymo data. Teismas nenustatinėjo, o institucija neįrodinėjo. Nurodo, kad teismas pažeidimo datą 2016 m. spalio mėn. nustatė remiantis tik institucijos pareigūnų nekonkrečiais, prieštaringais ir apytiksliais parodymais (nurodo 2016 m. spalio mėn. pradžią, vidurį, rudenį), o ne objektyviais ir neginčytinais įrodymais, esant įrodymų nepakankamumui ir nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes.Skunde R. G. pažymi, kad teismas ignoravo aplinkybę, kad nustatęs ATPK 87 straipsnio 7 dalies pažeidimą 2016 m. spalio mėn. pareigūnas D. J. privalėjo pradėti administracinę teiseną ir atlikti tyrimą pagal galiojusio ATPK reikalavimus. Sutinkamai su galiojusio 2016 m. ATPK 1 straipsniu, vienas iš įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždavinių yra užkirsti kelią teisės pažeidimams. Taigi aptikę kilpas pareigūnai privalėjo pastatytas kilpas nuimti ir taip užkirsti pažeidimą, ir apie tai surašyti protokolą ar aktą, kurį privalėjo įregistruoti atitinkama tvarka institucijoje, tačiau jie to nepadarė nei kilpų aptikimo dieną, nei vėliau, o kažkodėl nuo 2016 m. rudens žinodami, kur pastatytos 24 kilpos, jas nuėmė tik 2017 m. sausio 5 d., apie ką surašė protokolą, kuris pavadintas „Bešeimininkių daiktų paėmimo protokolas“. Šios aplinkybės kelią pagrįstą abejonę pareigūnų veiksmų teisėtumu, o taip pat parodymų patikimumu dalyje dėl pažeidimo paaiškėjimo ir nustatymo datos. Apeliantui akivaizdu, jog atsakingas už tyrimą D. J. neatliko savo pareigų, neužkirto padaryto ar daromo teisės pažeidimo.ANK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Teismas, nustatęs pažeidimo padarymo laikotarpį 2016 m. spalio - gruodžio mėn., turėjo taikyti galiojusio 2016 m. ATPK normas bei vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – ANKPĮĮTĮ) įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 1 punktu, 5 straipsnio 1 dalimi ir ATPK 35 straipsniu, tačiau to nepadarė ir skundžiamajame nutarime dėl to visiškai nepasisakė, nemotyvavo, kodėl šių teisės normų netaikė.Apeliantas kelia klausima kodėl pirmos instancijos teismas netaikė ANKPĮĮTĮ 5 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal ANK, taikomi ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai. Sutinkamai su ATPK 35 straipsnio 1 dalimi teismas privalėjo nustatyti pažeidimo padarymo dieną ir pažeidimo nustatymo dieną, tačiau to nepadarė, nemotyvavo priežasčių, dėl kurių šių datų nenustatinėjo, tuo pažeisdamas ANK 636 straipsnio 1, 4 dalis.R. G. skunde akcentuoja, kad teismas priimdamas nutarimą pažeidė buvo šališkas ir pažeidė įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Skunde cituojama eilė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, kuriose pasisakyta apie įrodymų vertinimą. Skunde taip pat cituojamos ir nurodomos nutartys, kuriose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakęs dėl įrodinėjimo taisyklių administracinių teisės pažeidimo bylose, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Apelianto nuomone, apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, numatytas ANK 569 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, kadangi skundžiamą nutarimą priėmė, kai byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų, neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę ir kitas svarbias aplinkybes.Apeliantas skunde nurodo, kad be to, kad pareigūnas D. J. tinkamai neatliko savo pareigų, tai pateiktame CD diskelyje vaizdo įrašų ir fotonuotraukų atsiradimas byloje nėra pagrįstas kokiais nors procesiniais dokumentais. Teismas nevertino kritiškai liudytojo D. J. teiginio, kad vaizdo kamerų panaudojimas neva nėra reglamentuotas teisės aktų. ATPK 249 straipsnio 2 dalis numatė, kad esant nesureguliuotiems administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų procesui. Apeliantas daro išvadą, kad D. J. privalėjo vadovautis BPK 179 straipsnyje reglamentuojančiu tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimą, tačiau savo veikloje nesivadovavo, todėl jo parodymai ir dėl šios priežasties negalėjo būti laikomi patikimais.R. G. nuomone teismo šališkumas pasireiškė tuo, kad jis nepagrįstai nuolaidžiai reagavo į paminėtus tyrimo metu padarytus šiurkščius administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pažeidimus ir besąlygiškai tikėjo ir vadovavosi institucijos pareigūnų liudytojų D. J., M. T., M. D., T. K., A. M. parodymais, nors esant paminėtoms aplinkybėms, privalėjo vertinti jų parodymus kritiškai ir nelaikyti patikimais. Skunde pabrėžiama, kad liudytojų M. T., T. K., A. M., M. D. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nėra informatyvūs ir konkretūs, didžiąja dalimi yra išvestiniai iš D. J. gautos informacijos, todėl negali būti laikomi patikimais ir objektyviais. Faktiškai tiesioginius parodymus apie tyrimo eigą ir gautus tyrimo rezultatus ir nustatytas faktines aplinkybes galėtų duoti tik liudytojas D. J., kuris atliko tyrimą ir už jį buvo atsakingas. Taip pat apelianto nuomone, teismo šališkumas pasireiškė tuo, kad teismas, nenurodydamas motyvų, visiškai nepasisakė dėl jo pateikto rašytinio įrodymo Kilmės liudijimo dėl Vakarų Sibiro laikos veislės šuns įsigijimo (toliau - kilmės liudijimas), nors šį dokumentą prijungė prie bylos. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad apeliantas turiu medžioklinį šunį, todėl turėjo būti vertinamas kartu su mano parodymais, kurie taip pat yra įrodymų šaltinis.R. G. skunde nurodo, kad teismas nesiėmė veiksmų siekiant pareigūnų parodymus patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Liudytojai D. J. ir A. M. tvirtino, kad jie dalyvavo reide 2016 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) miške. Teismas privalėjo išreikalauti, bet neišreikalavo papildomų įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad reidas pareigūnų nurodytu laiku tikrai buvo pravestas bei šio reido metu buvo rastos kilpos. Skunde nurodoma, kad pareigūnų veiksmai turėjo būti atliekami pagal Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukciją patvirtintą Aplinkos ministerijos 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484.R. G. skunde nurodo, kad teismas privalėjo spręsti, bet nesprendė diskelyje pateiktų vaizdo įrašų ir fotonuotraukų leistinumo ir gavimo teisėtumo, patikimumo klausimų, nors jo paminėti vaizdo įrašas ir fotonuotraukos, kuriose esu nufilmuotas ir kuriuose teigiama, jog pavaizduotas jis, negali būti pripažinti tinkamais ir leistinais įrodymais, kadangi byloje nėra pagrindžiančių dokumentų, kaip jie atsirado byloje ir sąsaja su šia byla. Skunde nurodoma, kad ant vaizdo įrašo ir 3 fotonuotraukų, nurodyta data: 2013 m. spalio 13 d., kuri nėra paneigta pareigūnų parodymais ar kitokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareigūnai patys negalėjo nurodyti tikslių savo veiksmų atlikimo datų ir veiksmų atlikimo 2016 m. spalio - gruodžio mėn. neįrodinėjo teisme. Apelianto teigimu, abejonė dėl pažeidimo padarymo ankstesnės, nei nurodyta protokole ir skundžiamajame nutarime, padarymo ir nustatymo datos šioje byloje pašalinta nebuvo.Apeliantas skundė neneigia, kad dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini) kaime pas savo draugą A. S.. Skunde nurodo, kad jis neneigė, kad vaizdo įraše vaizdo įrašo fragmente „Tikrina kilpas 2“ ir fotonuotraukoje „Tikrina kilpas 1“, yra pavaizduotas jis. Nurodo, kad kilpas jis matydavo ir kartą radęs išmetė į vandenį, kitą kartą jog vaikščiodamas miške su šuniu, pamatė ant tako gulinčią kilpą, kurią pakėlė ir užmetė ant krūmo, kad į kilpą nepakliūtų jo šuo. Nurodo, kad kilpas matė, tačiau jų nestatė. R. G. teigimu, teismo argumentas, kad „<...> kilpą R. G. pakabino žvėrims tinkamame medžioti aukštyje, panašiame, kaip ir toje vietoje rastos pakabintos kitos kilpos“<...> ir kad „<...>nufilmuota situacija rodo, kad R. G. kilpą pakabino tikslingai, būtent norėdamas ją panaudoti žvėrims gaudyti“<...>, yra tik bendro pobūdžio nepagrįstos prielaidos. Apeliantas skunde rašo, kad teismas negalėjo daryti išvados, kad visų kilpų pakabinimo aukštis buvo panašus su nufilmuotos kilpos, kadangi neturėjo galimybės to palyginti ir patikrinti, kadangi byloje nėra sudaryto vietovės miško plano, kuriame atsispindėtų rastų kilpų išdėstymas miške, nurodant atstumus tarp kilpų, nėra surašytas apžiūros protokolas, kuriame kiekviena rasta kilpa būtų aprašyta jos radimo vietoje, nurodant jos individualius požymius, pritvirtinimo būdų, pakabinimo aukštį ir kt. Byloje esantis 201 m. sausio 5 d. Bešeimininkių daiktų paėmimo protokolas šiais aspektai yra neinformatyvus. R. G. nurodo, kad pareigūnai jam ir jo advokatei nepranešė kokie pareigūnai dalyvaus kilpų nuėmime, kilpos buvo nuimamos ir sukamos į ritinėlius, nesudarant jam galimybės apžiūrėti šio atliekamo veiksmo, kur ir kokios kilpos buvo rastos, nebuvo išaiškintos jų teisės. Skunde nurodoma, kad pareigūnas D. J. R. G. apkaltino, kad jis miške rastas kilpas pagamino ir pakabino „žvėrims tinkamame medžioti aukštyje“. Skunde akcentuojama, kad tikslo medžioti kilpomis apeliantas neturėjo, todėl jo veiksmo pakeliant kilpą ir užmetant ant krūmo sutapatinimas su brakonierių veiksmais medžiojant kilpomis yra neteisingas ir nepagrįstas, juo labiau nenustačius jokios sąsajos su nufilmuotos kilpos pastatymu. Išvada padaryta, pažeidžiant įrodinėjimo taisykles, neatsižvelgiant į parodymus ir kitus įrodymus, neatskleidus kaltės turinio.Apeliantui atrodo nelogiška teismo išvada, kad visas kilpas pastatė jis. „Tikrina kilpas l“ ir „Tikrina kilpas 2“, kitose nuotraukose nufilmuotas žmogus, kurio veido nesimato, ir tai nėra jis. Apelianto nuomone, teismas visiškai ignoravo ir liudytojo A. S. parodymus, kuris patvirtino jo nurodytas aplinkybes, kad vaikščiojo po mišką su šuniu, paneigė, kad aš miške jis medžiojo, gamino ir statė kilpas. Teismas ignoravo šio liudytojo parodymus apie tai, kad šiame miške lankėsi ne tik jie, bet lankosi daug žmonių, tiek kaimo gyventojų, tiek ir atvykusių iš kitur. Nurodo, kad R. G. ir A. S. parodymai akivaizdžiai prieštarauja institucijos pareigūnų parodymams. Be to apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojo D. J. parodymai kad vaizdo kameros dažnai neužfiksuodavo vaizdo ir tai įrodo, kad kilpas galėjo statyti bet kuris asmuo. Jei vaizdo kameromis kilpos buvo stebimos nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. sausio, tai neabejotinai ar tose vietose prie kilpų jis būtų pastebėtas ne vieną kartą. Apeliantas nurodo, kad daugiau prie kilpų nebuvo pastebėtas, o tai reiškia, kad sako tiesą ir prie kilpos atsirado atsitiktinai. Teismas padarė išvadą, kad visas kilpas pastatė jis, tačiau tai prieštarauja kitiems bylos esantiems įrodymams ir logikai.R. G. skunde atkreipia dėmesį, kad kilpas pagamino skirtingi asmenys, galima padaryti iš kilpų apžiūros teisme rezultatų. Nurodo, kad šioje dalyje pareigūnų bendrojo pobūdžio samprotavimai apie tai, kad kilpos pagamintos vieno asmens ir jų pagaminimo būdas yra vienodas, taip pat negali būti laikomi patikimais, pakankamais, o turi būti vertinami šioje dalyje kritiškai, kadangi specialisto išvados dėl kilpų identiškumo nėra gauta o vizualiai akivaizdu, jog kilpos yra skirtingos.R. G. daro išvadą, kad jo veikoje nėra inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje sudėties, nes nenustatyti ir neįrodyti objektyvieji ir subjektyvieji požymiai bei jo kaltė padarius šį nusižengimą. Pagal įrodinėjamo taisykles, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Apeliantas skunde pažymi, kad teismas padarė įrodinėjimo taisyklių pažeidimų, įrodymų vertinimo klaidų, kurios nulėmė neteisingų išvadų dėl esminių bylos aplinkybių nustatymo ir neteisingo įstatymo pritaikymo ir neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą. Teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, esant abejonėms, jų nevertino apelianto naudai.Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja,

R. G. apeliacinis skundas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog R. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir teisingai paskyrė nuobaudą bei pagrįstai skyrė administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimą. Apeliantas skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas pažeidžiant ANK 609 straipsnio 1 dalies numatytus reikalavimus, jame netiksliai ir neteisingai nurodyti pažeidimo laikotarpiai. Apeliacinės instancijos eismas sutinka su apelianto skundo argumentais, kad kaltinimas turi būti suformuotas aiškiai ir suprantamai. Iš protokolo turinio matyti, kad nusižengimo padarymo laiko pradžia 2016 m. spalio 15 d., pabaiga - 2017 m. sausio 5 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. parodymų, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, taip pat byloje ir ištirtus rašytinius įrodymus, nustatė kad R. G. nusižengimą padarė 2016 m. spalio – gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta). Apygardos teismas patikrinęs byloje surinktą medžiagą, liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokole, priešingai nei teigiama skunde, nurodytas tikslus trunkamojo pažeidimo padarymo laikas. Apeliantas skunde tvirtina, kad pažeidimo padarymo pradžia nenustatyta arba nustatyta niekuo nepagrįstais duomenimis ir parodymais, tačiau pažymėtina, kad pareigūnų parodymais nustatyta, kad 2016 m. spalio 15-16 d. vykusio reido metu buvo pastebėtos (duomenys neskelbtini) miške pastatytos kilpos ir pažeidimas pradėtas fiksuoti (filmuoti), todėl pažeidimo darymo pradžia laikytina 2016 m. spalio 15 d. Apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų parodymais, jų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta. P. R. G. neneigė, kad nurodytu laikotarpiu jis lankėsi (ir ne vieną kartą) (duomenys neskelbtini) miške, esančiame netoli A. S. sodybos. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde nurodytos abejonės dėl vaizdo įrašo datos, kuri matoma, kaip 2013 m., pašalintos liudytojų parodymais, kad keičiant kamerų baterijas data „nusimušė“ ir iš naujo nebuvo nustatyta. Liudytojų parodymais nustatyta, kad buvo filmuojama pažeidimo darymo laikotarpiu. Dėl nusižengimo paaiškėjimo laiko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų nusižengimo padarymo įrankiai (kilpos ir mediniai dvišakiai) buvo paimti 2017 m. sausio 5 d. Šis procesinis veiksmas buvo įformintas 2017 m. sausio 5 d. bešeimininkių daiktų paėmimo protokolu. Taigi, 2017 m. sausio 5 d. R. G. pažeidimas šiuo procesiniu pareigūnų veiksmu buvo nutrauktas. Tai reiškia, kad R. G. nusižengimo padarymo pabaigos laikas yra 2017 m. sausio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad R. G. nusižengimo padarymo laikotarpis truko nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. sausio 5 d. Nors apylinkės teismas ir netiksliai konstatavo, veikos laikotarpį, tačiau šis netikslumas sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, nes akivaizdu, kad R. G. pareikštas kaltinimas buvo tikslus ir jam suprantamas, todėl konstatuotina, kad apelianto teisė į gynybą pažeista nebuvo, nes 2017 m. sausio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą ir skyrė nuobaudą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nutarime nustatė, kad R. G. pažeidimą padarė 2016 m. spalio – gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta). Taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas konstatavo, jog pažeidimas padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kai galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o jam inkriminuotos veikos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įstatymo normą Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pritaikė teisingai. Šioje byloje nustatyta, kad R. G. veikos padarymo data yra 2017 m. sausio 5 d., t. y. nusižengimas padarytas galiojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, todėl visi skundo argumentai, jog pažeidimas padarytas iki 2017 m. sausio 1 d. ir R. G. atžvilgiu turėjo būti taikomos ATPK normos bei visi skundo argumentai susiję su ATPK 35 straipsnyje numatytais terminais, atmestini kaip nepagrįsti. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos ir skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas savo išvadas dėl minėto administracinio nusižengimo požymių buvimo R. G. veiksmuose grindė liudytojų, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų - D. J., M. T., T. K., A. M., M. D., R. G. pažįstamo A. S. parodymais. Taip pat nutarimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, vaizdo ir foto medžiaga, bešeimininkių daiktų paėmimo protokolu ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie įvertinti ir išsamiai ištirti. Apygardos teismas susipažinęs su filmuota ir foto medžiaga neabejoja, kad tiek vaizdo įraše, tiek nuotraukose užfiksuotas R. G.. Filmuotoje medžiagoje, kurioje fiksuojamas kilpų surinkimas, aiškiai matyti R. G. išvaizda, o nuotraukoje ir vaizdo įraše, kuriame užfiksuota, kaip jis stato kilpas akivaizdžiai matyti, kad tai tas pats asmuo. Apeliantas skunde kelia vaizdo įrašo medžiagos, kaip tinkamo įrodymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šio įrodymo pripažinti kaip netinkamo, nes byloje nėra duomenų, kad įrašas būtų suklastotas ar jame užfiksuoti vaizdai neatitiktų tikrovės. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas skunde išsamiai analizuoja pareigūnų veiksmus, vaizdo registravimo procedūras, taip pat Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos pažeidimus ir kitus jo nuomone procedūrinius duomenų (vaizdo įrašų), dokumentų (reidų registravimo žurnalo) ir pan. tvarkymo pažeidimus. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013). Taigi, tiriant ar R. G. padarė ar nepadarė administracinį nusižengimą, būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių, ar bent vieno iš jų elemento buvimą ar nebuvimą. Tačiau apeliantas dalyje skundo analizuoja ne administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius R. G. veikoje, o bando įrodyti statutinių valstybės tarnautojų (pareigūnų) netinkamą savo pareigų atlikimą, aplaidumą, nustatytų tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir panašiai. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo byloje nagrinėjami ne pareigūnų, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veikla susijusi su pažeidimų gamtos apsaugos srityje nustatymu ir jų užkardymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai ėmėsi visų įmanomų priemonių ne tik pašalinti kilpas, bet ir nustatyti, sulaikyti pažeidėją. Viso šio proceso metu pažeidėjas R. G. minėtų kilpų nepašalino, o tai rodo, kad jis siekė draudžiamo rezultato, t. y. tęsė pažeidimą. Pareigūnai paėmė kilpas ir taip nutraukė daromą pažeidimą, kai laikė išnaudoję pažeidimui išaiškinti visas reikiamas priemones. Byloje nėra išvados ir jokių pagristų duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareigūnų vykdžiusių savo pareigas veiksmais, kurie turėtų įtakos R. G. administracinio nusižengimo kvalifikacijai ar šalintų jo administracinę atsakomybę. Apeliantas skunde nurodo, kad pareigūnų apklaustų liudytojais M. T., T. K., M. D., A. M. parodymai išvestiniai iš pareigūno D. J. parodymu, todėl teismas neturėjo jais vadovautis. Susipažinus ir įvertinus minėtų pareigūnų parodymus, nustatyta, kad jie dalyvavo reide, kilpų nurinkime ir savo parodymuose tiksliai ir konkrečiai nurodė, kilpų buvimo vietą, jų pritvirtinimo būdą, aplinką ir kitas faktines aplinkybes, kurios neabejotinai patvirtina R. G. kaltę. R. G. kritikuoja apylinkės teismo išvadą, kad jis kilpą pakabino žvėrims tinkamame medžioti aukštyje ir kad nufilmuota, kad jis pakabino kilpą būtent norėdamas ją panaudoti žvėrims gaudyti ir nurodo, kad užmetė kilpą 1,2-1,5 metro aukštyje, nes buvo taip patogu padaryti ir norėdamas apsaugoti savo šunį. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip gynybinę versiją, o tai, kad jis rado kilpą neatsitiktinai ir ją užmetė neatsitiktinai, įrodo vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip minėtus veiksmus atlieka R. G.. Iš vaizdo įraše užfiksuoto R. G. veiksmų, judesių kabinant kilpą matyti, kad jis tai daro tikslingai. Todėl visiškai logiška ir pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantas kabino kilpą norėdamas ją panaudoti žvėrims gaudyti. Apeliantas nurodo, kad liudytojas A. S. patvirtino, kad R. G. vaikščiojo po mišką su šunimi ir jis kilpų jokių nematė. Įvertinus A. S. parodymus matyti, kad jis tiesiogiai nenurodė, kad matė R. G. statant kilpas, o jo parodymai, kad R. G. dažnai pas A. S. atvykdavo į svečius ir atvykdavo netgi tada, kai A. S. sodyboje nebūdavo, eidavo į mišką, logine grandine siejasi su kitais įrodymais ir patvirtina R. G. neteisėtą veiką. Apeliantas skunde įrodinėja, kad kilpų išvaizda parodo, kad jas pagamino skirtingi asmenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. G. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, kuri užtraukia administracinę atsakomybę už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo analizuoti, kas pagamino kilpas ir kokiu būdu jos buvo pagamintos, todėl šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja. ANK 290 straipsnio 5 dalie dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus. Taigi taikant administracinę atsakomybę už šio ANK straipsnio 5 dalies numatytą nusižengimą, visais atvejais būtina išsiaiškinti, kokius medžioklę reglamentuojančius aktus kaltininkas pažeidė. Byloje nustatyta, kad R. G. padaryti pažeidimai pasireiškė tuo, kad jis naudodamas metalines kilpas gyvūnams gaudyti pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.10 punkto reikalavimus. Šis medžioklės taisyklių pažeidimas nustatytas byloje pirmos instancijos teismo surinktais, įvertintais ir apeliacinės instancijos teismo patikrintais įrodymais, todėl R. G. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje. Skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas vadavosi ANK 32 straipsnio, 35 straipsnio ir 36 straipsnio normomis, įvertino tai, kad R. G. veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė, kad R. G. nedirba, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir pagrįstai paskyrė baudą, artimą minimaliai ANK 290 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytai baudai – 800 eurų. Pažymėtina, kad ANK 290 straipsnio 10 dalyje numatyta kad už ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimą, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas nusižengimo apdarymo įrankius konfiskavo pagrįstai. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu teismas

nutaria:

palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarimą nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.